Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai K. A. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa) ir jos gynėjui Vytautui Jazbučiui,

vertėjoms D. G., O. D. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)teista:

1) 2016-01-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 00.00 val. iki 5.00 val. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 00.00 val. iki 05.00 val.;

2) 2022-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d. - skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2022-10-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-05-30 nuosprendis ir vadovaujantis BK 48 str. skirta pareiga iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1258 eurų turtinę žalą;

3) 2022-06-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 184 str. 1 d., 300 str. 1 d., BK 63 str. 3 d., 64¹ str. 1 d - 4 mėnesių viešų darbų bausmė, įpareigojant per 1 mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui ir 40 MGL (2000 eurų) bauda, kurią privalu sumokėti iki 2024-09-06 bei baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas 1000 eurų, kaip iš nusikalstamos veikos gautos lėšos. 2022-11-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022-05-30 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022-06-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė 1 metų 15 dienų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1258 eurų turtinę žalą, taip pat iki 2024-09-06 sumokėti 40 MGL (2000 eurų) baudą. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityta iki 2022-11-28 atlikta bausmė pagal 2022-06-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą. 2023-12-01 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta galutinė 1 metų 15 dienų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2024-08-07 paleista iš Panevėžio kalėjimo atlikus arešto bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

-abonentas pavadintas "K. Lietuva(duomenys neskelbtini)". siunčiama ekrano nuotrauka "17:13 Monobank > Klausimas mūsų operatoriams! Užduokite klausimą, mes tikrai jums padėsime. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo tarnyba. Dėl jūsų prašymo. Detaliai patikrinome sąskaitas, tačiau SEPA kanalu šis mokėjimas nepasiekė nei mūsų, nei tarpininko banko. Situacijai patikslinti, rekomenduojame susisiekti su siuntėju";

