Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo M. M. ir jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Kersnauskui,

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. Batulevičiūtei ir R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, (duomenys neskelbtini), studentės, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

R. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), o kaltinamasis R. G.-ir pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji I. G. ir R. G., smurtaudami, nežymiai sužalojo mažametį, t.y. padarė nežymų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2011m. gegužės 07d., apie 20⁰⁰ val., vakare, kaltinamieji R. G. ir I. G., veikdami bendrininkų grupėje, atėję į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemą išsiaiškinti jiems pasiskundusio mažamečio A.-M. G., kuris šalia šio namo žaidė su kitais mažamečiais vaikais, sumušimo aplinkybių, kaltinamasis R. G. tyčia paėmė mažamečiui-pil. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), už sprando ir, palenkęs galvą žemyn, tempė mažametį M. M. link savo sutuoktinės tėvų-pil. (duomenys neskelbtini), sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur, įsitempęs vaiką į namo kiemą, parklupdė ir tris kartus mažamečio M. M. galvą trenkė į žemę, po ko jam(kaltinamajam R. G.) paleidus mažametį M. M., kaltinamoji I. G. suėmė mažametį M. M. už plaukų ir vieną kartą juos patempė, o po to tris kartus su delnu sudavė mažamečiui M. M. į veidą ir nusuko dešinę ausį, dėl ko abiejų kaltinamųjų pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo M. M. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos kraujosruvos sprande, dešinės ausies sumušimas ir kaklo raiščių patempimas, kas mažamečiui nukentėjusiajam M. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2011m. gegužės mėn., jis kartu su savo šeima svečiavosi pas žmonos tėvus (duomenys neskelbtini). Apie 17⁰⁰ val. į uošvių namus, verkdamas, įbėgo jo mažametis sūnus A.-M., kurio treninginės kelnės buvo suplėšytos ir purvinos, jo veidas-žemėtas. Paklausus, kas atsitiko, sūnus atsakė, kad jį primušė kito namo kieme žaidę vaikai. Sūnus papasakojo, kad jis su vaikais žaidė žaidimą „ tiesa, drąsa “, po to jį du berniukai jėga pargriovė ant žemės, buvo užlaužę rankas, vienas iš berniukų atsistojo ant nugaros ir ėmė šokinėti, trankė galvą į žemę. Dukra I. ir sūnus A.-M. nuėjo į kiemą, kur buvo mušamas jo sūnus, o jis nuėjo jiems iš paskos jų. Kieme sėdėjo 5-6 vaikai, o jam paklausus, kuris vaikas mušė, sūnus ranka parodė į vieną iš berniuką. Priėjęs prie to berniuko, jis paklausė „ ką tu padarei ir kur tavo tėvai? “. Vaikas, nusikeikdamas, pasakė jį įžeidžiančius žodžius. Po šių žodžių jis berniukui pasakė „ einam į mano kiemą “ ir jis, berniuką paėmęs už jo bliuzono apykaklės, vedėsi link savo uošvių kiemo. Vedamas berniukas, pradėjo muistytis, įspyrė į dešinę koją ir vėl keikėsi. Berniukas nei verkė, nei sakė, kad niekur su juo neis. Berniuko jis netempė, vedėsi normaliai, nenaudodamas jėgos. Vedėsi minėtą berniuką į savo uošvių kiemą, kadangi norėjo iškviesti policiją, bijodamas, kad vaikas nepabėgtų, nes tada nebus galima išsiaiškinti, kas įvyko. Atsivedęs vaiką į uošvių kiemą, jam pasakė „sėsk, klaupkis “. Kadangi vaikas nepasakė nei savo vardo, nei pavardės, jis nuėjo į namą pasiimti mobilaus ryšio telefono, liepdamas savo dukrai I. pasaugoti tą berniuką, kad šis nepabėgtų. Savo sūnui liepė eiti nusiprausti ir persirengti. Kai grįžo į kiemą, berniukas, kuris sumušė jo sūnų, stovėjo toje pačioje vietoje, o šalia vaiko stovėjo jo dukra I., kuri aiškinosi su kažkokia mergina ir vaikinu. Tie jaunuoliai stovėjo šaligatvio pusėje. Kilo žodinis konfliktas. Nepažįstamas vaikinas ėmė jam grasinti, liepė paleisti berniuką. Manydamas, kad gali įvykti konfliktas, jis apkabino jo sūnų sumušusį berniuką ir prisitraukė prie savęs, kad galėtų vaiką apginti, jeigu jį kas nors pultų. Kai jis pasakė, kad kviečia policiją, tai vaikinas su mergina pradėjo aiškinti, kad jis varžo vaiko teises, jie jį paduos teismą. Jis atėjusios merginos klausė, kaip reikėjo pasielgti, kai jo sūnus buvo mušamas ir niekinamas, po ko ta mergina apsiverkė, galimai supratusi, kad į kiemą atsivestas berniukas yra kaltas. Išgirdusi triukšmą, konflikto metu į kiemą buvo išėjusi ir jo žmona L.. Kilusio konflikto metu aiškinantis, kas yra vaiko tėvai, nepažįstamas vaikinas pasakė, kad jis skambino berniuko motinai, kuris sumušė jo sūnų, tačiau vaiko motina pasakiusi, kad neatvažiuos, nes neturi laiko. Viską išsiaiškinus, buvo nuspręsta policijos nekviesti, o konfliktas baigėsi po to, kai atsivestas berniukas jo sūnaus atsiprašė, ir atėję nepažįstami vaikinas su mergina jo sūnų sumušusį berniuką išsivedė. Po to į kiemą buvo atėjusi nepažįstama moteris, o vėliau namuose apsilankė dar viena nepažįstama moteris, kurios abi buvo agresyviai nusiteikusios, šūkavo, koliojosi, grasino teismais, vykusių pokalbių eigoje jam supratus, kad pirmoji iš jų yra berniuko, kuris sumušė jo sūnų, krikšto motina, o antroji-berniuko motina. Po jo sūnų sumušusio berniuko motinos apsilankymo pasirodė ir policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes. Prie policijos pareigūnų jis paaiškino kaip buvo sumuštas jo vaikas, jo žmona iš namo išnešė ir parodė suplėšytus sūnaus treningus. Jo sūnų sumušęs berniukas tylėjo. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad dar pagalvos, ar rašyti pareiškimą policijai dėl sūnaus sumušimo fakto. Moteris, kurios sūnus sumušė jo sūnų, pasakė, kad jam pretenzijų neturi. Prieš berniuką, kuris sumušė jo sūnų, jis jokio smurto nenaudojo, savo vaikams mušti berniuką neliepė, o atsivedęs berniuką į uošvių kiemą, savo dukrai tik pasakė, kad ši palaikytų berniuką, kad jis nepabėgtų.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašu matyti, kad 2011m. gegužės 07d., 19³⁵ val., buvo užregistruotas pil. J. M. telefoninis pranešimas apie nepažįstamo vyriškio bandymą nuskriausti jos mažametį sūnų, vėliau gavus pranešimą iš Ukmergės ligoninės priėmimo skyriaus apie mažamečio vaiko atvežimą medicininei apžiūrai, po ko mažametis pil. M. M., gim. 1998m., stebėjimui buvo paguldytas į vaikų ligų skyrių. Galimo smurtavimo aplinkybėms išsiaiškinti pagal pirminį pranešimą į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos patrulių ekipažas(b.l. 80-83, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl savo mažamečio sūnaus A.-M. G. sumušimo į policiją kreipėsi ir kaltinamasis M. G., tačiau tik paties mažamečio A.-M. G. aiškinamos jo sumušimo aplinkybės, smurtinių veiksmų padarymu kaltinant mažametį M. M., nėra patvirtintos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, bylos duomenimis nustačius tik tą aplinkybę, kad vykusio žaidimo metu pagal žaidimo taisykles vienas mažametis kitam mažamečiui vieną kartą įspyrė į užpakalį, dėl ko buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 3 str. 1d. 4p. pagrindu(b.l. 15, t. 2). Dėl savo mažamečio sūnaus padarytų neteisėtų veiksmų jo atstovė pagal įstatymą-motina J. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 181 str. 1d.(b.l. 21, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-785-161/2011m.). Nežiūrint į tai, niekaip negali būti pateisinamas kaltinamųjų noras patiems išsiaiškinti įvykio, kurio metu buvo sumuštas mažametis kaltinamojo R. G. sūnus, o kaltinamosios I. G. brolis A.