- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1149-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės
dalyvaujant ieškovui D. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo. Išvadą teikianti institucija– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. Š. 2008-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6111-294-2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trečiąjį punktą, kuriuo atsakovė D. Š. įsipareigojo netrukdyti ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais: dukra M. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi P. Š. , gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jų auklėjime. Ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: įpareigoti atsakovę netrukdyti pasiimti dukrą M. ir sūnų P., arba tik vieną dukrą M. savaitgaliui arba paprastomis dienomis, apie savo ketinimą tai padaryti pranešus jai telefonu prieš dvi dienas; įpareigoti atsakovę netrukdyti jam kas antrus metus pasiimti vaikus: dukrą M. ir sūnų P. kartu švęsti šv. Velykas, Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius Metus bei jo ir vaikų gimtadienius; įpareigoti atsakovę netrukdyti jam bendrauti su vaikais mobiliuoju telefonu, kurį nupirks ir perduos dukrai M..
Ieškovas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta teismo 2006-09-11 sprendimu. Atsakovė nevykdo teismo patvirtintos sutarties sąlygos dėl įsipareigojimo netrukdyti ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ji neleido pasiimti dukros savaitgaliui, to paprašius telefonu. Nuo 2009 m. sausio 12 d. atsakovė visai neatsiliepia į telefono skambučius ir jis nebeturi ryšio su vaikais.
Atsakovė D. Š. 2009-02-17 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė padidinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties antrajame punkte numatytą po 275 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams - dukrai M. Š. ir sūnui P. Š. iki jie sulauks pilnametystės, taip: išieškoti iš ieškovo nepilnamečių vaikų - dukters M. ir sūnaus P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt, iki dukra ir sūnus sulauks pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų - dukros M. ir sūnaus P. - išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Nurodė, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas po 275 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, įvertinant dabartinę socialinę, ekonominę šalies situaciją, augančius nepilnamečių vaikų poreikius, nėra pakankamas net minimaliems (fiziologiniams) vaikų poreikiams patenkinti. Ji pati kiekvieną mėnesį išleidžia apie 3450 Lt vaikams (po 1727 Lt kiekvienam vaikui). Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos sutrikimų, todėl yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų prašymus patenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimu patvirtinto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 p., nustatant, kad pareiškėjas D. Š. moka nepilnamečiams vaikams - dukrai M. Š. , ir sūnui P. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam (viso 800 Lt) iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja paskirti vaikų motiną D. Š. .
Teismas taip pat pakeitė Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-09-11 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p. ir nustatė tokią tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką :
Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. vaikų tėvas gali paimti vaikus (arba tik vieną vaiką) iš vaikų darželio ar jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jais. Kitas savaitgalis yra skiriamas vaikų motinai. Paimti vaikus ne pagal šį grafiką leidžiama tik vaikų motinai sutikus.Darbo dienomis vaikų tėvas gali pasiimti dukrą ir sūnų (arba tik vieną vaiką) iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos, bendrauti su jais bei praleisti laiką, o iki 20 val. - grąžinti vaikus motinai. Kas antrus metus vaikų tėvas švenčia su vaikais metines švenčių dienas, tėvo dieną, vaikų gimtadienius, savo gimtadienį. Kitus metus tas šventes su vaikais praleidžia vaikų motina.Vaikų tėvo atostogų metu vaikai būna su tėvu iki dviejų savaičių. Apie visus vaikų paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos vaikų tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaikų motinai. Tai yra būtina sąlyga, įpareigojanti abu tėvus elgtis atsakingai ir atsižvelgti išimtinai į mažamečių vaikų interesus. Būtina kad vaikai grįžtų į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau 18 val. o taip pat ir paimami iš gyvenamosios vietos būtų ne vėliau 18 val. Vaikų išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Apie visus vaiko paėmimo iš vaikų darželio ir gyvenamosios vietos atvejus iš anksto privalomai turi būti pranešama jų motinai.Vaikų tėvas gali bendrauti su vaikais kasdien jo nupirktais vaikams mobiliais telefonais, nuo 12 iki 19 val. Šių telefonų technine būkle rūpinasi abu vaikų tėvai, o telefonų pokalbius apmoka vaikų tėvas.
Likusioje dalyje pareiškėjų prašymus teismas atmetė.
Sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo klausimus teismas sprendė ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 str. 5d.). Teismas nustatė, kad po sutarties patvirtinimo tarp vaikų tėvų yra ginčas dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos. Šią aplinkybę teismas vertino kaip iš esmės pasikeitusias aplinkybes, dėl ko būtina keisti sutarties sąlygas. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjų nėra esminių ginčų dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ji nustatoma dalinai pagal pareiškėjo pasiūlymą, tačiau nustatydamas pareiškėjo D. Š. bendravimo su dukra Meda ir sūnumi Pauliumi tvarką, teismas atsižvelgė išimtinai į vaikų amžių ir interesus, vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei nuomonę.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas konstatavo, jog pareiškėjų dukters ir sūnaus poreikiai, lyginant su 2006 metų rugsėjo mėnesiu, kai buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, išaugo. Teismas nurodė, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (800 Lt). Šį išlaikymą turi teikti abu tėvai. Šis išlaikymo dydis ir leidžia užtikrinti protingų vaikų poreikių patenkinimą, nes vaikų tėvai negali teikti didesnio išlaikymo vaikams negu leidžia jų turtinė padėtis, kad ir kokie vaikų poreikiai bebūtų. Teismo nuomone, šiuo atveju po santuokos nutraukimo pareiškėjos turtinė padėtis nepasikeitė. Ji neįgijo kito turto, nedirba, yra išlaikoma sugyventinio, pagimdė dar vieną vaiką. Pareiškėjo turtinė padėtis irgi nepagerėjo. Jis sudarė naują santuoką, jokio turto neturi, nuomoja butą, nurodė, kad jo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 2000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, kitus išlaikytinius ir nepilnamečių vaikų poreikius, padarė išvadą, kad pareiškėjas dukters ir sūnaus išlaikymui gali ir turi mokėti po 400 Lt į mėnesį kiekvienam, kadangi pareiškėja taip pat turi skirti tokią išlaikymo sumą ir bendros 800 Lt sumos pilnai pakanka užtikrinti minimalius, protingus vaiko poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjų nustatyta išlaikymų suma 275 Lt kiekvienam vaikui aiškiai yra per maža ir neužtikrina vaikų išaugusių poreikių. Pareiškėjo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingas, todėl turi visas galimybes ir gali užsidirbti bei privalo ieškoti geriau apmokamo darbo ir daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ekonominė situacija šalyje yra laikina. Pareiškėja taip pat yra jauna, darbinga ir taip pat gali ateityje dirbti ir užsidirbti bei daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ne paskirti vaikų išlaikymo naštą tik vaikų tėvui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos tvarka, tačiau nepriėmė jokio procesinio dokumento dėl šalių procesinės padėties pakeitimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CPK XXXV skyriaus nuostatas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą; teismas pažeidė CPK 540 straipsnio normą, kadangi nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka buvo rašomas teismo posėdžio protokolas;Parengiamojo teismo posėdžio protokolo turinyje nurodyta teismo posėdžio eiga visiškai neatitinka tos, kuri faktiškai buvo: atsakovei pateikus teismui voką su parduotuvių kvitais, protokole tai buvo įvardinta dokumentais, proceso dalyviams su jais susipažinti nebuvo net pasiūlyta, apie jokią teismo nutartį dėl jų prijungimo nebuvo pranešta. Teigia, kad kaip įrodymai šie kvitai teismo posėdžio metu nebuvo tirti;Neaišku, kokios teisenos tvarka buvo išnagrinėta byla: ypatingąją teisena ar ginčo teisenos tvarka. Apelianto nuomone, tuo buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes vienu ir kitu atveju yra nustatyta kitokia įrodinėjimo ir įrodymų išreikalavimo tvarka;Tai, kad atsakovė nevykdė 2006-09-11 teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p. prisiimtų įsipareigojimų netrukdyti apeliantui bendrauti su vaikais, nebuvo ginčas dėl bendravimo tvarkos ir teismas nepagrįstai tai įvardijo „ginču tarp tėvu“ ir „iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis“. Teigia, kad atsirado tik būtinybė konkretizuoti sutarties 3 p. nurodytą atsakovės pareigą, konkrečiai nustatant bendravimo su vaikais tvarką, kad D. Š. negalėtų savivaliauti;Teismo išvada, jog po santuokos nutraukimo atsakovės turtinė padėtis, tokia prasme, kokia nurodyta sprendime, nepasikeitė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Teigia, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera ir po santuokos nutraukimo ji ne tik nepablogėjo, bet iš esmės pagerėjo, t.y. ji įsigijo gyvenamąjį namą, turi turtingą sugyventinį, kuris teikia jai materialinę paramą;Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti vaikų poreikių klausimo, nes šalys, sudarydamos ankstesnį susitarimą, jį jau buvo ir turėjo būti tarpusavyje apsvarsčiusios bei įvertinusios. Dėl to, apelianto nuomone, remiantis CK 3.201 str. 1 d. nuostata, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė aplinkybės, ar po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teigia, kad atsakovė neįrodė nė vienos iš būtinų aplinkybių egzistavimo, todėl atsakovės priešieškinis turėjo būti atmestas;Ginčijamo sprendimo turinys neatitinka CPK 270 str. reikalavimų, t.y. motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodyti įrodymai, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, o rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje pirmiausia buvo išspręstas atsakovės reikalavimas, išdėstytas priešieškinyje, o tik po to apelianto pareikštas prašymas. Apelianto nuomone, tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Nors apeliacinio skundo dalykas suformuluotas kaip prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo D. Š. ieškinį patenkinti, o D. Š. priešieškinį atmesti, tiek iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (apeliacinio skundo faktinio pagrindo), tiek iš apelianto bei jo atstovo kalbų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu galima spręsti, jog apeliantą iš esmės tenkina teismo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka; esminis jo nesutikimas su skundžiamu teismo sprendimu yra dalyje dėl priešieškinio patenkinimo, taip pat, apeliaciniame skunde keliami civilinio proceso normų pažeidimo klausimai, kurie, apelianto manymu, įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl būtent civilinio proceso normų pažeidimas, taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio bei jo pakeitimo klausimus, pažeidimas ir sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai, atsižvelgiant į jų interesus, tikslinga patikslinti ir kai kuriuos teismo sprendimu nustatyto ieškovo bendravimo su vaikais aspektus.
Dėl teisenos, kuria turėjo būti nagrinėjama byla.
Apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai keliamas klausimas, jog nėra aišku, kokios teisenos tvarka teismas išnagrinėjo bylą: ginčo ar ypatingosios. Teisėjų kolegija pažymi, jog ypatingąja teisena, t.y. vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normomis nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio proceso kodekso 538 str. 1 d.). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos. Tai reiškia, kad ypatingąja teisena nagrinėjami prašymai pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo pareikštas ne dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių, o dėl sutartį vykdant iškilusio ginčo: ieškovas ieškinyje tvirtino, kad atsakovė nevykdo sutartimi prisiimto įsipareigojimo nekliudyti jam bendrauti su vaikais ir pareiškė iš esmės byloje dėl santuokos nutraukimo nenagrinėtą reikalavimą- nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką. Akivaizdu, kad toks reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nors ir buvo suformuluotas kaip prašymas pakeisti šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamą punktą (Civilinio kodekso 3.170 str. 4 d., Civilinio proceso kodekso 5 str. 4 d.). Tas pats pasakytina ir apie priešieškinio nagrinėjimą: Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, byla šiuo atveju turėjo būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, pagal byloje pareikštus ieškinį bei priešieškinį, nes situacija po santuokos nutraukimo neatitiko Civilinio proceso kodekso 538 str. 5 d. numatytų sąlygų, kad bylą būtų galima nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo ginčo teisenos tvarka pareikštus ieškinį ir priešieškinį ėmėsi nagrinėti ypatingąja teisena, ieškovą ir atsakovę pavadino pareiškėjais ir sprendime nurodė bylą nagrinėjąs ypatingąja teisena, tačiau pagal ginčo teisenos taisykles, nes, nepaisant ieškinio ir priešieškinio formuluočių pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, buvo pareikšti reikalavimai nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką bei pakeisti teismo priteisto išlaikymo dydį, kas akivaizdžiai liudija esant tarp tėvų ginčą nurodytais klausimais.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei ginčo šalių įvardijimas pareiškėjais, nei bylos nagrinėjimo procedūra šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturėjo: teismas iš esmės tik sprendime nurodė nagrinėjąs bylą ypatingąja teisena, tačiau praktiškai buvo vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimą reglamentuojančiomis normomis, teismas tyrė šalių pateiktus įrodymus, vertino jų argumentus, byloje buvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliaciniame skunde įvardinti ir kolegijos aptarti civilinio proceso normų pažeidimai neįtakojo skundžiamo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, todėl pripažįstami formaliais ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 328 str.). Todėl apeliacinio skundo pirmas, antras, ketvirtas bei penktas argumentai pripažįstami iš dalies pagrįstais, tačiau nesudarančiais pagrindo teismo sprendimą pakeiti ar panaikinti.
