Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-128-966/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: 1A-128-966/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24946-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: K. K.
Advokatai: Stasė Kupčiūnienė

Kategorijos

2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-966/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24946-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,nuteistosios K. K. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

R. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš K. K. 2 780 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. K. nuteista už tai, kad nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamintu raktu atrakinant buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į butą ir iš kambaryje esančios spintelės stalčiaus pagrobė svetimą turtą – R. V. priklausančius aukso dirbinius: grandinėlę su vėžio ženklu – 300 Eur vertės, auksinę dantų karūną – 150 Eur vertės, auksinį žiedą su akmeniu dizainerio darbo – 1 000 Eur vertės, vyrišką auksinį žiedą su užrašu „R. (duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur vertės, tris moteriškus auksinius žiedus – vieno žiedo vertė 150 Eur, bendra trijų žiedų vertė 450 Eur, auksinį žiedą, supintą iš dviejų žiedų – 300 Eur vertės, sagę su čekišku stiklu – 80 Eur vertės, grandinėlę su graikų deivės galva – 400 Eur vertės, geltono metalo kryžių – 100 Eur vertės, tuo padarydama nukentėjusiajai R. V. 2 980 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. K. K. parodymus dėl papuošalų radimo, apžiūrėjimo, paėmimo aplinkybių teismas vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, spręsdamas jos kaltės klausimą rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis. Nustatydamas pagrobto turto vertę teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios paaiškinimus, liudytojos parodymus, rašytinius bylos duomenis ir sprendė, kad nukentėjusiosios nurodyta apgrobto turto vertė atitinka protingumo kriterijų, rinkos kainą ir nėra aiškiai per didelė. Prašomos priteisti neturtinės žalos sumą teismas sumažino įvertinęs nukentėjusiosios patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį, atsižvelgs į kėsinimosi objektą, kaltinamosios turtinę padėtį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. K. prašo peržiūrėti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jos veiksmus į vagystę be įsibrovimo į patalpą, ir jos atsakomybės klausimą spręsti tik dėl žiedo vagystės.

3.1. Skunde nurodoma, kad veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota neteisingai, nes mintis turėti atsarginį tetos buto raktą nuteistajai kilo ne dėl to, kad nuteistoji planavo iš buto ką nors pavogti. Tai buvo jos vaikiškas nuotykių patyrimo, pabuvimo laisvoje nuo namų aplinkoje tikslas. Tikrasis buto raktas jai į rankas buvo pakliuvęs ne kartą, kai eidavo su savo mamos žinia į minėtą butą. Kai jai pavyko rakto kopiją pasidaryti, tada ir kilo mintis bute praleisti laiką su savo draugėmis. Susibūrimas įvyko 2020 m. birželio 12 d., mintis pavogti žiedą jai kilo spontaniškai, kai kompanija buvo bute, todėl nepagrįstai konstatuota, kad įsibrovimo į butą tikslas buvo ką nors iš buto pavogti.

3.2. Skunde teigiama, kad nuteistoji iš buto pavogė tik vieną žiedą. Ikiteisminio tyrimo eigoje jai siūlė prisipažinti, kad ji viena pavogė visus papuošalus, kuriuos nurodė bute gyvenanti nuomininkė, ir taip bus viskas geriau. Nuteistosios tėvai taip pat primygtinai klausė, ką ji tikrai pavogusi. Nuteistoji prisipažino dėl žiedo vagystės, nes žinojo, kad tai jos darbas, tačiau nei tyrėjai, nei tėvams nepripažino, kad ji viena pavogė viską, kuo buvo kaltinama. Pati ji negalėjo parduoti net vieno žiedo, kadangi buvo nepilnametė. Jeigu būtų pavogusi ir žinotų, kur daiktai yra, būtų tyrimo metu pasakiusi, kad galėtų juos grąžinti savininkei. Jeigu būtų visi daiktai pavogti, tai gal tyrimo metu būtų aptiktos jų realizavimo vietos, kaip kad atsitiko su jos pavogtu žiedu. Teismas rėmėsi abejotinomis subjektyviomis prielaidomis, jog niekas daugiau, tik ji, galėjo pavogti visus papuošalus ir nuosprendį priėmė pilnai tenkindamas tik nukentėjusiosios interesus.

