- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-74-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12344-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- T. P.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.18.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. vasario 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-434-962/2021 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui T. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. P. 2 035,27 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. nuvyko į autoservisą-garažą, Taikos pr. 110B, Kaune, kuriame dirba atsakovas, dėl ieškovui priklausančio automobilio Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Automobilis važiuodamas keletą kartų buvo užgesęs, prietaisų skydelyje rodė klaidą (ECN Fault). Atlikęs kompiuterinę diagnostiką, atsakovas paaiškino, kad reikia keisti pakaitinimo žvakes. Šalys sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo paslaugą suteikti per vieną dieną, o ieškovas įsipareigojo už paslaugą atsiskaityti. Kitą dieną atsakovas paskambino, pranešė, jog keičiant pakaitinimo žvakes, viena iš jų nulūžo. Po keleto dienų atsakovas paskambino ir pranešė, kad pakeitus pakaitinimo žvakę, automobilis neužsiveda, nes užtrumpintas purkštukas ir sudegintas variklio kompiuteris. Ieškovas pretenzija paprašė atsakovo geranoriškai sumokėti 1 400 Eur nuostolius. Ieškovas kreipėsi į autoservisą UAB „Inchcape Motors“, kuris transportavo automobilį iš garažo, kuriame jis buvo Ringuvos g. 65A, atliko automobilio diagnostiką, nustatė atsakovo padarytus gedimus, atliko keletą automobilio remonto darbų, už kuriuos ieškovas sumokėjo 635,27 Eur. Autoserviso darbuotojai paaiškino, kad dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis vis tiek nevažiuoja, jie neturi kompetencijos nustatyti to priežastis ir jas pašalinti. Atsakovas neinformavo kliento apie tai, jog neturi kompetencijos aiškiai identifikuoti automobilio gedimus, juos pašalinti. Šalys žodine sutartimi susitarė dėl rezultato sukūrimo, tai yra techniškai tvarkingo (įskaitant ir važiuojančio) automobilio grąžinimo ieškovui.
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą teigdamas, kad automobilis Ford Fusion važiuodamas pora kartų buvo užgesęs, prietaisų skydelyje rodė klaidą „ECN Fault“. Atsakovas, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, nustatė, kad reikia pakeisti automobilio pakaitinimo žvakę. Ieškovas buvo informuotas, sutiko su šios paslaugos suteikimu. Suteikus paslaugą, atliktas sėkmingas bandomasis važiavimas. Minėtą dieną ieškovas automobilio neatsiėmė, kitą dieną dėl nežinomų priežasčių transporto priemonė nebeužsivedė. Atsakovas apie tai informavo ieškovą, kuris suvokė, kad tai sąlygojo kitas gedimas. Automobilio neužsivedimą lėmė problema, dėl kurios ieškovas kreipėsi į atsakovą. Atsakovas nurodė, jog yra mechanikas, o gedimui nustatyti reikalingos elektriko paslaugos, pasiūlė į jį kreiptis, tarpininkavo. Kitiems meistrams nurodžius, kokias detales reikia nupirkti (saugiklį, skaičiuotuvą, daviklį), atsakovas nedelsiant pranešdavo ieškovui, klausdavo, ar jis sutinka su remonto darbais ir liepdavo detales nusipirkti, tačiau ieškovas prašė, kad detales nupirktų atsakovas bei žadėjo atsiskaityti. Atsakovas pirko detales, o meistrai atliko papildomus remonto darbus: pakeitė saugiklį, alkūninio veleno padėties daviklį bei alkūninio veleno skaičiuotuvą, t. y. atliko tuos darbus, kurie yra susiję su automobilio neužsivedimu, tačiau kurie nėra atsakovo veiklos sritis. Automobilis vis tiek neužsivedė. Automobilio neužsivedimas neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo atliktais remonto darbais. Ieškovas 2020 m. vasario 13 d. kreipėsi į autorizuotą „Ford“ servisą, kur buvo atlikti elektros instaliacijos tikrinimo remonto darbai. Atsakovas suteikė visą informaciją apie nustatytus gedimus, kuriuos žodiniu susitarimu įsipareigojo pašalinti, jis nesukėlė jokios žalos ieškovui. Ieškovas už atliktus remonto darbus su atsakovu neatsiskaitė, nors buvo sutarta sumokėti už suteiktą paslaugą, ne už rezultatą. Ieškovas nenurodo, kokius konkrečiai automobilio gedimus sukėlė atsakovas, kokie atsakovo veiksmai sąlygojo minėtus gedimus bei nepateikė įrodymų, kad UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai iš tiesų nustatė minėtus gedimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteisė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai, valstybei iš ieškovo priteisė 15,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo teikiamos transporto priemonės remonto paslaugos nesudarant rašytinės sutarties. Laikė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuri atitinka vartojimo sutarčių sampratą ir požymius.