Dėl trečiojo apeliacinio skundo argumento, kad teismo posėdžio protokolo turinys neatitinka teismo posėdžio eigos, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ir jo atstovas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo turinio Civilinio proceso kodekso 171 str. nustatyta tvarka nereiškė, todėl laikoma, kad protokolo turinys pilnai, išsamiai ir teisingai atspindi teismo posėdžio eigą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos.
Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodoma jokių argumentų, kurie pagrįstų teismo sprendimo dalies dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neteisėtumą ir nepagrįstumą, nors apeliacinius skundu prašoma panaikinti ir šią teismo sprendimo dalį bei joje priimti naują sprendimą- patenkinti ieškovo ieškinį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iškilus ginčui dėl skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos (nors atsakovė teismo posėdžio metu tarsi ir neprieštaravo ieškovo prašomai nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarkai, iš byloje esančių abiejų šalių skundų policijai, kitoms tarnyboms, galima spręsti, jog realiai ginčai dėl to, kada ieškovas gali pasiimti vaikus, kada juos turi grąžinti į gyvenamąją vietą, egzistuoja), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai nustatė detaliau, išsamiau aprašytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškinyje suformuluota abstraktaus pobūdžio bendravimo tvarka ateityje gali būti pagrindu naujiems ginčams tarp tėvų kilti. Taip pat pažymėtina, kad teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrina jam galimybę pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, iš esmės atitinka vaikų amžių ir poreikius. Todėl apeliacinės instancijos teismas šios tvarkos iš esmės nekeičia. Tačiau pažymėtina, kad nustatytos bendravimo tvarkos kai kuriuose punktuose yra prieštaravimai vienas kitam, tam tikri netikslumai arba nelogiškumai, kuriuos reikia pašalinti, siekiant, kad ateityje nekiltų ginčų vykdant teismo sprendimą. Būtent, teismo nustatytos bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatyta, kad tėvas gali paimti vaikus ar vieną iš jų kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., antrame punkte nustatoma galimybė vaikus paimti darbo dienomis ir nurodoma, kad vaikai turi būti grąžinami motinai iki 20 val.; 6 punkte nustatyta, kad vaikai turi būti grąžinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val., t.y. antrojo ir šeštojo punktų nuostatos dėl vaikų sugražinimo į namus laiko prieštarauja viena kitai. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad atsakovė D. Š. sutiko, jog vaikai būtų grąžinami iki 20 val. (b.l. 117), todėl tiek pirmajame punkte, nustatančiame vaikų grąžinimo sekmadienį laiką, tiek antrajame punkte, kuris nustato grąžinimo laiką darbo dienomis, jis suvienodintinas iki 20 val., ir išbrauktinas iš šeštojo punkto, kuris dėl vaikų grąžinimo laiko atkartoja jau teismo nustatytą kituose punktuose ir yra perteklinis, paliekant šiame punkte nustatytą vaikų išvykimo į užsienį derinimo tvarką.
Neprotinga tvarkos trečiojo punkto sąlyga, kad vaikų tėvas tik kas antrus metus turi teisę švęsti su vaikais tėvo dieną bei savo gimtadienį: tėvo diena, taip pat vaikų tėvo gimtadienis yra tos šventės, kurias švęsti su vaikais jų motina neturi jokio intereso, todėl nustatytina, kad šias šventes tėvas turi teisę švęsti su vaikais kasmet.
Be to, ieškovas, pasisakydamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymėjo nesutinkąs, kad aštuntame punkte nustatyta jo pareiga rūpintis vaikų mobiliųjų telefonų technine būkle, kadangi vaikai gyvena su motina, todėl jis neturi galimybės užtikrinti telefonų priežiūros, kai tuo tarpu atsakovė tokią galimybę turinti. Ši apelianto pozicija pripažįstama pagrįsta: vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jie patys neturi galimybės pasirūpinti telefonų būkle, t.y. kad būtų nuolat įkrautos telefonų baterijos, kad jie būtų techniškai tvarkingi. Todėl įvertinant tai, kad ieškovas įpareigotas telefonus nupirkti bei apmokėti pokalbių sąskaitas, atsakovės įpareigojimas pasirūpinti vaikų telefonais negalėtų būti vertinamas kaip nepagrįstų ar neproporcingų pareigų jai nustatymas. Atitinkamai kolegija keičia teismo nustatytos tvarkos aštuntąjį punktą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. numatytas pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį yra esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas po teismo sprendimo priėmimo. Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad šalys (ieškovas ir atsakovė) po 275 Lt išlaikymo dukrai ir sūnui dydį nustatė tarpusavio susitarimu (sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (Civilinio kodekso 3.193 str.1 d.). Akivaizdu, kad tuo atveju, kada šalys tokius klausimus išsprendžia susitarimu, o teismas sprendimu tik patvirtina tokį susitarimą, nei vaikų poreikių lygis, nei teikiamo išlaikymo proporcingumas tarp šalių teismo nebuvo vertinamas. Šalims sutarus, jog vienas iš jų (tėvas) su motina gyvenantiems vaikams skirs po 275 Lt dydžio išlaikymą, preziumuojama, jog šalys įvertino tiek vaikų būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą. Esant tokiai situacijai, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti vaikų poreikių klausimo, nes, kaip minėta, šalys, sudarydamos ankstesnįjį susitarimą, jį jau buvo ar turėjo būti tarpusavyje apvarsčiusios bei įvertinusios. Todėl, remiantis Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d., šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo priėmimo (o iš esmės- po teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo sudarymo) iš esmės pasikeitė šalių (šiuo atveju- ieškovo ir atsakovės) turtinė padėtis. Teismas tokio pobūdžio byloje turi nustatyti tokias reikšmingas aplinkybes: kad vieno iš tėvų arba abiejų tėvų turtinė padėtis pasikeitė ir kad šis pasikeitimas yra esminis. Esminiu vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimu gali būti vertinama ir aplinkybė, kad po teismo sprendimo žymiai pasikeitė vaikų poreikiai ir tam iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, tenka ženkliai didesnė jų išlaikymo našta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, pareikšdama priešieškinį, neįrodė nei vienos iš paminėtų aplinkybių egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino jos reikalavimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viena iš ginčo šalių nepateikė įrodymų, kokios jų gaunamos pajamos buvo 2006-06-20, kai šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 17). T.y. nepateikta duomenų, ar tuo metu D. Š. ir D. Š. dirbo, kokios buvo jų pajamos, kokį turtą jie tuo metu asmeninės nuosavybės teise turėjo (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra nurodoma tik tai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys nekilnojamojo turto neturi). Ši aplinkybė iš esmės komplikuoja teismo galimybę objektyviai nustatyti, kaip po šios sutarties sudarymo pasikeitė šalių turtinė padėtis: ji pablogėjo ar pagerėjo ir ar atitinkami pasikeitimai vertintini kaip esminiai. Kadangi šiuo atveju padidinti išlaikymo dydį priešieškiniu prašė atsakovė, ji turėjo įrodyti esminį šalių turtinės padėties pasikeitimą (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Tačiau priešieškinis iš esmės buvo grindžiamas ne esminiu ieškovo turtinės padėties pagerėjimu ar atsakovės turtinės padėties esminiu pablogėjimu, o pablogėjusia šalies ekonomine situacija, taip pat tuo, kad atsakovė D. Š. vaikų poreikiams tenkinti išleidžia dideles sumas- apie 3450 Lt kas mėnesį (maždaug po 1727 Lt kiekvienam vaikui). Taigi, priešieškinis netgi nebuvo grindžiamas ženkliai padidėjusiais vaikų poreikiais po to, kai šalių susitarimu buvo nustatyta vaikams skirtino išlaikymo suma. Faktinė situacija, kad vaikų motina išleidžia jos nurodyto dydžio sumas, savaime negali būti vertinama kaip vaikų poreikių esminis padidėjimas po to, kai šalys tarpusavio susitarimu nustatė mokėtino išlaikymo sumas, nes į bylą iš esmės nepateikti įrodymai, kad šios išlaidos, lyginant su buvusiomis 2006 m. pabaigoje, realiai yra padidėjusios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaikams augant, keičiasi jų būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų struktūra, t.y. kai kurių daiktų pirkimas tampa nebeaktualus (kaip antai, sauskelnės, kurios vyresniems negu trejų metų vaikams nebėra reikalingos, jeigu vaikas vystosi normaliai arba jų poreikis ženkliais sumažėja), tačiau atsiranda didesnis poreikis daiktams, lavinantiems vaikų vystymąsi ir pan. Tačiau vien vaikų poreikių struktūros pasikeitimas, kaip minėta, nelemia išlaidų vaikų poreikių patenkinimui padidėjimo. Turi būti įrodytas realus vaikų poreikių pasikeitimas, be to, jis turi būti esminis. Todėl, nors šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta išlaikymo vaikams suma- po 275 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iš tisų nėra didelė, ji teismo sprendimu gali būti keičiama, kai tam yra įstatyme numatytos sąlygos.