-žinutė 16.14 val. iš telefono +(duomenys neskelbtini) SMS/MMS (Šiandien 16:14 (tekstas lietuvių kalba): "Šiuo metu esu užsiėmęs, bet susisieksiu, kai tik galėsiu". Sekanti žinutė : (Vakar 11:06) "Parašykite savo elektroninį paštą, po darbo persiusiu elektroninį paštą." Sekanti žinutė - (Šiandien 08:41 val.) "Laukiu jūsų elektroninio pašto". 08.41 val. atrašoma į telefoną žinutę - "Pishchik.vika77fajgmail.com." Sekanti žinutė : (Šiandien 22.23 val. val.) rašoma abonentui "K. Lietuva" - "Sveiki, K., aš Jumis patikėjau, daviau Jums 2 000 eurų, Jūs žadėjote išsiųsti pinigus žmonai į Ukrainą. Nenoriu Jūsų dėl kažko kaltinti, bet patikėkite, kad pinigų iš tikrųjų nėra. Gal dar keliauja, visko būna. Taip pat žadėjote išsiųsti nuotrauką, apmokėjimo kvito momentinę ekrano nuotrauką, nėra nei vieno, nei kito. Prašau persiųsti. P. S. A." 22.23. 07:42 "K. Lietuva" - Nėra atsakymo. 21:16 Balso skambutis - Nėra atsakymo. 21:54 Šiandien "Labas rytas! K., kodėl gi jūs neišsiuntėte apmokėjimo kvito, ar jūs mus apgaudinėjate. Telefonu neatsiliepiate, nieko neatsakote. 07:42 "11:39 <K. Lietuva Balso skambutis Nėra atsakymo. 08:37 "Laba diena! K., aš išsiunčiau el. paštą, bet jūs neišsiuntėte kvito. Jeigu jūs dar neišsiuntėte pinigų, aš jūsų maldauju išsiųsti, mes tiesiog sėdime be pinigų, aš manau, kad jūs esate geras žmogus ir negalite apgauti. 21:05 < K. Lietuva "2024 m. gruodžio 6 d. Pervedimas į kortelę 14:54 3.88 € (banko kortelės nuotrauka /vertėjos pastaba/). Visos kortelės. 14:54 "Labas vakaras! K., aš išsiunčiau jums sąskaitos nuotrauką, kad jokių pinigų aš negavau. Supraskite, pas mus karas, pinigų nėra, visa viltis buvo į šiuos pinigus. Prašau išsiųsti pinigus. 21:07:33 < K. Lietuva "K., laba diena! Tai V., Ukraina, prašau išsiųsti apmokėjimo kvitą. Mums šie pinigai labai reikalingi, reikia sumokėti už sūnaus mokslus, o pinigų nėra. Gal jūs nepersiuntėte, labai jūsų prašau, persiųskite, pinigų mes neturime, labai tikėjomės šių. 10:40 (duomenys neskelbtini). Labas vakaras! Atsiprašau, kad primenu, prašau išsiųsti kvitą. Ačiū. 19:03 Atsiprašau, kad primenu, prašau išsiųsti kvitą. Ačiū. 21:15 Balso skambutis - Nėra atsakymo 21:16 (tomas 1, b.l. 22-25).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitos išklotinės analizės nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta nukentėjusiojo P. O. banko sąskaitos išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2024-11-01 iki 2025-01-31 vykdytos šios operacijos : 1) 2024-11-08 P. O. perveda 3000 eurų P. D.; 2) 2024-11-15 P. O. gauna į savo banko sąskaitą 794,35 eurų iš UAB (duomenys neskelbtini); 3) 2024-11-24 P. O. perveda 500 eurų P. V.; 4) 2024-11-29 P. O. gauna į savo banko sąskaitą 1739 eurų iš UAB (duomenys neskelbtini); 5) 2024-12-13 P. O. gauna į savo banko sąskaitą 1044,81 eurų iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; 6) 2024-12-22 P. O. perveda 1300 eurų P. D.; 7) 2024-12-27 P. O. gauna į savo banko sąskaitą 2887,36 eurų iš UAB (duomenys neskelbtini); 8) 2025-01-10 P. O. perveda 2000 eurų P. V.; 9) 2025-01-11 P. O. perveda 1300 eurų P. V.; 10) 2025-01-31 P. O. gauna į savo banko sąskaitą 865 eurų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kiti smulkių sumų operacijos (tomas 1, b.l. 79-82, 99-100).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybiniame pranešime dėl sąskaitų išklotinių analizės nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo susipažinta su AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytomis K. A. vardu, išrašais. Iš gautų minėtų banko sąskaitų išrašų matyti, kad sąskaitomis yra nesinaudojama. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių piniginių judėjimų nevyksta. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykęs vienas gautas pervedimas 30 eurų sumai ir vienas išeinantis pavedimas 30 eurų sumai. Pavedimai su tyrimu nesusiję. Sąskaitų likučiai atitinkamai - 17,90 eurų ir 0,09 eurai (tomas 1, b.l. 130-134, 146-147).

2025-02-13 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. A. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo susipažinta su UAB ,,Paysera LT" banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytų K. A. vardu, išrašais. Iš gautų minėtų banko sąskaitų išrašų matyti, kad sąskaitomis yra nesinaudojama. Sąskaitose jokių piniginių judėjimų nevyksta. Sąskaitų likučiai atitinkamai 0,01 euras, 0,00 eurų, 1,03 eurai (tomas 1, b.l. 155-156).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamosios K. A. kaltė apgaule užvaldžius nukentėjusiajam O. P. priklausančius 2000 eurų įrodyta visiškai. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė, be kita ko, reiškiasi asmenų suklaidinimu, pranešant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-71-976/2022, 2K-43-495/2024).

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis O. P. perdavė kaltinamajai K. A. grynuosius pinigus -2000 eurų, kad jie būtų pervesti į jo sutuoktinės V. P. banko sąskaitą Ukrainoje, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Kaltinamoji, prisipažindama kalta iš dalies, neigia jai inkriminuotą apgaulės požymį, t. y. kad ji pasinaudodama O. P. pasitikėjimu apie jos galimybę atlikti bankines pinigų pervedimo operacijas, šiuos pinigus iš nukentėjusiojo paėmė net neketindama jų pervesti, o nurodė, jog juos išleido tik praėjus tam tikram laikui ir susiklosčius nepalankiai asmeninei situacijai bei supykusi dėl kilusio konflikto su liudytoju A. E..

