- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-378-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02047-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; BK 259 straipsnio 2 dalį - 39 parų areštu; BK 259 straipsnio 2 dalį - 39 parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant 1 metų 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. Š. ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. K. priteista 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsA. K. nuteistas: už svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o būtent už tai, kad jis 2017-01-13, apie 12.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai pasisavinti svetimą turtą – 1 000 Eur, po to, kai nenustatytas asmuo paskambino į I. Š. namų telefoną numeriu (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė gydytoju bei melagingai pranešė, kad jos anūkas guli ligoninėje ir kad jis krisdamas nuo laiptų sužalojo moterį, kuriai reikia sumokėti 6 000 Eur, kad nesikreiptų į policiją, ir sutarė dėl pinigų – 1 000 Eur perdavimo, jis (A. K.) atėjo į I. Š. butą, esantį Šeškinės g. 21-40, Vilniuje, kur iš nukentėjusiosios I. Š. paėmė apgaulės būdu išviliotus pinigus – 1 000 Eur. Už pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Už tai, kad jis 2017-01-13, apie 19.10 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai pasisavinti svetimą turtą – pinigines lėšas – 1 000 Eur, po to, kai nenustatytas asmuo prisistatęs kaip M. V., paskambino į nukentėjusiosios V. Š. telefoną, numeriu (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), bei melagingai pranešė, kad jos sūnus sužalojo kitą žmogų ir sutarė dėl pinigų – 1 000 Eur perdavimo, jis (A. K.) atėjo į V. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su tikslu paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus - 1 000 eurų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas buto šeimininkų. Už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis 2017-01-26, apie 8.40 val. esančioje romų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), name pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš I. B. už 12 Eur nusipirko 0,001 g narkotinės medžiagos heroino ir 0,00007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurias neteisėtai laikė su savimi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017-01-26, 8.41 val., kai šiuos narkotikus rado ir paėmė policijos pareigūnai.Už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis 2017-02-11 18.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens neteisėtai įgijo už 18 Eur narkotinės medžiagos – heroino 0,004 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio 0,000022 g, kurias neteisėtai laikė iki 2017-02-11, 18.55 val., kol Geležinkelio g.16, Vilniuje, viešajame tualete UAB „Gelsauda“ apsaugos darbuotojas šiuos narkotikus pas jį rado ir paėmė.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti 2018-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl bausmės ir bausmę sušvelninti arba paskirti gydymą nuo priklausomybės. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nori tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotikams, kurį yra pradėjęs reabilitacijos centre. Atsiliepimai į skundą nepateikti.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Gynėja nurodė, kad apylinkės teismas teisingai minėjo teistumus ir pažeidimus, tačiau jie charakterizuoja tą laikotarpį kai A. K. vartojo narkotines medžiagas. Tuo tarpu A. K. nuo 2017 m. vasaros pabaigos buvo reabilitacijos centre, teismo prašė, kad leistų gydytis, tačiau teismas visiškai į tai nekreipė dėmesio. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
A. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, arba taikyti priverčiamąjį gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Prašymas paskirti švelnesnę bausmę nesukonkretintas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina paskirtas bausmes už kiekvieną veiką atskirai ir jų subendrinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).A. K. nuteistas už 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir už 2 tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje. Asmuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; 259 straipsnio 2 dalyje - baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.A. K. už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje nubaustas paskiriant po 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje – po 39 parų arešto bausmę.
8. Apylinkės teismas nustatė vieną A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi sunkinančias, nes visas nusikalstamas veikas A. K. padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sukčiavimą bendrininkaujant su kitais nenustatytais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Priimdamas sprendimą skirti sankcijose rūšimi griežčiausias bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, padarytą žalą, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. A. K. padarė 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ne dėl kaltininko valios, žala neatlyginta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios. Taip pat padarė du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus (už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą asmeniniam vartojimui). A. K. veikų padarymo metu buvo teistas 10 kartų (anksčiau teistas už vagystes, nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimus, narkotinių medžiagų vartojimą), baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gydytas nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opiatus, nustatytas priklausomybės sindromas. Naujos nusikalstamos veikos padarytos praėjus 11 dienų po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir paleidimo iš pataisos namų (paleistas iš pataisos namų 2017-01-02, pirma nusikalstama veika padaryta 2017-01-13). Žinodamas apie jam atliekamą ikiteisminį tyrimą, per pirmuosius 2017 metų 3 mėnesius padarė 45 administracinius nusižengimus, 33 iš jų yra smulkios svetimo turto vagystės. 2017-04-23 įvykdė nusikaltimą Didžiojoje Britanijoje. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad paskirtos savo rūšimi griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės ir jų dydis yra teisingas, proporcingas tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežtos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai yra paskirtos teisingos ir proporcingos bausmės, kurios esant pagrindams, numatytiems BK 64¹ straipsnyje, sumažintos vienu trečdaliu.