6. Rašytinės sutarties šalims nesudarius, šalių susitarimo turinį teismas nustatė vadovaudamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Teismas darė išvadą, jog ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas pakeis automobilio pakaitinimo žvakę. Pakeitus pakaitinimo žvakę, atliktas bandomasis važiavimas, tačiau vėliau automobilis nebeužsivedė. Teismas sprendė, kad automobilio nebeužsivedimo priežastis po pakaitinimo žvakės pakeitimo galėjo būti ta pati, dėl kurios jis buvo kelis kartus užgesęs ir iki pakaitinimo žvakės pakeitimo, jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo veiksmai padarė įtaką automobilio neužsivedimui, nėra. Nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovo veiksmų (slėgio daviklio ir kompiuterio pakeitimo), automobilis tapo neveikiantis. Po remonto UAB „Inchcape Motors“ automobilis buvo užvestas ir kurį laiką eksploatuotas. Liudytojas T. J. nustatė gedimus – sudegęs variklio kompiuteris ir užsitrumpinęs 4 purkštukas, tačiau ieškovas nurodė, kad nieko nekeis ir nepirks. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog UAB „Inchcape Motors“ atliko automobilio diagnostiką ir nustatė atsakovo padarytus gedimus, teiginius pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.
7. Ginčo automobilis UAB „Inchcape Motors“ buvo remontuotas du kartus: 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje bei dvejose paraiškose-sutartyse nėra nurodyta, jog automobilio neužsikūrimo priežastis – anksčiau atlikti remonto darbai. Liudytojas L. M. teigė, kad neužsikūrimo priežastis buvo kuro siurblys ir laidų pynė; patvirtino, kad automobilis iš UAB „Inchcape Motors“ išvažiavo pats. 2020 m. sausio 20 d. paraiškoje-sutartyje nurodyta, kad pakeitus kuro siurblį, buvo atliktas testas kelyje; testo metu gedimų nepastebėta; atliktas klaidų trynimas po remonto; šaltas netolygiai dirba variklis. Ieškovo automobilis į autoservisą dar kartą buvo pristatytas 2020 m. vasario 21 d. Iš paraiškos-sutarties matyti, kad automobilis per vieną mėnesį pravažiavo 224 km., nurodyta, jog važiuojant dingo trauka ir užgeso. Teismas sprendė, kad tai patvirtina atsakovo teiginius, jog į jį ieškovas kreipėsi dėl tos pačios priežasties – automobilis geso, o atsakovui nepavyko nustatyti gedimo priežasties. Nurodyto gedimo nepavyko pašalinti ir UAB „Inchcape Motors“.
8. Po atsakovo atliktų remonto darbų automobilio stovis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, du kartus buvo remontuotas UAB „Inchcape Motors“, iš serviso išvažiavo abu kartus savo eiga. Antrą kartą, t. y. po vieno mėnesio, patikrinus automobilio gedimus, UAB „Inchcape Motors“ nustatė, jog yra purkštukų gedimas, tačiau ištrynus klaidas, buvo nuvažiuota apie 25 km., klaidos nepasikartojo.
