Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-585-368/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
2A-585-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09520-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
S. V. B.
Atsakovas
Daugiabučio
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-585-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09520-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-901/2016, iškeltoje pagal ieškovo S. V. B. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir D. O. dėl bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. V. B. prašė pripažinti negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014-09-15 vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimus „atleisti pirmininką S. B. iš užimamų pareigų“ ir „DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininku išrinkti D. O.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus – pažeista pranešimo apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą tvarka, sprendimai priimti nesant bendrijos narių kvorumo ir priimti ne bendrijos narių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš ieškovo S. V. B. 608,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovų prašymą dėl bylos nutraukimo. Priteisė iš ieškovo 8,95 Eur proceso išlaidas valstybei.

Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog 2012 m. rugsėjo ar spalio mėnesį įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu jis buvo perrinktas bendrijos pirmininku. Pažymėjo, kad bendrijos nariai pagrįstai ir teisėtai, esant reikiamam kvorumui sušaukė 2014-09-15 susirinkimą. Sprendė, kad asmenų prašymų pateikimas 2014-09-15 susirinkime, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl ankstesnio pirmininko atleidimo ir naujo bendrijos pirmininko išrinkimo yra šių asmenų įstojimo į bendriją data. Teismo vertinimu, bendrijos nariai buvo praradę pasitikėjimą ankstesniu bendrijos pirmininku (ieškovu), dėl kurio veiklos bendrijoje tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas. Be to, jo ankstesnė kadencija buvo pasibaigusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) S. V. B. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė materialinės teisės normas.

Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų.

Susirinkimo sprendimai nesukėlė apeliantui pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) S. V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą ir bendrijos narių susirinkimo sprendimų įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisinio ar faktinio pobūdžio prieš minėtų teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies garantijos; žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus G. v. U. K., judgment of 21 February 1975, Series A no. 18; Fayed v. U. K. judgment of 21 September 1994, Series A no. 294-B, p. 49–50, § 65; T. M. v. U. K. judgment of 13 July 1995, Series A no. 316-B, p. 78–79, § 59; B. v. France judgment of 4 December 1995, Series A no. 333-B, p. 41, § 31; L. P. S. v. France judgment of 23 October 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-V, p. 1543, § 40 G. v. France, judgment of29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37; kt.). EŽTT nuolat pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. A. v. Ireland, judgment of 9 October 1979, Series A no. 32, pp. 12-14, § 24, G. M. v. Spain, no. 38695/97, § 43, ECHR 2000-II). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą (žr. A. v. U. K., judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24-25, § 57).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-888-368/2015 panaikinęs Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, kuria buvo nutraukta civilinė byla, ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai sukūrė ieškovui atitinkamus teisinius padarinius ir yra susiję su jo materialinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl ieškovas savo nuožiūra galėjo pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą ir kreiptis į teismą dėl, jo manymu, jo teises galbūt pažeidžiančių bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Minėta, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014-09-15 vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimus „atleisti pirmininką S. B. (ieškovą) iš užimamų pareigų“ ir „(duomenys neskelbtini) pirmininku išrinkti D. O.“.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad faktiškai iki 2014-09-15 buvo bendrijos pirmininku. Kolegija pažymi, kad valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Bylos duomenimis, bendrijos narių 2010-09-21 visuotinio susirinkimo metu ieškovas buvo išrinktas bendrijos pirmininku dvejų metų laikotarpiui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įprastai bendrijos (juridinio asmens) ir juridinio asmens valdymo organo nario santykiai įforminami darbo sutartimi ir atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis ir ieškovas neįrodė, kad 2012 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu jis buvo perrinktas bendrijos pirmininku. Teisėjų kolegijos vertinimu, kompetentingam bendrijos organui nepriėmus sprendimo pratęsti ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, kadencijos ilgesniam laikotarpiui, suėjus 2010-09-21 protokole nurodytam dvejų metų laikotarpiui, nutrūko ieškovą su juridiniu asmeniu (bendrija) saistantys santykiai. Dėl to, papildomas 2014-09-15 visuotinio narių susirinkimo nutarimas atleisti ieškovą iš pirmininko pareigų buvo formalus veiksmas, neturėjęs reikšmės jau anksčiau nutrūkusių ieškovo ir bendrijos santykių pabaigai. Kolegija sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nesukeltų tiesioginės įtakos ieškovo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, teisėms ir pareigoms, todėl teismas įvertina tik procedūrinius skundžiamų bendrijos narių 2014-09-15 visuotinio susirinkimo nutarimų (sprendimų) priėmimo aspektus.

Dėl visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo teisėtumo

Bendrijos steigimo tikslas, be kita ko, įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (9 straipsnis). Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (11 straipsnio 1 dalis). Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais (11 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2014-09-15 visuotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko bendrijos narių (iniciatyvinės grupės) iniciatyva. Bendrijos narių reikalavimų nebuvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas, todėl bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas sušaukti susirinkimą. Apie 2014-09-15 susirinkimą buvo paskelbta nustatyta tvarka. 2014-09-01 skelbime dėl šio susirinkimo šaukimo buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė – esamo pirmininko atleidimas, naujo pirmininko rinkimai. Skelbime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta susirinkimo data ir vieta, darbotvarkės turinys, kokie klausimai bus svarstomi, išankstinio balsavimo tvarka. Kolegijos vertinimu, įstatymo nustatyta pranešimo apie susirinkimą tvarka nepažeista ir 2014-09-15 visuotinis bendrijos susirinkimas sušauktas teisėtai. Susirinkime dalyvavo 29 bendrijos nariai, kvorumas buvo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teiginiai dėl visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo procedūrinių pažeidimų yra nepagrįsti, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėIrena Stasiūnienė