- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-888-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-672-641/2015, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014-09-15 vykusio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau bendrijos) visuotinio narių susirinkimo sprendimą „Atleisti pirmininką S. B. iš užimamų pareigų“ ir sprendimą „(duomenys neskelbtini) pirmininku išrinkti D. O.“. Minėtų sprendimų neteisėtumą ieškovas grindė procedūriniai pažeidimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo bendrijos nariu ir jam nuosavybės teise nepriklausė patalpos ar butas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas bendrijos pirmininku buvo paskirtas 2010-09-21 dviejų metų kadencijai ir jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog buvo perrinktas dar vienai bendrijos pirmininko kadencijai. Teismo vertinimu, ieškovas nėra tinkamas ieškovas ir neturi teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) S. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas apribojo ieškovo teises ginčyti trečiųjų asmenų veiksmus, susijusius su ieškovo teisėmis ir pareigomis.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) S. B. atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas civilinės bylos nutraukimo teisėtumo klausimas.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis) ir įvertindamas tai, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas konkretus materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, sprendžia, kad šios bylos kontekste būtina įvertinti, ar 2014-09-15 priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai galėjo turėti įtakos ieškovo materialinėms teisėms ir pareigoms.
Iš 2014-09-15 bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl esamo pirmininko S. B. atleidimo iš pirmininko pareigų dėl nesugebėjimo atlikti pirmininko pareigų ir kadencijos pabaigos, ir priimtas sprendimas atleisti pirmininką S. B. iš užimamų pareigų.
Teismo vertinimu, šis bendrijos narių susirinkimo sprendimas sukūrė ieškovui atitinkamus teisinius padarinius ir yra susijęs su jo materialinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl ieškovas savo nuožiūra galėjo pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą ir kreiptis į teismą dėl, jo manymu, jo teises galbūt pažeidžiančių bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.