9. Aplinkybė, kad atsakovas (jo pasitelkti asmenys) nesėkmingai šalino diagnostikos būdu nustatytus gedimus, nesant byloje duomenų, jog transporto priemonės gedimas susijęs su atsakovo (jo iniciatyva pasitelktų trečiųjų asmenų) veiksmais, teismui nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas jį informavo apie nustatytą gedimą, kad reikia keisti pakaitinimo žvakes ir jis gali suteikti šią paslaugą. Ieškovui buvo žinoma apie kitus remontui atsakovo pasitelktus asmenis, atliktą diagnostiką ir jos rezultatus, ieškovas buvo nuvykęs į autoservisą Ringuvos g., tačiau toliau remontuoti atsisakė. Ieškovas nenurodė, kokios konkrečiai informacijos negavimas sukėlė neigiamus padarinius ar jo prašomą priteisti žalą. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė nei informacijos nesuteikimo fakto, nei to, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių, konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Šalies argumentai
10. Ieškovo nurodytos 1 400 Eur automobilio vertės nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, pats ieškovas nurodė, jog tai yra apytikslė vertė. Automobilis yra ieškovo žinioje, bylos duomenys nepatvirtina, jog automobilis šiuo metu nėra tinkamas eksploatuoti. Ieškovas nurodė net nebandęs užvesti automobilio. Šioje dalyje ieškovo reikalavimą teismas vertino nepagrįstu bei neįrodytu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenimis, UAB „Inchcape Motors“ nustatė daugiau gedimų, kurių neturėjo kompetencijos nustatyti atsakovas. Atsakovas ir UAB „Inchcape Motors“ atliko skirtingus remonto darbus, UAB „Inchcape Motors“ netaisė atsakovo neva padarytų klaidų. Tai, jog atsakovui nepavyko pašalinti jau egzistavusių gedimų ir suremontuoti automobilio, savaime nesuponuoja išvados, jos atsakovas automobilį sugadino. Jokie duomenys nepatvirtina, kad 635,27 Eur sumą sudaro atsakovo daryto remonto broko šalinimas. Ieškovo UAB „Inchcape Motors“ patirtos išlaidos yra tiesioginės išlaidos, patirtos už gedimo, kurio nepavyko pašalinti atsakovui, pašalinimą, o ne už atsakovo atliktų nekokybiškų darbų taisymą. Teismas sprendė, kad neegzistuoja nė viena atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas V. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2020 m. sausio 20 d. automobilis buvo būtent atsakovo žinioje, taigi, bet kokius automobilio gedimo šalinimo ir / ar automobilio ardymo darbus atliko tik atsakovas savo asmeninėmis ir / ar trečiųjų asmenų pastangomis, kurios nebuvo suderintos su apeliantu. Šalys susitarė dėl visų automobilio gedimų pašalinimo, ką užtikrino atliksią atsakovas. Teismo posėdžio metu atsakovas ir tretieji asmenys patvirtino, kad jų pastangomis buvo visiškai pakeista automobilio kompiuterinė dalis.
12.2. UAB „Inchcape Motors“ atstovas L. M., kuris iš tiesų turi reikalingą kompetenciją tokio pobūdžio gedimams identifikuoti ir taisyti, paliudijo, kad automobiliui esant atsakovo žinioje, buvo užtrumpinta elektrinė dalis, išpjauta paskirstymo diržo apsauga, rasta kuro siurblio nusimovusi škyva, sugadinta apsauga, blogai prisukti varžtai, akivaizdžiai matomi atlikti automobilio ardymo veiksmai. Darant automobilio diagnostiką, nustatytas per žemas kuro slėgis, pastebėtas triukšmas elektrinėje dalyje, reikalingas laidų pynės patikrinimas. Patikrinus automobilį ir ištaisius rastas klaidas, patikrinimo važiuojant testo metu automobilis užgeso. Papildomai patikrinus rasta, kad nekelia kuro slėgio ir išpjauta paskirstymo kuro slėgio apsauga, nusimovė kuro siurblio škyvas. Dėl šios priežasties teko pakeisti kuro siurblį. Pirmąjį kartą atvežus automobilį, buvo sugedusi elektrinė dalis, o antru atveju buvo sugedusi mechaninė dalis. Elektrinėje dalyje pastebėti fiziniai susidėvėjimai, o mechaninėje dalyje pastebėti mechaniniai gedimai, kurie buvo išprovokuoti ankstesnio remonto, kuomet automobilis buvo atsakovo žinioje. Atstovo nuomone, kuro siurblio škyvo gedimo priežastis galėjo būti sąlygota blogai prisukto paties škyvo, ką atliko atsakovas, purkštukai galėjo būti užtrumpinti tiek nuo laidų pynės, tiek nuo išorinio poveikio.
12.3. Atsakovo civilinė atsakomybė pasireiškė tuo, kad atsakovas savo jėgomis ir galimai trečiųjų asmenų veiksmais nepataisomai sugadino apelianto automobilį. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantas patyrė 2 035,27 Eur turtinę žalą.
12.4. Sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.663 straipsnio 1 dalį, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareiga suteikti automobilio valdytojui (vartotojui) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją taip pat apima pareigą informuoti vartotoją apie: 1) egzistuojančias ir panaudojant vidutinio (standartinio) lygio diagnostikos metodus įmanomas nustatyti priežastis (susijusius gedimus, atskirų detalių ar mechanizmų veikimo kokybės trūkumus ir kt.), dėl kurių net ir pašalinta užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema gali atsinaujinti (pasikartoti) per protingą laiką po remonto darbų atlikimo, t. y. dėl kurių rangos darbų, kuriais pašalinama esama užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema, rezultatas nebus tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; 2) šioms priežastims pašalinti reikalingus papildomus remonto darbus, informuojant vartotoją apie užsakymo paraiškoje nurodytą automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos atsinaujinimo per protingą laiką riziką tuo atveju, jei jis atsisakytų visų ar dalies reikalingų papildomų darbų. Priešingai aiškinant įstatymą, vartotojas, kuris neturi specialių žinių, taigi, ir visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negalėtų priimti tinkamo sprendimo dėl automobilio remonto tikslingumo ir (ar) jo apimties.
12.5. Jei įvykdžius automobilio techninio aptarnavimo ir remonto sutartį automobilio valdytojo (vartotojo) užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema išlieka (pvz., neužsiveda, kompiuteris rodo klaidą), laikytina, kad sutartis pažeista vienu iš dviejų būdų: 1) neinformavus vartotojo apie visas jo nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos priežastis ir (ar) šioms priežastims pašalinti reikalingus remonto darbus arba 2) neatlikus arba netinkamai atlikus remonto darbus, reikalingus visoms nustatytos automobilio veikimo problemos priežastims pašalinti (išskyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie minėtus darbus, visų ar dalies jų atsisakė). Tuo tarpu, jei įvykdžius automobilio techninio aptarnavimo ir remonto sutartį automobilio valdytojo (vartotojo) užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema pašalinama (pvz., užsiveda automobilis ir nemeta ECN klaidos), tačiau nepraėjus CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodytam protingam terminui nuo remonto darbų atlikimo vėl atsinaujina (pvz., neužsiveda, automobiliui meta klaidą ECN), laikytina, kad sutartis pažeista vienu iš šių būdų: 1) netinkamai atlikus ankstesnius remonto darbus, reikalingus visoms anksčiau nustatytos automobilio veikimo problemos priežastims pašalinti (išskyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie minėtus darbus, visų ar dalies jų atsisakė); 2) nesuteikus vartotojui informacijos apie egzistuojančias ir panaudojant vidutinio (standartinio) lygio diagnostikos metodus galimas nustatyti kitas priežastis (susijusius gedimus, atskirų detalių ar mechanizmų veikimo kokybės trūkumus ir kt.), dėl kurių net ir pašalinta užsakymo paraiškoje nurodyta automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problema gali atsinaujinti (pasikartoti) per protingą terminą po remonto darbų atlikimo; 3) jei pirmiau nurodyta informacija vartotojui buvo suteikta, netinkamai atlikus remonto darbus, reikalingus automobilio veikimo problemos galimo atsinaujinimo (pasikartojimo) priežastims pašalinti (išskyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie minėtus darbus, visų ar dalies jų atsisakė).