3.3. Skunde pažymima, kad nuteistoji nesutinka su nukentėjusiosios nurodomų dingusių papuošalų vertės nustatymo objektyvumu, nes teismas išimtinai tik nukentėjusiosios subjektyviai nurodytais, objektyviais duomenimis nepatvirtintais vertinimais rėmėsi ir nuosprendyje patvirtino papuošalų vertę, o nuteistosios gynėjo pateiktus oficialius duomenis apie galimas kainas aukso apyvartoje atmetė, motyvuojant, kad tai aukso laužo kainą parodantys duomenys. Toks vertinimas neatitinka BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismui pateiktuose informacijos apie grynojo aukso ir aukso laužo kainas šaltiniuose yra paaiškinta, kas laikoma aukso laužu, ir pagal pateikiamus duomenis galima palyginti rinkoje vykstančios aukso apyvartos gaminių kainas žymiai objektyviau, negu vertina privatus asmuo tik savo materialių interesų naudai. Nėra jokių duomenų, kad dingusius papuošalus būtų galima priskirti prie papildomą meninę vertę turinčių juvelyrinių dirbinių. Nukentėjusiosios nurodomos dingusių papuošalų kainos yra užaukštintos nepagrįstai.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad už žiedą, kurį buvo pavogusi, M. R. supirktuvėje sumokėjo 20 Eur ir už tokią pačią sumą žiedą atpirko. Byloje nustatyta, kad šio žiedo aukso praba yra 375, svoris apie 4 g. Vidutinė teismui pateiktuose informacijos šaltiniuose nurodoma šios prabos aukso laužo 1g kaina 15,70 Eur, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai žiedą įvertino 200 Eur. Nurodomi dingę dirbiniai buvo nežinomo svorio, prabos ir naudojimo laiko. Remtis vien naujų dirbinių kainomis ir pagal tai spręsti apie dingusių dirbinių vertę, neteisinga, nes taip nepagrįstai didinama ieškinio suma. Nuteistoji pažymi ir tai, kad vertė turi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes ji pavogė tik vieną žiedą, tai už tai ir turi būti baudžiama. Pavogtų daiktų vertės nustatymas yra nusikaltimo sudėties įrodinėjimo dalis. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nesistengė nustatinėti objektyvų verčių lygių, perdavė teismui išimtinai tik nukentėjusiosios žodinius paaiškinimus. Nepagrįstai didelė yra ir priteista neturtinė žala.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikriną bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Nuteistosios K. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat su teismo padaryta išvada, kad visus kaltinime nurodytus daiktus pavogė nuteistoji. Skunde keliamas klausimas ir dėl pavogtų daiktų vertės, turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir įrodymų vertinimo.

6. Nuteistoji K. K. nesutikimą su jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį grindžia aplinkybėmis, kad mintis pasidaryti tetos buto raktą jai kilo ne dėl to, kad planavo ką nors pavogti, o dėl noro pabūti su draugėmis laisvoje nuo namų aplinkoje, kad mintis pavogti žiedą kilo spontaniškai, buvimo su draugėmis bute metu. Taip pat tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatinėjama pagrobto turto vertė, kuri turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad kvalifikuojant K. K. veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas jai buvo pritaikytas neteisingai, nenustatė.

7. BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šioje byloje aktualus svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras patekimas į patalpą, kuris visuomet yra neteisėtas. Neteisėtumas reiškia tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be jokio formalaus pagrindo, neturėdamas teisės į ją patekti, be savininko ar kito teisėto valdytojo valios (leidimo, neprieštaravimo) arba prieš jo valią. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nesvarbu kokiu būdu asmuo į ją pateko, t. y. užėjo pro atviras duris ar pats jas atrakino, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Vagystė yra tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti.

8. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – įsibrovimo į patalpą – pagrįstumą, atkreipiamas dėmesys, kad K. K., nors ir nesutikdama su šio vagystę kvalifikuojančio požymio nustatymu, aplinkybės, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko be faktinės naudotojos R. V. leidimo (sutikimo), neneigė. Nuteistoji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad buvo pasidariusi mamos seseriai (R. G.) priklausančio ir R. V. nuomojamo buto raktus. Kaip liudytoja apklausta I. K. nurodė, kad apie tai, jog K. K. yra pasidariusi raktą nuo buto, nežinojo, dukra raktą pasidarė slapta, be leidimo. K. K. neprašė rakto, kad galėtų laisvai įeiti ir išeiti iš to buto (3 t., b. l. 94). Taigi akivaizdu, kad nuteistoji K. K., slapta pasidariusi buto raktą, be R. V. sutikimo, neturėdama jokio faktinio pagrindo patekti į kitam asmeniui išnuomotą butą, slapta padarytu raktu atsirakinusi buto duris, į butą pateko neteisėtai. Tokie jos veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip atitinkantys BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą. Dėl K. K. skundo argumento, kad sumanymas pagrobti žiedą jai kilo tada, kai su draugėmis lankėsi bute 2020 m. birželio 12 d. ir aptiko dėžutę su auksiniu žiedu, o kitų papuošalų ji nevogė, pažymėtina, kad ši jos versija pirmosios instancijos teismo ištirtais bylos įrodymais, įrodančiais, kad kaltinime nurodytus juvelyrinius dirbinius K. K. iš buto pagrobė iki 2020 m. birželio 12 d. lankymosi bute su draugėmis, pasinaudojusi R. V. ir savo mamos I. K. pokalbio metu išgirsta informacija apie R. V. nebuvimą bute 2020 m. birželio 9–13 dienomis, yra patikimai paneigta. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsti apie tyčios pagrobti svetimą turtą susiformavimą po to, kai K. K. su draugėmis pateko į šį butą, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl K. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisingumo nekyla.