Vertinant šios bylos faktines aplinkybes pagal šalių pateiktus įrodymus (tame tarpe ir šalių paaiškinimus dėl jų turtinės padėties), matyti, kad ieškovo pajamos yra apie 2000 Lt (b.l. 117, antra pusė). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių jis neturi (b.l. 95, 117). Nuomojasi būstą ir už nuomą moka 1000 Lt (b.l. 91-92). Duomenų apie atsakovės darbą per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki priešieškinio pareiškimo nėra pateikta. Remiantis priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, šalių paašikinimais, atsakovė po santuokos nutraukimo nedirbo, buvo išlaikoma dabartinio gyvenimo draugo, šiuo metu atsakovė augina jo kūdikį, nors tuo metu, kai priešieškinis buvo pateiktas teismui, atsakovė nebuvo pagimdžiusi jauniausiojo savo vaiko. Remiantis bylos duomenimis, ketvirtojo vaiko gimimas atsakovės turtinės padėties nepablogino, nes į bylą pateiktas jos sąskaitos išrašas (b.l. 97-105), taip pat atsakovės paaiškinimai (b.l. 116, antra pusė) liudija, kad šio vaiko tėvas A. M. teikia jai ir vaikui išlaikymą didelėmis sumomis. Be to, ieškovo sutuoktinė taip pat laukiasi kūdikio (b.l. 93-94), kas reiškia, jog ir D. Š. išlaikytinių skaičius netrukus padidės, o tai jo turtinę padėtį pablogins, nes pajamos turės būti paskirstomos didesniam šeimos narių skaičiui. Pagal išvardintus požymius konstatuoti ieškovo D. Š. turtinės padėties esminį pagerėjimą ar atsakovės D. Š. turtinės padėties esminį pablogėjimą pagal pajamų ar išlaidų pasikeitimo požymį nėra teisinio pagrindo. Tačiau byloje yra duomenys, kad po santuokos nutraukimo atsakovė D. Š. įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą (b.l. 108-110), be to, ji turi ir butą (b.l. 107), kurį, remiantis paašikinimais, nuomoja, o iš gautų lėšų nuomojasi didesnį butą savo šeimai. Taigi, pagal turimo turto požymį, taip pat ir aplinkybę, kad po santuokos nutraukimo atsakovės turto vertė ženkliai padidėjo, galima konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis yra netgi pagerėjusi, lyginant su ta, kuri buvo nutraukiant santuoką. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog atsakovei neįrodžius Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nurodytų sąlygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo padidinti šalių susitarimu nustatytą išlaikymo dydį ir atitinkamai tenkinti priešieškinį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas dėl netinkamo Civilinio kodekso 3.201 str. normos taikymo naikintinas (Civilinio proceso kodekso 330 str.), priešieškinio reikalavimų dalyje priimant naują sprendimą- priešieškinį atmetant (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas didžiąja dalimi tenkinamas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- D. Š. priešieškinį atmesti.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovo D. Š. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pirmąjį, trečiąjį, šeštąjį ir aštuntąjį teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos punktus išdėstant taip:
1) Kas antrą savaitgalį vaikų tėvas D. Š. turi teisę paimti vaikus (arba tik vieną vaiką) iš vaikų darželio ar jų gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip 18 val. ir grąžinti vaikus (ar vieną iš jų) į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Kitą savaitgalį vaikai praleidžia su motina. Paimti vaikus savaitgaliais ne pagal šį grafiką, leidžiama tik vaikų motinai sutikus.
3) Kas antrus metus vaikų tėvas švenčia su vaikais metines švenčių dienas ir vaikų gimtadienius. Kitus metus tas šventes su vaikais praleidžia vaikų motina. Tėvo dieną, taip pat tėvo gimimo dieną ieškovas turi teisę su vaikais praleisti kiekvienais metais.
6) Vaikų išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaikų interesus atitinkantį sprendimą.
8) Vaikų tėvas gali bendrauti su vaikais kasdien jo nupirktais vaikams mobiliais telefonais, nuo
12 iki 19 val. Šių telefonų pokalbius apmoka vaikų tėvas, o technine jų būkle rūpinasi vaikų motina D. Š. .
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės D. Š. į valstybės biudžetą 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.