Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė J. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie iškeltą bylą ir parengiamąjį teismo posėdį informuota tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio, bylos eiga nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad J. K. yra nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1657-674/2017 nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią J. K. vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti A. P. nuolatinę globą; skirti A. P. nuolatiniu globėju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administraciją; priteisti iš J. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2016 m. spalio 13 d. iki A. P. pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-674/2019 atmetė ieškovės J. K. ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir iš dalies tenkino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priešieškinį ieškovei J. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikinai apribojo motinos valdžią J. K. vaiko A. P. atžvilgiu. Sprendime teismas nustatė, kad ieškovė turi norą susigrąžinti dukrą ir ją auginti, tačiau sunkiai suvokia kaip ją augins, iš kokių lėšų ją išlaikys. J. K. nelinkusi priimti pagalbos, nesiekia spręsti alkoholio vartojimo problemų. Taip pat teismas konstatavo, kad nors J. K. yra padariusi minimalią pažangą savo elgesyje, tačiau jos pastangos nėra pakankamos, kad galėtų savarankiškai auginti A. P. bei kitą nepilnametę dukrą. Ieškovė neskiria pakankamai dėmesio savo problemos (alkoholio vartojimo) išsprendimui, nepakankamas dėmesys dukrai, jos sveikatos problemoms, su ja bendrauja epizodiškai, pati nesiima priemonių siekiant spręsti dukros sveikatos problemas, neturi įgūdžių rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Ieškovė nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo. Toks ieškovės elgesys kenkia vaiko interesams. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9858-1138/2020 teismas atleido (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų administraciją nuo A. P. nuolatinio globėjo pareigų atlikimo ir paskyrė A. P. nuolatine globėja ir turto administratore K. B..

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 27 d. rašte užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 25 d. J. K. nustatytas 3,09 promilių girtumas. 2020 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo atsakovė dukrą aplankė 13 kartų, atvykusi nėra linkusi žaisti su dukra, tačiau kalbasi su dukra. Apsilankymo metu atsakovė nebendrauja su socialiniais darbuotojais, su įstaigos administracija visiškai nebendrauja. Pasitaikė atvejų, kai paskambinusi J. K. kalba nerišliai, reiškia nepagrįstas pretenzijas šeimynos socialiniams darbuotojams. J. K. pamiršo dukros gimtadienį, net nepaskambino. 2021 m. balandžio 22 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. tėvais vadina globėjus, apie biologinius tėvus nuomonės neišsakė. Mergaitė teigė, kad su mama bendrauja telefonu, paklausus ar gerai pas globėjus, mergaitė atsako, kad gerai. Globėja nurodė, kad mergaitės mama dažnai paskambina neblaivi. 2022 m. balandžio 19 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. P. su mama beveik nebendrauja, kartais, kai paskambina pasikalba telefonu. Globėja nurodė, kad iš pradžių į jos (globėjos) telefoną skambindavo išgėrusi J. K., kai globėja neleido jai bendrauti išgėrusiai su mergaite, tuomet skambindavo rytais. J. K. buvo žadėjusi atvažiuoti, bet neatvyko.

(duomenys neskelbtini) rajono Vaiko ir šeimos gerovės centras 2023 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodė, kad globėja skatina mergaitę bendrauti su biologine motina J. K.. A. P. su biologine motina bendrauja, tačiau pastebima, kad tarp motinos ir dukters nėra stipraus emocinio ryšio. 2023 m. rugsėjo 5 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. P. buvo mama paskambinusi kažkada, neilgai kalbėjosi, klausė kaip sekasi, pati mergaitė neskambina, nesinori. Gal norėtų susitikti, mama nėra aplankiusi niekada. Globėja nurodė, kad jau kokie 3-4 mėn. mergaitė nebendrauja su savo mama. Anksčiau mama skambindavo kiekvieną savaitgalį, pokalbis vykdavo sunkiai, daugiausia apie praeityje patirtus įspūdžius, pažįstamus žmones. Mergaitei kelis kartus atsisakius bendrauti, mama daugiau nebeskambina. Globėja vis pasiteirauja, ar mergaitė nenorėtų paskambinti mamai, tačiau ši atsako, kad nenori.

