- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2101-864/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15518-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- D. V., M. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20720-592/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ ieškinį atsakovams M. V. ir D. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Progresyvi statyba“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. V. ir D. V. (toliau atitinkamai atsakovas ir atsakovė, abu kartu – atsakovai), kuriuo prašo: pripažinti atsakovų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją natūra –½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), grąžinti atsakovo asmeninei nuosavybei; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo daikto – ginčo buto, areštą.
3. Nurodė, kad UAB „Progresyvi statyba“ iškelta bankroto byla, jos vadovu nuo 2010 m. gegužės 25 d. buvo M. V. Dovanojimo sutartis kartu su turto pasidalinimo ir vedybų sutartimis buvo sudaromos tuo pat metu kaip ir atsakovo UAB „Progresyvi statyba“ keliama bankroto byla. Atsakovė turėjo žinoti, kad dovanojimo sutarties tikslas buvo apsaugoti kuo daugiau turto nuo atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Atsakovo elgesys yra taip pat nesąžiningas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2299-430/2021 atsakovo atžvilgiu 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos dėl to, kad atsakovas netinkamai tvarkė UAB „Progresyvi statyba“ buhalterinę apskaitą, nedeklaravo pardavimo duomenų ir neteikė dokumentų ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir administratoriui. Be to, atsakovas kartu su kitu UAB „Progresyvi statyba“ darbuotoju J. J. (kurio artima giminaitė M. J. yra 75 proc. UAB „Progresyvi statyba“ akcininkė) atliko tyčinius ir nesąžiningus veiksmus, kai iš buvusios darbovietės UAB „Primtela“ perkėlė didžiąją dalį turto į dabar bankrutuojančią UAB „Progresyvi statyba“. Šie nesąžiningi veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais buvusios atsakovo darbovietės UAB „Primtela“ bankroto pripažintas tyčiniu. Teismų nustatytos aplinkybės dėl atsakovo (vadovo ir akcininko) kartu su kita UAB „Progresyvi statyba“ akcininke M. J. ir darbuotoju J. J. atliktų turto perkėlimo veiksmų tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Tikėtina, kad matydamas, jog UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovas nusprendė veiklą ir turtą perkelti į jo kitą vadovaujamą įmonę – UAB „Narantis“. Atsakovas „turi patirties“ perkeliant turtą iš „senosios“ įmonės į naujai įsteigtą bendrovę, nes tokie veiksmai buvo atlikti su UAB „Primtela“. Tikėtina, kad atsakovas analogiškai pasielgė ir ieškovės UAB „Progresyvi statyba“ atveju, nes UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. įsigijo trumpalaikio turto (prekių), tačiau šis turtas tinkamai nebuvo apskaitytas ir šiuo metu nėra aišku, kur įsigytas turtas buvo panaudotas. Tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d., atsakovas ėmėsi vadovauti analogiška veikla užsiimančiai UAB „Narantis“, o „senajai“ įmonei UAB „Progresyvi statyba“ yra iškeliama bankroto byla. Ieškovės nuomone, tokie veiksmai patvirtina atsakovo nuolatinį nesąžiningumą veiklos vykdyme. Atsakovo, kaip vadovo, nesąžiningumą iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Progresyvi statyba“ ir veiklos metu, t. y. duomenų slėpimą ir nebendradarbiavimą, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos surinkti duomenys 2020 m. spalio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje. Atsakovo nesąžiningumą, duomenų slėpimą ir nebendradarbiavimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas ne tik nepateikė administratoriaus pareikalautų dokumentų, bet ir atsisakė bendradarbiauti pažadėdamas pateikti dokumentus, o vėliau pradingo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei D. V., nuosavybės teise priklausantį ginčo butą.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju laiko ieškinį tikėtinai pagrįstu ir su ieškovės argumentais sutinka.
6. Teismas pažymėjo, kad bylose, kuriose reiškiami reikalavimai dėl nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis bei negaliojančiomis ir restitucijos natūra taikymo, itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas ar kaip nors apsunkintas iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų tenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingu (tenka traukti naujus asmenis į bylą, ginčyti jų sudarytus sandorius) arba net neįmanomu.
