Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-10-11 · Civilinė byla Nr. e2-434-962/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
e2-434-962/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12344-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
T. P.
Advokatai
Erikas Pavlovičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-434-962/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12344-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.18.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,dalyvaujant ieškovo V. Z. atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,atsakovui T. P., jo atstovei advokato padėjėjai Vismantei Budrytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui T. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. Z. prašo priteisti iš atsakovo T. P. 2 035,27 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (el. b. 1 tomas, b. l. 1-5), bei dublike (el. b. 1 tomas, b. l. 57-62) ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. kovo 14 d. nuvyko į autoservisą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame dirba atsakovas, dėl ieškovui priklausančio automobilio Ford Fusion, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto. Automobilis buvo važiuojantis, tik prietaisų skydelyje rodė klaidą (ECN Fault), važiuodamas keletą kartų buvo užgesęs. Atlikus kompiuterinę diagnostiką, atsakovas paaiškino, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse ir jas reikia keisti. Šalys sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo šią paslaugą suteikti per vieną dieną, o ieškovas įsipareigojo už šią paslaugą atsiskaityti po jos suteikimo. 2018 m. balandžio 12 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenimis, automobilis atitiko techninius reikalavimus ir buvo puikiai važiuojantis, tačiau 2019 m. kovo 14 d. automobilio prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti lemputė, rodanti gedimą. Kitą dieną atsakovas paskambino ieškovui ir nurodė, jog keičiant pakaitinimo žvakes, viena iš jų nulūžo, todėl reikės šiek tiek palaukti. Po keleto dienų atsakovas dar kartą paskambino ieškovui ir pranešė, kad pakeitė pakaitinimo žvakę, tačiau automobilis nebeužsiveda, nes užtrumpintas purkštukas ir sudegintas variklio kompiuteris, bet ir šiuos gedimus atsakovas pataisys. Ieškovui nuvykus į garažą, kuriame buvo perkeltas jo automobilis, (duomenys neskelbtini), jis įsitikino, kad automobilis iš tiesų nebeužsivedė. Ieškovui paprašius paaiškinti šias aplinkybes, atsakovas nurodė, kad nežino, kodėl atsirado papildomi gedimai, atsisakė pateikti atliktų darbų aktą, pašalinti atsakovo padarytus gedimus ir/ar atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas pateikė pretenziją (automobilis tuo metu vis dar buvo atsakovo garaže), kuria paaiškino visas aplinkybes ir prašė geranoriškai sumokėti 1 400 Eur nuostolius, apskaičiuotus pagal automobilio rinkos vertę, remiantis vienu iš skelbimų, kuris ieškinio pateikimo metu buvo pašalintas, tačiau atsakovas vengė bet kokio komunikavimo. Ieškovas kreipėsi į kitą autoservisą UAB „Inchcape Motors“, kuris transportavo automobilį iš atsakovo garažo, atliko automobilio diagnostiką ir nustatė atsakovo padarytus gedimus, atlikdamas keletą automobilio remonto darbų. Suteiktos paslaugos ieškovui kainavo 635,27 Eur. Suteikus šias paslaugas, autoserviso darbuotojai paaiškino, kad dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis vis tiek nevažiuoja ir jie neturi kompetencijos nustatyti nei to priežastis, nei jas pašalinti. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į policijos komisariatą, kuris nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovas patyrė 2 035,27 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovui suteiktų paslaugų kaina autoservise UAB „Inchcape Motors“ – 635, 27 Eur ir 1 400 Eur automobilio rinkos kaina. Atsakovas neinformavo kliento apie tai, jog neturi kompetencijos aiškiai identifikuoti automobilio gedimus, juos pašalinti ir/ar juolab, kad atitinkamas atsakovo paslaugų suteikimas gali lemti, jog automobilis nebevažiuos apskritai ir ieškovas patirs ženklius nuostolius. Šalys žodine sutartimi susitarė dėl rezultato sukūrimo, tai yra techniškai tvarkingo (įskaitant ir važiuojančio) automobilio grąžinimo ieškovui.