Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. M. ieškinius atsakovui T. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus, nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. kartu su atsakovu T. K. įsigijo po 50 procentų UAB „Valteksa“ akcijų, bandant įregistruoti įmonę PVM mokesčių mokėtoja atsirado kliūčių, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinėje duomenų bazėje ieškovas buvo įregistruotas kaip nepatikimas mokesčių mokėtojas. Siekdama įregistruoti įmonę PVM mokesčių mokėtoja ieškovas ir atsakovas 2011 m. spalio 12 d. sudarė akcijų pirkimo pardavimo sandorį, pagal kurį ieškovas perleido 10 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų atsakovui. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo sutarę jog įregistravus įmonę PVM mokesčių mokėtoja akcijos bus grąžintos jam atgal, tačiau prasidėjus nesutarimams dėl įmonės valdymo atsakovas nebegrąžina jam perleistų akcijų bei nušalino jį nuo įmonės valdymo. Sutartis dėl akcijų pirkimo – pardavimo buvo surašyta ir pasirašyta formaliai. Atsakovas už perleistas akcijas nesumokėjo, akcijų perdavimo – priėmimo aktas taip pat nebuvo rašomas. Akcijų perleidimas buvo fiksuotas akcijų registravimo žurnale, nes tik jį būtina pristatyti į VĮ registrų centrą akcijų perregistravimui.

Ieškovo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdyje palaikė ieškovo reikalavimus, prašė pripažinti akcijų pirkimo pardavimo sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją.

Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jos atstovas advokatas Saulius Tamošaitis, palaikė trečiojo asmens reikalavimus, prašė tenkinti trečiojo asmens ieškinį pripažinti akcijų pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją ir grąžinti 10 vienetų UAB „Valteksa“ akcijų natūra A. M.. Nurodė, jog akcijos buvo įgytos santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas, trečiajam asmeniui nei ieškovas, nei atsakovas nepranešė, kad ketina sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, sutikimo neprašė ir įgaliojimo parduoti akcijas trečiasis asmuo niekam nesuteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Trečiojo asmens ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo ieškinio.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Valteksa“, 2011 m. rugsėjo 14 d. akcininkai ieškovas A. M. ir T. K. įsigijo po 50 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų. 2011 m. spalio 12 d. 10 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų ieškovas A. M. perleido atsakovui T. K.. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2011 m. spalio 12 d. akcijų perleidimo sandorio, kurį ieškovas A. M. prašė pripažinti negaliojančiu, nes jis buvo sudarytas tik dėl akių.

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-418/2008; 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. spalio 12 d. ieškovas A. M. ir atsakovas T. K. pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartį) (34 b.l), pagal kurią ieškovas A. M. pardavė, o atsakovas T. K. pirko 10 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 litų. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas sumoka pardavėjui visą kainą ne vėliau kaip šios sutarties sudarymo dieną grynais. Ieškovas teismo posėdyje neginčijo, jog tokia sutartis su atsakovu buvo pasirašyta, tačiau nurodo, jog sutartis buvo surašyta tik formaliai, akcijos nebuvo perduotos atsakovui akcijų perdavimo priėmimo aktu bei neigia, jog atsakovas jam sumokėjo Sutartyje nurodytą pinigų sumą už akcijas (113 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 12 d. akcijų perleidimas taip pat buvo fiksuotas vertybinių popierių sąskaitose Nr. 4 ir Nr. 5 (32-33 b.l.) bei bendrovės operacijų akcijomis registravimo žurnale, žurnalo 8 stulpelyje nurodyta jog akcijos pilnai apmokėtos (39 b.l.). Atsakovas T. K. teismo posėdyje teigė, jog Sutartis buvo įvykdyta pilnai, t.y. buvo sumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už akcijas, pasirašant sutartį kartu buvo pasirašytas ir akcijų perdavimo priėmimo aktas, kuris buvo pasisavintas ar pradangintas ( 117 b.l.), taip pat padarytos atitinkamos atžymos bendrovės vertybinių popierių sąskaitose.

