Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius palaikė ieškovo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja V. B. palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 035,27 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 1 400 Eur automobilio vertė ir 635,27 Eur autoservise UAB „Inchcape Motors“ suteiktų paslaugų vertė. Ieškovas nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis netinkamai (nekokybiškai) atlikto automobilio remonto darbus, dėl ko buvo nepataisomai sugadintas automobilis.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atvyko į atsakovo autoservisą nurodydamas, jog ieškovo automobilis „Ford Fusion“ važiuodamas kelis kartus užgeso, prietaisų skydelyje ėmė mirksėti užrašas „ECN Fault“. Atsakovas nurodė, kad tai gali reikšti tiek mechaninius, tiek elektroninius gedimus. Atsakovas atliko transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką ir nustatė, jog yra reikalinga pakeisti automobilio pakaitinimo žvakę, nurodytą aplinkybę pasakė ieškovui, susitarė, kad 2019 m. kovo 14 d. ieškovas atsakovui atvarys automobilį. Darytina išvada, jog ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas pakeis ginčo objekto pakaitinimo žvakę. To neginčijo ir pats ieškovas, nurodęs, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką, atsakovas paaiškino, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse ir jas reikia keisti. Taigi, šalys sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo šią paslaugą suteikti. Po paslaugos suteikimo (pakaitinimo žvakės pakeitimo), buvo atliktas bandomasis važiavimas, tačiau vėliau automobilis nebeužsivedė, nors, kaip nurodė atsakovas, jis netgi kelis kartus patikrino, ar pakaitinimo žvakę pakeitė teisingai, tačiau automobilio užkurti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, užgesdavo ir iki jo pristatymo atsakovui, automobilio nebeužsivedimo priežastis po pakaitinimo žvakės pakeitimo galėjo būti tokia pati, dėl kurios jis buvo kelis kartus užgesęs ir iki pakaitinimo žvakės pakeitimo, t. y. jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo veiksmai – pakaitinimo žvakės pakeitimas, padarė įtaką automobilio neužsivedimui, nėra.

Nepavykus užvesti automobilio, bylos duomenimis, atsakovas konsultavosi su kolegomis, ieškovo transporto priemonė buvo transportuota pas liudytoją M. S., vėliau pas T. J. Ieškovas teigia, jog atsakovas ieškovo automobilį be ieškovo sutikimo perdavė tretiesiems asmenims, kurie yra savamoksliai, tačiau pažymėtina, jog tai, kad atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį, neturėdamas tam ieškovo sutikimo, neįformindamas raštu, sudaro pagrindą spręsti, jog kilus neigiamoms pasekmėms, vien tik atsakovas būtų atsakingas už trečio asmens veiksmus. Visgi, minėta, jog jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio gedimą sąlygojo atsakovo ar jo pasitelktų asmenų netinkamas automobilio remontas. Liudytoju apklaustas M. S., kuris nurodė 13 – 14 metų dirbantis automobilių remonto srityje, teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas, su kuriuo yra garažų kaimynai, prašė jo pagalbos dėl ieškovo automobilio. Atlikus diagnostiką, pakeitė slėgio daviklį ir kompiuterį, tačiau tai nepadėjo. Pažymėtina, jog liudytojas UAB „Inchcape Motors“ darbuotojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kompiuterio nekeitė ir jo neardė, tik atliko testą, pateikė rekomendacijas, todėl nėra pagrindo teigti jog dėl atsakovo veiksmų (slėgio daviklio ir kompiuterio pakeitimo), automobilis tapo neveikiantis, nes po remonto UAB „Inchcape Motors“ jis buvo užvestas ir kurį laiką eksploatuotas. Liudytojas T. J., kuris nurodė, kad yra įgijęs aukštesnįjį automechaniko išsilavinimą, dirba profesionalia įranga, atlikęs diagnostiką, nustatė gedimus – sudegęs variklio kompiuteris ir užsitrumpinęs 4 purkštukas, tačiau pas jį atvykęs klientas, t. y. ieškovas nurodė, kad nieko nekeis ir nepirks. Atsakovas nurodė buvęs sutaręs ir su kitu elektriku Juliumi, siūlė atsakovui nugabenti automobilį pas jį, tačiau ieškovas atsisakė, nurodęs, kad paliko automobilį važiuojantį ir nori atsiimti važiuojantį.