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius palaikė ieškovo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (el. b. 1 tomas, b. l. 41-46) bei triplike (el. b. 1 tomas, b. l. 67-72) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad jo automobilis „Ford Fusion“ važiuodamas pora kartų buvo užgesęs ir prietaisų skydelyje ėmė mirksėti užrašas „ECN Fault“. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes ir atlikęs transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką, nustatė, kad reikia pakeisti automobilio pakaitinimo žvakę. Ieškovas buvo informuotas, kokią paslaugą ketina teikti atsakovas, su jos teikimu sutiko. Tokią paslaugą atsakovas suteikė, buvo atliktas bandomasis važiavimas, automobilis važiavo. Tuo metu ir baigėsi atsakovo paslaugų teikimas. Minėtą dieną ieškovas automobilio neatsiėmė, o kitą dieną dėl nežinomų priežasčių transporto priemonė nebeužsivedė. Atsakovas informavo ieškovą, kad automobilis neužsiveda, tačiau ieškovas suvokė, kad automobilio neužsivedimą sąlygojo kažkoks kitas gedimas, nesusijęs su pakaitinimo žvakių pakeitimu. Automobilio neužsivedimą lėmė ne atsakovo veiksmai, kuriais jis pakeitė pakaitinimo žvakes, o tai, kad automobilis ir iki remonto darbų pradžios turėjo tokią pačią problemą, dėl kurios ieškovas ir kreipėsi į atsakovą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog automobilis 2018 m. balandžio 12 d. buvo techniškai tvarkingas, nėra įrodymas, jog jis buvo tokios pat techninės būklės beveik po metų, t.y. 2019 m. kovo 14 d., pristačius jį remonto paslaugų teikimui, nes automobilis remontuojamas dėl to, kad yra pasireiškę atitinkami jo gedimai, ginčo atveju – problemos su užsikūrimu. Atsakovas nurodė, jog yra mechanikas, o gedimo nustatymui reikalingos elektriko paslaugos ir pasiūlė nuvaryti automobilį pas elektriką. Ieškovas su tokiais tolimesniais veiksmais sutiko, nusprendė, jog reikia ieškoti automobilio neužsivedimo priežasčių. Toliau atsakovas tik tarpininkavo, siekiant surasti automobilio gedimo priežastis, nes ieškovą pažinojo jau senai ir norėjo jam padėti greičiau surasti gedimo priežastis. Kitiems meistrams nurodžius, kokias detales reikia nupirkti (saugiklį, skaičiuotuvą, daviklį), atsakovas nedelsiant pranešdavo ieškovui, klausdavo, ar jis sutinka su tokiais remonto darbais ir liepdavo detales nusipirkti, tačiau ieškovas prašė, kad detales nupirktų atsakovas, kadangi jis žino, kur jas gauti, labiau nusimano bei žadėjo atsiskaityti. Atsakovas pirko detales, o kiti meistrai atliko papildomus remonto darbus, t. y. pakeitė saugiklį, alkūninio veleno padėties daviklį bei alkūninio veleno skaičiuotuvą, t. y. atliko tuos darbus, kurie yra susiję su automobilio neužsivedimo problemomis, tačiau kurie nėra atsakovo veiklos sritis. Po nurodytų automobilio detalių pakeitimo, automobilis vis tiek neužsivedė, dėl ko atsakovas susisiekęs su ieškovu, parekomendavo pačiam ieškotis kitų specialistų, kurie turėtų galimybę atlikti kitus diagnostinius tyrimus ir nustatyti gedimus, kurie susiję su automobilio neužsivedimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, teigdamas, jog kreipsis į kitus specialistus, paprašė, kad atsakovas surašytų sąrašą, kokios detalės automobilyje buvo pakeistos bei kokie diagnostiniai tyrimai atlikti. Automobilio neužsivedimas neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo atliktais remonto darbais. Automobilio neužsivedimą sąlygojo kitos priežastys, dėl ko ieškovui buvo būtina kreiptis į kitos srities specialistus (elektrikus). Ieškovas, praėjus 4 mėnesiams nuo pretenzijos surašymo, 2020 m. vasario 13 d. kreipėsi į autorizuotą „Ford“ autoservisą ir jame buvo atlikti būtent elektrinės instaliacijos tikrinimo remonto darbai, kurių atlikti atsakovas