Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė, pakeista griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) dienų. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo mėnesio pradžioje, transporto priemonėje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir savo naudojimui paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo teleskopinę lazdą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirtiems 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas, kurią nešiojo prie savęs iki kol 2021 m. kovo 21 d., apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu V. K. rankinėje ją rado policijos pareigūnas. Šie V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, V. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o byloje nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, jo socialinių ryšių nulemtus poreikius, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytam baudžiamajam nusižengimui. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Šioje byloje V. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. K. skyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 20 parų arešto bausmę. Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę (dvylika kartų teistas (b. l. 76-101), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 73), augina du nepilnamečius vaikus, vedęs), taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertindama šias aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad V. K. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo teistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (Neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), o naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.

7. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad kaltininkas prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma: visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką; antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, Nr. 2K-145-895/2020 ir kt.).

8. Skunde apeliuojama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą. Analizuojant BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą kasacinio tesimo praktikoje pažymima, jog neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis savaime kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Dėl šių priežasčių nešaunamojo ginklo nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis), o įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog V. K., neteisėtai įgijęs pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinė lazdą (b. l. 32-34), ją betarpiškai nešiojo su savimi – savo rankinėje. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nešaunamasis ginklas nuteistojo buvo įgytas bei nešiojamas sąmoningai, laikant laisvai prieinamoje vietoje, sudarant galimybę pasiimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog nuteistasis nešaunamąjį ginklą nešiojo, nesuvokdamas, kad pažeidžia įstatymą. Tai paneigia ne tik byloje nustatytos objektyvios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistajam įgyjant ribotos apyvartos daiktą – ginklą – teleskopinę lazdą, kuris nėra laisvais prieinamas civilinėje apyvartoje, pastarąjį randant transporto priemonėje, V. K. neįsitikinant savo, kaip įgyto ginklo savininko, pareigų turiniu ir apimtimi, bet ir byloje užfiksuotos aplinkybės, atliekant nuteistojo apžiūrą, rodančios tai, jog pastarasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno R. S. parodymais, atliekant V. K. dalinę apžiūrą, jo rankinėje aptikus teleskopinę lazdą, V. K., siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, iš esmės suvokdamas jų baudžiamumą, nurodė, kad nešaunamąjį ginklą rado ir nešė į policijos komisariatą (b. l. 17-20). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, nuteistajam pakankamai ilgą laiko tarpą nešiojant nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą, rodo rūšinį padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir kartu nesuteikia pagrindo teigti, jog padaryta veika yra atsitiktinė.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, ką iliustruoja ir tai, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta probacijos laikotarpiu (past. – V. K. 2020 m. rugpjūčio 13 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų 1 metams su intensyvia priežiūra). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 3 MGL bauda), pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiais), V. K. elgesio nekeičia bei nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas dar kartą patvirtina, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, o jam valstybės suteiktas pasitikėjimas – pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nedaro teigiamos įtakos. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).??? ???Todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės dydis, nežymiai viršijantis bausmės vidurkį, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, jo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.

10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taip pat taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtą, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, 2 dalies pagrindu pakeistą, bausmės dalį – 10 dienų laisvės atėmimą. Taigi, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam palankesnio dalinio bausmių sudėjimo būdo, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis nesiekė net minimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 64 straipsnio 3 dalis), neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga.

11. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog nors nuteistasis apeliuoja į jo socialinių ryšių nulemtus šeimos narių poreikius, prašydamas paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog net ir paskyrus nuteistajam baudą, subendrinus paskirtas bausmes, nuteistasis turėtų atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, kadangi vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, remiantis kuriomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį arba pridedant dalį paskirtos bausmės, o laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas. Kita vertus, teisėjų kolega atkreipia dėmesį į tai, kad esant pagrįstam poreikiui nuteistojo motinos priežiūrai ši arba jos globėjas ar rūpintojas dėl socialinių paslaugų skyrimo gali kreiptis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.