Iš nukentėjusiojo, liudytojos V. P. parodymų matyti, kad pati kaltinamoji pažadėjo pinigus pervesti iš savo banko sąskaitos tą pačią dieną, kai pinigai buvo jai perduoti, pati pasiūlė tokį planą (pasakė, kad nueis į savo kambarį prie kompiuterio ir pinigus perves). Tačiau iš kaltinamosios banko sąskaitų išrašų, jos pačios parodymų matyti, kad tokios operacijos atlikti ji neturėjo galimybės, kadangi banko sąskaitose tokios pinigų sumos (2000 eurų) ji neturėjo, o ir įnešti į savo banko sąskaitą nukentėjusiojo duotus grynuosius pinigus ir juos pervesti V. P. ji nebūtų galėjusi dėl taikomų jos sąskaitai apribojimų. Šių aplinkybės nukentėjusiajam ji nenurodė. Taip pat tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamoji, klausiama apie pinigų pervedimą dar iki sausio 1 d. , nurodydavo, kad pinigai pervesti, o apie aplinkybes, kurias ji nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad pinigus turėjo pervesti nuėjusi į banką ir kad jų negalėjo pervesti, nes neturėjo galimybės nueiti banką dėl sutuoktinio sveikatos būklės, nukentėjusiajam neaiškino. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojos V. P. parodymų, kaltinamoji ir toliau ilgą laiką bendraudama teikė tikrovės neatitinkančią informacija, kad pinigus pervedė, kad negali pateikti pervedimą patvirtinančio dokumento, nes sugedo spausdintuvas, o vėliau visiškai liudytoją V. P. mobiliojo ryšio priemonės užblokavo.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo bei kaltinamosios sudarytas žodinis susitarimas buvo tik imitacija –jau pinigų perdavimo metu jis buvo neįmanomas ir kaltinamoji net neketino tai atlikti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį -pinigų perdavimą nukentėjusiajai, kad ji pati atliktų pavedimą- lėmė pasitikėjimas šiuo asmeniu- kaltinamoji K. A. gyveno tame pačiame name ir kad ir toliau ji gyvens tose pačiose patalpose, taip pat ją , kaip patikimą asmenį, nurodė patalpas nuomojantis asmuo liudytojas A. E., pati K. A. sudarė patikimą įspūdį, kad ji moka atlikti pinigų pervedimo operacijas ir iš karto nuėjusi prie kompiuterio pinigus perves. Šios aplinkybės iš esmės ir suklaidino nukentėjusįjį dėl kaltinamosios sąžiningumo ir patikimumo. Tuo tarpu kaltinamoji K. A., pasinaudodama tuo, kad nukentėjusysis neturi reikiamų žinių apie grynųjų pinigų pervedimą iš Lietuvos į Ukrainą, neatskleisdama tikrųjų savo ketinimų, priimdama iš nukentėjusiojo lėšas, iš anksto žinojo, jog neįvykdys sutarto įsipareigojimo nukentėjusiajam. Tokia kaltinamosios veika pripažintina sukčiavimu. Taigi kaltinamoji prieš nukentėjusįjį panaudojo esminę apgaulę, kuri turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui perduoti savo turtą -2000 eurų.

Įvertinus apgaule užvaldyto turto vertę (40 minimalių gyvenimo lygių) ir nesant veiką kvalifikuojančių aplinkybių, kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį ??? ???

Kaltinamosios K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji prisipažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu ir perskaičius kaltinamąjį aktą nurodė, jog kalta neprisipažįsta, nepripažino net faktinės aplinkybės, kad ji paėmė pinigus. Dalinio kaltės prisipažinimo po to, kai buvo apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ji anksčiau buvo padariusi tyčinius nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, sprendžia, kad ji pripažintina recidyviste. (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamoji K. A. padarė nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teista taip pat už nusikaltimus nuosavybei (svetimo patikėto turto pasisavinimą) teistumas neišnykęs. Nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kurią ji pripažįsta, neatlyginusi net jokios dalies, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau kaip vieneri metai, o ji taippat nurodo, kad turi verslą, turi mažąją bendriją, vykdo veiklą ir gauna pajamas, kaip ji nurodė, dėl dirbamo darbo netgi negalėjo tinkamai vykdyti kardomosios priemonės. Individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina bausmė, susijusi su jos laisvės atėmimu, kadangi iš ankstesnių teistumų matyti, jog švelnesnėmis priemonėmis bausmės tikslai nepasiekiami, ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dėl vengimo ją atlikti buvo pakeista į areštą. Šioje nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas nėra didelis, kaltinamoji dirba, todėl taikyti jai pačią griežčiausią bausmę, nors ir teistumas neišnykęs, būtų per griežta. Siekiant kaltinamajai įvertinti savo poelgį, pakeisti mąstymą, padaryti išvadas dėl tolimesnio elgesio modelio pasirinkimo, skirtina arešto bausmė, o atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, didesnė negu vidurkis. Įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas neatidėtinas.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo.

Nukentėjusysis O. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 2000 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl apgaulės būdu užvaldytų pinigų, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamoji ieškinį dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų pripažino visiškai, o dėl turtinės žalos nurodė, kad sutiks atlyginti tiek, kiek bus priteista.

Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamosios kaltės teismas sprendė, kad jos kaltė neteisėtais nusikalstamais veiksmais apgaule užvaldant nukentėjusiojo turtą įrodyta visiškai, pinigai negrąžinti, tokiais veiksmais jam buvo padaryta 2000 eurų turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika. Civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas, įrodytas. Kaltinamoji turi pareigą šią žalą atlyginti( BPK 109 str., CK 6.263 str.), todėl 2000 eurų ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Įstatymo leidėjas įtvirtino principą, jog kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo O. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamosios K. A. neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus dėl turto praradimo ir šiuos išgyvenimus didina aplinkybė, kad jo uždirbti pinigai buvo skirti Ukrainoje, kur vyksta karo veiksmai ir kur dėl to patiriami finansiniai sunkumai, likusio sūnaus mokslams apmokėti, reikėjo ieškoti lėšų iš kitų asmenų šiam apmokėjimui įvykdyti. Kaltinamajai neprisipažįstant ir neatlyginant turtinės žalos jis buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas, dalyvauti tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio įvykio pablogėjo ir jo psichinė sveikata, savijauta, tačiau įrodymų apie sunkesnes pasekmes, išskyrus išgyvenimus, nepateikė. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas turtui, o ne asmens gyvybei ar sveikatai (ši vertybė yra žymiai svarbesnė ir labiau įstatymų ginama, nei turtas). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 2000 eurų suma yra žymai per didelė.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas nusikaltimo faktines aplinkybes, patirtos neturtinės žalos pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padaryta neturtine žala atitinka 600 eurų sumą. todėl ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant šią sumą iš kaltinamosios K. A..

Nukentėjusysis-civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Jų atlyginimą reglamentuoja BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikė atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas– atstovavo teisme, rengė civilinį ieškinį. Byloje pateikti duomenys, jog nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovavimo. išlaidos-900 eur (2 t., b.l. 170-173; 3 t. , b. l. 51-54)). Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą kadangi ikiteisminio tyrimo metu, o ir pradžioje įrodymų tyrimo teisme, kaltinamoji kalta neprisipažino. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau kaltinamoji jos neatlygino, buvo parengtas civilinis ieškinys, advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka atliktą nukentėjusiojo O. P. atstovo darbą ir turėtas nukentėjusiojo išlaidas šioje byloje, todėl jos išieškotinos iš kaltinamosios K. A..

Kaltinamajai K. A. 2026-01-07 nutartimi paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamoji gynėjo neatsisakė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą (2026-02-03 Nr. APD-2026-01360), kad šioje byloje antrines teisinės pagalbos išlaidos -150 eur. Kaltinamoji suimta, teismas sprendė, kad jai skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, šios išlaidos neišieškotinos. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti K. A. recidyviste.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2026 m. vasario 18 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką – nuo 2026 m. sausio 20 d. iki 2026 m. vasario 18 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos, įsiteisėjus nuosprendžiui ar atlikus bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo O. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios K. A. civiliniam ieškovui O. P. 2000 (du tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 600 (šešis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 900 (devynis šimtus) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtai nuteistajai šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.