neturėjo kompetencijos. Atsakovas suteikė visą turimą ir teisingą informaciją apie nustatytus gedimus, kuriuos atsakovas žodinio susitarimo pagrindu įsipareigojo pašalinti. Atsakovas neturi galimybės nuspėti galimų vėliau atsirasti gedimų, nesusijusių su atliekamais remonto darbais, kai atsakovas neturi nei įrangos, nei žinių tokių gedimų identifikavimui. Atsakovas nesukėlė jokios žalos ieškovui, kadangi žala būtų kilusi tik tokiu atveju, jeigu atsakovas būtų sugadinęs transporto priemonę ir būtent dėl atsakovo veiksmų automobilis būtų neužsivedęs, tačiau ieškovo automobilis jau jį atgabenus į automobilių autoservisą buvo su defektu – gesinėjantis. Šiuo atveju atsakovui dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tiesiog nepavyko pašalinti jau egzistavusių gedimų. Ieškovas už nustatytų gedimų šalinimą (atliktus remonto darbus) su atsakovu neatsiskaitė, nors buvo tartasi ne dėl rezultato, o dėl konkrečių darbų atlikimo. Ieškovas nenurodo, kokius konkrečiai automobilio gedimus sukėlė atsakovas, kokie atsakovo veiksmai sąlygojo minėtus gedimus bei nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai iš tiesų nustatė minėtus gedimus. Byloje pateikta 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaita – faktūra apie atliktus remonto darbus, kurie, kaip nurodo ieškovas, buvo nesusiję su automobilio gedimo priežastimis, nes automobilis nėra suremontuotas iki šiol. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai akivaizdu, jog net jeigu atsakovas ir būtų kaltas dėl automobilio gedimo, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, tai jam nekiltų pareiga atlyginti automobilio papildomų remonto darbų, kurie niekaip nesusiję su automobilio gedimu, nes jo nepašalino. Be to, reikšdamas pretenziją 2019 m. spalio 14 d. ieškovas reikalavo iš atsakovo, jog šis atlygintų 1 100 Eur dydžio nuostolius (automobilio rinkos vertę) bei papildomai 300 Eur atstovavimo išlaidas. Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 5 d., reikšdamas ieškinį ieškovas nurodė, jog automobilio rinkos kaina jau yra 1 400 Eur. Tokia ieškovo pozicija, neva naudoto automobilio rinkos kaina per vienerius metus padidėja neatitinka visuotinai žinomų žinių, jog iš tiesų automobilių rinkoje yra priešinga situacija – automobilių rinkos vertė su laiku mažėja.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja V. B. palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas V. Z. kreipėsi į atsakovą T. P. dėl ieškovui priklausančio automobilio Ford Fusion, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto. Ieškovui atsakovas perdavė išrašą apie automobilio gedimus (el. b. 1 tomas, b. l. 7), kuriame nurodyta: Vienas saugiklis, alkūninio veleno skaičiuotuvas; alkūninio veleno padėties daviklis, variklio kompiuteris, variklio kompiuterio jungtys, žvakės pakaitinimas, patikrintas aukšto slėgio kuro siurblys. 2019 m. spalio 14 d. pretenzija ieškovas prašė atsakovą per 14 dienų atlyginti 1 400 Eur žalą, kurią sudaro 1 100 Eur automobilio vertė ir 300 Eur už patirtas atstovavimo išlaidas (el. b. 1 tomas, b. l. 8-9). Ieškovas 2019 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK, prašydamas padėti atgauti automobilį teisėtu būdu ir techniškai tvarkingą (el. b. 1 tomas, b. l. 13). 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu Kauno apskrities VPK Dainavos PK tyrėjas ieškovą informavo, kad tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai, todėl informacijos tikslinimas pagal BK 168 straipsnį neatliekamas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesurašomas (el. b. 1 tomas, b. l. 14-15, 16). 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaita – faktūra, Paraiškos – sutartys Nr. 325696 (2020 m. sausio 20 d.) bei Nr. 326618 (2020 m. vasario 21 d.), patvirtina, jog ieškovas V. Z. dėl transporto priemonės gedimų 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. kreipėsi į UAB „Inchcape Motors“, už paslaugas sumokėjo 635,27 Eur (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125-129).

Nagrinėjamu atveju buvo teikiamos transporto priemonės remonto paslaugos, nesudarant rašytinės sutarties, laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, būtina šių sąlygų visuma: žala, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nurodytas keturias civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas privalo įrodyti ieškovas.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarčių sampratą ir požymius (CK 6.228¹ straipsnis).

CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, - kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – rangovui (CPK 178 straipsnis).

Vartotojas turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų ir reikalauti iš pardavėjo (paslaugos teikėjo): 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus; 2) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Vartotojas pagal to paties straipsnio 9 dalį turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 035,27 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 1 400 Eur automobilio vertė ir 635,27 Eur autoservise UAB „Inchcape Motors“ suteiktų paslaugų vertė. Ieškovas nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis netinkamai (nekokybiškai) atlikto automobilio remonto darbus, dėl ko buvo nepataisomai sugadintas automobilis.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jos veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Kadangi rašytinės sutarties šalys nesudarė, todėl šalių susitarimo turinys nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atvyko į atsakovo autoservisą nurodydamas, jog ieškovo automobilis „Ford Fusion“ važiuodamas kelis kartus užgeso, prietaisų skydelyje ėmė mirksėti užrašas „ECN Fault“. Atsakovas nurodė, kad tai gali reikšti tiek mechaninius, tiek elektroninius gedimus. Atsakovas atliko transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką ir nustatė, jog yra reikalinga pakeisti automobilio pakaitinimo žvakę, nurodytą aplinkybę pasakė ieškovui, susitarė, kad 2019 m. kovo 14 d. ieškovas atsakovui atvarys automobilį. Darytina išvada, jog ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas pakeis ginčo objekto pakaitinimo žvakę. To neginčijo ir pats ieškovas, nurodęs, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką, atsakovas paaiškino, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse ir jas reikia keisti. Taigi, šalys sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo šią paslaugą suteikti. Po paslaugos suteikimo (pakaitinimo žvakės pakeitimo), buvo atliktas bandomasis važiavimas, tačiau vėliau automobilis nebeužsivedė, nors, kaip nurodė atsakovas, jis netgi kelis kartus patikrino, ar pakaitinimo žvakę pakeitė teisingai, tačiau automobilio užkurti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, užgesdavo ir iki jo pristatymo atsakovui, automobilio nebeužsivedimo priežastis po pakaitinimo žvakės pakeitimo galėjo būti tokia pati, dėl kurios jis buvo kelis kartus užgesęs ir iki pakaitinimo žvakės pakeitimo, t. y. jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo veiksmai – pakaitinimo žvakės pakeitimas, padarė įtaką automobilio neužsivedimui, nėra.

Nepavykus užvesti automobilio, bylos duomenimis, atsakovas konsultavosi su kolegomis, ieškovo transporto priemonė buvo transportuota pas liudytoją M. S., vėliau pas T. J. Ieškovas teigia, jog atsakovas ieškovo automobilį be ieškovo sutikimo perdavė tretiesiems asmenims, kurie yra savamoksliai, tačiau pažymėtina, jog tai, kad atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį, neturėdamas tam ieškovo sutikimo, neįformindamas raštu, sudaro pagrindą spręsti, jog kilus neigiamoms pasekmėms, vien tik atsakovas būtų atsakingas už trečio asmens veiksmus. Visgi, minėta, jog jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio gedimą sąlygojo atsakovo ar jo pasitelktų asmenų netinkamas automobilio remontas. Liudytoju apklaustas M. S., kuris nurodė 13 – 14 metų dirbantis automobilių remonto srityje, teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas, su kuriuo yra garažų kaimynai, prašė jo pagalbos dėl ieškovo automobilio. Atlikus diagnostiką, pakeitė slėgio daviklį ir kompiuterį, tačiau tai nepadėjo. Pažymėtina, jog liudytojas UAB „Inchcape Motors“ darbuotojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kompiuterio nekeitė ir jo neardė, tik atliko testą, pateikė rekomendacijas, todėl nėra pagrindo teigti jog dėl atsakovo veiksmų (slėgio daviklio ir kompiuterio pakeitimo), automobilis tapo neveikiantis, nes po remonto UAB „Inchcape Motors“ jis buvo užvestas ir kurį laiką eksploatuotas. Liudytojas T. J., kuris nurodė, kad yra įgijęs aukštesnįjį automechaniko išsilavinimą, dirba profesionalia įranga, atlikęs diagnostiką, nustatė gedimus – sudegęs variklio kompiuteris ir užsitrumpinęs 4 purkštukas, tačiau pas jį atvykęs klientas, t. y. ieškovas nurodė, kad nieko nekeis ir nepirks. Atsakovas nurodė buvęs sutaręs ir su kitu elektriku Juliumi, siūlė atsakovui nugabenti automobilį pas jį, tačiau ieškovas atsisakė, nurodęs, kad paliko automobilį važiuojantį ir nori atsiimti važiuojantį.