9. Teisėjų kolegija šioje byloje nustatytų, su padaryta nusikalstama veika susijusių, faktinių aplinkybių kontekste atmeta, kaip nepagrįstus ir apeliantės skundo argumentus dėl pagrobto turto vertės įtakos jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaip minėta, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Taigi, BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę esant straipsnio dispozicijoje nurodytiems kvalifikuojantiems požymiams (bent vienam iš jų).

10. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistoji vagystę įvykdė įsibrovusi į butą, todėl nustačius vieną iš BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiką kvalifikuojančių požymių – svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui teisinės reikšmė, priešingai nei veiką kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 1, 3, 4 dalis, neturi. Nustačius bent vieną iš BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų kvalifikuojančių ir tuo pačiu veikos pavojingumą didinančių požymių, asmens veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės. Tokia išvada atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013 ir kt.).

11. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistoji K. K. savo kaltę neigia, pripažindama kaltę tik dėl žiedo vagystės, tačiau teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. K. nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis pagrobė kaltinime nurodytus, nukentėjusiajai R. V. priklausančius, juvelyrinius dirbinius, nekyla.

12. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

13. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kitų rašytinių bylos duomenų analizę, išdėstė nuoseklius jų vertinimo motyvus ir priešingai, negu teigiama skunde, savo išvadas pagrindė ne prielaidomis, o teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertintų įrodymų visuma. Nuteistosios iškelta versija, kad ji pavogė tik vieną žiedą ir jį pavogė 2020 m. birželio 12 d., kai bute buvo su A. U. ir S. B., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir pagrįstai atmesta, nurodant išsamius motyvus, kodėl teismas nuteistosios iškelta versija netiki. Nesutikti su nuosprendyje išdėstytais nuteistosios parodymų ir jos iškeltos versijos vertinimo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios K. K. parodymų apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes patikimumą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo K. K., nors viso proceso metu neigė papuošalų vagystės faktą, pripažindama tik žiedo vagystę, jos parodymai tiek apie žiedo suradimo ir paėmimo, tiek apie kitų papuošalų radimo ir apžiūrėjimo aplinkybes buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistoji K. K. parodė, kad ieškodama kortų komodos trečiame stalčiuje rado dėžutę, kurioje buvo auksinis vestuvinis žiedas, šį žiedą paėmė, vietoje jo įdėjo kitą pilkos spalvos metalinį žiedą, kurį rado antrame komodos stalčiuje buvusioje dėžutėje. Nuteistoji taip pat teigė, kad po to, iš neturėjimo ką veikti, po tetos daiktus knaisiojosi su S. B., buvo išsiėmusios papuošalų dėžutę, juos matavosi, žiūrinėjo, S. B. klausė, ar negali sau pasiimti ką nors, kad S. B. surinko daiktus, sudėjo juos į dėžutę, o dėžutę įdėjo į stalčių tuo metu, kai ji (K. K.) nuėjo į virtuvę išvirti arbatos (3 t., b. l. 27–33). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo iš pradžių tvirtino, kad S. B. ir A. U. būnant virtuvėje, ji (K. K.) nutarė apžiūrėti butą, spintelėje arčiau lovos, antrame nuo viršaus stalčiuje pastebėjo dėžutę, ją atidarė ir pamatė didelį vestuvinį auksinį žiedą, šį žiedą pasiėmė. Daugiau nieko neėmė, nieko nežiūrėjo ir grįžo pas drauges į virtuvę (2 t., b. l. 93–96). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai nuteistoji jau tvirtino, kad sekcijos stalčius apžiūrinėjo kartu su S. B., o A. U. tuo metu sėdėjo ant lovos. Viename iš stalčių rado auksinius papuošalus, t. y. grandinėles, žiedus, gal buvo ir sagių. Papuošalai lyg buvo dvejose dėžutėse. Dėžutes su papuošalais išėmė, padėjo ant lovos ir viso trys juos apžiūrinėjo. S. B. buvo užsimovusi žiedą, bet padėjo atgal į dėžutę. Kada paėmė žiedą, ar prieš tai, ar po to, kai su S. B. apžiūrinėjo stalčius, nepamena (2 t., b. l. 101–104). Dar kitokia versija buvo nurodyta 2020 m. birželio 29 d. atvirame prisipažinime, kuriame K. K. teigė, kad žiedą iš buto paėmė tuo metu, kai jame lankėsi viena (2 t., b. l. 79).