-M. G., aplinkybių, be tėvų žinios išsivedant mažametį M. M., nes niekas kaltinamiesiems nesuteikė teisės auklėti svetimą vaiką, o juo labiau prieš jį vartoti fizinį smurtą, ką bylos duomenimis abu kaltinamieji ir padarė. Pačių kaltinamųjų R. G. ir I. G., nepripažinusių savo kaltės dėl kiekvienam iš jų inkriminuojamų smurtinių veiksmų prieš mažamečio M. M. asmenį, parodymai yra vertintini tik kaip jų gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl abiejų kaltinamųjų duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Kritiškai yra vertintini ir nesivadovautina ir parodymus byloje davusių liudytojų L. G., V. T. ir O.-A. T. parodymais, nes visi šie liudytojai, kaip artimi šeimos nariai(liudytoja L. G.) ar giminaičiai(liudytojai V. T. ir O.-A. T.), yra suinteresuoti duoti naudingus parodymus kaltinamųjų naudai, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti ir šių liudytojų parodymais.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs pil. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukęs (duomenys neskelbtini), amžiaus, t.y. buvo mažametis(b.l. 11, t. 1), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamųjų R. G. ir I. G., kaip bendrininkų, padaryti bendri tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš mažametį asmenį, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu vienam iš kaltinamųjų R. G. buvo pareikštas kaltinimas ir pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 159 str.

LR BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių-vaiko intereso dėl pozityvaus jo psichikos vystymosi(pagrindinis nusikaltimo objektas) ir visuomenės intereso formuoti nepilnamečio asmenybę(papildomas nusikaltimo objektas) pažeidimą. LR BK 159 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, o baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį traukiamas fizinis asmuo, kuris įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu, apgaule ar kitokiu būdu įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos(nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymą. Įtraukimas į nusikalstamą veiką gali pasireikšti ne tik įtikinėjimu, prašymu, papirkimu, grasinimu ar apgaule, bet ir veiksmais, skatinančiais vaiko žemas paskatas, savanaudiškus siekius ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinimas pagal LR BK 159 str. yra grindžiamas tik pirminiais mažamečio nukentėjusiojo M. M., kaip liudytojo, duotais parodymais, pasak kurio, po to, kai kaltinamasis R. G., liepęs jam bučiuoti žemę, kelis kartus jo galvą sudavė į žemę, pastarasis viską stebėjusiems kaltinamajai I. G. ir mažamečiui A.-M. G. pasakė, kad dabar jie jį(mažametį M. M.) muštų(b.l. 23-24, t. 1). Jau būdamas apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, mažametis M. M. šių aplinkybių nebenurodė, aiškindamas, kad jis nebeatsimena, ką sakė jį mušęs kaltinamasis R. G., o prieš jį smurtavusi kaltinamoji I. G. atėjusi vėliau(b.l. 27-30, t. 1). Vienintelis pil. T. sodybos kieme vykusio veiksmo, kada buvo smurtaujama prieš mažametį M. M., liudytojas buvo kitas mažametis A.-M. G., tačiau šis liudytojas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu tik nurodė, kad jo tėvas, nueidamas į namus pasiimti telefono, liepė jo seseriai(kaltinamajai I. G.) palaikyti M. M., apklausoje neminėdamas apie tai, kad tėvas(kaltinamasis R. G.) būtų sakęs jam su seserimi mušti M. M.. Mažamečio A.-M. G. žodžiais, likusi viena, jo sesuo(kaltinamoji I. G.) M. M. paklausė, kodėl šis taip padarė, ir tris kartus pastarajam sudavė per užpakalį(b.l. 92-97, t. 1). Pagal tai, kokius parodymus apie smurtavimo prieš mažamečio M. M. asmenį faktą ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs mažametis A.-M. G., kas prieštarauja pačių kaltinamųjų aiškinamoms aplinkybėms, galima teigti, kad mažamečiui prieš apklausą iš šeimos narių(kaltinamųjų tėvo ir sesers) nebuvo daromas spaudimas nurodyti tik jiems naudingas vienokias ar kitokias su įvykius susijusias aplinkybes, kažką nutylint. Tuo tarpu kaltinamasis R. G. neigia kokiu nors būdu įtraukęs tuo metu buvusią savo nepilnametę dukrą-kaltinamąją I. G. į nusikalstamą veiką, kuri bylos duomenimis irgi smurtavo prieš mažametį M. M.. Kadangi veikos, numatytos LR BK 159 str., kaltės forma yra tyčia, todėl, astžvelgiant į tai, kas abu mažamečiai M. M. ir A.-M. G. dėl galimos psichinės traumos nebuvo apklausinėjami teisme, jų duotus parodymus byloje pagarsinus teisminio proceso metu, o visos kilusios abejonės byloje yra vertinamos kaltinamo asmens naudai, laikytina, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamoji I. G. smurtavo prieš mažametį M. M. savo tėvo-kaltinamojo R. G. nurodymu ar paliepimu, tokiu būdu ją įtraukus į nusikalstamą veiką, todėl kaltinamasis R. G., jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties požymių, pagal LR BK 159 str, yra išteisintinas(LR BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas tiek Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.083,93 Lt.(vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų litų ir 93 ct.) sumai turėtoms mažamečio nukentėjusiojo M. M. gydymo išlaidoms atlyginti, tiek ir pastarojo interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. civilinis ieškinys 441,93 Lt.(keturių šimtų keturiasdešimt vieno lito ir 93 ct.) sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 9-10, 37-41, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi pagal bylos aplinkybes žala mažamečio nukentėjusiojo M. M. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais abiejų kaltinamųjų R. G. ir I. G., šiuo metu jau sulaukusios pilnametystės, veiksmais, todėl abu kaltinamieji bendrais pagrindais privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas mažamečio nukentėjusiojo M. M. gydymui, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.263 str. 1d., 6.279 str. 1d.).

Mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą-motina J. M. prašo atlyginti jos sūnaus gydymui išleistas pinigines lėšas vaistams pirkti ir su ikiteisminiu tyrimu susijusias transporto išlaidas(b.l. 12-14, t. 1). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, nors pagal objektyvius požymius ir nepasitvirtino įtarimai dėl galimo galvos smegenų sutrenkimo, ką vaiką apžiūrėję ir gydę medikai A. B., J. Ž., M. R. ir V. N., kaip liudytojai, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, buvusiam sužalotam mažamečiam M. M. medikamentinis gydymas, kaip ir kitais panašiais atvejais, buvo paskirtas remiantis subjektyviais paciento nusiskundimais galvos skausmu pagal jo aiškinamas smurto panaudojimo aplinkybes(b.l. 15-17, t. 1, b.l. 9, 12, t. 2), į ką gydantys medikai negalėjo nereaguoti. Atsižvelgiant į mažamečio M. M. potrauminę psichologinę būseną, buvo išrašyti ir raminamieji vaistai. Vaistų paskyrimo aplinkybes bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kaip liudytoja, buvusi apklausta gydytoja D. K.. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą buvo atlikta mažamečio M. M. ir jo atstovės pagal įstatymą-motinos apklausa, pastaroji dalyvavo ir jos sūnui padarytų kūno sužalojimų tyrime, kurį atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Ukmergės poskyris(b.l. 3-7, 23-24, 27-30, 33-35, t. 1), dėl ko, kiekvieną kartą vykstant į Ukmergę, buvo patirtos transporto išlaidos. Kadangi prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos dokumentais, mažamečio nukentėjusiojo M. M. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M., kaip nukentėjusiosios, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai, nes ši žala buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais abiejų kaltinamųjų R. G. ir I. G., šiuo metu jau sulaukusios pilnametystės, veiksmais, kurią jie privalo visiškai atlyginti, taikant kaltinamųjų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.283 str. 1d., 6.279 str. 1d.).

Mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą-motina J. M., kaip nukentėjusioji, baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jos šeima patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 10.000,- Lt.(dešimties tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad fizinį smurtą patyręs mažametis nukentėjusysis M. M. 2011m. gegužės 07-09d.d. buvo stacionariai gydomas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ vaikų ligų skyriuje(dgn. galvos sumušimas), o po to, tebesiskundžiant galvos skausmais, buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 15-18, 33-35, t. 1, b.l. 9, 12, t. 2). Pasak mažamečio M. M. atstovės pagal įstatymą-motinos J. M., kad, mušamas, jos sūnus be fizinio skausmo patyrė ir emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir vidinius išgyvenimus, nes po įvykio pradėjo blogai miegoti, dažnai per naktis šaukia, šokinėja, pasidarė uždaras, labai jautrus ir nervingas, jaučia baimę vėl būti užpultas, bijo vienas eiti į mokyklą ir į kiemą, jausdamas nesaugus. Vaikas labai bijo patyčių, kurias gali patirti gatvėje ar mokykloje iš vyresnių asmenų, dažnai apie tai kalba, todėl tėvų ar kitų suaugusių asmenų prašosi būti lydimas. Dėl atsiradusių psichologinių problemų vaikui yra rekomenduotos psichologo konsultacijos. Visa tai, motinos teigimu, tiesiogiai palietė ir jų šeimą, nes, ji su vyru išgyvendami dėl sūnaus psichologinės būklės, pastoviai jaučia įtampą ir nerimą, nes nežino kokios gali būti pavartoto fizinio smurto prieš jų mažametį sūnų psicholiginės pasekmės ateityje, vaikui vystantis ir augant. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį(padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jų sukeltas pasekmes(duomenų apie liekamuosius reiškinius po patirtų kūno sužalojimų byloje nėra), pačių žalą padariusių kaltinamamųjų kaltės formą-tyčią ir jų turtinę padėtį(kaltinamasis R. G. yra dirbantis asmuo, o kaltinamoji I. G. ką tik yra baigusi vidurinę mokyklą), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), mažamečio nukentėjusiojo M. M. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 1/10 dalį nuo nukentėjusiosios prašomos priteisti žalos dydžio sumos. Kadangi žala buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais abiejų kaltinamųjų R. G. ir I. G., šiuo metu jau sulaukusios pilnametystės, veiksmais, priteistinos neturtinės žalos atžvilgiu irgi yra taikytina solidarinės atsakomybės forma(LR CK 6.283 str. 1d., 6.279 str. 1d.).

Mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovė pagal įstatymą-motina J. M. baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pateikė teismui ir kvitą(b.l. 19, t. 1), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti. LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2011m. gegužės 07d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio asmens sumušimo fakto pagal LR BK 140 str. 2d., advokatas V. Kersnauskas, pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti mažamečio nukentėjusiojo M. M. ir jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. interesus byloje nuo 2011m. liepos 25d.(b.l. 2, 46, t. 1), kuriuos toliau atstovavo tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje tęsėsi iki 2011m. spalio 19d. imtinai, o baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminis procesas truko daugiau kaip dvejus metus, per kurį įvyko 12(dvylika) teismo posėdžių, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo pobūdį ir nukentėjusio asmens amžių, nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į pačių kaltinamųjų R. G. ir I. G., kaip šeimos narių, smurtavusių pries mažametį asmenį, iš kurių kaltinamasis R. G. yra dirbantis asmuo, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios J. M. šeimos byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiųjų atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos visa apimtimi lygiomis dalimis yra priteistinos iš abiejų kaltinamųjų, kaip nusikalstamai veikusios bendrininkų grupės, mažamečio nukentėjusiojo M. M. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamųjų R. G. ir I. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., o vienos iš kaltinamųjų I. G. atžviligu,-ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamųjų R. G. ir I. G. padaryta grupinė veika baudžiamojo įstatymo ir yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų abiems kaltinamiesiems taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad tiek kaltinamasis R. G., tiek ir kaltinamoji I. G. anksčiau teisti nebuvo, nusikalto pirmą. Veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d., padarė bendrininkų grupė, kas sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamosios I. G. atžvilgiu yra laikytina tai, kad ši kaltinamoji jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar būdama nepilnametė. Lengvinančių aplinkybių kaltinamnojo R. G. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija), yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi vienas iš kaltinamųjų R. G. šiuo metu dirba, o kita kaltinamoji I. G. dar mokosi, studijuodama (duomenys neskelbtini), universitete, teismas, atsižvelgdamas į grupinės veikos padarymo aplinkybes ir į pačių kaltinamųjų asmenybes, laiko, kad tiek kaltinamasis R. G., tiek ir kaltinamoji I. G., kaip pirmą kartą teisiami asmenys, dar gali būti pataisyti ir perauklėti ir neizoliavus jų nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai abiems kaltinamiesiems gali būti pasiekti ir be realaus bausmių atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamiesiems R. G. ir I. G. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, abiems tikslinga paskirtinų bausmių vykdymą atidėti, vienam iš kaltinamųjų R. G. paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus(LR 2007m. birželio 28d. įstatymu Nr. X-1233 pakeisto LR BK 75 str., galiojusio iki 2012m. liepos 01d., redakcija), o kitai kaltinamajai I. G., kaip nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvusiam nepilnamečiam asmeniui, auklėjamojo poveikio primones, numatytas LR BK 82 str.(LR 2004m. liepos 05d. įstatymu Nr. IX-2314 pakeisto LR BK 92 str., galiojusio iki 2012m. liepos 01d., redakcija).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamųjų R. G. ir I. G. asmensybes, jų, kaip dirbančio(kaltinamasis R. G.) ir besimokančio(kaltinamoji I. G.), užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, abiems kaltinamiesiems, kaip smurtavusiems asmenims, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. LR BK 92 str. 1-2d.d.(LR 2004m. liepos 05d. įstatymu Nr. IX-2314 pakeisto LR BK 92 str., galiojusio iki 2012m. liepos 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui ir paskirti kaltinamajai I. G. auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.): 1) pareikšti žodinį įspėjimą ir 2) elgesio apribojimus: a) įpareigoti toliau tęsti mokslus (duomenys neskelbtini), universitete, be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjant paskaitų(privalomų užsiėmimų), ir b) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems elgesio apribojimams nustačius šešių mėnesių terminą.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai I. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturs mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2003m. liepos 04d. įstatymo Nr. IX-1706, galiojusio iki 2013m. liepos 13d., redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. LR BK 75 str. 1-3d.d.(LR 2007m. birželio 28d. įstatymu Nr. X-1233 pakeisto LR BK 75 str., galiojusio iki 2012m. liepos 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam R. G. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos; b) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti solidariai priteistą nusikaltimu padarytą turtinę žalą 441,93 Lt.(keturių šimtų keturiasdešimt vieno lito ir 93 ct.) sumoje ir c) įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam R. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturs mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

R. G. pagal LR BK 159 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamųjų R. G. ir I. G. solidariai 1.083,93 Lt.(vieno tūkstančio aštuoniasdešimt trijų litų ir 93 ct.) sumą turėtoms mažamečio nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų R. G. ir I. G. solidariai 441,93 Lt.(keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą ir 93 ct.) turtinės žalos ir 1.000,- Lt.(vieną tūkstantį litų ir 00 ct.) neturtinės žalos mažamečio nukentėjusiojo M. M. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų R. G. ir I. G. lygiomis dalimis 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip mažamečio nukentėjusiojo M. M. ir jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. atstovas, paslaugoms apmokėti mažamečio nukentėjusiojo M. M. atstovės pagal įstatymą-motinos J. M. naudai.

Daiktinį įrodymą-vyriškas sportines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėto savininko-mažamečio A.-M. G. atstovui pagal įstatymą-tėvui-kaltinamajam R. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.