12.6. Atsakovas ne tik nepašalino automobilio gedimų, bet ir pats savavališkai bei vienasmeniškai perdavė automobilį tretiesiems asmenims, kurie galimai atliko dar didesnę žalą. Atsakovui nepaneigus 1 punkte nurodytos prezumpcijos, laikytina, kad remonto darbai atlikti netinkamai, todėl taikytini CK 6.665 straipsnyje nustatyti vartotojo teisių gynimo būdai (rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą). Atsakovui paneigus šią 1 punkte nurodytą prezumpciją, tačiau nepaneigus nė vienos iš 2 punkte nurodytų prezumpcijų arba neįrodžius 2 punkte nurodytų aplinkybių, laikytina, kad vartotojui nebuvo tinkamai atskleista būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija, todėl taikytini CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalyje ir 6.674 straipsnyje nustatyti vartotojo teisių gynimo būdai (rangovo atsakomybė už netinkamą užsakovo – vartotojo informavimą).
Atsiliepimas
13. Atsakovas T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priteisti atsakovui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. apeliantas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas apelianto automobilyje pakeis pakaitinimo žvakę. Nepagrįstas apelianto argumentas, neva ginčo šalys buvo susitarusios dėl visų automobilio gedimų pašalinimo. Jokių kitų remonto darbų, išskyrus pakaitinimo žvakės pakeitimą, atsakovas neatliko. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tai galėjo sąlygoti automobilio neužsivedimą, įskaitant ir automobilio kompiuterio ar purkštukų klaidas. Apeliantas ne tik žinojo, tačiau ir leido automobilio remonto darbus atlikti ir kitiems specialistams. Jis iškreipia atsakovo ir visų posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimus. Atsakovas viso proceso metu kontaktavo su apeliantu, teikė jam informaciją apie automobilį, prašė sutikimų automobilį vežti pas kitus specialistus.
13.2. Kompiuterio gedimas buvo fiksuotas dar iki jo remonto darbų atlikimo, ką atliko M. S.. Apeliantas atvyko pas atsakovą galimai jau su variklio kompiuterio gedimu, kurio atsakovui ir jo kolegoms pataisyti nepavyko. Nustačius variklio kompiuterio gedimą, apeliantas atsisakė jį keisti ir atlikti bet kokius su tuo susijusius darbus. Po remonto UAB „Inchcape Motors“, kai buvo sutvarkytas kuro siurblio gedimas, o ne kompiuteris, automobilis buvo užvestas ir kurį laiką eksploatuotas. Nė vienoje UAB „Inchape Motors“ paraiškoje-sutartyje nenurodyta, jog automobilio neužsikūrimo priežastis – atsakovo netinkamai atlikti remonto darbai.
13.3. Apeliantas UAB „Inchape Motors“ jokių reikalavimų nekėlė, pareiškė ieškinį būtent atsakovui. Po atsakovo atliktų remonto darbų automobilio stovis nebuvo fiksuotas, jis nebuvo plombuojamas. Apeliantas, išsigabenęs automobilį iš ieškovo autoserviso, iš esmės nesiėmė jokių veiksmų įrodymams užtikrinti, automobilį galėjo remontuoti ir kiti asmenys, kurie galimai ir galėjo padaryti mechaninius pažeidimus, kurie buvo aptikti UAB „Inchape Motors“ darbuotojų.
13.4. Kritiškai vertintini liudytojo L. M. paaiškinimai, susiję su neva kitų asmenų mechaninėmis intervencijomis. Liudytojas tiksliai prisiminė vieną varžtą ir ant jo matomas sukimo žymes, nors jokių kitų aplinkybių, neapžiūrėjęs bylos dokumentų, prisiminti negalėjo.
