- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-539-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- D. R.
- Atsakovas
- E. R.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-217/10 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. R., trečiajam asmeniui D. R., išvadą byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pakeitimo bei materialinio išlaikymo priteisimo ir atsakovo E. R. priešieškinį ieškovei A. R., trečiajam asmeniui D. R., institucijai duodančiai byloje išvadą, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2001 m. liepos 27d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1489-05/2001 2 sutarties punktu nustatytą sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su vaiko motina A. R., sutarties 2 punktą išdėstant sekančiai: „Sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Vaiko materialiniam išlaikymui užtikrinti iš E. R. priteisti kas mėnesį periodines 400,00 Lt dydžio pinigines išmokas, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti motinai A. R., bendravimo teisę su vaikais abiems tėvams palikti be apribojimų. Nustatyti dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina A. R., bendravimą su vaiku abiems tėvams palikti be apribojimų; priteisti iš E. R. dukros G. R. išlaikymui kas mėnesį po 400,00 Lt dydžio pinigines išmokas, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo datos iki vaiko pilnametystės. Piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti pavesti vaiko motinai A. R., priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-4).
Ieškovė nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1489-05/2001 nutraukė šalių santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu nustatė: „kad sūnus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pasilieka gyventi kartu su tėvu E. R., t.y. savo tėvu, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava. Susitarė, kad vaiko materialiniu išlaikymu rūpinsis E. R., o A. R. pasilieka sau teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir lankyti jį bei bendrauti su juo be jokių apribojimų". Po priimto teismo sprendimo priėmimo įvyko esminių pasikeitimų tiek sūnaus D. R., tiek ir jų su atsakovu gyvenime. Ieškovė 2001 m. spalio 16 d. nusipirko trijų kambarių butų (duomenys neskelbtini). Šiame bute nuo 2005-05-25 yra deklaruota jų sūnaus D. gyvenamoji vieta, šiame bute sūnus gyvena ir dabar. Atsakovas E. R. turi nekilnojamo turto - butą adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, po teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios šio sprendimo priėmimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo metu. Sūnus išreiškė norą gyventi su motina. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteistinas iš atsakovo materialinis išlaikymas sūnui, remiantis vaiko poreikiais (sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, t.y. po 400,00 Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo jie su atsakovu susilaukė dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas E. R. dukros tėvystę pripažino. Dukra, kaip ir sūnus, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį už darželį ji moka po 96,00 Lt. Todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o nustačius vaiko gyvenamąją vietą, prašo iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui 400,00 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Jos mėnesines pajamas sudaro 1826,64 Lt darbo užmokestis be mokesčių. Už įsigytą trijų kambarių butą yra paimta paskola, 2009-11-05 ji įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas po santuokos nutraukimo 2007-04-24 paveldėjo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), dirba tėvo įmonėje ir jos žiniomis atsakovo gaunamos kasmėnesinės pajamos yra didesnės kaip 2000,00 Lt. Sūnus D. ir dukra G. gyvena su ieškove. Vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Brolis ir sesuo artimai bendrauja. Išskirti brolį ir seserį negalima, nes tai sukeltų vaikams neigiamas emocijas ir prieštarautų jų interesams. Ieškovės skaičiavimais, būtinas vaikų išlaikymo išlaidas sudaro: išlaidos elektros energijai apmokėti - 846,19 Lt metams arba 70,52 Lt vienam mėnesiui, išlaidos gamtinėms dujoms apmokėti 8,83 Lt/mėn.; išlaidos AB TEO LT apmokėti 75 Lt/mėn.; komunalinės paslaugos 3253,73 Lt/11mėn. arba 295,79 Lt/mėn., kredito būstui įsigyti kasmėnesinis padengimas 148,99 Lt (85,86 Lt + 63,13 Lt), kredito padengimas už automobilį - 483,03 Lt. Iš viso: 1082,16 Lt. Kiekvienam šeimos nariui šių išlaidų tektų po 360,72 Lt (1082,16 Lt/3), dukrai prie šių papildomų išlaidų reikėtų pridėti 96 Lt išlaidas vaikų darželiui apmokėti. Tokiu būdu papildomos išlaidos sūnui sudarytų 360,72 Lt, o dukrai - 456,72 Lt. Be papildomų išlaidų vaikų išlaikymui reikalingos tiesioginės išlaidos, tai yra maistas, rūbai, avalynė, poilsio organizavimas, higienos, mokymosi priemonės arba žaislai, medicininis aprūpinimas ir kt. Išlaidos vaikams viršija jos išlaidas. Vaikams dažniau reikia pirkti rūbus, avalynę, jiems daugiau reikia maisto, todėl didesnę uždirbtų pinigų dalį ji išleidžia vaikams. Nežiūrint jos visų pastangų, šeimoje jaučiamas pinigų stygius. Kiek galėdami ieškovei padeda artimieji. Kasmėnesines tiesiogines išlaidas kiekvienam iš vaikų sudaro: maistas 350 Lt sūnui ir 200 Lt dukrai, rūbai ir avalynė - 100 Lt sūnui ir 80 Lt dukrai, higienos reikmenys - 30 Lt, vaistai, vitaminai, papildai maistui - 30 Lt, ugdymo priemonės - 50 Lt, laisvalaikis (pomėgiai, žaislai) - 60 Lt, išlaidos renginiams, gimtadieniams - 30 Lt. Iš viso sūnui - 650 Lt, dukrai - 480 Lt. Bendros išlaidos sūnui 1010,72 Lt, dukrai 936,72 Lt. Tai yra būtinos išlaidos, leidžiančios vaikams normaliai vystytis. Iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma yra mažesnė nei pusė vaikams reikalingų išlaidų. Su priešieškiniu nesutinka, kadangi vaikais rūpinasi ieškovė. Su atsakovu santuoką nutraukė 2001 m. liepos 27 d., kitos santuokos nesudarė, bendrai gyveno nuo 2003 m. Mano, kad pateikti teismui vaikų pokalbių įrašai gali būti vertinami kaip šmeižtas ir žmogaus teisių pažeidimas. Vaikai išreiškė tvirtą norą gyventi su ja, vaikų motina. Gaunamos pajamos ir atsakovo ateityje mokamas išlaikymas leis užtikrinti normalias vaikams gyvenimo sąlygas.
Atsakovas E. R. priešieškiniu prašė nustatyti dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu E. R., priteisti iš ieškovės A. R. dukters G. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, G. R. piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti atsakovą; iš ieškovės A. R. priteisti D. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, D. R. piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti E. R., priteisti iš ieškovės A. R. bylinėjimosi išlaidas (t.1-93-95).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1489-05/2001 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte buvo nustatyta, kad jų sūnus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pasilieka gyventi kartu su tėvu E. R.. Santuokos nutraukimas buvo fiktyvus, nes tik išsiskyrus buvo galimybė gauti paskolą buto pirkimui. Po santuokos ir toliau liko gyventi kartu. Bankas sutiko suteikti jiems paskolą ieškovės vardu, todėl 2001 m. spalio 16 d. nusipirko trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo ieškovės vardu. Šiame bute gyvena visi kartu iki šiol. Su ieškove sutarė, kad visas įmokas ir toliau mokės ieškovė, o jis pirks maistą ir rūpinsis kitomis išlaidomis. 2005 m. kovo 12 d. jiems gimė dukra G. R.. Finansiškai šeimą rėmė tėvas. Atsakovė A. R. motinos pareigų nevykdo, palieka atsakovui vaikus ir vyksta į pasimatymus. G. sirgo, turėjo 38,5 laipsniais temperatūros, ieškovė tai žinojo, tačiau pasirinko pramogas, o ne rūpinimąsi vaikais. Todėl jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir jos išlaikymo. Mano, kad dukros išlaikymui reikalinga 800,00 Lt per mėnesį, todėl pusę šios sumos turėtų mokėti ieškovė. Vaikų maistui jis išleidžia kas mėnesį po 1200,00 Lt, drabužiams apie 100,00 Lt per mėnesį, mokymosi reikmėms, higieninėms prekėms - 100,00 Lt. Jis vienas šeimoje perka maistą, buitines prekes, visus sūnaus D. drabužius. Mėnesines pajamas sudaro 850,00 Lt, dirba savo tėvo firmoje, esant būtinumui finansiškai remia tėvas. Turi nuosavą 1 kambario būstą, o esant būtinumui gali gyvenimo sąlygas pagerinti ir su vaikais persikelti pas tėvus, kurie turi 5 kambarių nuosavą namą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pakeitė 2001 m. liepos 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1489-05/2001 sutarties 2 punktu nustatytą nepilnamečio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatė ją su vaiko motina A. R., minėtos sutarties 2 punktą išdėstė sekančiai: „Sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina A. R.. Vaiko materialiniam išlaikymui užtikrinti iš E. R. priteisė mėnesines periodines 200,00 Lt dydžio pinigines išmokas, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos (2010-02-24) iki vaiko pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti vaiko motinai A. R., bendravimo teisę su vaiku abiems tėvams paliko be apribojimų. Nustatė G. R. gyvenamąją vietą su vaiko motina A. R., bendravimo teisę abiems tėvams paliko be apribojimų. Priteisė iš atsakovo E. R. materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. R., mokant kas mėnesį po 200,00 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2010-02-24) iki vaiko pilnametystės, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti vaiko motinai A. R.. Priteisė iš atsakovo E. R. ieškovės A. R. naudai 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo E. R., 144,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio bei 26,18 Lt pašto išlaidų (t.2, b.l. 77-86). Papildomu 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 800 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 100-101).
Teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo A. R. ir E. R. gyveno kartu su vaikais, pirko maisto produktus, kartu augino ir auklėjo vaikus, šeimoje buvo nesutarimų, tėvai ne visuomet tinkamai elgėsi ir užtikrino savo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Vaiko Teisių Apsaugos Kontrolieriaus 2010 m. liepos 9 d. pažyma nustatė, kad E. ir A. R. įspėti dėl psichologinio smurto prieš vaikus naudojimą, pareigos rūpintis savo vaikais bei tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, nevykdymo; atkreiptas tėvų dėmesys, kad būtent jų pareiga ir atsakomybė yra užtikrinti ir įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams. Šalims išsituokus, 2005 m. kovo 12 d. jiems gimė duktė G. R.. Šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, po santuokos nutraukimo šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas A. R. (b.l. 6). Dukters G. R. gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta nei su vienu iš tėvų, jos atžvilgiu nėra priteistas materialinis išlaikymas, abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą, įrodė, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – po santuokos nutraukimo pasikeitė šalių gyvenamoji vieta, ieškovės vardu registruotame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 25 d. yra deklaruota A. R., sūnaus D. R. ir dukros G. R. gyvenamoji vieta. Atsižvelgdamas į atsakovo E. R. paaiškinimus, kad po teismo sprendimo, esant būtinybei, jis su vaikais gali pagerinti buities ir būsto sąlygas, gyvenant jam nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute arba jo tėvų 5 kambarių nuosavame name, teismas sprendė, kad abu tėvai turi panašias galimybes užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant šios kategorijos ginčus, paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai, tėvų dalyvavimas auklėjant ir prižiūrint vaikus, vaikų noras ir interesai.