Ieškovas nurodė, jog UAB „Inchcape Motors“ atliko automobilio diagnostiką ir nustatė atsakovo padarytus gedimus, tačiau su tokiais ieškovo teiginiais nesutiktina. Ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai jam paaiškino, jog dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis nevažiuoja, tačiau tuo pačiu ieškovas nurodo, kad autoserviso UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai teigė neturintys kompetencijos nustatyti nei automobilio neveikimo priežasčių, nei jų pašalinti. Todėl ieškovo teiginiai, jog UAB „Inchcape Motors“ darbuotojai nustatė atsakovo padarytus gedimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Kaip matyti iš UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos – faktūros (el. b. 1 tomas, b. l. 12), joje nurodyti šios įmonės atlikti darbai, kuriuos detalizavo ir posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Inchcape Motors“ darbuotojas, kuris ir atliko ginčo automobilio remonto darbus, L. M. Sąskaitoje nurodyta, kad suteiktų paslaugų kainą sudaro: Papildomos medžiagos – 10,29 Eur; Susijungimas su SBD – 41,80 Eur, elektrinės instaliacijos tikrinimas, remontas (liudytojas nurodė, jog tai laidų pynės remontas) – 250,80 Eur; R&I Injection pump (liudytojas nurodė, jog tai kuro siurblio keitimas) – 83,60 Eur; pagrindinio diržo komplektas – 62,10 Eur; Lemputė 21 W, 12V BAU 15S geltona (liudytojas nurodė, jog važiuojant išaiškėjo, kad nedega lemputė) – 1,19 Eur; Paskirstymo diržas, keitimas – 71,06 Eur; Fault codes – read/ delete, id fail – klaidų trynimas – 4,18 Eur. Šių atliktų remonto darbų sąrašas nėra susijęs su atsakovo atliktais remonto darbais, priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Iš byloje esančių UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos – faktūros bei dviejų paraiškų – sutarčių (el. b. 1 tomas, b. l. 12, 125, 126, 127, 129) matyti, kad ginčo automobilis UAB „Inchcape Motors“ buvo remontuotas du kartus: 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 21 d. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta, jog automobilio neužsikūrimo priežastis – anksčiau atlikti remonto darbai, dėl kurių automobilis yra nepataisomas. Pažymėtina, jog ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M. taip pat nenurodė, jog automobilis neužsivedė dėl netinkamai atliktų remonto darbų, o teigė, kad neužsikūrimo priežastis buvo kuro siurblys ir laidų pynė.

Be to, pažymėtina, jog UAB „Inchcape Motors“ buvęs darbuotojas L. M., atlikęs ieškovo transporto priemonės remonto darbus, patvirtino, jog automobilis iš UAB „Inchcape Motors“ išvažiavo pats, t. y. jis buvo užkurtas. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent 2020 m. sausio 20 d. Paraiškoje – sutartyje nurodyta, kad pakeitus kuro siurblį, buvo atliktas testas kelyje. Testo metu gedimų nepastebėta. Atliktas klaidų trynimas po remonto. Šaltas netolygiai dirba variklis (el. b. 1 tomas, b. l. 126). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas L. M. į klausimą, kodėl sąskaita už darbus išrašyta tik 2020 m. vasario 13 d., nurodė, kad po remonto, atlikto sausio mėnesį, buvo rekomenduota pasivažinėti, įsitikinant ar viskas gerai, o po to klientas sugrįžo, buvo išrašyta sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo automobilis į autoservisą dar kartą buvo pristatytas 2020 m. vasario 21 d. Iš paraiškos – sutarties matyti, kad automobilis per vieną mėnesį pravažiavo 224 km. (2020 m. sausio 20 d. paraiškoje – sutartyje nurodoma, jog rida - 227 257, o 2020 m. vasario 21 d. - 227 481). 2020 m. vasario 21 d., t. y. automobiliui atvykus antrą kartą, paraiškoje – sutartyje nurodoma, jog važiuojant dingo trauka ir užgeso, kas patvirtina ir atsakovo teiginius, jog į jo autoservisą ieškovas kreipėsi dėl tos pačios priežasties – automobilis geso, o atsakovui nepavyko nustatyti gedimo priežasties, kaip matyti iš dokumentų, nurodyto gedimo nepavyko pašalinti ir UAB „Inchcape Motors“, kadangi po mėnesio automobilis vėl pradėjo gesti.

Pažymėtina, jog po atsakovo atliktų remonto darbų automobilio stovis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, priešingai, automobilis du kartus buvo remontuojamas UAB „Inchcape Motors“, po ko iš serviso išvažiavo abu kartus savo eiga. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, ar automobilio gedimo priežastys buvo susiformavusios dar iki atvykimo pas atsakovą, ar susiformavo vėliau. Pažymėtina, jog antrą kartą, t. y. po vieno mėnesio, patikrinus automobilio gedimus, UAB „Inchcape Motors“ nustatė, jog yra problemos su purkštukais, tačiau ištrynus klaidas, buvo nuvažiuota apie 25 km, klaidos nepasikartojo. Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobiliui į UAB „Inchcape Motors“ atvykus antrą kartą, buvo nustatyti kiti gedimai, nesusiję su ankstesniais remonto darbais, liudytojas, paklaustas, kodėl naujos klaidos (variklio kompiuterio procesoriaus klaida) atsirado po mėnesio laiko ir jų nerodė kompiuterinė diagnostika pirmos apžiūros metu sausio mėn., nurodė, jog kadangi čia vidinis gedimas kompiuterio, tai čia paties kompiuterio bėdos, taip pat patvirtino, jog šios klaidos pirmos patikros metu nebuvo.

Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis nesikūrė ir užgesinėjo, kadangi „paskirstymo diržo apsauga buvo išpjauta; rado kuro siurblio škyvą nusimovusį ir apsaugą sugadintą, <...> galėtų blogai prisuktas būti, nes ten matosi, veiksmų kažkokių buvo, nes ant varžto matėsi sukimo žymės, priveržimo žymės“, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, pretenzija atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo surašyta dar 2019 m. spalio 14 d., tačiau ieškovas automobilį į UAB „Inchcape Motors“ pristatė ne iš karto, tačiau tik po trijų mėnesių – 2020 m. sausio 20 d. Atsakovas, išsigabenęs automobilį iš ieškovo autoserviso, nesiėmė jokių veiksmų įrodymams užtikrinti, nurodytu laikotarpiu automobilį galėjo remontuoti ir kiti asmenys. Vien tai, jog liudytojas L. M. nurodė matęs remonto požymių, nesudaro pagrindo nei spręsti, kad tuos remontus atliko atsakovas, nei kad tie remontai turėjo tokios įtakos, kad automobilis tapo nevažiuojančiu ar net ir neremontuojamu.

Be to, remonto darbai UAB „Inchcape Motors“ buvo atliekami 2020 m. sausio - vasario mėn., nors ieškovui pretenzija dėl žalos buvo pateikta 2019 m. spalio mėn., taigi, ieškovas po pretenzijos išsiuntimo nesikreipė tiesiogiai į teismą, tačiau kreipėsi į kitą autoservisą dėl remonto darbų atlikimo.

Taip pat pažymėtina, jog paskutiniai remonto darbai UAB „Inchcape Motors“ buvo atlikti 2020 m. vasario 21 d., o tuo metu automobilis buvo važiuojantis, ką patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Inchcape Motors“ atstovas, tačiau ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus beveik pusei metų ir nėra jokių duomenų, kur automobilis buvo tą laiką, ar su juo buvo važinėta, ar buvo atliekami papildomi remonto darbai.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas pakeitė pakaitinimo žvakes, kurių galimai net nereikėjo keisti, tačiau sudegino automobilio elektrinę dalį, kompiuterį, jį vėliau pats keitė į kitą, užtrumpindamas ir betaisydamas mechaninę automobilio dalį tokiu būdu, kad automobilis daugiau nevažiavo; kad ginčo automobilis ieškovo buvo atsiimtas su elektros ir kitais gedimais, kurių nebuvo iki automobilis buvo atvežtas, visgi tokie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas ne tik nesuremontavo jo automobilio, tačiau jį dar ir sugadino nepataisomai, pavyzdžiui, automobilio apžiūros – defektų akto, specialisto išvados. Nors ieškovas teigia, jog UAB „Inchcape Motors“ taisė atsakovo padarytas klaidas, visgi, minėta, kaip matyti iš sąskaitos – faktūros, joje nurodyti visai kiti transporto priemonės gedimai ir jų remontas, po ko automobilis buvo užvestas ir savo eiga iš serviso išvyko du kartus.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas bandė taisyti elektrinę automobilio dalį neturėdamas tam nei kvalifikacijos nei gebėjimų. Atsakovas neginčija, jog pasitelkęs trečiuosius asmenis, kurie specializuojasi elektrinėje transporto priemonių remonto srityje, pakeitė kuro slėgio daviklį bei kompiuterį, nes diagnostika rodė, kad jis sugedęs, visgi po to automobilis vistiek neužsivedė, rodė klaidas – sudegęs variklio kompiuteris, užsitrumpinęs 4 purkštukas. Šalinti šiuos gedimus klientas (ieškovas) atsisakė. Vien tai, kad atsakovas (jo pasitelkti asmenys) šalino diagnostikos būdu nustatytus gedimus, tačiau tai nedavė rezultatų, nesant byloje jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad transporto priemonės gedimas susijęs su atsakovo (jo iniciatyva pasitelktų trečiųjų asmenų) veiksmais, teismui nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė, kad ieškovą pažinojo ir iš geros valios jam norėjo padėti pašalinti gedimus, o bylos duomenimis, apie trečiųjų asmenų pagalbą remontuojant ieškovo automobilį, ieškovui buvo žinoma ir nėra jokių duomenų, kad dėl to ieškovas būtų prieštaravęs, reiškęs pretenzijas.

Be to, ieškovas teismo posėdžio metu netgi negalėjo įvardinti, ar automobilis šiuo metu yra važiuojantis. Ieškovas nurodė, kad net nebandė automobilio užvesti, nes turi kitą automobilį, todėl ginčo automobilis jam galimai ir nereikalingas. Nors ieškovas teigia, jog UAB „Inchcape Motors“ nustatė, kad būtent dėl atsakovo padarytų gedimų automobilis vis tiek nevažiuoja ir jie neturi kompetencijos nustatyti nei to priežasties, nei jas pašalinti, tačiau minėta, liudytojo L. M. parodymais nustatyta, kad automobilis tiek 2020 m. sausio mėn., tiek 2020 m. vasario mėn. po remonto iš UAB „Inchcape Motors“ išvažiavo pats, t. y. buvo važiuojantis, laikotarpyje tarp 2020 m. sausio mėn. ir vasario mėn. su juo nuvažiuota daugiau kaip 200 kilometrų. Ieškovas net nežino, ar šiuo metu automobilis yra važiuojantis, nes net nebandė jo užvesti, taigi, ieškovas neįrodė, kad automobilis yra nevažiuojantis.

Ieškovas nurodo, kad Sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas). Tai instrukcija, kaip atsakovas turėjo priimti automobilį, kaip taisyti, kiek informacijos suteikti, kad ieškovui, kaip vartotojui, neturinčiam specialių žinių, būtų suteikta visa informacija, kad priimti tinkamą sprendimą dėl automobilio remonto tikslingumo ir jo apimties. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, - rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Ieškovas pripažįsta, jog atsakovas jį informavo apie gedimą, kurį nustatė, t.y. ieškovas dublike nurodo, kad atsakovas, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, iš karto nurodė, kad gedimas yra pakaitinimo žvakėse, jas reikia keisti ir jis gali suteikti šią paslaugą. Ieškovui buvo žinoma ir apie kitus remontui atsakovo pasitelktus asmenis, atliktą diagnostiką ir jos rezultatus, ieškovas buvo nuvykęs į autoservisą Ringuvos g., tačiau toliau remontuoti atsisakė. Ieškovas nenurodė, kokios konkrečios informacijos negavimas sukėlė neigiamus padarinius ar jo prašomą priteisti žalą. Pažymėtina, jog nors atsakovas bandė transporto priemonę remontuoti, konsultavosi su kolegomis, tačiau ieškovas nei už pakeistą detalę (pakaitinimo žvakę) nei už darbus atsakovui nieko nėra sumokėjęs, bylos duomenis, atsakovas to nereikalavo. Taigi, šioje byloje nėra sprendžiamas lėšų, sumokėtų už galimai nekokybišką remontą grąžinimo klausimas, tačiau sprendžiamas klausimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nepataisomai sugadinus automobilį. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė nei informacijos nesuteikimo fakto, nei to, jog egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių.

