- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-1186-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02105-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- D. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. Š. po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui: dukrai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis, taip pakeičiant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6111-294/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą bei priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2002-09-21 iki 2006-09-11 gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2006-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6111-294/2006 patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o 2 punkte buvo susitarta, jog atsakovas teikia išlaikymą skyrium gyvenantiems vaikams po 275 litus (79,65 Eur) per mėnesį kiekvienam iki vaikai sulauks pilnametystės. Mano, kad atsakovo mokamas išlaikymas vaikams šiuo metu neužtikrina būtinųjų jų poreikių tenkinimo. Ieškovė dėl šeimyninių ir kitų priežasčių nedirba, viena augina iš viso keturis vaikus (du iš jų atsakovo), rūpinasi namais ir šeimos poreikiais, kam atitenka visas laikas, materialinę paramą, kurios reikia pragyvenimui, teikia kitų jos vaikų tėvas.
1.2 Ieškinyje pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo praėjo net dvylika metų, iš esmės pasikeitė minimalus pragyvenimo lygis, o taip pat ir minimali alga. Pasikeitimai yra kartais didėjimo linkme, todėl jie vertintini kaip žymūs, esminiai. Nuo 2006-07-01, kuomet buvo teismo 2006-09-11 patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minimali alga Lietuvoje buvo vos 600 Lt (173,77 Eur), kai šiuo metu ji yra daugiau kaip du kartus didesnė (400 Eur), kas leidžia daryti išvadą, kad objektyviai vaikų poreikiai iš atsakovo teikiamo išlaikymo šiuo metu užtikrinami dvigubai mažiau.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokių papildomų vaikų priežiūros išlaidų nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimo priėmimo neatsirado. Teismas negali keisti išlaikymo dydžio jeigu nėra jokio teisinio pagrindo šį išlaikymo dydį keisti, o vien tik tai to panorėjus ieškovei. Mano, kad teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas neturėtų iš naujo svarstyti ir tirti vaikų poreikių, nes sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys jau šį klausimą apsvarstė, o ieškovė nustatant išlaikymo dydį 2006 metais, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo, turėjo įvertinti aplinkybę, kad vaikai paaugs ir pasikeis jų poreikiai. Atsakovui nėra visiškai aišku dėl ko ieškovė nedirba, nes jauniausiam ieškovės sūnui jau 5 metai, ji pati nededa pastangų įsidarbinti, turi išsilavinimą, o siekia, kad ją išlaikytų jos vaikų tėvai. Atsakovas dar turi dukrą V. Š. gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnų D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog jo išlaikytinių skaičius padidėjo ir tai turtinę padėtį tik pablogino, nes gaunamos pajamos yra paskirstomas didesniam šeimos narių skaičiui. Atsakovas tik 2018 m. birželio mėnesį pradėjo vykdyti individualią veiklą ir šiai dienai dar neturi pajamų. Prieš tai buvo registruotas darbo biržoje. Jis su žmona nuomojasi butą, jiems pragyventi padeda artimieji. Tuo tarpu, ieškovės turtinė padėtis tikrai nepablogėjo, ji nuo santuokos nutraukimo pradžios niekur nedirbo, todėl jos pajamos nepasikeitė. Priešingai, ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo didelės vertės nekilnojamojo turto, po nekilnojamojo turto - namo įsigijimo, praėjus beveik metams laiko pardavė savo vardu registruotus du butus, todėl jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo ne pablogėjo, o tik pagerėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6111-294/2006 patvirtintos D. Š. ir D. Š. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti išlaikymą iš atsakovo D. Š. nepilnamečiams vaikams M. Š. ir P. Š. kiekvienam po 120 Eur periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-06-18) iki jų pilnametystės. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas vertino, jog šiai dienai yra iš esmės pasikeitę šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tai sudaro pagrindą spręsti išlaikymo pakeitimo klausimą. Išlaikymas bendru sutarimu bylos šalių nustatytas dar prieš 12 metų (2006-09-11 teismo sprendimu), kai M. Š. buvo 3 metų amžiaus, o P. Š. nebuvo nė vienerių metų. Šiai dienai, nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, užsiima užklasine veikla ir t.t. Be to, per 12 metų laikotarpį pasikeitė finansinė ir ekonominė situacija šalyje, būtina atsižvelgti į vartojimo kainų lygio pokyčius dėl infliacijos įtakos. Vaikų poreikiai išaugo dėl padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų kainų, dėl to reikalingas didesnis išlaikymas. Šių aplinkybių pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Minimali mėnesinė alga yra orientacinis kriterijus, į kurį atsižvelgia teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam asmeniui. Išlaikymas vaikams iš atsakovo priteistas 2006‑09‑11 sprendimu, ir jo dydis nekito iki 2018 metų, nors minimali mėnesinė alga padidėjo daugiau nei 2 kartus: nuo 173,77 Eur (600 Lt nustatyta nuo 2006-07-01) iki 400 Eur (nustatyta nuo 2018-01-01).Todėl teismui akivaizdu, kad išlaikymas vaikams turi būti didinamas.