Iškėlus bylą teisme ir įpareigojus Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams sudėtingoje situacijoje suteikė pagalbą mobilių ekspertų psichologų komanda, 2010 m. birželio 15 d. buvo sudarytas individualus pagalbos planas, pateiktos mobilios ekspertų komandos rekomendacijos Jonavos VTAS dėl pagalbos D. R. ir G. R.. Mobilios komandos specialistų suteiktų individualių konsultacijų metu nagrinėti priešiški santykiai šeimoje, kur išsiskyrę tėvai gyvena kartu ir kaltina vienas kitą smurtavimu bei vaikų nepriežiūra vykstant teismo procesui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nubrėžti pagalbos tikslai siekiant įvertinti situaciją šeimoje. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų tarpusavio priešiškumas (kaltinimai smurtavimu, skundai įvairioms institucijoms, pokalbių įrašinėjimas, vaikų akivaizdoje kartojami kaltinimai neištikimybe ir kt.) tuo metu darė labai neigiamą poveikį vaikų psichologinei būklei, psichologai rekomendavo kartu su socialiniu darbuotoju ir VTAS dirbti su kiekvienu iš tėvų atskirai, kad jie pradėtų suprasti savo elgesio daromą žalą vaikų raidai. Abiem tėvams rekomenduota pasirūpinti tinkamu vaikų poreikių patenkinimu: skirti daugiau laiko bendravimui su D., įveikti jo pedagoginį apleistumą (palaikyti ryšį su mokykla, padėti atlikti namų darbus ir užpildyti mokymosi spragas, pasirūpinti paauglio užimtumu - paskatinti lankyti sportą ar kt.); mamai rekomenduota užmegzti artimesnį ryšį su G., o tėvui - išlaikyti ryšyje su dukra tinkamas ribas (miegoti atskirose lovose, nesiguosti dėl buvusios žmonos elgesio 5-erių metų mergaitei). Tėvams įvykužius (arba ne) aukščiau minėtas rekomendacijas dėl bendravimo su vaikais ir lankymosi pas specialistus, psichologai manė, kad bus įmanoma priimti sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, saugaus vaiko centro psichologai 2010 m. rugpjūčio 18 d. įvertino su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai būtų mažiau traumuojami vykstant teisminiam procesui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Specialistai psichologai pažymėjo, kad tėvai pradeda suprasti, kokią žalą daro jų tarpusavio konfliktai vaikams, tačiau išsiskirti geruoju ir susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos patys nesugeba. D. R. yra tvirtai apsisprendęs likti gyventi su mama, o G. R. dar per maža, kad pasirinktų vieną iš tėvų, nes jai reikia jų abiejų. Todėl buvo rekomenduota dukrai gyventi kartu su mama ir broliu, nes tai mažiau išardytų šeimą ir nesutrikdytų mergaitės raidai svarbios moteriškos identifikacijos. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, neturėdamas objektyvių duomenų, kad ieškovė A. R. netinkamai rūpinasi savo vaikais, pasiūlė laikytis vaikų neišskyrimo principo ir G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. R.. Teigė, kad vaikams išlaikyti reikalinga 400,00 Lt suma sutampa su Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo rekomendacijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad vaikas turi teisę išreikšti savo nuomonę, ir teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus (LR CK 3.177 str.). Teismo posėdyje D. R. išreiškė norą gyventi su motina ir sese, jam šiuo metu yra 16 m., vaikas sugeba savarankiškai išreikšti nuomonę dėl ginčo dalyko, kuris liečia jo interesus. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas sprendė tikslingu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina A. R.. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra esminės, sudarančios pagrindą pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1489-05/2001 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vaikų (brolio ir sesers) neišskyrimas atitinka abiejų vaikų interesus, todėl teismas konstatavo, kad derinant kelis reikšmingus faktus, nulemiančius vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, esant kelis vaiko interesus atitinkančioms sąlygoms, nulemia tos, kurios labiausiai atitinka jo interesus, šiuo atveju – brolio ir sesers neišskyrimas, ypač, jeigu juos išskyrus, bendravimas gyvenant skyriumi būtų apsunkintas dėl jų amžiaus, o dėl šios priežasties nutrūktų santykių harmoningas vystimasis. Teismas sprendė, kad mažametės G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko mama atsižvelgus ir į psichologo nurodytą priežastį, kad mergaitės raidai nebūtų sutrikdyta svarbios moteriškos identifikacijos ( t. 1, b.l. 161). Teismas nurodė, kad E. R. nebuvo sąžiningas rinkdamas įrodymus, kadangi slapta padarė jam palankius garso įrašus esant konfliktinei situacijai pokalbiuose tarp vaiko mamos A. R., atsakovo E. R. ir sūnaus D. R. bei mažametės G. R.. Teismas šiuos garso įrašus vertino kaip neleistinus įrodymus, padarytus pažeidžiant CPK 176 straipsnio 3 dalies bei kitų įstatymų teisės normas (pokalbiai įrašyti asmeninių pokalbių metu, neinformavus apie daromą garso įrašą A. R.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikti garso įrašai ir jų stenogramos (t.1, 110-112), priimant sprendimą, reikšmės neturėjo. Teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad jei garso ar vaizdo įrašai padaryti be asmenų sutikimo jiems priklausančioje namų valdoje, laikoma, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymus. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, jog ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, juos auklėja ir prižiūri, kad negauta jokių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaikais darytų jiems neigiamą poveikį, teismas sprendė tikslingu bendravimo teisę su vaikais abiems tėvams palikti be apribojimų.
Pasisakydamas dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio teismas pažymėjo, kad Įstatymas numato pareigą abiem tėvam išlaikyti savo vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir bylos rašytinių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovės kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 2000,00 Lt, atsakovo – 800,00 Lt, jį materialiai remia jo tėvas. Pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 (Žin., 2007 Nr.137-5592) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 800 Lt. Teismas pažymėjo, kad būtent šiuo orientaciniu kriterijumi abi šalys vadovavosi (tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje) nurodydamos, kad vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400,00 Lt suma. Įvertinęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad, kad atsakovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro vienos minimalios mėnesio algos dydžio atlyginimas, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, dukros G. R. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. R., priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei priteisti bylinėjimo išlaidas (t.2, b.l. 121-126). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su šalių elgesiu. Visi liudytojai, išskyrus ieškovės motiną D. Z., nurodė, kad apeliantas rūpinasi savo sūnumi ir dukra, gamina jiems maistą, dažniausiai veda dukrą į darželį ir iš ten paima. Šalių santykių sudėtingumas nelaidžia daryti išvados, kad atsakovas yra blogas tėvas. Jonavos rajono apylinkės teismas neanalizavo fakto, kad byloje pateikti A. R. prekių pirkimo kvitai patvirtina tai, kad ieškovė sūnumi ir dukra rūpinasi paviršutiniškai, t.y. praktiškai neperka vaikams maisto arba perka nekokybišką maistą ir kitas prekes, kurios neužtikrina sveiko vaikų maitinimosi. Teismas taip pat neanalizavo atsakovo pateiktų prekių pirkimo kvitų turinio, kurie patvirtina, kad jis perka kokybišką maistą, nenaudoja pusfabrikačių, maistą vaikams gamina namuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas daugiau nei ieškovė rūpinasi sūnaus ir dukros maitinimu ir jų sveikata;
2) teismas klaidingai nustatė, kad šalys turi panašias galimybes užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium. Byloje buvo nustatytas faktas, kad dukra G. R. neturi savo kambario ir miega kartu su tėvais jų kambaryje. Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis su vaikais gali perskelti gyventi į savo tėvų gyvenamąjį 5 kambarių namą (duomenys neskelbtini). Vadinasi geresnes sąlygas gyventi gali suteikti atsakovas;
3) teismas visiškai neįvertino liudytojų parodymų, kad ieškovė prieš dukrą ir sūnų naudoja psichologinį smurtą, šaukia ant jų ir vadina „žiurkėmis“. Liudytojai nurodė, kad ieškovės namuose girdėti mažos mergaitės klyksmai, kartais 6 val. ryte, ar 23 val. vakare. Taigi nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove nuolatinėje įtampoje, kuri išliks ir ateityje;
4) priimdamas sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas išskirtinai vadovavosi tik Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvada, tačiau nesirėmė liudytojų parodymais, patvirtinusiais, kad ieškovė netinkamai bendrauja ir auklėja dukrą G., nors ji yra tik šešerių metų amžiaus. Netinkamas elgesys su tokio amžiaus vaiku gali paveikti jo psichiką ir tolimesnį vystymąsi. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias sprendime nurodyti, dėl kokių aplinkybių nevertinami liudytojų parodymai.
5) teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas nevertindamas apelianto pateiktų įrašų, kaip įrodymų byloje, neįvertino ir šių aplinkybių: 1) ginčo šalys su vaikais gyveno tame pačiame bute, kuriame deklaruota ir apelianto gyvenamoji vieta, taigi namų valdos privatumo principas pažeistas nebuvo; 2) iš pateiktų epizodų apeliantas dalyvavo tik vienoje scenoje, kuri taipogi susijusi su ieškovės bendravimu su vaikais; 3) įrašai padaryti skirtingu laiku, spontaniškai, neprovokuojant ieškovės elgesio ir apeliantas tuose pokalbiuose dažniausiai nedalyvaudavo; 4) įrašai padaryti vaikų, o ne atsakovo interesais; 5) po įrašų pateikimo teismui, ieškovės bendravimo su vaikais elgesys pasikeitė. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.;
6) teismas, nustatydamas sūnaus D. R. gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgė į sūnaus pageidavimą ir visiškai neįvertino tos aplinkybės, kokią įtaką sūnui šiandien turi ieškovė, kaip sūnus elgėsi teismo posėdžio metu, kad atsakydamas į kiekvieną teisėjo klausimą žiūrėjo į ieškovę laukdamas pagalbos, kokį jam pateikti atsakymą. Teismas neįvertino kokioje psichologinėje būklėje yra sūnus šiuo metu, kokią įtaką ieškovės elgesys turi sūnaus mokymuisi ir kokios galimos tokio bendravimo pasekmės. Atsižvelgdamas į D. R. pageidavimus, teismas pažeidė CK 3.174 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu D. R. interesus.
7) CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, pateikė po teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu apeliacinį skundą ieškovė A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 131-133). Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
1) nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismas neanalizavo atsakovo argumentų dėl vaikams ruošiamo maisto kokybės, kadangi tai ne teismo funkcija. Teismas šiuo aspektu įvertino atsakovo elgesį, dėl ko tėvo bendravimas su vaikais nebuvo apribotas;
2) nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas nevertino liudytojų parodymų. Byloje buvo atsižvelgta ne tik į liudytojų parodymus, bet ir į kitus įrodymus, specialistų pateiktas išvadas ir į vaikų nuomonę. Apeliantas siekia susiaurinti įrodymų apimtį, išskirdamas jo kviestų liudytojų parodymus. Teismas vertino visus įrodymus laikydamasis CPK 185 straipsnio nuostatų. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad oficialiems rašytiniams įrodymams priskiriama didesnė įrodomoji galia. Vaikų teisių ir kitų specialistų išvadai buvo skirtas reikiamas dėmesys. Tačiau apeliantas šiomis išvadomis nesivadovauja. Byloje esantys dokumentai bei liudytojų parodymai buvo vertinami sąlytyje su vaikų išsakyta tvirta nuomone - gyventi su mama. Tai buvo išsakyta girdint specialistams ir patvirtinta teisme. Apeliantas siekia teismo sprendimo, kuris prieštarautų specialistų išsakytai rekomendacijai - nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina, bei reikalauja tai daryti neatsižvelgiant į vaiko nuomonę. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja atsižvelgti į vaikų norą, kuris šioje byloje buvo išsakytas nedviprasmiškai. Vaiko išreikštos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo nepaisymas pažeistų susiformavusią Aukščiausiojo teismo praktiką bei Vaikų teisių konvencijoje įtvirtintas vaikų teises;
3) apeliantas klaidina teismą, kad santuokos nutraukimas buvo fiktyvus. Tokios santuokos būsenos ar santuokinių statuso nėra. Santuoka nutraukta kaip to reikalauja įstatymai. Apelianto teiginiai, kad po to, kai buvo nutraukta santuoka, šalys susilaukė dukros, negali būti vertintini kaip naujos santuokos sudarymas. Apelianto liguistas persekiojimas ir siekis uždrausti ieškovei susitikinėti su kitais asmenimis negali būti vertinamas kaip vedybiniai įsipareigojimai. Jo pateiktas priekaištas, kad ieškovė susitikinėja su kitu asmeniu tik patvirtina, kad santuokos nutraukimas nebuvo fiktyvus veiksmas. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sprendimu ir tai padaryta teisme nepažeidžiant įstatymų. Santuokos nutraukimo pasekmės kiekvienam buvo išaiškintos ir žinomos. Apeliantas neteisėtais būdais stengėsi surinkti ieškovę žeminančius įrodymus ir teisme pats pareiškė, kad siekdamas surinkti įrodymus, ieškovę sekė, kraustė jos rankinę, atliko kitus smerktinus ir neleidžiamus veiksmus. Visi šie veiksmai buvo daromi neteisėtai. Garso įrašas sukurtas tendencingai, parenkant atskiras frazes iš įvairiems asmenims sakytų žodžių. Pirmos instancijos teismas, vertindamas garso įrašą, pagrįstai nepripažino jo tinkamu įrodymu byloje. Administracinėje byloje ieškovė buvo išteisinta ir byla nutraukta;
Šalies argumentai
4) apelianto teiginys, kad po teismo sprendimo jis su vaikais galėtų gyventi jo tėvų namuose, prieštarauja esamai situacijai ir vaikų interesams. Jis gyvena jam priklausančiame vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas jo adresas. Vaikai šiame vieno kambario bute negyveno. Su atsakovo tėvais vaikai bendraudavo retai ir artimų ryšių nepalaikydavo. Vaikus prižiūrėti padėdavo ieškovės mama. Todėl vaikams keisti jų įprastą aplinką ir kraustytis gyventi kur nors kitur būtų skausminga, nes tektų palikti ne tik įprastą aplinką, bet ir draugus.
5) vaikai išreiškė tvirtą norą gyventi su motina. Atsakovas priešieškiniu siekė savo asmeninių tikslų. Jo siekis priversti vaikus teismo sprendimu gyventi su vaikų tėvu prieš vaikų norą prieštarauja ne tik įstatymams bet ir geros moralės principams. Ilgas bylinėjimasis teisme neigiamai paveikė vaikus, tačiau atsakovas, elgdamasis savanaudiškai, siekė dar labiau aštrinti buvusią padėtį. Šiuo metu vaikai džiaugiasi esama padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų (CK 3.174 straipsnio taikymas), aiškinimo ir taikymo. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.174 straipsnio normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles.
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sūnaus D. išreikšta nuomone (t.1, b.l. 71, 159, t.2, b.l. 36-37), Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis apie ieškovės buities sąlygas ir jos atstovo išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (t.1, b.l , 74, t.2, b.l. 64-65), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, konstatavusio abiejų tėvų netinkamą elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, išvada (t.1, b.l. 162-164), Saugaus vaiko centro psichologų rekomendacija dėl vaikų gyvenamosios vietos ir gyvenimo drauge (t.1, b.l. 160-161), padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų jų interesus. Teismas pagrįstai sprendė, kad šie įrodymai byloje apklaustų atsakovo liudytojų atžvilgiu turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), be to, šiuos liudytojus su atsakovu sieja artimi giminystės ir draugystės santykiai, iš jų parodymų negalima daryti objektyvios ir vienareikšmiškos išvados, kad dėl asmeninių savybių ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais (t.2, b.l 43-59). Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl šalių gyvenimo sąlygų. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadų seka, kad pas ieškovę sudarytos labai geros sąlygos vaikų gyvenimui bei vystimuisi (t.1, b.l. 68-70, 75 ). Teismas atsakovo nurodomą aplinkybę apie galimybę apsigyventi tėvų nuosavame name taipogi vertino ir priėjo išvados, kad abu tėvai turi panašias galimybes užtikrinti vaikų gyvenimo sąlygas gyvenat skyrium (t.2, b.l 83). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad vertindamas pokalbių įrašų stenogramas visų bylos įrodymų kontekste, teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnio nuostatas, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims esant konfliktinėje situacijoje, kai viena iš šalių (atsakovas) išnaudodama tokią padėtį darė slaptus garso įrašus, prieštaraują sąžiningam rungimosi principui.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu laikotarpiu vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenimas kartu su motina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007).
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos duomenimis, ieškovę atstovavo advokato padėjėjas E. B. (t.1, b.l. 86t.2, b.l. 77). Atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančius pinigų mokėjimo kvitus ieškovė pateikė pavėluotai, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje sprendimą (t.2, b.l. 87-89). Todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovės prašymą tenkinti (iš dalies) ir priimti šiuo klausimu byloje papildomą sprendimą (t.2, b.l. 100-101).
Kadangi pagrindinis sprendimas paliekamas nepakeistas, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 400 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei ir 17,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei (CPK 98 str. 1,2 dalys, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. papildomą sprendimą.
Priteisti iš atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt ( keturis šimtus litų ) atstovavimo išlaidų ieškovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 17,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.