- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-8489-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01250-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Henrikas Sadauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Astos Urbonienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S81029 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas nemotyvuotas, netiksliai nurodytos Sprendimo priėmimo priežastys, Sprendimas priimtas neįsigilinus į visas aplinkybes. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodytų faktų teisiniu vertinimu. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu taikytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) normos nepagrįstai, nes pareiškėjui nebuvo inkriminuoti fiktyvūs sandoriai. Pareiškėjo nuomone, taikyta senoji Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto versija, nes 2022 m. birželio 30 d. punkto galiojanti versija yra palankesnė pareiškėjui. Migracijos departamentas Sprendime įvertino aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo, kaip neteisingų duomenų apie save pateikimą, Migracijos departamentas nusprendė, kad nebuvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Pareiškėjo teigimu, toks faktų interpretavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes Migracijos departamentui pateikta darbo sutartis liudijo apie visą darbo dieną su visu darbo užmokesčiu. Pareiškėjas negali būti atsakingas už darbo krūvį, nes darbo krūvį paskirsto darbdavys. Šiuo atveju darbdavys, neužtikrindamas darbo krūvio, pažeidė darbo sutartį ir pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš darbdavio kompensacijos per darbo ginčų institucijas. Migracijos departamentas neprivalo pasiūlyti pareiškėjui darbo teisės pažeidimo gynybos atvejus, tačiau būtų užtekę informuoti pareiškėją, kad jo teisės pažeistos ir nurodyti, kur pareiškėjui reikia kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo ir Sprendimui nebūtų pagrindo. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išsiėmęs licenciją keleivių vežimui, Migracijos departamento vertinta kaip nepakankamos pajamos, pažeidžiančios pareiškėjo buvimo sąlygas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, nesėdėjimas be darbo, pastangų dėjimas gauti pajamų ir nebūti bedarbiu vertintinas kaip bonus pater familias elgesys. Pareiškėjas atitinka visus Lietuvos Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, netiksliai laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 129¹ straipsnio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas2022 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177428, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., įteiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. ir jam du kartus per darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1230,98 Eur. Pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. atleistas ir jam išmokėta atleidimo išmoka 20,14 Eur. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė Sprendimą, todėl skundo argumentai, kad Sprendimo pagrindai (Įstatymo normos) taikyti netinkamai, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra įpareigotas ir neprivalo informuoti pareiškėjo apie tai, kad jo teisės pažeistos ir nurodyti, kur pareiškėjui reikia kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybių, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta. Migracijos departamentui nėra nustatyta ir pareiga informuoti pareiškėją apie jo atleidimą iš darbo. Faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo neinformavo, vertintini kaip nepagrįsti. Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo elgesys neatitinka bonus pater familias principo, kadangi pareiškėjas žinodamas, kad jam yra mokamas mažesnis negu prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte numatytas darbo užmokestis, Migracijos departamento neinformavo ir nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Pareiškėjas neįvykdė jam Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas netiksliai laikėsi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 129¹ straipsnio. Atkreipia dėmesį, kad minėtas straipsnis yra taikomas tuo atveju, jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 16 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatytais pagrindais. Pažymi, kad Migracijos departamentas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neprivalo taikyti tų teisės normų, kurių pageidauja pareiškėjas. Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus, pakankamas. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. liepos 5 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jamn nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pareigos - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), darbo pradžia – 2021 m. lapkričio 16 d., numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1230,98, pragyvenimo lėšų šaltinis – atlyginimas ir komandiruotpinigiai.
2022 m. gegužės 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, darbo laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 16 d., pareigos - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais 1230,98.
2023 m. lapkričio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. spalio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
2024 m. vasario 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjui uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas darbo užmokestis 713,65 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 202,32 Eur, 2022 m. lapkričio mėnesį – 0 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį – 10,9 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 0 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 564,30 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 1604,88 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 1094,88 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 1519,57 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 1156,48 Eur, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais darbo užmokestis nemokėtas, 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas atleistas ir jam išmokėta 20,14 Eur atleidimo išmoka.
2024 m. kovo 16 d. Licencijų informacinės sistemos duomenys, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 25 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177428, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 12 d. ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatyme 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 28 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177428, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., įteiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamente 2023 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2309-LLGD-2231 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sprendimas nepriimtas. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. ir jam tik du kartus per darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1230,98 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas darbo užmokestis 713,65 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 202,32 Eur, 2022 m. lapkričio mėnesį – 0 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį – 10,9 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 0 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 564,30 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 1604,88 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 1094,88 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 1519,57 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 1156,48 Eur, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais darbo užmokestis nemokėtas, 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas atleistas ir jam išmokėta 20,14 Eur atleidimo išmoka. Pažymėta, kad pareiškėjui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 25 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymėta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui tik 2023 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais išmokėtas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (2022 m. – 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur) užmokestis, nuo 2023 liepos mėnesio nemokamas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas buvo atleistas ir kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 18 d. buvo išduota nacionalinė viza, 2022 m. rugpjūčio 31 d. darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. spalio 31 d. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet faktiškai joje nedirbo šešis mėnesius per darbo laikotarpį, nes jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, nuo 2022 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas nenustatė, pareiškėjo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad asmeniui tik du kartus per darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, net penkis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui įregistravo individualią veiklą ir nuo 2022 m. spalio 25 d. gavo licenciją vykdyti pavėžėjimo veiklą, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 puktu, 5 punktu, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su pareiškėju nutraukta.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais išmokėtas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (2022 m. – 730 Eur, 2023 m. – 840 Eur) užmokestis, nuo 2023 liepos mėnesio nemokamas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas buvo atleistas ir kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą, o iš Licencijų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 25 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui mokamas mažesnis arba nemokamas darbo užmokestis nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, kad su pareiškėju nutraukta darbo sutartis ir kad pareiškėjas įregistravo individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavėžėjimo veiklą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.