Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-168-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
1A-40-168-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Sergėjus Korznikovas
Kategorijos
Teisėjas Artūras Dilys Baudž. bylos Nr. 1A-40-168/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Sergejui Korznikovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 164 str. ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis pagal 2000-04-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pagal 2007-12-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą nuo 2007-08-13 privalėdamas mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį sūnaus D. G. išlaikymui, laikotarpiu nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, dėl ko 2010-07-01 susidarė 6616 Lt įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį ir jį išteisinti, bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo išdėstytus argumentus, neteisingai įvertino jo galimybes mokėti priteistą išlaikymą, dėl to padarė klaidingą išvadą, jog jis sąmoningai, turėdamas galimybes, neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Mano, kad tuo teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 p. reikalavimus. Teigia, kad jo individualios įmonės veikla ( architektūrinė ir inžinerinė veikla) glaudžiai susijusi su individualiomis statybomis. Jis nedirba pagal darbo sutartį ir neturi pastovių pajamų. Jo pajamos yra pinigai, kuriuos gauna kai su juo atsiskaito užsakovai ir, jei yra užsakymų. Pagal pateiktus kvitus gauti pinigai yra „brutto“ pinigai, t. y. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, atskaitymų. Tai reiškia, kad atmetus visas išlaidas tai nėra dideli pinigai, pajamos nėra pastovios. Nurodo, kad 2009 m. prasidėjus sunkumams, keli užsakovai atsisakė užsakymų, neapmokėjo už atliktą darbą. Jis dėl to patyrė nuostolių ir tapo nemokus. Nurodo, kad vaikui skirdavo išlaikymą pagal galimybes. 2010 m. balandžio mėnesį, dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liko visiškai be lėšų. Dėl to net kreipėsi į Sodrą, kad atidėtų mokėjimus. Visą tai patvirtina, kad jis tikrai turėjo finansinių problemų, dėl ko negalėjo išgyventi, susimokėti mokesčių bei skirti išlaikymui lėšų. Mano, kad tai buvo objektyvios priežastys, o ne kaip teismas nuosprendyje nurodo, piktybinis vengimas teismo sprendimų nustatytos pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Be to, 2009 m. labai rimtai susirgo, dėl ko negalėjo dirbti ir praktiškai iki 2010 m. vasaros pradžios neturėjo užsakymų. Nedarbingumo pašalpos negavo, todėl teko iš senesnių užsakovų išprašyti pinigų arba jų skolintis iš artimųjų, kad galėtų gydytis. Kai tik atsirado galimybė užsidirbti, iš karto pervedė pinigus išlaikymo įsiskolinimo padengimui. Po ilgo gydymosi pirmus pinigus gavo 2010-07-15 ir 2010-07-19 padarė mokėjimą. Priešingai nei nurodo teismas nuosprendyje, pirmą įsiskolinimą padarė savo noru. Kadangi sveikata leido dirbti, nusprendė, kad galės kaip nors išeiti iš susidariusios situacijos ir, pasiskolinęs pinigų, padengė įsiskolinimą. Mano, kad teismas nesigilino į jo pateiktus argumentus, šališkai vertino jo pristatytus dokumentus ir argumentus, t.y. tą aplinkybę, kad už elektros paslaugas mokėjo tik paragintas tiekėjo, interpretuodamas kaip jo piktybiškumą. Mano, kad toks neobjektyvus vertinimas galimas tik tuomet, kai nėra noro suprasti žmogaus tikrosios padėties. Nurodo, kad pastoviai teikė išlaikymą savo vaikui, tačiau kai atsidūrė nelaimėje, vietoj pagalbos susilaukė ikiteisminio tyrimo, o teismas neįstengė suprasti ir nešališkai įvertinti jo padėties bei priimti teisingą sprendimą.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė teisme ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Tuo tarpu apeliantas, skunde motyvuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, iš esmės dėsto nuosprendyje jau įvertintus argumentus.

Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo nuosprendžiu bei prašydamas jį panaikinti ir jį išteisinti, bylą nutraukti, nurodo, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Tačiau kolegija pažymi, kad toks apelianto teiginys nepagrįstas jokiais argumentais ir yra deklaratyvus.

LR BPK 44 str. 5 d. nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Šis principas iš esmės reiškia, kad nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas vienai iš šalių priimti palankų sprendimą. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šioje baudžiamojoje byloje, kaip matyti iš procesinių dokumentų, bylos nagrinėjimo dalyviai, taip pat ir apeliantas bei jo gynėjas, nuosprendį priėmusiam teismui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl teisėjo šališkumo teismo posėdyje neišsakė. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad teismas įrodymus būtų vertinęs išskirtinai suinteresuotas priimti vienai iš šalių nepalankų sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Šis nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba išnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje svarbu nustatyti, kad kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008). Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Subjektyvieji padaryto nusikaltimo požymiai nustatomi per objektyviųjų duomenų visumą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. neginčija savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų D. G.. Jis taip pat neginčija faktų, kad nuo teismo nuosprendyje nurodytos datos nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos, tačiau nurodo, jog taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių, t. y. lėšų trūkumo. Apelianto teigimu, prasidėjus ekonominei krizei, sumažėjo darbo užsakymų, buvo laikotarpis, kai jų visai neturėjo, be to, jis dalį laiko dėl ligos buvo nedarbingas. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nelaikytini eliminuojančiais apelianto kaltę, nes bylos medžiaga nustatyta ir teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis A. G. laikotarpyje nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 turėjo lėšų ir pajamų, tačiau iš jų jokios dalies neskyrė savo vaikui išlaikyti, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Darydamas tokią išvadą teismas įvertino ne tik paties nuteistojo A. G. parodymus, kad jis laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. sausio mėnesio turėdamas sveikatos problemų atliko sveikatos tyrimus Kaune ir gydymui sumokėjo apie 3000 Lt, bet ir A. G. individualios projektavimo įmonės ūkinių operacijų registro žunalo bei pinigų priėmimo kvitų kopijų duomenis, iš kurių matyti, kad 2009 m. A. G. vykdydamas užsakymus 2009-06-20 gavo 3500 Lt, 2009-08-10 – 2500 Lt, 2009-11-15 – 1500 Lt. Apylinkės teismas įvertinęs AB “Rytų skirstomieji tinklai” pateiktą pažymą, iš kurios matyti, kad 2009-2010 m. A. G. buvo taikytos sekančios sankcijos susijusios su netinkamu sutarties vykdymu: 2009-09-30 nutraukus elektros tiekimą už 186,08 Lt skolą, skola buvo sumokėta tą pačią dieną, 2010-04-03 pranešus apie įmokų negavimą daugiau kaip 2 mėn., mokėjimas buvo gautas 2010-04-12, 2010-05-19 išsiuntus įspėjimą dėl elektros energijos atjungimo už 227,60 Lt skolą, skola buvo sumokėta 2010-06-07, 2010-08-20 pranešus apie įmokų negavimą daugiau kaip 2 mėn., mokėjimas buvo gautas 2010-08-30, pagrįstai nurodė, kad A. G. turėdamas galimybę mokėti mokesčius, turėjo galimybę bent dalimis mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tačiau to nedarė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už vaiko interesus. Nors A. G. skunde ir nurodo, kad šios aplinkybės, t. y. nesumokėjimas laiku už elektrą bei tai, kad jis kreipėsi į Sodrą prašydamas atidėti įmokų sumokėjimą kaip tik patvirtina jį turėjus finansinių problemų, dėl kurių jis negalėjo išgyventi, susimokėti mokesčių bei skirti vaiko išlaikymui lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios D. G. parodymus, kad A. G. tik teisėsaugos institucijų raginamas teikia vaikui išlaikymą. Tai patvirtina ir 2003-05-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad A. G. susidariusį 625 Lt įsiskolinimą padengė tik po to, kai D. G. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (b. l. 49). Panašios aplinkybės nustatytos ir šiuo atveju, t. y. A. G. susidariusį 6616 Lt alimentų įsiskolinimą padengė mėnesio laikotarpyje, kai tik D. G. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad susiklosčius nepalankiai situacijai A. G. teikti išlaikymą vaikui turi galimybę ir gali. Toks A. G. elgesys atsispinti ir jau aptartoje AB “Rytų skirstomųjų tinklų” pažymoje, kai mokesčius moka tik esant raginimui ar įspėjimams. Nors iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2010-10-26 gydytojo R. B. išduoto medicininio pažymėjimo matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2009-08-07 iki 2010-02-20 buvo nedarbingas, tačiau iš byloje esančios 2010-08-26 UAB R. B. BPG kabinetas išduotos pažymos (b.l. 56) matyti, kad A. G. šioje gydymo įstaigoje lankėsi 2009 m. rugsėjo mėn. ir 2010 m. sausio mėn. Be to iš surinktų įrodymų matyti, kad kaip tik tuo laikotarpiu A. G. yra gavęs pajamų, iš kurių jokios dalies neskyrė vaiko išlaikymui. A. G. nepateikė jokių duomenų dėl kokių nors galimai jo turėtų papildomų išlaidų per laikotarpį nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina teismo padarytą išvadą, kad A. G. laikotarpyje nuo 2009-07-10 iki 2010-07-01 turėjo galimybę bent minimaliomis sumomis teikti lėšas savo vaikui išlaikyti, tačiau to pats savo noru nedarė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20 str., tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis visų bylos įrodymų analize, pagrįstai A. G. pripažino kaltu pagal BK 164 str. Šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos tinkamai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva patvirtina jį neturėjus lėšų ir negalėjus teikti vaikui išlaikymą, nepaneigia aptartų teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, atmestinas nuteistojo A. G. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardasGilys