Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-09-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-16547-1070/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-27
Bylos Nr.
2YT-16547-1070/2023
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01124-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-16547-1070/2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01124-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant pareiškėjai G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti N. M., D. M., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. M. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties (b. l. 2, 3).

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų N. M. ir D. M.. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie pasistatė gyvenamąjį namą, šiltnamį, ūkinį pastatą, garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nežinojo, kad po sutuoktinio mirties ji turėjo kreiptis į notarą, nes minėti statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos vardu, tai sužinojo tik šią vasarą, kai kreipėsi į notarą. Paveldėjimo byla po R. M. mirties nebuvo inicijuota, paveldėjimo liudijimas neišduotas. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi tame pačiame name, rūpinosi juo, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, pradėjo pilnai disponuoti ir valdyti kaip savo sutuoktinio daiktus bei jo likusią nekilnojamojo turto dalį. 2003 m. balandžio 29 d. pareiškėja išpirko valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 11 d. į jos ir pareiškėjo bendrus namus įvedė gamtines dujas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. M. ir N. M. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes bei prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 49, 50).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. M. palikimo perėjimą valstybei ir dėl jo paveldėjimo procedūra neatliekama. VĮ „Turto bankas“ nuomone, prašymas turėtų būti pagrįstas papildomais rašytiniais įrodymais, jog palikėjo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per 1964 m. Civilinio kodekso nustatytą terminą (b. l. 38, 39).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji negali veikti valstybės vardu, kadangi žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjai, yra statinių. Prašo nelaikyti Nacionalinės žemės tarnybos suinteresuotu asmeniu šioje byloje.

Teismo posėdyje pareiškėja G. M. prašė patenkinti pareiškimą, patvirtindama jos dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad mirus jos sutuoktiniui niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo bei niekas nepretendavo į sutuoktinio palikimą, išskyrus ją pačią. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bendrame name, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius (už dujas, elektrą, žemės mokesčius) už jį, vyro asmeninius daiktus ir dokumentus perdavė jo motinai bei sūnui jų prašymu. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio name po šio mirties gyveno ji viena.

Į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko suinteresuoti asmenys D. M., N. M., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai, atsiliepimuose į pareiškimą jie prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, o suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu šioje byloje. Teismas, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos parodymų nustatyta, kad pareiškėja ir R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Santuokos metu jie įsigijo namą, šiltnamį, ūkinį pastatą, garažą ir kitus inžinerinius statinius (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti pareiškėjos vardu (b. l. 11). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po R. M. mirties paveldėjimo byla notarų kontoroje nebuvo inicijuota (b. l. 13). Pareiškėja liko gyventi po sutuoktinio mirties jų bendrame name, mokėjo komunalinius ir žemės mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė šiuos namus. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjos žodiniai paaiškinimais, bet ir netiesiogiai byloje esantys įrodymai apie tai, kad nėra skolų už gamtines dujas, tiektas adresu (duomenys neskelbtini). 2003 m. balandžio 29 d. pareiškėja manydama, kad yra viso namo (duomenys neskelbtini), savininkė įsigijo iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra minėtas namas (b. l. 12, 18-20). Be to, pareiškėja manydama kad yra viso namo savininkė 2006 m. lapkričio 9 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį dėl dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, nustatyta, kad ji iš karto po savo sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi jų bendruose namuose, prižiūrėjo jiems bendrai priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, t. y. tuose pačiuose namuose deklaravo savo gyvenamąją vietą, išpirko po jų gyvenamuoju namu esantį sklypą, įvedė gamtines dujas, mokėjo mokesčius, atliko patvarkymus dėl vyro asmeninių daiktų ir dokumentų perdavimo kitiems asmenims. Pareiškėja valdė sutuoktinio turtą kaip savo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad G. M. po savo vyro R. M. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po R. M. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Svetlana Panina