Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. S., E. A., A. S., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo tėvas L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Pareiškėjas yra mirusiojo L. S. pirmos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija, galiojusi L. S. mirties metu).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nustatyta, kad mirus tėvui liko nekilnojamasis turtas – ¼ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas pareiškėjo tėvo buvo paveldėtas, t.y. jo asmeninė nuosavybė. Pareiškėjo mama O. S. (mirusi 2016-03-06) neturėjo teisės paveldėti šio turto, nes pareiškėjo tėvų santuoka 1994-10-06 buvo nutraukta. Faktą, kad pareiškėjas faktiniais veiksmai paveldėjo mirusiojo tėvo turtą patvirtina liudytojai C. Š., V. S., kurie patvirtino, kad po tėvo mirties likusioje namo dalyje gyveno pareiškėjas, mokėjo mokesčius už namo dalį, jį tvarkė, remontavo. Taip pat paveldėjimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai – pažyma apie komunalinių atliekų surinkimą ir apmokėjimą už šią paslaugą (b.l. 13), pažyma dėl apmokėjimo už vandenį (b.l. 14) (yra įrašyta S.), pažyma iš Juknaičių seniūnijos apie namo dalies faktinį valdymą (b.l. 41), suinteresuotų asmenų Ž. S. ir E. A. atsiliepimai (b.l. 42;56). Tokiu būdu įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad po L. S. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė ir pradėjo valdyti pareiškėjas L. S. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 str.8p., CK 587 str. 1964-07-04 redakcija).

Dėl suinteresuoto asmens A. S.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime nurodė, kad po tėvo mirties jis taip pat liko gyventi tėvui priklausančioje namo dalyje, to neneigia ir pats pareiškėjas.

Bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Šiuo atveju suinteresuoto asmens išreikšta pozicija nėra pagrindas nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl to, kad pareiškėjas priėmė palikimą ir valdo, tačiau tuo pačiu neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui A. S. kreiptis į teismą dėl analogiško fakto nustatymo, pateikiant atitinkamus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. po savo tėvo L. S. mirties (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.