Akcija – tai vertybinių popierių rūšis, suteikianti teisę jos turėtojui (akcininkui) tam tikras turtines teises – gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (CK 1.102 straipsnis; Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16 straipsniai). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios (Akcinių bendrovių 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika lemia nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Taisyklių 5 punktą nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises. (LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Iš išdėstyto matyti, kad nagrinėjamu atveju abi nurodytos sąlygos atsirasti nuosavybei į nematerialiąsias akcijas ginčijamu sandoriu buvo įvykdytos: buvo pasirašyta sutartis dėl bendrovės akcijų perleidimo, akcijų perleidimas buvo registruotas vertybinių popierių sąskaitose ir bendrovės operacijų akcijomis registravimo žurnale, taip pat apie akcijų perleidimą informuotas juridinių asmenų registras. Ieškovas teismo posėdyje neginčijo, jog perleido akcijas atsakovui, tačiau nurodė, jog perleidimas buvo laikinas, atsakovas akcijas turėjo sugrąžinti jo šeimai.

Sudarydamos tariamą sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinę tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos viziją. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad akcijų perleidimo sandoris buvo vykdomas, juo buvo sukurtos teisinės pasekmės šalims. Tiek ieškovas A. M. perleidęs, tiek atsakovas T. K. įgijęs bendrovės akcijas kartu įgyvendino savo kaip akcininko teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal turimų akcijų kiekį suteikiamas teises balsuoti juose. Tai rodo 2011 m. lapkričio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2 ir 2012 m. kovo 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 3, kuriuose užfiksuotas akcininkų turimų akcijų kiekis, jų balsų skaičius, bei tai, kad akcininkai balsuodami priiminėjo sprendimus dėl bendrovės valdymo, organizavo bendrovės veiklą. Tarp akcininkų ginčo dėl turimų akcijų kiekio nebuvo, atsakovas organizuodamas bendrovės veiklą prisiėmė didesnę dalį įsipareigojimų bendrovei nei ieškovas, asmeniškai laidavo gaunant kreditą bendrovės veiklai vykdyti.

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė sandorio tariamumo, nes akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta gera valia, ieškovas neginčijo sutarties sudarymo ir akcijų perleidimo atsakovui, jokie prierašai dėl neatsiskaitymo sutartyje nepadaryti, sutartis yra be jokių išlygų, joje nėra užsiminta apie akcijų grąžinimą; duomenys apie akcininką pateikti VĮ Registrų centrui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas T. K. nesumokėjo sutartos kainos už akcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dėl akcijų pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

Dėl trečiojo asmens ieškinio.

Trečiasis asmuo V. M. byloje pareiškė savarankišką ieškinį pripažinti 2011 m. spalio 12 d. sandorį dėl paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perleidimo, sudarytą tarp ieškovo A. M. ir T. K., negaliojančiu, kadangi ieškovo A. M. 2011 m. rugsėjo 14 d. įgytos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir galėjo būti parduotos tik esant trečiojo asmens sutikimui bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą T. K. grąžinti ieškovui A. M. 10 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdyje teigė, jog V. M. buvo žinoma, jog jos vyras A. M. įgijo 50 vienetų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų, tačiau tik po to kai kilo teisminis ginčas ji sužinojo, jog jos sutuoktinis A. M. perleido dalį akcijų, priklausančių jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, jog akcijų perleidimo sandoris negalėjo būti sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad santuoka tarp V. M. ir A. M. sudaryta 1986 m. lapkričio 6 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1416. 2011 m. rugsėjo 14 d., santuokos metu, sutuoktinis A. M. įsigijo 50 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų. Įgytos akcijos buvo registruotos A. M. vardu. A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog akcijos buvo įgytos už šeimos pinigus, sutuoktinė žinojo apie įgytas akcijas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra ginčo, kad 50 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijų yra įgytos ieškovo A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, akcijos įgytos santuokos metu.

Kadangi ginčo vertybiniai popieriai buvo įgyti trečiojo asmens V. M. ir A. M. santuokoje, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog vertybiniai popieriai ginčo sandorio sudarymo metu priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, kuriais perleidžiami vertybiniai popieriai, priklausantys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys vertybinius popierius, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant šios teisės normos taikymą kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Jeigu turtas, nurodytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir yra perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo. Įstatyme taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis: tokiu atveju, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformavęs praktiką, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar, sudarant pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota it kt. reikšmingą informaciją. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (LAT 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013; LAT 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais šalies sąžiningumas įgauna prasmę, kai viena šalis ar abu sutuoktiniai panaudojo apgaulę (LAT 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006). Apgaulė – tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaule taip pat laikoma ir tylėjimas, tai yra aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.

Byloje nėra ginčo, jog ginčijamą akcijų pirkimo pardavimo sandorį sudarė tik ieškovas A. M. neturėdamas sutuoktinės V. M. sutikimo ar įgaliojimo parduoti akcijas. Ieškovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog neinformavo atsakovo T. K., jog uždarosios akcinės bendrovės „Valteksa“ akcijos priklauso jam ir V. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise. Sutarties 2 punkte yra nurodyta jog akcijos nėra įkeistos, areštuotos bei nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, susijusių su akcijomis. Šia sutarties nuostata pardavėjas, ieškovas A. M., patvirtino pirkėjui, šiuo atveju atsakovui T. K., jog nėra kliūčių jam sudaryti sutartį. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčijamos sutarties rūšį ir pobūdį, pareiga laikytis CK 3. 96 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių, pirmiausia, tenka vertybinius popierius perleidžiančiai šaliai.

Vertinant, jog apgaulė yra ir aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, nutylėjimas, o nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, yra turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, yra pagrindas teigti, kad ieškovas A. M. panaudojo apgaulę, nutylėdamas jog akcijos priklauso ne tik jam bet ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sudarydamas ginčo sutartį, ir tokiu būdu, esant pirmiausia jo pareigai, laikytis CK 3. 96 straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių, pažeidė CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismui pripažinus, jog ieškovas A. M. sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas, nutylėjo reikšmingas sandoriui sudaryti sąlygas, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis), tai yra, jog ši žinojo ar galėjo žinoti sutuoktinį sudarant sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Trečiasis asmuo V. M. nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo T. K. nesąžiningumą. Byloje yra nustatyta, kad įsigydamas bendrovę ir jos akcijas ieškovas A. M. veikė vienas, akcijos buvo registruotos tik jo vardu, todėl ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas objektyviai neturėjo galimybės manyti, kad ieškovo įgytos akcijos gali būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovo ir jo atstovo teiginys, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas yra vedęs ir jis privalėjo išsiaiškinti ar akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atmestinas kaip nepagrįstas, nes remiantis suformuota teismų praktika tokią pareigą turi pardavėjas, o ne pirkėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog taikant CK 3.92 straipsnio 4 dalį ir sprendžiant klausimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, svarbus tampa tik pardavėjo elgesio vertinimas, nes būtent jam teko pareiga įrodyti, jog sandoriui reikšminga informacija buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (LAT 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2013). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog antroji šalis, t.y. atsakovas T. K. buvo nesąžiningas, todėl trečiojo asmens V. M. ieškinys atmestinas.

Dėl restitucijos taikymo.

CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kai sandoris pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančius ab initio. Teismui nepripažinus 2011 m. spalio 12 d. 10 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, restitucija netaikoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo, kadangi ieškinys atmestas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodymai apie atsakovo T. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4510,67 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovo atlikti procesiniai veiksmai ir nustatyti maksimalūs dydžiai už atliktus procesinius veiksmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) yra: parengti procesiniai dokumentai – 605,00 Lt (69 b.l.), konsultacijos, dokumentų rengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 1754,51 Lt (70-71 b.l.), atstovavimas teismo posėdyje 2012-01-16 ir kelionės išlaidos – 1075,58 Lt ( 104-105 b.l.), atstovavimas teismo posėdyje 2013-03-12, pasirengimas bylai, kelionės išlaidos, kuro išlaidos – 1075,58 Lt. Apvalinant atstovavimo laiką Rekomendacijose nustatyta tvarka (9 punktas), atstovas atstovavo atsakovą teisme 6 valandas, kas sudaro 887,00 Lt. Nenustačius rekomendacijų 3 punkte nustatytų aplinkybių dėl būtinumo atlyginti advokato kelionės išlaidas, atsakovo atstovo kelionės išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Duomenų apie kitokių procesinių veiksmų atlikimą byloje nėra. Teismo nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti ir taikyti didesnius dydžius nei nustatyti Rekomendacijose, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovo priteistina suma atsakovui T. K. už atstovavimo išlaidas sudaro – 3260,00 Lt.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Ieškovo A. M. ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens V. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui T. K. 3260,00 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M. Valstybei 32,75 Lt (trisdešimt du Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.