15. Analizuojat skirtingu proceso metu duotus nuteistosios parodymus matyti, kad jos teisme duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie skirtingų apklausų metu taip pat yra skirtingi. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji teigė, kad po to, kai ji iš trečio komodos stalčiaus paėmė auksinį žiedą ir vietoje jo įdėjo antrame komodos stalčiuje buvusį pilkos spalvos žiedą, po daiktus knaisiojosi su S. B., buvo išsiėmusios papuošalų dėžutę, papuošalus apžiūrinėjo, tačiau auksinių papuošalų nebuvo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes: iš pradžių teigė, kad žiedą paėmė tuo metu, ai į butą buvo atėjusi viena; po to tvirtino, kad spintelės stalčių apžiūrėjo ir žiedą iš antro komodos stalčiaus paėmė draugėms būnant virtuvėje, apie žiedų sukeitimą neužsiminė; vėliau jau teigė, kad sekcijos stalčius apžiūrinėjo su S. B., kambaryje buvo ir A. U., papuošalus apžiūrinėjo visos trys, t. y. nurodė priešingas aplinkybes, nei pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teigė, kad, dėžutėse buvo įvairūs auksiniai papuošalai (grandinėlės, žiedai, gal ir sagės), t. y. priešingai, nei nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu.

16. Skirtingu proceso metu duotų parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo nuteistoji logiškai ir argumentuotai paaiškinti negalėjo. Nors teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas prisipažinti dėl visų papuošalų vagystės, iš pradžių melagingus parodymus davė bijodama S. B. grasinimų, šių nuteistosios nurodomų aplinkybių jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo apklausta dalyvaujant įstatyminiam atstovui A. K., Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, advokatui, su protokolo turiniu buvo supažindinta ir jį patvirtino, jokių pastabų dėl vykdytos apklausos neišsakė (2 t., b. l. 93, 94, 96101, 102, 104, 109, 111). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dukra K. K. parodė susirašinėjimą su S. B., kurioje S. B. dukrai grasina, pateikė susirašinėjimo „messenger“ programėlėje kopija (2 t., b. l. 42, 45, 46). Tačiau išanalizavus S. B. rašytų žinučių turinį, jas vertinti kaip grasinimą nėra pagrindo, žinučių turinys iš esmės yra susiję su tuo, kad S. B. nurodo, jog pasakys tiesą ir dėl to K. K. bus blogai. Liudytoja S. B. šio susirašinėjimo su K. K. neneigė, paaiškino, kad toks susirašinėjimas buvo dėl pykčio, ji pyko, kad K. K. nesakė, jog vagia (3 t., b. l. 91) ir šie jos parodymai minėto susirašinėjimo turinį iš esmės atitinka.

17. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios K. K. parodymų nelaikė objektyviais ir patikimais ir jais nesivadovavo. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, tokį nuteistosios parodymų vertinimą sąlygojo ne tik jos parodymų, duotų skirtingu proceso metu nenuoseklumas, prieštaringumas, bet ir tai, kad nuteistosios nurodytas aplinkybes, jos iškeltą versiją patikimai paneigia liudytojų S. B., A. U., taip pat nukentėjusiosios R. V. parodymai, kurie dėl esminių šiai bylai aplinkybių, susijusių su apsilankymu bute, K. K. elgesiu iki apsilankymo bute, papuošalų laikymo vietos, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu.

18. Liudytoja A. U. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, kad būnant bute su K. K. ir S. B., ten buvusių daiktų jos neapžiūrinėjo. K. K. buvo atidariusi komodos stalčių, atidarė dėžutę, parodė gintarinius papuošalus ir padėjo atgal. Kitokių papuošalų ar dėžučių nematė. Neatsimena, kad K. K. su S. B. būtų ant lovos ką nors išbėrusios ir apžiūrinėjusios. Taip pat nurodė, kad nebuvo taip, jog kuriuo metu kambaryje būtų likusi kuri viena iš jų trijų (3 t., b. l. 85–88). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137–140). Liudytoja S. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad bute į stalčius nelindo, spintelių neapžiūrinėjo. Taip pat, kaip ir liudytoja A. U., nurodė, kad K. K. buvo išsitraukusi dėžutę, kurioje buvo gintariniai papuošalai, tačiau tų papuošalų niekur neišpylė. Taip pat iš šios liudytojos parodymų matyti, kad situacijos, kai kambaryje būtų likusi kurie iena iš jų, nebuvo (3 t., b. l. 90–93). Liudytojos S. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka aplinkybes, užfiksuotas jos apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokoluose (1 t., b. l. 158–160, 173–176).