5. Teismas nustatė, jog šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo proporcingai savo galimybėms.
6. Sprendime nurodyta, jog pateiktos vaiko išlaidų suvestinės ieškovė iš esmės neįrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais ir ieškiniu reikalaujamą 200 Eur išlaikymo dydį grindė minimalios mėnesinė algos dydžiu. Teismas pažymėjo, kad minimalus išlaikymo dydis priteisiant išlaikymą nėra nekvestionuojamas, ir kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai kurios nurodytos išlaidų sumos yra tikėtinai per didelės (maistui, drabužiams, avalynei, nenumatytos išlaidos-kišenpinigiai), be to, ieškovės nurodyta 435 Eur vaiko poreikių suma neatitinka ieškovės turtinės padėties, pagal abiejų šalių galimybes teikiamo ir įmanomo teikti vaikui išlaikymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia jos nurodytą 435 Eur sumą.
7. Todėl vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendė, jog atsakovas, turėdamas keturis išlaikytinius, šiuo metu turi galimybes teikti po 120 Eur išlaikymą savo vaikams M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir tai išlaikytų balansą tarp išlaidų pačio atsakovo pragyvenimui ir vaikų išlaikymui (CK 3.198 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė įstatymus, padarė esminius proceso pažeidimus bei pažeidė kasacinio teismo praktiką.
8.2. Nurodo, jog teismas netyrė, kokia ieškovės ir jos sugyventinio turtinė padėtis, buvo šališkas ir visus atsakovo prašymus atmetė. Teismas nesiaiškino, kokia veikla užsiima ieškovė ir kokių pajamų ji turi.
8.3. Apeliantas nurodo, jog ieškovė jau 2009 metasi kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo ir 2009-11-30 nutartimi jos reikalavimai buvo atmesti, nurodant jog nėra pagrindo keisti išlaikymo dydžio. 2017 metais ieškovė vėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau ieškovei neatvykus į posėdį, jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Minėtų civilinių bylų pirmosios instancijos teismas neprijungė ir į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovas nurodo, jog šalys 2006 metasi sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarė dėl vaikų išlaikymo dydžio. Todėl klausimas dėl vaikų išlaikymo dydžio negali būti iš naujo svarstomas. Jokių papildomų vaikų priežiūros išlaidų neatsirado. Šalims dar 2006 metasi susitarus dėl išlaikymo dydžio ieškovė turėjo įvertinti ir būsimas išlaidas, todėl teismas neturėtų vertintini ir tirti iš naujo vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio.
Šalies argumentai
8.5. Apeliantas teigia, jog sprendime teismas nevertino ir netyrė, ar atsakovas turėtų galimybę teikti vaikams po 120 Eur išlaikymą kas mėnesį. Nurodo, jog jo turtinė padėtis tik pablogėjo, tuo tarpu ieškovės – pagerėjo šiai dienai.
8.6. Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus apie ieškovės darbą - neteisėtas pajamas ir veiklą, nes jų pateikti pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybių. Taip pat prašo prijungti įrodymus apie jo skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu į skundą prašo palikti jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė sutinka su sprendimo išvada, jog vien dėl to, jog nustatant išlaikymą dukrai buvo 3 metai, o sūnui mažiau nei vieneri, o dabar atitinkamai 15 ir 12 metų, vaikų poreikiai yra pasikeitę ir yra pagrindas teismui peržiūrėti išlaikymo dydį. Tai sąlygoja ir objektyvios aplinkybės, nes nuo 2006 metų pasikeitė valiuta, ekonominė, finansinė padėtis, minimali alga. Nurodo, jog teismas įvertino tiek vaikų poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi nei teisiškai, nei faktiškai ir jais vadovaujantis sprendimo keisti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovo prašymai buvo teismo sprendžiami, o vien dėl to, jog jie buvo atmesti nėra pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas.
9.2. Ieškovė nurodo, jog atsakovo teikiami nauji įrodymai į bylą nėra susiję su nagrinėjamu dalyku, neturi jokios įrodomosios vertės apie ieškovės pajamas, todėl turi būti atmesti.
9.3. Ieškovė nurodo, jog nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas neturi iš naujo tirti vaikų poreikių. Nėra suvokiamas argumentas, jog per 12 metų vaikų poreikiai nepasikeitė ir šalys 2006 metasi sudarydamos susitarimą įvertino vaikų poreikių dydį visam laikui.
9.4. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog negali teikti vaikams po 120 eurų išlaikymą kas mėnesį, nes pats teismui nurodė, jog prisideda prie dukros išlaikymo reikšmingomis sumomis, apmoka jos keliones, perka dovanas, daiktus, net ir tuo metu, kuomet, kaip pats nurodė, buvo bedarbis.
9.5. Ieškovė nurodo, jog būtent atsakovas, o ne ieškovė užsiima neteisėta veikla ir gauna neteisėtas pajamas, ką patvirtina bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6111-294/2006 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė D. Š. ir D. Š. santuoką, sudarytą 2002-09-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2615, ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktu pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina D. Š.. Sutarties 2 punktu D. Š. įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams – dukrai M. Š. ir sūnui P. Š., išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 79,65 Eur (275,00 Lt) iki vaikai sulauks pilnametystės.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iš atsakovo D. Š. padidino ir priteisė po 200 Eur kas mėnesį.
6. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, nes nebuvo pagrindo keisti šalių susitarimu nustatyto išlaikymo dydžio.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus rašytinius įrodymus, kurie jo teigimu patvirtina ieškovės veiklą ir gaunamas pajamas, bei įrodymus, kurie patvirtina jo sunkią finansinę padėtį, t.y. jog jis turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-38-969/20105). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodo, jog dalis pateiktų dokumentų – fotonuotraukos iš internetinių puslapių - neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir negalima teigti, jog jie yra susiję su ginčo dalyku, todėl negali būti prijungiami prie bylos (CPK 197 str.).
8. Iš atsakovo pateiktų skolos raštų matyti, jog visi šie raštai buvo surašyti dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl atsakovo galėjo būti pateikti laiku bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti šiuo įrodymus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (CPK 314 str.).
Dėl apeliacinio skundo
9. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nagrinėjamu atveju neturėjo teisės iš naujo svarstyti dėl vaikų išlaikymo dydžio, nes šalys 2006 metais sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutarė dėl vaikų išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog esant šalių susitarimui ir jį patvirtinus teisme, šalys netenka teisės kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog vien tai, jog praėjo 12 metų nuo šalių sudaryto susitarimo, sudaro pagrindą svarstyti vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą.
10. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neturi teisės kreiptis dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, nes su tokiais reikalavimais kreipėsi dar 2009 metais (apeliacinės instancijos teismas ieškinio dalyje dėl išlaikymo vaikams padidinimo netenkino; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1149-516/2009) ir 2017 metais (ieškinys paliktas nenagrinėtu, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2379-391/2018). Kolegija pažymi, jog ir nuo 2009 metais spręsto šalių ginčo praėjo nemažas laiko tarpas, t. y. 9 metai, todėl vien tai, jog 2009 metais sprendžiant ginčą buvo pasisakyta, jog nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, nesudaro prielaidų išvadai, jog ieškovės pareikšti reikalavimai nepagrįsti. Be to, 2017 metais ieškovės reikalavimai nebuvo iš esmės nagrinėjami ir dėl jų nepasisakyta. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepilnamečių šalių vaikų poreikiai išaugo ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino.
11. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino ir netyrė šalių turtinės padėties. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino ir ištyrė įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi ir pagrįstai nurodė, jog atsakovas turi galimybes teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pats pripažino, jog papildomai kas mėnesį vaikams skiria dar 50-60 eurų sumą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nesugebėjimo teikti teismo nustatyto išlaikymo dydžio vaikams atmestini kaip nepagrįsti.
12. Kolegija atmeta skundo argumentus, jog teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas. Tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti, o motyvai dėl šališkumo, susiję su tuo, jog atsakovo prašymai buvo atmesti, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
13. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo proporcingai savo galimybėms bei tinkamai nustatė padidinto išlaikymo vaikams dydį. Apelianto argumentai dėl geresnės ieškovės finansinės padėties yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti (CPK 178 str.).
14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinimo įrodymus byloje, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.