13.5. Nėra aišku, kokios informacijos neva nesuteikė atsakovas apeliantui ir kaip tai yra susiję su apelianto neva patirta žala. Apeliantas pripažįsta, jog atsakovas jį informavo apie gedimą, kurį nustatė; jam buvo žinoma ir apie kitus remontui atsakovo pasitelktus asmenis, atliktą diagnostiką ir jos rezultatus. Apeliantas nenurodė, kokios konkrečios informacijos negavimas sukėlė neigiamus padarinius ar jo prašomą priteisti žalą.
13.6. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų yra nepataisomai sugadinta transporto priemonė. UAB „Inchape Motors“ tiesiog nustatė daugiau gedimų, kurių neturėjo kompetencijos nustatyti atsakovas. UAB „Inchape Motors“ jokiais savo darbais netaisė atsakovo, neva, padarytų klaidų. UAB „Inchape Motors“ patirtos išlaidos yra tiesioginės gedimo, kurio nepavyko pašalinti atsakovui, pašalinimo išlaidos. Sąskaitoje yra pateikta ir daugiau darbų, kurie nėra susiję su kuro siurblio remontu. Apelianto nurodyta 1 400 Eur žala yra apytikslė važiuojančio automobilio kaina. Apeliantas negalėjo įvardinti, ar automobilis šiuo metu yra važiuojantis, teigė, kad net nebandė jo užvesti, turi kitą automobilį ir ginčo automobilio jam nereikia.
13.7. Apeliantas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų, neįrodė nuostolių dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio remonto bei jo sugadinimo, ko pasėkoje prašoma priteisti žalą.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. Z. priklauso automobilis Ford Fusion, v.n. (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotas 2018 m. balandžio 12 d. Pirma automobilio registracijos data – 2003 m. vasario 5 d. Automobiliui pradėjus gesti 2019 m. kovo 14 d. ieškovas nuvyko pas atsakovą T. P. dėl automobilio remonto. Atsakovas nustatė ir nurodė, kad problema yra pakaitinimo žvakėse. Pakeitus pakaitinimo žvakes automobilis buvo užvestas, tačiau vėliau vėl neužsivedė ir atsakovas nusprendė, kad jis nėra kompetentingas jį remontuoti, tą nurodė ieškovui. Jis tarpininkavo automobilį parodant elektrikams, kurie bandė keisti kitas detales, tačiau automobilis vis tiek neužsivedė. Tada atsakovas rekomendavo ieškovui pačiam ieškoti specialistų. Ieškovas dėl gedimų kreipėsi į UAB „Inchcape Motors“, už paslaugas sumokėjo 635,27 Eur (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125-129). Tačiau kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, automobilis šiek tiek pavažinėjęs vėl gedo ir šiuo metu yra nevažiuojantis, stovi ieškovo patalpose. 2019 m. spalio 14 d. pretenzija ieškovas prašė atsakovą per 14 dienų atlyginti 1 400 Eur žalą, kurią sudaro 1 100 Eur automobilio vertė ir 300 Eur už patirtas atstovavimo išlaidas (el. b. 1 tomas, b. l. 8-9). 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaita – faktūra, Paraiškos – sutartys Nr. 325696 (2020 m. sausio 20 d.) bei Nr. 326618 (2020 m. vasario 21 d.), patvirtina, jog ieškovas V. Z. dėl transporto priemonės gedimų 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. kreipėsi į UAB „Inchcape Motors“, už paslaugas sumokėjo 635,27 Eur (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125-129). Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 035,27 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi laiko, kad dėl atsakovo kaltės jo automobilis buvo sugadintas nepataisomai, prašo priteisti jo vertę 1400 Eur bei 635,27 Eur už remonto paslaugas.
18. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo teikiamos transporto priemonės remonto paslaugos nesudarant rašytinės sutarties, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis.
19. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jo veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis).
20. Kadangi rašytinės sutarties šalys nesudarė, todėl šalių susitarimo turinys nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
21. Ieškovas nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis netinkamai (nekokybiškai) atlikto automobilio remonto darbus, dėl ko buvo nepataisomai sugadintas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šias aplinkybes ieškovas turi įrodyti (CPK 177, 178 straipsniai).
22. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atvyko į atsakovo autoservisą nurodydamas, jog ieškovo automobilis „Ford Fusion“ važiuodamas kelis kartus užgeso, prietaisų skydelyje ėmė mirksėti užrašas „ECN Fault“. Atsakovas nurodė, kad tai gali reikšti tiek mechaninius, tiek elektroninius gedimus. Atsakovas atliko transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką ir nustatė, jog yra reikalinga pakeisti automobilio pakaitinimo žvakę, nurodytą aplinkybę pasakė ieškovui, susitarė, kad 2019 m. kovo 14 d. ieškovas atsakovui pristatys automobilį.
23. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, kurios dalykas buvo ginčo objekto pakaitinimo žvakės pakeitimas. To neginčijo ir pats ieškovas, nurodęs, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką, atsakovas paaiškino, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse ir jas reikia keisti. Susitarimas dėl kitų darbų atlikimo teismui neįrodytas. Po paslaugos suteikimo (pakaitinimo žvakės pakeitimo), buvo atliktas bandomasis važiavimas, tačiau vėliau automobilis nebeužsivedė, nors, kaip nurodė atsakovas, jis netgi kelis kartus patikrino, ar pakaitinimo žvakę pakeitė teisingai, tačiau automobilio užkurti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, užgesdavo ir iki jo pristatymo atsakovui, automobilio nebeužsivedimo priežastis po pakaitinimo žvakės pakeitimo galėjo būti tokia pati, dėl kurios jis buvo kelis kartus užgesęs ir iki pakaitinimo žvakės pakeitimo, t. y. jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo veiksmai – pakaitinimo žvakės pakeitimas, padarė įtaką automobilio neužsivedimui, nėra.
24. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad jokie byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio gedimą sąlygojo atsakovo ar jo pasitelktų asmenų netinkamas automobilio remontas. Tai yra tik hipotetiniai ir deklaratyvūs jokiais įrodymais nepatvirtinti ieškovo teiginiai.
25. Ieškovas nurodė, jog UAB „Inchcape Motors“ atliko automobilio diagnostiką ir nustatė atsakovo padarytus gedimus, tačiau su tokiais ieškovo teiginiais pirmos instancijos teismas pagrįstai nesutiko. Ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai jam paaiškino, jog dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis nevažiuoja, tačiau tuo pačiu ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai teigė neturintys kompetencijos nustatyti nei automobilio neveikimo priežasčių, nei jų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad objektyvus neužsivedimo priežasčių konstatavimas niekaip neįrodo atsakovo kaltės. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai nustatė būtent atsakovo padarytus gedimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (el. b. 1 tomas, b. l. 12), atliktų remonto darbų sąrašas nėra susijęs su atsakovo atliktais remonto darbais, priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Iš byloje esančių UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos – faktūros bei dviejų paraiškų – sutarčių (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125, 126, 127, 129) matyti, kad ginčo automobilis UAB „Inchcape Motors“ buvo remontuotas du kartus: 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta, jog automobilio neužsikūrimo priežastis – anksčiau atlikti remonto darbai, dėl kurių automobilis tapo nepataisomas. To nenurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M., kuris teigė, kad neužsikūrimo priežastis buvo kuro siurblys ir laidų pynė. Laidų pynės sugedimas – dėl susidėvėjimo, kuro siurblio – dėl galimo nepritvirtinimo.
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir automobiliui atsiradusios žalos, todėl atsakomybė atsakovui netaikytina (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
27. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog po atsakovo atliktų remonto darbų automobilio stovis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, priešingai, automobilis du kartus buvo remontuojamas UAB „Inchcape Motors“, po ko iš serviso išvažiavo abu kartus savo eiga, kas reiškia, kad jis po remonto minėtoje bendrovėje buvo važiuojantis.
28. Vien tai, jog liudytojas L. M. nurodė matęs remonto požymių, nesudaro pagrindo nei spręsti, kad tuos remonto darbus atliko atsakovas, nei kad tie remonto darbai turėjo tokios įtakos, kad automobilis tapo nevažiuojančiu ar net ir neremontuojamu, kadangi po automobilio atsiėmimo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas ilgą laiką turėjo automobilį savo žinioje, kas su juo buvo daryta, nėra aišku. Išklausius garso įrašą akivaizdu, kad ieškovas ir bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, kur automobilis yra ir kokios jis būklės.
29. Be to atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniai remonto darbai UAB „Inchcape Motors“ buvo atlikti 2020 m. vasario 21 d., o tuo metu automobilis buvo važiuojantis, ką patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Inchcape Motors“ atstovas, tačiau ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus beveik pusei metų ir nėra jokių duomenų, kaip automobilis buvo naudojamas visą šį laiką.
30. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas pakeitė pakaitinimo žvakes, kurių galimai net nereikėjo keisti, tačiau sudegino automobilio elektrinę dalį, kompiuterį, jį vėliau pats keitė į kitą, užtrumpindamas ir betaisydamas mechaninę automobilio dalį tokiu būdu, kad automobilis daugiau nevažiavo, kad ginčo automobilis ieškovo buvo atsiimtas su elektros ir kitais gedimais, kurių nebuvo iki automobilis buvo atvežtas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad savo argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas automobilį sugadino nepataisomai (CPK 177, 178 straipsniai).
32. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, nes nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Dėl nuostolių dydžio
34. Nors neįrodyti atsakovo veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys dėl automobilio sugedimo, tačiau teismas pasisako ir dėl nuostolių dydžio.
35. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė 2 035,27 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 1 400 Eur automobilio vertė, kadangi automobilis yra sugadintas nepataisomai bei 635,27 Eur UAB „Inchcape Motors“ patirtos remonto išlaidos.
36. Nors ieškovas automobilio vertę nurodo 1 400 Eur, šios, ieškovo teigimu, rinkos kainos, nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. atsakovui siųstoje pretenzijoje nurodė, jog automobilio vertė yra 1 100 Eur. Bylos duomenys nepatvirtina, jog automobilis šiuo metu nėra tinkamas eksploatuoti, kad neužsiveda ir nevažiuoja, nes ieškovas nurodė to nežinantis, net nebandęs užvesti, nes turi kitą transporto priemonę. Be to, UAB „Inchcape Motors“ atlikti darbai nėra susiję su atsakovo blogai atliktais darbais (kaip minėta, tai nėra įrodyta). Tai, jog atsakovui nepavyko suremontuoti transporto priemonės, nėra pagrindas iš jo reikalauti atlyginti kitų nustatytų gedimų šalinimo kainą.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų (be žodinių paaiškinimų) apie ginčo automobilio vertę bei UAB „Inchcape Motors“ atliktų darbų sąsajas su atsakovo veiksmais. Automobilio vertę (1400 Eur) grindžia niekuo nepagrįstu savo manymu.
38. Atmestinas apelianto argumentas, kad UAB „Inchcape Motors“ atstovas L. M. paliudijo, kad automobiliui esant atsakovo žinioje jis buvo sugadintas, kadangi šis liudytojas nebuvo atsakovo darbuotojas ir nematė, kad atsakovas automobilį sugadino. Tai, kad sugadinimai nustatyti kaip faktas, nėra atsakovo kaltės įrodymas, kadangi, kaip minėta, automobilis jau gendantis buvo perduotas atsakovui. Taip pat atmestinas ir apelianto argumentas, kad atsakovo civilinė atsakomybė pasireiškė tuo, kad atsakovas savo jėgomis ir galimai trečiųjų asmenų veiksmais nepataisomai sugadino apelianto automobilį, kadangi, kaip minėta, ieškovas to neįrodė.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš būtinųjų ieškovo įrodinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės, kurie galėtų būti laikomi esantys priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodomais nuostoliais.
40. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias civilinę atsakomybę, jos sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, apie tai įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo juos priteisti iš apelianto. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui T. P. iš ieškovo V. Z. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.