Ieškovas nurodė, jog UAB „Inchcape Motors“ atliko automobilio diagnostiką ir nustatė atsakovo padarytus gedimus, tačiau su tokiais ieškovo teiginiais nesutiktina. Ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai jam paaiškino, jog dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis nevažiuoja, tačiau tuo pačiu ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai teigė neturintys kompetencijos nustatyti nei automobilio neveikimo priežasčių, nei jų pašalinti. Todėl ieškovo teiginiai, jog UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai nustatė atsakovo padarytus gedimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Kaip matyti iš UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos – faktūros (el. b. 1 tomas, b. l. 12), joje nurodyti šios įmonės atlikti darbai, kuriuos detalizavo ir posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Inchcape Motors“ darbuotojas, kuris ir atliko ginčo automobilio remonto darbus, L. M. Sąskaitoje nurodyta, kad suteiktų paslaugų kainą sudaro: Papildomos medžiagos – 10,29 Eur; Susijungimas su SBD – 41,80 Eur, elektrinės instaliacijos tikrinimas, remontas (liudytojas nurodė, jog tai laidų pynės remontas) – 250,80 Eur; R&I Injection pump (liudytojas nurodė, jog tai kuro siurblio keitimas) – 83,60 Eur; pagrindinio diržo komplektas – 62,10 Eur; Lemputė 21 W, 12V BAU 15S geltona (liudytojas nurodė, jog važiuojant išaiškėjo, kad nedega lemputė) – 1,19 Eur; Paskirstymo diržas, keitimas – 71,06 Eur; Fault codes – read/ delete, id fail – klaidų trynimas – 4,18 Eur. Šių atliktų remonto darbų sąrašas nėra susijęs su atsakovo atliktais remonto darbais, priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Iš byloje esančių UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos – faktūros bei dviejų paraiškų – sutarčių (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125, 126, 127, 129) matyti, kad ginčo automobilis UAB „Inchcape Motors“ buvo remontuotas du kartus: 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta, jog automobilio neužsikūrimo priežastis – anksčiau atlikti remonto darbai, dėl kurių automobilis yra nepataisomas. Pažymėtina, jog ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M. taip pat nenurodė, jog automobilis neužsivedė dėl netinkamai atliktų remonto darbų, o teigė, kad neužsikūrimo priežastis buvo kuro siurblys ir laidų pynė.

Be to, pažymėtina, jog UAB „Inchcape Motors“ buvęs darbuotojas L. M., atlikęs ieškovo transporto priemonės remonto darbus, patvirtino, jog automobilis iš UAB „Inchcape Motors“ išvažiavo pats, t. y. jis buvo užkurtas. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent 2020 m. sausio 20 d. Paraiškoje – sutartyje nurodyta, kad pakeitus kuro siurblį, buvo atliktas testas kelyje. Testo metu gedimų nepastebėta. Atliktas klaidų trynimas po remonto. Šaltas netolygiai dirba variklis (el. b. 1 tomas, b. l. 126). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas L. M. į klausimą, kodėl sąskaita už darbus išrašyta tik 2020 m. vasario 13 d., nurodė, kad po remonto, atlikto sausio mėnesį, buvo rekomenduota pasivažinėti, įsitikinant ar viskas gerai, o po to klientas sugrįžo, buvo išrašyta sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo automobilis į autoservisą dar kartą buvo pristatytas 2020 m. vasario 21 d. Iš paraiškos – sutarties matyti, kad automobilis per vieną mėnesį pravažiavo 224 km. (2020 m. sausio 20 d. paraiškoje – sutartyje nurodoma, jog rida - 227 257, o 2020 m. vasario 21 d. - 227 481). 2020 m. vasario 21 d., t. y. automobiliui atvykus antrą kartą, paraiškoje – sutartyje nurodoma, jog važiuojant dingo trauka ir užgeso, kas patvirtina ir atsakovo teiginius, jog į jo autoservisą ieškovas kreipėsi dėl tos pačios priežasties – automobilis geso, o atsakovui nepavyko nustatyti gedimo priežasties, kaip matyti iš dokumentų, nurodyto gedimo nepavyko pašalinti ir UAB „Inchcape Motors“, kadangi po mėnesio automobilis vėl pradėjo gesti.