Teismas taip pat pažymi, kad jau po ieškinio teismui pateikimo ieškovė rinko papildomus įrodymus, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 25d. J. K. nustatytas 3,09 promilių girtumas, policijos pareigūnai sprendė tarp jos ir kaimyno kilusį konfliktą dėl iš parduotuvės neparnešto alaus. 2020 m. birželio 8 d., J. K. nustatytas 1,41 promilių neblaivumas. 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai pateiktame rašte nurodyta, kad J. K. po 2019 m. gegužės 8 d. nė karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų administraciją dėl pagalbos teikimo. 2023 m. lapkričio 20 d. VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog antstolė E. R. išieško iš atsakovės lėšas, skirtas A. P. išlaikyti. Atsakovės įsiskolinimas 2023 m. lapkričio 16 d. siekia 9 472,19 Eur. 2023 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, jog A. P. nustatytas (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog atsakovė niekada dėl dukters sveikatos būklės nesikreipė į gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją. 2023 m. lapkričio 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centras pateikė informaciją, jog atsakovei paslaugos įstaigoje nuo 2019 m. gegužės 8 d. nebuvo teiktos. 2023 m. lapkričio 20 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, jog atsakovė niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos arba pavienių, atsitiktinių darbų. Seniūnijos specialistai, apsilankę atsakovės namuose, pastebėjo akivaizdžiai netvarkingą namų aplinką. Namas apleistas, vidaus patalpose šalta, mėtosi šiukšlės, pristatyta daug tuščių alkoholio butelių. Seniūnijos specialistai atsakovės gyvenamojo kaimo gyventojai nurodė ne kartą šiais metais viešose vietose pastebėję nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusią atsakovę. 2023 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras nurodė, jog atsakovė dėl susitikimų organizavimo su dukra nesikreipė. Atsakovė su dukra bendrauja paskambindama telefonu. Atsakovė savanoriškai prie dukros išlaikymo neprisideda, vaiko sveikatos būkle nesidomi, su globėja nebendrauja. 2023 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centras nurodė, jog atsakovė nedalyvavo ugdymo įstaigoje vykusiuose renginiuose, tėvų susirinkimuose. Ji nė karto nepasidomėjo kokie dukters ugdymo rezultatai, pasiekimai ar elgesys mokykloje. Nebendravo su pedagogais, nėra prisijungusi prie elektroninio dienyno.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Tarnybos atstovės paaiškinimus teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. K.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė J. K. atsakovė ilgą laiką neatlieka savo, kaip motinos pareigų auklėti ir išlaikyti savo dukrą A. P., nesirūpina jos priežiūra, ugdymu ir išlaikymu, yra iš esmės visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, atsakovė toliau piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovei teikta specialistų pagalba, tačiau pagalba buvo neefektyvi, situacija šeimoje nesikeitė, atsakovė priklausomybės alkoholiui nesprendė. Atsakovė negali užtikrinti saugios aplinkos vaikui augti ir vystytis, nepajėgi tinkamai pasirūpinti vaiku, juo nesidomi, vaiko neišlaiko. Nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuomet atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu, bei Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo buvo netenkintas J. K. prašymas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo bei pakartotinai laikinai apribota motinos valdžia dukters A. P. atžvilgiu, atsakovė nesiėmė veiksmų pakeisti susidariusios situacijos, su dukra ryšio nepalaikė, jų tarpusavio santykiai nutrūkę, A. P. pati neskambina mamai, nurodo, kad nenori. 2019 m. gegužės 8 d. sprendime teismas konstatavo, kad J. K. pastangos nebuvo pakankamos norint susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau atsakovė ir toliau nedėjo pastangų spręsti esančias problemas, nekeitė savo gyvenimo būdo, toliau vartoja alkoholį, išlaikymo dukrai neteikia. J. K. su socialiniais darbuotojais nebendravo, nepriėmė jų pagalbos, nedėjo realių veiksmų dukros susigrąžinimui, nesidomėjo nei dukros sveikata, nei jos ugdymu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos auginti dukrą, ja nesirūpina, nesiekia jos susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad motina savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir vaikui bus galima grįžti į šeimą. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie vaiko ir atsakovės ryšius, J. K. užtikrinti negali, todėl ieškovės prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. K. dukros A. P. atžvilgiu tenkintinas. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o šio reikalavimo netenkinimas neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei J. K. neterminuotai apribojus motinos valdžią dukros atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas ar laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovei imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti motinos valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė ir atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.