10. Taip pat teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui bausmes, paskirtas už du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu, nes veikos nesiskiria pagal savo pavojingumą ir priskiriamos tai pačiai nusikaltimų rūšiai bei kategorijai. Taip pat dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje turėjo būti subendrintos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas parinkdamas subendrintų bausmių, paskirtų už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus subendrinimo būdą, nepakankamai įvertino šių veikų skirtingą pavojingumą. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 5 dalies 2 punktą, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju, buvo padaryti du nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai, tai yra skirtingų rūšių nusikalstamos veikos, todėl bendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas turėjo įvertinti, kiek šios nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą. Palyginti veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-311/ 2012, 2K-229-895/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, narkotinių medžiagų nedidelio kiekio įsigijimas asmeniniam vartojimui, asmens, kuris yra daugelį metų nuo jų priklausomas, savo esme yra kur kas mažiau pavojinga nei sukčiavimas, apgaulės būdu išviliojant pinigus, todėl konstatuojama, kad šiuo atveju subendrinta bausmė už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje su bausmėmis, paskirtomis už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti bendrinama apėmimo būdu. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
11. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2017-10-06 įsigaliojusią BK 63 straipsnio 4 dalies redakciją, patvirtintą 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas to nepadarė, todėl nėra aišku, kokios dalys pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių buvo pridėtos ir nėra galimybės nustatyti, kokia yra paskirta bausmė, subendrinus bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas šios klaidos ištaisyti negali, todėl ši aplinkybė vertinama nuteistojo naudai ir laikytina, kad subendrinus už nesunkius nusikaltimus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė yra - 1 metai 6 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo (1 metai 8 mėnesiai 15 dienų – 52 paros arešto = 1 metai 6 mėnesiai 23 dienos). Atsižvelgiant į 10 punkte padarytas išvadas, šia subendrinta griežtesne bausme visiškai apimamos bausmės, paskirtos už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo leisti jam tęsti pradėtą gydymąsi laisvėje nuo priklausomybės narkotikams, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenumato, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė arba kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Todėl šiuo atveju gali būti tik svarstomas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, remiantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžiant ar bausmės tikslai A. K. gali būti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
13. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, kurioms esant paprastai netaikomos BK 75 straipsnio nuostatos, nors ir yra visi formalieji pagrindai jas taikyti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Iš asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad A. K. pirmą kartą nusikalsto 2006 metais dar būdamas nepilnamečiu, po to sekė vienas teistumas paskui kitą. Dalis ankstesnių nusikalstamų veikų yra neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. A. K. nuo 2009 m., 20 metų amžiaus yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, jis gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2014-11-09 iki 2014-11-14 po suicidinio mėginimo, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, priklausomybės sindromas vartojant opioidus, tyčinis apsinuodijimas raminamaisiais. 2014-12-08 – 2014-12-11 A. K. gydytas VPLC stacionare, diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė. Po 2015-11-20 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2017-01-02, neužilgo, 2017 m. sausio mėn. jis įvykdė du nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje su asmenimis, atliekančiais bausmes įkalinimo įstaigoje. Taip pat 2017 metų pirmus tris mėnesius jis padarė 45 administracinius nusižengimus, 33 iš jų yra smulkios svetimo turto vagystės, dalis - narkotikų vartojimas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas A. K. gyvenimo būdas yra susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu. Tai posėdžio metu tvirtino ir nuteistasis, nurodęs, kad nusikalstamas veikas įvykdė, nes iš pataisos namų išėjo abstinencijos būklės. Būtina pažymėti, kad teisės pažeidimai, susiję su narkotinių medžiagų vartojimu ir smulkiomis vagystėmis baigti daryti 2017-03-25. Taip pat matyti, kad nuo 2017-08-21 iki 2017-12-21 (iki suėmimo ikiteisminio tyrimo metu) jis gydėsi Protestantų bažnyčios „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre nuo priklausomybės, kur buvo taikomas riboto išėjimo režimas. Reabilitacijos centro vadovas patvirtino, kad centras yra pasiruošęs priimti A. K. kai tik teismas suteiks tokią galimybę (t. 2, b. l. 20). Iš išdėstyto matyti, kad iš esmės pirmą kartą gyvenime A. K. priėmė sprendimą keisti savo gyvenimo būdą ir kryptingai to siekė ir kaip minėta nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio (iki buvo suimtas) naujų nusikaltimų ir minėtų teisės pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant padėti nuteistajam spręsti jo problemą dėl priklausomybės, kuri įtakoja A. K. elgesį, teisėjų kolegijos nuomone, jam turi būti suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą prižiūrimam ne pataisos namuose, o Probacijos tarnybos, kad jo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju matant, kad nuteistasis tikrai ir tvirtai yra apsisprendęs keisti savo gyvenimo būdą, taikant jam specializuotas darbo su nuteistuoju problemomis metodikas, galima tikėtis pakartotino nusikalstamo elgesio sumažėjimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – sąlyginis bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su įpareigojimu gydytis nuo priklausomybės ligų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, bus efektyvesnė poveikio priemonė nei realus laisvės atėmimas, siekiant paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą, A. K. turi būti taikomas BK 75 straipsnis, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam, 3 metų laikotarpiui.
15. Aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, apimti bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 23 (dvidešimt trijų) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės ligų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-12-21 iki 2018-06-14.
A. K. kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.