7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas ginčijama dovanojimo sutartimi jam priklausančią ginčo buto dalį perleido savo sutuoktinei (atsakovei). Pažymėjo, kad tais atvejais, kai skolininkas sudaro sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, tokio sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu. nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir prie ieškinio pateikti įrodymai taip pat teikia pagrindą abejoti atsakovų sąžiningumu bei manyti, kad atsakovai gali imtis priemonių, siekdami išvengti vykdymo.
8. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas nepranešus atsakovams, kadangi toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnis).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė D. V. (toliu ir apeliantė) prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
10. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės pateikta subjektyvia nuomone ir išvadomis dėl datų sutapimo priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, o teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo nepranešęs atsakovei ir nežinodamas tikrųjų faktų ir aplinkybių.
11. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė buvo nesąžininga ir turėjo žinoti, kad dovanojimo sutarties tikslas buvo apsaugoti kuo daugiau turto nuo M. V. kreditorių reikalavimų patenkinimo, kadangi ji, apeliantės teigimu, neteisinga. Apeliantė pareiškia ir patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis yra sudaryta ryšium su sutuoktinių sprendimu gyventi skyrium bei apeliantės siekiu tapti finansiškai nesusijusia su atsakovu, o ne siekiant apsaugoti kuo daugiau turto nuo atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimo, kaip teigiama nutartyje ir ieškinyje. Apeliantė taip pat pareiškia, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Progresyvi statyba“ keliamą bankroto bylą Nesutikimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis:
11.1. Nurodė, kad atsakovai dar iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties iškelti UAB „Progresyvi statyba“ bankroto bylą, nutarė gyventi skyrium ir dėl minėtos priežasties atsakovė iš jai asmenine nuosavybe priklausančių lėšų 2019 m. spalio 23 d. nupirko ginčo butą su rūsiu. Apeliantės teigimu, atsakovas ginčo buto pirkimo procesuose nedalyvavo. Apeliantė nurodo, kad nors sandorių sudarymo metu atsakovas nedalyvavo, tačiau jų tvirtinimo metu notarė išaiškino, kadangi oficialiai atsakovai yra santuokoje, todėl automatiškai ginčo butas tapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo buto pirkimo kaina 56 500 Eur. Buto kainos daliai, kuri lygi 12 000 Eur, ji panaudojo tėvo A. G. S. ir motinos S. S. dovanotas lėšas 12 000 Eur.
11.2. Apeliantė nurodo, kad ji asmeniškai kreipėsi į „Swedbank“, AB dėl 43 440 Eur kredito suteikimo, kur jai taip pat buvo išaiškinta, kreditas jai galėjo būti suteiktas tik atsakovui sutikus būti bendraskoliu. Dėl šios priežasties atsakovas sutiko būti bendraskoliu, tačiau tarpusavyje sutuoktiniai susitarė, kad ateityje atsakovas neturės pretenzijų į ginčo butą, o atsakovė mokės visas paskolos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo mėnesio įmokas. Be to, apeliantė 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į „Swedbank“, AB dėl papildomos 6 800 Eur Buto paskolos dalies pagal kredito sutartį Nr. 19062571FA grąžinimo, kas apeliantės nuomone, pagrindžia jos savarankišką disponavimą ginčo butu bei buto traktavimą asmenine nuosavybe. Ši paskolos dalis bankui buvo grąžinta 2021 m. balandžio 30 d. iš apeliantei asmenine nuosavybe priklausančių lėšų 2020 m. lapkričio 9 d. pardavus asmeninę nuosavybę – butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini).
11.3. Apeliantė teigia, kad dar 2020 m. pirmą pusmetį ji priėmė sprendimą galutinai finansiškai atsiskirti nuo atsakovo ir inicijuoti vedybų sutarties ir turto pasidalijimo sutarties sudarymą, siekiant užtikrinti sklandesnį skyrybų procesą ateityje. 2020 m. liepos 7 d. apeliantė kreipėsi į Vilniaus m. 26ąjį notarų biurą dėl vedybų sutarties sudarymo ir turto padalijimo ir buvo pradėtas dokumentų rengimas dėl Luminor bankui įkeisto nekilnojamo turto – buto (duomenys neskelbtini), ir bankui „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamo turto – buto (duomenys neskelbtini) (ginčo butas) pasidalijimo. 2020 m. liepos 22 d. buvo gautas „Swedbank“, AB bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas Luminor banko sutikimai dėl atitinkamai bankams įkeisto nekilnojamo turto pasidalijimo tarp sutuoktinių. Pateikus Vilniaus m. 26ajam notarų biurui visus prašomus dokumentus ir suderinus vedybų sutarties projektą, tarp atsakovų buvo sudarytos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vedybų sutartis bei Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis.