19. Taigi, kaip matyti iš liudytojų A. U. ir S. B. skirtingu proceso metu duotų parodymų, nei viena iš jų nepatvirtino K. K. parodymų apie tai, kad bute papuošalus ji apžiūrinėjo ir juos matavosi su S. B., kad A. U. ir S. B. būnant virtuvėje, ji (K. K.) iš stalčiaus paėmė žiedą, taip pat, kad dėžutėje, kurią K. K. buvo atidariusi, buvo auksiniai papuošalai (grandinėlės, žiedai, sagės), kaip nuteistojo tvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš liudytojų A. U. ir S. B. parodymų, būnant bute, kuris yra vieno kambario, nebuvo, kad kambaryje būtų likusi kuri nors viena iš jų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir liudytojai T. M. (3 t., b. l. 64, 65) bei K. N. (3 t., b. l. 67, 68), kurie bute lankėsi S. B. ir A. U. kvietimu. Be to, tiek S. B., tiek A. U. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad dar iki lankymosi bute K. K. joms (S. B. ir A. U.) yra rodžiusios įvairius papuošalus (grandinėlės, žiedus, auksinę dantų karūnėlę), siūlė juos nunešti į lombardą ir priduoti, apie papuošalus, jų realizavimą kalbėjo du kartus. Pažymėtina, kad liudytoja S. B. aplinkybę, kad K. K. iki jų lankymosi bute kartu su kitais papuošalais rodė auksinę dantų karūnėlę, nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 14 d., t. y. iki pranešimo apie įtarimą jai įteikimo (pranešimas apie įtarimą įteiktas 2020 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 171), taigi nurodant šią aplinkybę iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų sudėtis liudytojai dar nebuvo žinoma ir tai tik patvirtina, kad liudytoja nurodė tai, ką pati matė. Pokalbio apie auksinius papuošalus (žiedus) buvimą patvirtina ir S. B. darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame girdima, kaip K. K. pasako „žiedus auksinius „karoče“ ar ką ten turiu“, įrašo data „12 6 20“ (1 t., b. l. 192). Teisiamajame posėdyje K. K. patvirtino, kad įraše girdimas minėta frazę sakantis balsas yra jos (3 t., b. l. 117). Šios aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu iki minėto vaizdo įrašo pateikimo nuteistoji K. K. iš viso neužsiminė, kad S. B. ir A. U. būtų rodžiusi, kaip ji vėliau teigė, savo papuošalus, gautus iš senelio. Ši versija atsirado tik po to, kai tyrimui buvo pateiktas vaizdo įrašas su užfiksuota fraze apie auksinius žiedus. Ši aplinkybės taip pat neabejotinai turi reikšmės vertinant nuteistosios parodymų patikimumą.

20. Aptarti liudytojų S. B. ir A. U. parodymai, kaip matyti iš jų turinio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, todėl jais netikėti, vertinti juos, kaip neobjektyvius ir nepatikimus, nėra pagrindo. Abi liudytojos bute buvo kartu su K. K., patvirtino, kad tokio atvejo, kad kažkuri viena iš jų kambaryje būtų likusi viena, nebuvo, taip pat nuosekliai tvirtino, kad K. K. buvo išėmusi tik vieną dėžutę su gintariniais papuošalais, kurią įdėjo atgal į stalčių, papuošalų neapžiūrinėjo, nesimatavo. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad auksinius juvelyrinius dirbinius K. K. liudytojoms rodė dar iki apsilankymo bute, siūlydama juos priduoti į lombardą, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiosios parodymus apie papuošalų laikymo vietą (nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad visi papuošalai buvo pirmame stalčiuje, auksiniai papuošalai buvo laikomi kartu atskiroje dėžutėje ir joks pilko metalo žiedas vietoje auksinio žiedo nebuvo įdėtas), įvertinus nuteistosios parodymų dėl šių aplinkybių nenuoseklumą, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad juvelyrinius dirbinius iš buto, kurį nuomojosi nukentėjusioji R. V., pagrobė būtent K. K. ir juos pagrobė dar iki apsilankymo bute su liudytojomis S. B. ir A. U..

21. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo keliama versija, kad juvelyrinius dirbinius iš buto galėjo pavogti M. R., tačiau ši versija taip pat buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta. Kaip matyti iš nuteistosios K. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, ji teigė, kad raktus nuo tetos buto, kurį nuomojosi R. V., turėjo ir M. R., kuris sakė norintis tame bute pabūti su draugais. M. R., apklaustas kaip liudytojas, šią aplinkybę kategoriškai neigė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje M. R. parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) K. K. jo nebuvo nusivedusi, nerodė, kur gyvena jos giminaičiai. Taip pat tvirtino, kad jokių daiktų K. K. pas jį nebuvo palikusi, K. K. jokių raktų neprašė, taip pat neprašė paskolinti pinigų, svetimame bute nėra buvęs ir nežino, apie kokį butą kalba K. K. (3 t., b. l. 50–52). Tokios pačias aplinkybes, kad su K. K. niekada nėra buvęs jokiame bute, jokių papuošalų nevogė ir pinigų neprašė, M. R. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 111–113; 118–120). Taigi liudytojo M. R. parodymai dėl šių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminiai prieštaravimai ar neatitikimai juose nenustatyti, todėl jais netikėti pagrindo nėra. Vertinant nuteistosios K. K. dėl šių aplinkybių duotus parodymus, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių dėl M. R. galimo buvimo tetos bute, disponavimo šio buto raktais, nuteistojo iš viso neužsiminė nurodydama tik tai, kad maždaug po savaitės nuo apsilankymo bute, susitiko su M. R., kuris paprašė paskolinti pinigų, dėl to ji jam davė parduoti pavogtą žiedą. Versija, kad M. R. taip pat turėjo buto raktus, buvo iškelta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nuteistosios parodymai ir dėl šių aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

22. 2021 m. kovo 18 d. teisiamajame posėdyje K. K. iš pradžių teigė, kad buto raktai vieną dieną buvo likę pas M. R. jo bute, nuteistoji juos buvo pamiršusi, norėjo persitvarkyti savo rankinę, išsiėmė visus daiktus, tačiau visų nesusidėjo ir raktai liko. Tačiau vėliau to paties posėdžio metu K. K. jau teigė, kad M. R. buto raktų paprašė kai su ja (K. K.) buvo užėjęs į tetos butą (duomenys neskelbtini), kai nuteistoji užėjo į tualetą. Be to, iš pradžių teigusi, kad M. R., parodydama kur yra tetos butas, buvo sakiusi, kad butas yra užimtas, kad ten gyvena R. V., kad prieš rodant butą, pokalbio apie R. V. nebuvimą bute dar negirdėjo, vėliau pati sau prieštaraudama nurodė, kad tą pačią dieną kai paliko raktus pas M. R. po buto parodymo, M. R. klausė, ar galėtų nueiti į butą su draugais, nes ji (K. K.) buvo pasakiusi, kad tetos bute nebus (3 t., b. l. 29–31). Šie nuteistosios parodymų prieštaravimai, jų nenuoseklumas, nelogiškumas nuosprendyje išsamiai aptarti ir pagrįstai vertinti, kaip neteikiantys pagrindo netikėti viso proceso metu nuosekliais liudytojo M. R., kategoriškai neigusio buvimo bute, žinojimo apie šį butą ir šio buto raktų turėjimo aplinkybes. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors liudytoja S. B. ir T. Č. buvo nurodžiusios, kad pats M. R. ir K. K. buvo sakę, kad kartu tame bute yra buvę ir anksčiau, kad M. R. anksčiau jau buvo iš to buto pavogęs papuošalą, ši aplinkybė nesuponuoja liudytojo M. R. parodymų, kaip neobjektyvių ir nepatikimų, vertinimo.

23. Kaip minėta, M. R. viso proceso metu nuosekliai neigė su lankymusi bute, raktų turėjimu susijusias aplinkybes, o K. K. parodymai dėl juvelyrinių dirbinių iš buto vagystės aplinkybių pirmosios instancijos teismo ištirtais bei teisingai įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais yra paneigti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja S. B. dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli, teisme teigė, kad apie tai, jog buvo bute, jai sakė M. R. ir K. K., M. R. sakė, kad iš buto nieko neėmė, o K. K. – kad viską paėmė M. R.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apie M. R. buvimą bute jai sakė K. K.. Liudytoja T. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad M. R. jai sakė, kad su K. K. buvo bute ir paėmė dar vien auksinį žiedą, kurį pardavė kartu su K. K., teisme šią aplinkybę patvirtino perskaičius jos parodymus. Tačiau kaip minėta, M. R. šias aplinkybes kategoriškai neigė, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Be to aplinkybės, kad žiedą pavogė ir pardavė kartu su M. R., nenurodė net pati K. K.. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojų S. B. ir T. Č. parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais, vertindamas M. R. parodymų patikimumą, nesivadovavo.

24. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nuosprendyje ne tik išvardino ir aprašė duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais ir kuriais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, bet ir pateikė išsamiai motyvuotą šių duomenų vertinimą. Teismo išvados dėl K. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra išsamiai argumentuotos, pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize ir vertinimu. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nepadaryti, baudžiamasis įstatymas K. K. pritaikytas teisingai. Kaip matyti iš skundo turinio, jame dėstomų motyvų, savo nekaltumą dėl visų kaltinime nurodytų juvelyrinių dirbinių vagystės, K. K. grindžia aplinkybe, kad ji pripažino savo kaltę dėl to, ką iš tikrųjų pavogė, t y. dėl žiedo vagystės. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad dėl žiedo vagystės savo kaltę K. K. pripažino tik po to, kai išaiškėjo, kad M. R. pardavė K. K. duotą, R. V. priklausantį žiedą, nors tokią galimybę turėjo dar tuo metu, kai jos mama rankinėje rado pavogtą žiedą. Tačiau K. K., vietoje to, kad prisipažintų dėl žiedo vagystės, melagingai nurodė, kad žiedą rado, taip pat, kad žiedą jo savininkė atsėmė po to, kai skelbimą apie surastą žiedą pasidalino jos motina. Taigi šią aplinkybę vertinti kaip patikimai patvirtinančią nuteistosios versią, jog ji pavogė tik vieną žiedą ir tuo pačiu paneigiančią nuosprendyje padarytas išvadas, nėra pagrindo. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu neturi pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

25. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrobtų daiktų vertę nustatė pagal naujų aukso dirbinių kainą, o ne pagal aukso laužo supirkimo kainą, dėl to neteisingai išsprendė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisė neproporcingai didelę neturtinę žalą. Šie nuteistosios skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

26. Skundžiamo nuosprendžio turinys, jame nurodyti pagrobto turto vertės nustatymo motyvai patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant pagrobtų daiktų vertę ir tuo pačiu nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta ir šios aplinkybės buvo įvertintos teisingai.

27. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016).

28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 780 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl auksinių papuošalų vagystės. Kaip matyti iš civiliniame ieškinyje detalizuotos turtinės žalos sumos, ją sudaro: 300 Eur dėl auksinės grandinėlės su vėžio pakabuku vagystės; 400 dėl auksinės grandinėlės su graikiškos deivės galvos atvaizdo pakabuku vagystės; 300 Eur dėl auksinio dvigubo pynimo žiedo vagystės; 1 000 Eur dėl auksinio dizainerio darbo žiedo su smulkiais brangakmeniais vagystės; 150 Eur dėl auksinio dantų vainikėlio – mamos palikimo – vagystės; 80 Eur dėl čekiškos rubino spalvos segės vagystės; 150 Eur dėl auksinio žiedo su juoda akute vagystės; 150 Eur dėl auksinio žiedo su smulkiomis skaidriomis akutėmis vagystės; 150 Eur dėl auksinio žiedo lygiu paviršiumi vagystės; 100 Eur dėl geltonos spalvos suvenyrinio kryžiaus iš Italijos vagystės (3 t., b. l. 3, 4). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad visi auksiniai papuošalai buvo porcelianinėje dėžutėje. Pasigedo grandinėlės su vėžio ženklu, grandinėlės su graikiškos deivės galva, dizainerio žiedo su smulkiais brangakmeniais, kurį penkiasdešimtmečio proga padovanojo vyras su gimine. Taip pat pasigedo sidabrinių vestuvių metinių proga dovanoto žiedo, tai buvo du dvigubai perpinti žiedai; trijų žiedų, kurių vienas su juoda akute, kitas su skaidriomis akutėmis o kitas paprastas, panašus į vestuvinį. Taip pat čekiškos segės, kuri buvo nemaža, puošni, apie 2-3 cm dydžio, kuri buvo iš trijų čekiško stiklo akučių, aplipinta su juostele ir smulkiais akmenukais; masyvaus kryžiaus, kurį su vyru pirko (duomenys neskelbtini), kuris buvo šventintas, bet nemano, kad jis buvo auksinis, mokėjo apie 100 Eur. Taip pat pasigedo auksinės dantų karūnėlės. Nukentėjusioji paaiškino, kad papuošalų vertėmis pasidomėjo internete, palygino, kaip atrodė jos daiktai ir kaip atrodo parduodami internete. Pasidomėjo aukso gramo kainomis. Parduotuvėje pasakė, kad auksinio gaminio kaina yra nuo 80 Eur, savo dingusius papuošalus įvertino 75 Eur už gramą, nes pagalvojo, kad tai nenauji daiktai. Mokėjimo dokumento neišsaugojo, negalvojo, kad taip nutiks, o visi papuošalai jai yra dovanoti (3 t., b. l. 33–35).

29. Kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, nesant duomenų apie pagrobto daikto įsigijimo kainą, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Kiekvienu atveju išvada dėl konkretaus turto vertės jo pagrobimo metu turi būti pagrįsta ne atskirų įrodymų, o jų visumos vertinimu, kaip tai nurodyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta teismo pareiga įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams dėl turto vertės nustatymo, visų pirma pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios pagrobto turto – auksinių papuošalų – vertę nustatyti remiantis aukso laužo supirkimo kaina, kaip nurodoma skunde, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo, kadangi tauriojo metalo laužo supirkimo kaina negali objektyviai atspindėti tikrosios auksinių dirbinių (papuošalų) rinkos vertės.

30. Šioje byloje nėra duomenų, kad iš nukentėjusiosios R. V. pavogti papuošalai galėtų būti vertinami kaip aukso laužas. Priešingai, nukentėjusioji teismo posėdyje paaiškino, kad papuošalai buvo gauti kaip dovanos įvairiomis progomis, vienas žiedas buvo su brangiais akmenimis, dizainerio darbas, visi juvelyriniai dirbiniai, išskyrus Vatikane pirktą kryžių, buvo auksiniai. Be to, pagal aptartą kasacinę praktiką, nesant galimybės pagrobto turto vertę nustatyti kitais būdais (pagal įsigijimo dokumentus ir kt.), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Spręsti, kad iš nukentėjusiosios pavogti auksiniai dirbiniai (papuošalai) turėtų būti vertinami kaip aukso laužas, kaip minėta, pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė aiškiai neatitiktų tokios kategorijos daiktų (auksinių papuošalų) vidutinės rinkos kainos. Nukentėjusioji patvirtino, kad vidutinę papuošalų kainą apskaičiavo atsižvelgusi į vidutinę panašių gaminių kainą parduotuvėje, internete, atsižvelgusi į tai, kad papuošalai nebuvo nauji (įvertinusi nusidėvėjimą). Nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų papuošalų vertė neprieštarauja ir liudytojos D. R. nurodytai aukso kainai. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba juvelyre, parduotuvėje 585 prabos auksinio dirbinio vienas gramas kainuotų apie 80-100 Eur (3 t., b. l. 48, 49). Nukentėjusiosios nurodyta auksinių dirbinių vertė atitinka ir kituose bylos įrodymuose užfiksuotą auksinių dirbinių vieno gramo vidutinę rinkos kainą. Iš nuotraukų su „(duomenys neskelbtini)“ auksiniais papuošalais matyti, kad grandinėlės vieno gramo kaina yra 135,14 Eur, paprasto vestuvinio žiedo vieno gramo kaina yra 134,86 Eur, pakabukų vieno gramo kaina yra nuo 139,86 Eur iki 150,67 Eur (3 t., b. l. 46). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. M. pateiktą informaciją, papuošalų 585 prabos vieno gramo kaina yra apie 60-70 Eur (3 t., b. l. 129).

31. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad jokių objektyvių duomenų, suponuojančių pagrobtų juvelyrinių dirbinių, kai aukso laužo, vertinimą ar įrodančių, kad pavogti juvelyriniai dirbiniai nebuvo tinkami naudoti pagal jų paskirtį, pagrobtų daiktų vertės nustatymas remiantis aukso laužo kaina būtų nelogiškas, neatitiktų protingumo, teisingumo kriterijų. Pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė buvo nustatyta atsižvelgus ne tik į nukentėjusiosios paaiškinimus apie jų svorį ir kainą, tačiau ir į vidutinę aukso vieno gramo kainą bei panašių papuošalų kainą parduotuvėse, yra reali ir nėra aiškiai per didelė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visus vertės nustatymui reikšmės turinčius duomenis buvo atsižvelgta, jie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, nurodyti aiškūs ir bylos duomenimis pagrįstai turto vertės nustatymo pagal auksinių dirbinių vidutinę rinkos kainą motyvai, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

32. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje neteisingai buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Bylos duomenimis, nukentėjusioji R. V. pareiškė ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad dėl patirtos vagystės ilgą laiką jautė nesaugumo jausmą, depresinę nuotaiką, dėl to vartojo raminančius vaistus, įvykis sukrėtė emociškai, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, nepatogumus, nes dalis pavogtų daiktų buvo brangaus ir neseniai mirusio sutuoktinio palikimas, kurio po vagystės neteko. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 1 200 Eur (3 t., b. l. 4).

33. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, jį apibrėžiama CK. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė teisingai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

34. Vertindamas nukentėjusiosios reikalavimo dėl 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad dėl K. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. V. neabejotinai paryrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos sukėlė neteisėtas patekimas į jos butą, jai priklausančio turto, tame tarpe ir jai didelę asmeninę vertę turinčių daiktų, pagrobimas, po neteisėto įsibrovimo į butą atsiradęs nesaugumo jausmas. Tačiau teismas taip pat vertino ir tai, kad objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes jos sveikatai, byloje nėra, į kėsinimosi objektą. Buvo atsižvelgta ir į nusikalstamą veiką padariusios K. K. turtinę padėtį (savarankiškų pajamų, turto neturi, nedirba, mokosi). Taigi teismas visapusiškai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiosios ir nusikalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, prašomą priteisti sumą sumažino nuo 1 200 Eur iki 500 Eur ir savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai argumentavo, pagrindė byloje nustatytais faktais bei aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde argumentai, kurie paneigtų nuosprendyje padarytas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, nėra nurodyti, lakoniškai pasisakant, kad neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra aiškiai per didelė, nenustatė.

35. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajai K. K., kurias sudaro 123,40 Eur (4 t., b. l. 13). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

36. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundą, kuris atmetama, kaip nepagrįstas. Tačiau bylos duomenimis K. K. savarankiškų pajamų ar turto neturi, mokosi. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistosios neatitiktų proporcingumo reikalavimų, todėl šios išlaidos iš nuteistosios K. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios K. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 123,40 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė