Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui N. M. (N. M.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, neatvyko, informacijos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teismui nepateikė. Atsakovui patikslintas ieškinys ir teismo šaukimas buvo siunčiami visais žinomais jo gyvenamosios vietos adresais. Išnaudojus kitas galimybes pranešti apie paskirtą teismo posėdį, atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas apie teismo procesą ir teismo posėdžius buvo tinkamai informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad G. L. ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko V. M. interesus. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeima nuo 2009 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuo 2018 m. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovės pajamos sudaro 639 Eur. Nepilnametis vaikas V. M. nuo gimimo gyvena su ieškove G. L., tėvas vengia vaikui atlikti pareigas, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Juta Kareivė palaikė pateiktą patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo 2019 m. birželio mėnesio neteikia išlaikymo, todėl reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas. Taip pat nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. Ginčų dėl gyvenamosios vietos nėra, mergaitė nuo pat gimimo gyvena su mama. Ginčų dėl bendravimo taip pat nekyla, todėl nustatytina bendravimo tvarka bendru sutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. L. ir N. M. turi nepilnametę dukrą V. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę. Nepilnametis vaikas V. M. gyvena su ieškove G. L.. Ieškovė turi iš viso tris nepilnamečius vaikus ir su jais gyvena ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-11). Per mėnesį, ieškovės teigimu, ji patiria apie 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir gavo nedarbo draudimo išmoką (el. b. l. 13-15), ieškinyje nurodyta, kad kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nebedirba. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, duomenų, kad būtų kur įsidarbinęs Lietuvoje, nėra. Duomenų apie savo turtinę, šeimyninę padėtį atsakovas nepateikė. Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų ribotas galimybes uždirbti pajamas, nėra.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma ir prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai V. M. po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, pačios ieškovės sunkią turtinę padėtį, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, išvadą teikiančios institucijos išdėstytą poziciją, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį vertintina kaip pagrįsta ir protinga suma, galinti patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis dukra ją prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą. Teismo vertinimu ieškovės pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui yra pagrįstos ir būtinos augančio nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi kokių nors sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus vyras, bylos nagrinėjimo laikotarpiu kurį laiką dirbo, todėl teismo vertinimu, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaiką. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsakovas nevykdo savo pareigos teikti vaikams išlaikymą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3, 3.194, 3.208 straipsniai).

Ieškovė G. L. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti V. M. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti įsiskolinimą už du mėnesius, nes atsakovas nuo 2019 m. birželio mėnesio neteikia išlaikymo vaikui. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi byloje pateikti duomenys, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui tuo laikotarpiu, priešingų duomenų negauta, todėl išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (viso 400 Eur), priteistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko V. Mu. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė ją prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, vaiko tėvas su vaiku bendrauja tik epizodiškai. Atsakovas byloje neteikė jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas N. M. bendrauja su dukra V. M. bendru šalių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendrauja su dukra tik epizodiškai, duomenų, kad dėl bendravimo laiko ir tvarkos kiltų ginčų tarp šalių, nėra, taip pat siekiant užtikrinti galimybę atsakovui maksimaliai bendrauti su vaiku, teismo vertinimu, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendraus bendru su ieškove sutarimu, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnametės dukters interesus ir jos poreikius.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

2019 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo N. M. V. M. laikinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra: 75,00 Eur už vaiko gyvenamos vietos nustatymą, 54 Eur už išlaikymo priteisimą (200,00 Eur x 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), 9 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (400 Eur × 3 proc. × 75 proc.). Visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 138 Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 138 Eur žyminio mokesčio ir 23,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 130 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 130 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus Eur) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už du mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė G. L.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas N. M. bendrauja su dukra V. M. bendru N. M. ir G. L. sutarimu, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir jo poreikius.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo N. M., (duomenys neskelbtini), 138 Eur žyminio mokesčio ir 23,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo N. M., (duomenys neskelbtini), 130 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.