11.4. Kadangi ginčo butas buvo pirktas iš atsakovei asmenine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų bei likusiai sumai paimant banko kreditą, kurį išskirtinai moka atsakovė, todėl turto pasidalijimo metu atsakovas neprieštaravo, kad po turto dalybų minėto ginčo buto 100 proc. savininku taptų atsakovė.
Atsiliepimas
12. Atsakovas M. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-20720-592/2021 priimtą 2021 m. birželio 2 d. nutartį.
13. Atsakovo įsitikinimu, byloje žinomų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nesama nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
13.1. Atsakovo vertinimu, pirmiausia ieškovė nepagrindė ieškinio prima facie įrodymais. Atsakovo nuomone, pateikti į įrodymai niekaip nesusiję su nagrinėjamu ginču. Be to, jo nuomone, ieškovė neįrodė nei vienos actio Pauliana sąlygų, nors būtent šituo pagrindu reiškia ieškinį. Ieškovė savo reikalavimo teisės galiojimo ir kreditorių teisių pažeidimo aplinkybes grindžia vien tik subjektyvia nuomone dėl atsakovo veiksmais galimai padarytos žalos UAB „Progresyvi statyba“.
13.2. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti Dovanojimo sandorio dėl įstatymo, teismo sprendimo ar kitų aplinkybių. Atsakovo vertinimu, ieškovei nežinant visų šio sandorio sudarymo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nepranešęs atsakovams, o pirmiausia turėjo išklausyti jų pozicijos ir tik tada spręsti dėl ginčo buto arešto būtinybės. Atkreipia dėmesį, jog atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei pridėti įrodymai akivaizdžiai patvirtina atsakovo prievolę dovanoti ginčo butą atsakovei, kas jo nuomone paneigia actio Pauliana taikymui būtinosios sąlygos buvimą.
14. Atsakovas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (apsunkinto įvykdymo) grėsmei - antrajai privalomai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai. Akcentuoja, jog, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, įrodinėjimo dalykas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, yra ne atsakovo (ne)sąžiningumas konkrečiame ginčo teisiniame santykyje (kuris nustatytinas bylą nagrinėjant iš esmės), tačiau jo ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-709-516/2019). Tačiau, pasak atsakovo, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atsakovė kokiu nors būdu siektų nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti jai asmeninės nuosavybės priklausantį ginčo butą ar kitaip jį apsunkinti. Taip pat tokių aplinkybių nėra konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas apsiribojo argumentais dėl tariamo atsakovų nesąžiningumo dar prieš sudarant Dovanojimo sutartį ir jos sudarymo metu, taigi akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų.
15. Atsakovas laiko būtina akcentuoti, jog ieškovės nurodomi argumentai dėl jo nesąžiningumo yra visiškai nepagrįsti:
15.1. Aplinkybė, jog atsakovo vadovaujamai įmonei buvo keliama bankroto byla nereiškia, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir būtent jo neteisėti veiksmai lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Nesąžiningas atsakovo elgesys Dovanojimo sutarties sudarymo metu reikštų, jog ją sudarydamas atsakovas žinojo, kad padarė žalą ieškovei.
15.2. Dovanojimo sutarties pasirašymą lėmė pablogėję atsakovų santykiai bei aplinkybė, jog ginčo butas buvo įsigytas iš asmeninių atsakovės lėšų. Pažymi, jog atsakovas dovanojo atsakovei tik iš jos asmeninių lėšų įgytą turtą, kuris formaliai buvo laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybę, tačiau neperleido jai daugiau jokio šeimos turto (santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise). Akivaizdu, jog būdamas nesąžiningu ir siekdamas išvengti galimų kreditorių reikalavimų išieškojimo iš savo turto, Atsakovas būtų perleidęs savo sutuoktinei ir kitą jam priklausantį turtą, kadangi perleisto ginčo Turto vertė yra 25 000 Eur, kai tuo tarpu Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo sudaro 97 646,45 Eur.
15.3. Ieškinyje išdėstyti argumentai dėl atliktų turto perkėlimo veiksmų iš buvusios darbovietės UAB „Primtela“ į UAB „Progresyvi statyba“ yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės, kadangi nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 1685-330/2015 nėra konstatuota jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, atsakovas nebuvo šios bylos šalimi.
15.4. Ieškovės pozicija, jog tikėtina, kad matydamas, kad UAB „Progresyvi statyba“ 2019 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovas nusprendė veiklą ir turtą perkelti į jo kitą vadovaujamą įmonę - UAB „Narantis“ yra visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais. Pažymia, jog UAB „Narantis“ neturi ir neturėjo jokio turto ir veiklos praktiškai nevykdo.
15.5. Ieškovės siekis įrodyti atsakovo nesąžiningumą Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos pagrindu, argumentuojant, jog atsakovas neapskaitė ir nedeklaravo įmonės pardavimo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė prašomų dokumentų, yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nustatytas tik vienintelis tokio dokumento nepateikimo faktas, kuris negali būti vertinamas kaip tendencingas ir nuolatinis pažeidinėjimas, o yra atsakovo pripažįstama žmogiška klaida. Akcentuoja, jog ši vienintelė klaida nepadarė jokios žalos nei valstybei, nei įmonei, nei tretiesiems asmenims.
15.6. Ieškinyje dėstomi argumentai dėl tariamo atsakovo nebendradarbiavimo su nemokumo administratoriumi yra visiškai neatitinkantys tikrovės, kadangi atsakovas bendravo tiek elektroniniais laiškais, tiek telefonu.
16. Anot atsakovo, kad atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas tiek Dovanojimo sutarties sudarymo metu, tiek prieš jos sudarymą, elgėsi sąžiningai ir negalėjo žinoti, jog ateityje jam bus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo (atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų vadovaujamos įmonės atžvilgiu), matoma, jog nėra jokio pagrindo spręsti ir apie atsakovės nesąžiningumą. Nepaisant to, atsakovas pažymi, jog atsižvelgiant į susiklosčiusius įtemptus tarpusavio santykius, atsakovei aplinkybių apie savo verslo nesėkmes jis nepasakojo ir jomis nesidalino. Atitinkamai, atsakovo žiniomis, atsakovė apie keliamą bankroto bylą UAB „Progresyvi statyba“ nežinojo ir ši informacija jai išaiškėjo vėliau.
17. Atsakovo manymu, byloje nesama jokių duomenų apie nesąžiningą atsakovų elgesį nei Dovanojimo sutarties sudarymo metu, nei po jos sudarymo, siekiant kokiu nors būdu nuslėpti ar perleisti ginčo butą bei taip apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi nesama ir jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
18. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
19. Pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde išdėstė argumentus, kurie bus nagrinėjami tuomet, kai byla bus nagrinėjama iš esmės. Skundžiama nutartimi teismas sprendė tik procesinį klausimą – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
20. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Skundžiamojoje nutartyje teismas įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą nurodydamas, kad „Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus.“. Vadinasi, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi Ieškovo ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymais, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme.
21. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui skundžiamojoje nutartyje teismas pagrįstai pacitavo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinosios apsaugos priemonės, kuri pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui. Būtent šioje byloje skundžiama nutartimi ir buvo pritaikyta ekonomiškumo ir proporcingumo principus atitinkanti laikinoji apsaugos priemonė – ginčo turto (buto) areštas.
22. Skundžiamojoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp sutuoktinių, todėl tokiu atveju nesąžiningumas yra preziumuojamas: „Atsakovas M. V. ginčijama dovanojimo sutartimi jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleido savo sutuoktinei (atsakovei) D. V. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas sudaro sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, tokio sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).“.
23. Kadangi, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakanka pateikti bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, tai, ieškovės nuomone, egzistuojanti nesąžiningumo prezumpcija yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
24. Papildomai akcentuoja, kad atsakovė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Progresyvi statyba“ keliamą bankroto bylą. Ieškovės manymu, neatsitiktinumas yra tai, kad atsakovė būtent 2020 m. liepos mėn. kreipėsi į notarę dėl turto padalinimo ir dovanojimo sutarties parengimo. Būtent 2020 m. liepos mėn. pradžioje ieškovės BUAB „Progresyvi statyba“ kreditorius UAB „Bausita“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Progresyvi statyba“ ir 2020 m. liepos 15 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas. Atsakovė, dar 2019 m. spalio 23 d. įsigijusi ginčo butą, daugiau nei 9 mėn. nesiėmė jokių veiksmų dėl turto pasidalinimo ir dovanojimo iki 2020 m. liepos mėn. ir tik tada, kai kreditorius UAB „Bausita“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2020 m. liepos pradžioje, atsakovė ėmėsi veiksmų dėl turto pasidalinimo ir dovanojimo sandorių sudarymo.
25. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad sandoriai sudaryti siekiant užtikrinti sklandesnį skyrybų procesą. Tačiau jokių įrodymų apie pradėtą ar vykstantį skyrybų procesą nėra pateikiama. Akivaizdu, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama apsaugoti ginčo butą nuo atsakovo M. V. kreditorių reikalavimų patenkinimo iš ginčo buto.
Atsiliepimas
26. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė pripažįsta, kad notarė jai išaiškino, kad ginčo buto teisinis statusas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir apeliantė tai suprato. Tačiau įsigijusi, kaip ji nurodė – asmeninės nuosavybės teise, butą dar 2019 m. spalio 23 d., ji nepradėjo tvarkyti dokumentų ir neįregistravo tokio turto (buto) statuso kol nebuvo pateiktas kreditoriaus UAB „Bausita“ pareiškimas dėl atsakovo M. V. vadovautos įmonės bankroto bylos iškėlimo (2020 m. liepos mėn.).
Šalies argumentai
27. Apibendrinant, ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kurios patvirtino atsakovų nesąžiningumą iki bylos iškėlimo, ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino 2021 m. birželio 2 d. nutartimi bei pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė proporcingą laikinąją apsaugos priemonę – ginčo buto areštą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
30. Taigi, byloje spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (ne)buvimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo.
31. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė ieškinyje savo reikalavimus grindžia išsamiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais bei pridėtais rašytiniais įrodymais. Šios išvados nepaneigia ir atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios, anot atsakovės, egzistuojančiu atsakovų tarpusavio nesutarimu, jos siekiu tapti ekonomiškai nepriklausoma ir kt. Taip pat neegzistuojančiais, apeliantės nuomone, atsakovų galimu nesąžiningumu bei piktnaudžiavimu teise, kadangi šios aplinkybės bus iš esmės vertintinos ir nagrinėjamos jau bylą nagrinėjant iš esmės ir šioje proceso stadijoje neturi reikšmės vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
34. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas M. V. ginčijama dovanojimo sutartimi jam priklausančią dalį ginčo buto perleido savo sutuoktinei (apeliantei) ir, vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija, visiškai pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp sutuoktinių, todėl tokiu atveju nesąžiningumas yra preziumuojamas. Įvertinus šią aplinkybę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, tačiau neužtikrinus status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimo), teismo sprendimo įvykdymui grėsmės atsiradimo tikimybė yra pagrįsta. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų galimybė užtikrinti padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie grėsmės dėl būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo buvimo bei atitinkamai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, jog teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovams, todėl vadovavosi tik ieškovės pateikta subjektyvia nuomone ir išvadomis. Pažymi, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovams apie gautą prašymą ir tą nurodė skundžiamoje nutartyje. Tačiau prašymo išsprendimas nepranešus atsakovams nereiškia, kad pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, kadangi apeliantė turi teisę (o nagrinėjamu atveju ir tokia teise pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi, apeliantės argumentas, jog prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ji nebuvo informuota apie ieškovės prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo. Juolab, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, o apeliantė atskirajame skunde bei atsakovas atsiliepime į skundą remiasi faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais reikšmingais paties ginčo iš esmės nagrinėjimui.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinės bylos baigties.
38. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.