Pažymėtina, jog po atsakovo atliktų remonto darbų automobilio stovis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, priešingai, automobilis du kartus buvo remontuojamas UAB „Inchcape Motors“, po ko iš serviso išvažiavo abu kartus savo eiga. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, ar automobilio gedimo priežastys buvo susiformavusios dar iki atvykimo pas atsakovą, ar susiformavo vėliau. Pažymėtina, jog antrą kartą, t. y. po vieno mėnesio, patikrinus automobilio gedimus, UAB „Inchcape Motors“ nustatė, jog yra problemos su purkštukais, tačiau ištrynus klaidas, buvo nuvažiuota apie 25 km, klaidos nepasikartojo. Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobiliui į UAB „Inchcape Motors“ atvykus antrą kartą, buvo nustatyti kiti gedimai, nesusiję su ankstesniais remonto darbais, liudytojas, paklaustas, kodėl naujos klaidos (variklio kompiuterio procesoriaus klaida) atsirado po mėnesio laiko ir jų nerodė kompiuterinė diagnostika pirmos apžiūros metu sausio mėn., nurodė, jog kadangi čia vidinis gedimas kompiuterio, tai čia paties kompiuterio bėdos, taip pat patvirtino, jog šios klaidos pirmos patikros metu nebuvo.

Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis nesikūrė ir užgesinėjo, kadangi „paskirstymo diržo apsauga buvo išpjauta; rado kuro siurblio škyvą nusimovusį ir apsaugą sugadintą, <...> galėtų blogai prisuktas būti, nes ten matosi, veiksmų kažkokių buvo, nes ant varžto matėsi sukimo žymės, priveržimo žymės“, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pretenzija atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo surašyta dar 2019 m. spalio 14 d., tačiau ieškovas automobilį į UAB „Inchcape Motors“ pristatė ne iš karto, tačiau tik po trijų mėnesių – 2020 m. sausio 20 d. Atsakovas, išsigabenęs automobilį iš ieškovo autoserviso, nesiėmė jokių veiksmų įrodymams užtikrinti, nurodytu laikotarpiu automobilį galėjo remontuoti ir kiti asmenys. Vien tai, jog liudytojas L. M. nurodė matęs remonto požymių, nesudaro pagrindo nei spręsti, kad tuos remontus atliko atsakovas, nei kad tie remontai turėjo tokios įtakos, kad automobilis tapo nevažiuojančiu ar net ir neremontuojamu.

Be to, remonto darbai UAB „Inchcape Motors“ buvo atliekami 2020 m. sausio - vasario mėn., nors ieškovui pretenzija dėl žalos buvo pateikta 2019 m. spalio mėn., taigi, ieškovas po pretenzijos išsiuntimo nesikreipė tiesiogiai į teismą, tačiau kreipėsi į kitą autoservisą dėl remonto darbų atlikimo.

Taip pat pažymėtina, jog paskutiniai remonto darbai UAB „Inchcape Motors“ buvo atlikti 2020 m. vasario 21 d., o tuo metu automobilis buvo važiuojantis, ką patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Inchcape Motors“ atstovas, tačiau ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus beveik pusei metų ir nėra jokių duomenų, kur automobilis buvo tą laiką, ar su juo buvo važinėta, ar buvo atliekami papildomi remonto darbai.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas pakeitė pakaitinimo žvakes, kurių galimai net nereikėjo keisti, tačiau sudegino automobilio elektrinę dalį, kompiuterį, jį vėliau pats keitė į kitą, užtrumpindamas ir betaisydamas mechaninę automobilio dalį tokiu būdu, kad automobilis daugiau nevažiavo; kad ginčo automobilis ieškovo buvo atsiimtas su elektros ir kitais gedimais, kurių nebuvo iki automobilis buvo atvežtas, visgi tokie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas ne tik nesuremontavo jo automobilio, tačiau jį dar ir sugadino nepataisomai, pavyzdžiui, automobilio apžiūros – defektų akto, specialisto išvados. Nors ieškovas teigia, jog UAB „Inchcape Motors“ taisė atsakovo padarytas klaidas, visgi, minėta, kaip matyti iš sąskaitos – faktūros, joje nurodyti visai kiti transporto priemonės gedimai ir jų remontas, po ko automobilis buvo užvestas ir savo eiga iš serviso išvyko du kartus.

Be to, ieškovas teismo posėdžio metu netgi negalėjo įvardinti, ar automobilis šiuo metu yra važiuojantis. Ieškovas nurodė, kad net nebandė automobilio užvesti, nes turi kitą automobilį, todėl ginčo automobilis jam galimai ir nereikalingas. Nors ieškovas teigia, jog UAB „Inchcape Motors“ nustatė, kad būtent dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis vis tiek nevažiuoja ir jie neturi kompetencijos nustatyti nei to priežasties, nei jas pašalinti, tačiau minėta, liudytojo L. M. parodymais nustatyta, kad automobilis tiek 2020 m. sausio mėn., tiek 2020 m. vasario mėn. po remonto iš UAB „Inchcape Motors“ išvažiavo pats, t. y. buvo važiuojantis, laikotarpyje tarp 2020 m. sausio mėn. ir vasario mėn. su juo nuvažiuota daugiau kaip 200 kilometrų. Ieškovas net nežino, ar šiuo metu automobilis yra važiuojantis, nes net nebandė jo užvesti, taigi, ieškovas neįrodė, kad automobilis yra nevažiuojantis.

Ieškovas nurodo, kad Sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Tai instrukcija, kaip atsakovas turėjo priimti automobilį, kaip taisyti, kiek informacijos suteikti, kad ieškovui, kaip vartotojui, neturinčiam specialių žinių, būtų suteikta visa informacija, kad priimti tinkamą sprendimą dėl automobilio remonto tikslingumo ir jo apimties. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, - rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas jį informavo apie gedimą, kurį nustatė, t.y. ieškovas dublike nurodo, kad atsakovas, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, iš karto nurodė, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse, jas reikia keisti ir jis gali suteikti šią paslaugą. Ieškovui buvo žinoma ir apie kitus remontui atsakovo pasitelktus asmenis, atliktą diagnostiką ir jos rezultatus, ieškovas buvo nuvykęs į autoservisą Ringuvos g., tačiau toliau remontuoti atsisakė. Ieškovas nenurodė, kokios konkrečios informacijos negavimas sukėlė neigiamus padarinius ar jo prašomą priteisti žalą. Pažymėtina, jog nors atsakovas bandė transporto priemonę remontuoti, konsultavosi su kolegomis, tačiau ieškovas nei už pakeistą detalę (pakaitinimo žvakę) nei už darbus atsakovui nieko nėra sumokėjęs, bylos duomenis, atsakovas to nereikalavo. Taigi, šioje byloje nėra sprendžiamas lėšų, sumokėtų už galimai nekokybišką remontą grąžinimo klausimas, tačiau sprendžiamas klausimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nepataisomai sugadinus automobilį. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė nei informacijos nesuteikimo fakto, nei to, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių.

UAB „Inchcape Motors“ ieškovas sumokėjo 635,27 Eur. Bylos duomenimis, UAB „Inchcape Motors“ nustatė daugiau gedimų, kurių neturėjo kompetencijos nustatyti atsakovas. Taigi, šiuo atveju skirtingus remonto darbus atliko ir atsakovas, ir UAB „Inchcape Motors“, tačiau UAB „Inchcape Motors“ jokiais savo darbais netaisė atsakovo neva padarytų klaidų, priešingų įrodymų nepateikta. Ieškovo automobilis jau jį atgabenus į automobilių autoservisą buvo su defektu – užgesdavo. Tai, jog atsakovui nepavyko pašalinti jau egzistavusių gedimų ir suremontuoti automobilio, savaime nesuponuoja išvados, jos atsakovas automobilį sugadino. Jokie duomenys nėra pakankami spręsti, jog po atsakovo atlikto remonto (to remonto pasekoje) automobilis buvo sugadintas bei kad 635,27 Eur sumą sudaro atsakovo daryto remonto broko šalinimas. Ieškovo UAB „Inchcape Motors“ patirtos išlaidos yra tiesioginės išlaidos, kurios buvo patirtos už gedimo, kurio nepavyko pašalinti atsakovui, pašalinimą, o ne už atsakovo atliktų neva nekokybiškų darbų taisymą. Tai, jog atsakovui nepavyko suremontuoti transporto priemonės, nėra pagrindas iš jo reikalauti atlyginti kitų nustatytų gedimų šalinimo kainą.