Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerij Lauš, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 8 d. vagystės) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 9 d. vagystės) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. vagystės) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 27 d. vagystės) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, A. J. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu ir A. J. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams ir 10 dienų.

Civilinio ieškovo UAB „Ermitažas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. J. UAB „Ermitažas“ naudai priteista 1 412 EUR turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskirti jam priverstinį priklausomybės gydymą. Nuteistojo gynėja prašė nuteistajam skirti arešto bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-719/2021, 2K-70-942/2022 ir kt.). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam A. J. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

8. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už 4 nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. J. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydį nustatė mažesnį už sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutiki su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. J. padarė keturis nesunkius nusikaltimus nuosavybei, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, per pakankamai trumpą laikotarpį. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia – tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir baustumus už administracinius nusižengimus vertino kaip itin neigiamai charakterizuojančius asmenį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, jas patvirtina bylos duomenys.

10. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenims, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme A. J. Lietuvos Respublikoje buvo teistas 17 kartų, iš kurių net 16 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taip pat dėl vagysčių 5 kartus teistas Nyderlandų Karalystėje (1 t., b. l. 170-192). Be to, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkų svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 88-169). Bylos duomenimis A. J. niekur nedirba, duomenų, kad būtų nedarbingas nėra, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Iš išdėstyto seka, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, jog nagrinėjamu atveju A. J. nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra nuteistojo pasirinktas gyvenimo būdas, kad asmuo pragyvena iš neteisėtu būdu gautų lėšų. Vertindamas nuteistojo asmenybę bausmės skyrimo kontekste, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. J. naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus darė neatsižvelgdamas į tai, jog jam jau ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, todėl apylinkės teismo išvada, jog net ir pačios griežčiausios bausmės skyrimas nebuvo pakankamas atgrasyti nuo teisės pažeidimų ateityje, kad asmuo teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nėra linkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, yra teisinga ir pagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu A. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, proporcinga ir adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad neatsižvelgiant į tai, jog yra tiek A. J. atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybė, o pats nuteistasis iš esmės charakterizuojamas neigiamai, skundžiamu nuosprendžiu už atskiras veikas jam paskirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Be to, bausmės tarpusavyje subendrintos taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridedant vos mėnesiu didesnį nei minimalus šios bausmės dydį (BK 50 straipsnio 2 dalis), o nuteistajam pripažinus kaltę, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neabejotinai atsižvelgė į nuteistojo bendradarbiavimą procese, todėl įvertinus ir taip itin palankią nuteistajam bausmę, laikyti jos pernelyg griežta bei dar labiau švelninti A. J. teisinę padėtį, nėra pagrindo.

12. Nuteistasis ir jo gynėja prašo atidėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2, 4 dalyse nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Būtina bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo įsitikinimas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju aktualu tai, kad nuteistajam praeityje net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau toks teismo parodytas pasitikėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, A. J. ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus. Įvertinusi aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo metu padarytų nusikaltimų kiekį ir pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės vykdymo atidėjimas ir BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, įskaitant gydytis priklausomybės ligas, skyrimas yra netikslingas. Pastebėtina ir tai, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra sudaroma galimybė priklausomybės ligas gydytis ir bausmės atlikimo metu, todėl tai taip pat negali būti pagrindas lengvinti nuteistojo padėtį.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodė BK 63 straipsnio dalį, kuria vadovaujantis buvo subendrintos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už atskirtus nusikaltimus paskirtos bausmės, t. y. A. J. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, nurodant, kad bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytas visiškas bausmių sudėjimo būdas, tuo tarpu dalinis – minėto straipsnio 4 dalyje. Kita vertus, akivaizdu, jog nurodant bausmių bendrinimo pagrindą buvo padaryta techninė klaida, kadangi tiek nuosprendžio motyvuojamojoje, tiek ir rezoliucinėje dalyse nurodyta, jog bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai matyti ir iš galutinės paskirtos bausmės dydžio.

14. Taip pat, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tiek skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse suklydo nurodydamas ir skundžiamo nuosprendžio bei ankstesnio nuosprendžio bausmių bendrinimo pagrindą, t. y. skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. J. paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu bendrinta taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, be nuorodos į 9 dalį, būtent ir numatančią bausmės skyrimo tvarką, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

15. Nagrinėjamu atveju A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2021 m. rugpjūčio 8, 9, 20, 27 dienomis, tuo tarpu paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2022 m. gegužės 26 d., todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmė tarpusavyje turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatyta tvarka. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, kaip ir ankstesniu atveju, matyti, jog apylinkės teismas taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, tačiau jos neįrašė. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog tarpusavyje yra bendrinami du skirtingi A. J. atžvilgiu priimti nuosprendžiai, nurodyta ankstesnio Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio data (2022 m. gegužės 26 d.), todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuoroda į BK 63 straipsnio 9 dalį nenurodyta dėl techninių priežasčių.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti aptartų rašymo apsirikimų kaip esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jie nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl šia nutartimi ištaisomi, patikslinant nuosprendį ir nurodant, kad už visus keturis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, A. J. paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o skundžiamas nuosprendis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu bendrintinas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatyta tvarka.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš A. J. valstybės naudai prašo išieškoti 65 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju gynėjas A. J. buvo paskirtas teismo iniciatyva, BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nustatančia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. J. yra bedarbis, šiuo metu atlieka, kaip nurodė, arešto bausmę, nagrinėjamoje byloje jam paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, priteistas didelis turtinės žalos atlyginimo dydis civiliniam ieškovui, asmuo turi daug nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus, laikytina, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą nurodant nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagrindus, ir šias dalis išdėstyti taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo“.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.