Pažymėtina ir tai, jog automobilis remonto metu buvo šešiolikos metų senumo, o atsakovas tiesiog nerado gedimo, kuris, teismo vertinimu, sąlygotas transporto priemonės amžiaus ir nusidėvėjimo, o ne atsakovo neteisėtų veiksmų.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, nes nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė 2 035,27 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 1 400 Eur automobilio vertė, kadangi automobilis yra sugadintas nepataisomai bei 635,27 Eur UAB „Inchcape Motors“ patirtos remonto išlaidos. Ieškovas nurodo, jog 635,27 Eur žalą sudaro piniginės lėšos, kurios UAB „Inchcape Motors“ buvo sumokėtos dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų ir UAB „Inchcape Motors“ privalėjo ištaisyti atsakovo padarytas klaidas. Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui.

Nors ieškovas automobilio vertę nurodo 1 400 Eur, šios, ieškovo teigimu rinkos kainos, nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ši automobilio vertė yra „daugmaž“. Pažymėtina, jog ieškovas 2019 m. spalio 14 d. atsakovui siųstoje pretenzijoje nurodė, jog automobilio vertė yra 1 100 Eur. Be to, automobilis yra ieškovo žinioje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad transporto priemonė yra tinkama tik atiduoti į metalo laužą, o kiek už jį gautų nežino, gal 100 Eur, gal 200 Eur. Be to, kaip teismas jau ir nurodė, jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog automobilis šiuo metu nėra tinkamas eksploatuoti, kad nesiveda ir nevažiuoja, nes ieškovas nurodė to nežinantis, net nebandęs užvesti, nes turi kitą transporto priemonę. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas nepagrįstas bei neįrodytas.

UAB „Inchcape Motors“ ieškovas sumokėjo 635,27 Eur. Bylos duomenimis, UAB „Inchcape Motors“ nustatė daugiau gedimų, kurių neturėjo kompetencijos nustatyti atsakovas. Taigi, šiuo atveju skirtingus remonto darbus atliko ir atsakovas, ir UAB „Inchcape Motors“, tačiau UAB „Inchcape Motors“ jokiais savo darbais netaisė atsakovo neva padarytų klaidų, priešingų įrodymų nepateikta. Ieškovo automobilis jau jį atgabenus į automobilių autoservisą buvo su defektu – užgesdavo. Tai, jog atsakovui nepavyko pašalinti jau egzistavusių gedimų ir suremontuoti automobilio, savaime nesuponuoja išvados, jos atsakovas automobilį sugadino. Jokie duomenys nėra pakankami spręsti, jog po atsakovo atlikto remonto (to remonto pasekoje) automobilis buvo sugadintas bei kad 635,27 Eur sumą sudaro atsakovo daryto remonto broko šalinimas. Ieškovo UAB „Inchcape Motors“ patirtos išlaidos yra tiesioginės išlaidos, kurios buvo patirtos už gedimo, kurio nepavyko pašalinti atsakovui, pašalinimą, o ne už atsakovo atliktų neva nekokybiškų darbų taisymą. Tai, jog atsakovui nepavyko suremontuoti transporto priemonės, nėra pagrindas iš jo reikalauti atlyginti kitų nustatytų gedimų šalinimo kainą.

Taigi, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš būtinųjų ieškovo įrodinėjamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti laikomi esantys priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodomais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kiti byloje šalių nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas pateikė teismui duomenis apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas 700 Eur sumai (el. b. 1 tomas, b. l. 122). Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), todėl ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovo valstybei priteistinos 15,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,48 Eur (penkiolika eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė