- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- eA-4210-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02332-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- N. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. U. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. PK E-688 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo N. U.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti jį į Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos nuo 2021 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) į jo vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo jo naudai visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 papunkčio, Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-369 patvirtinto Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Darbo tvarkos aprašas) 8.6 papunkčio, Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtinto Tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1, 6.3, 6.10 ir 6.12 papunkčių nuostatų pažeidimą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2021 m. vasario 18 d. 7.14 val. atvyko į darbą ir, prieš pasiimdamas tarnybinį ginklą, vykdė privalomą procedūrą dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo. Stacionari techninė priemonė pirminio pasitikrinimo metu užfiksavo leidžiamos etilo koncentracijos ribos viršijimą 0,64 promilių (neatmetus paklaidos 0,05). Tuo pagrindu jam nebuvo išduotas tarnybinis ginklas. Pakartotinį pasitikrinimą atliko 9.14 val. stacionaria technine priemone, esančia ginklų saugojimo patalpose, kuri užfiksavo leidžiamos etilo koncentracijos ribos viršijimą 0,09 promilių (neatmetus paklaidos 0,05). Atsižvelgus į pakartotinio pasitikrinimo rezultatą, jam nebuvo išduotas tarnybinis ginklas. Tą pačią dieną 10.30 val. jam buvo surašytas nušalinimo aktas.
4. Pareiškėjo teigimu, etilo koncentracija buvo užfiksuota dėl naudoto gydomojo purškalo „Laringo Spray“ ir dezinfekcinio skysčio, todėl, siekdamas nustatyti, ar gydomasis purškalas „Laringo Spray“ ir dezinfekcinis skystis gali turėti įtakos alkotesterio parodymams, jis kreipėsi į antstolį M. D., kuris 2021 m. kovo 1 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-12- 2021K (toliau – ir Protokolas).
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, nurodė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia išvada. Pareiškėjo teigimu, surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi pareiga įrodyti padarytą tarnybinį nusižengimą tenka atsakovui, esant įrodymų nepakankamumui, nėra pagrindo teigti, kad jis savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors Įsakyme yra konstatuota, jog tarnybinis nusižengimas padarytas jam tarnybos metu esant neblaiviam, tačiau ši aplinkybė buvo paneigta jo pateiktais įrodymais, todėl, priimant Įsakymą, be pagrindo nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis yra doras, pavyzdingas ir sąžiningas pareigūnas, Tarnyboje dirba jau ilgą laiką, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, jo charakteristika teigiama, todėl jam paskirta nuobauda yra neadekvati, su juo, kaip su pareigūnu, bandoma susidoroti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniųjų agentų V. K. ir E. K. medžiagoje esantys tarnybiniai pranešimai nepatvirtina išvadoje nustatytų aplinkybių, kad jis 2021 m. vasario 18 d. tarnybos metu buvo neblaivus ir / ar apsvaigęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nepagrįstai buvo nustatytas 0,64 promilių (neatmetus paklaidos 0,05) neblaivumas, kadangi tokių duomenų priežastis buvo ne jo apsvaigimas, bet vartotas purškalas į gerklę „Laringo Spray“ ir gausiai panaudotas dezinfekcinis skystis. Pareiškėjas nurodė, kad jis savo girtumo faktą aiškiai paneigė tiek pateiktais paaiškinimais, tiek Protokolu, kuris įrodo, jog gerklės pasipurškimas purškalu ir dezinfekciniu skysčiu akivaizdžiai lemia alkotesterio rodmenis.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2021 m. vasario 18 d. iš ryto, prieš išvykdamas į darbą į burnos ertmę gausiai prisipurškė burnos purškalo „Laringo Spray“, kadangi atsikėlęs ryte jautėsi prastai, skaudėjo (graužė) gerklę, skaudėjo galvą, jautė silpnumą. Kadangi gerklės skausmas buvo intensyvaus pobūdžio, sunku buvo nuryti seiles, atvykęs prie darbo, automobilyje dar kartą gausiai į burnos ertmę prisipurškė to paties purškalo „Laringo Spray“, taip pat prevenciškai, nerimaudamas dėl blogos savijautos, gausiai ant veido, rūbų, rankų apsipurškė dezinfekciniu skysčiu. Šias aplinkybes patvirtina ir nušalinimo aktas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. vakare jam pradėjo labai skaudėti gerklę, todėl naudojo burnos purškalą, kurio pavadinimo neatsimena, bei apsaugai nuo viruso naudojo dezinfekcinį skystį. Pareiškėjo teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą šios aplinkybės nepagrįstai nebuvo įvertintos.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog jis nejautė ligos simptomų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs asmuo nėra kompetentingas medikas, galintis nustatyti, ar asmuo jaučia atitinkamos ligos simptomus, ar ne. Pareiškėjo teigimu, jis aiškiai ir nuosekliai pagrindė, kad 2021 m. vasario 18 d. jo sveikata buvo prasta, jis jautėsi blogai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog 2021 m. vasario 19 d. jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nustatė, kad yra padidėjusios tonzilės ir diagnozavo anginos požymius, temperatūra buvo 37,0 laipsniai. Gydytoja rekomendavo toliau naudoti purškalą „Laringo Spray“ ir gerti daug skysčių, pablogėjus savijautai, kreiptis dėl nedarbingumo. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad jis, prastai jausdamasis, vyko į darbą, nepaneigia fakto, jog jis nejautė atitinkamų simptomų. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors ir jautė skausmą gerklėje, tačiau atvyko į darbą, jausdamas didelę atsakomybę dėl savo vykdomų darbinių pareigų.
10. Pareiškėjas paaiškino, kad antrą kartą blaivumą tikrinosi praėjus net dviem valandoms po pirmojo patikrinimo, nors pakartotinis patikrinamas galėjo būti atliktas praėjus ne mažiau nei po 5 min., bet ne daugiau nei 15 min. po pirmojo patikrinimo. Pareiškėjas nesąmoningai laiku neatvyko į antrąjį patikrinimą, kadangi dėl pirmojo patikrinimo metu gautų rezultatų buvo labai susijaudinęs, pasimetęs, prarado savikontrolę. Kadangi burnoje vis dar jautė aštrų skonį, bijojo grįžti ir dar kartą pasitikrinti. Pareiškėjas nusprendė nusipirkti vandens ir pavalgyti, nes sėdėdamas automobilyje dar jautė bendrą silpnumą kūne. Pareiškėjas nurodė, kad dėl savo bendros savijautos buvo praradęs laiko nuovoką.
11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog jam nebuvo identifikuoti požymiai, būdingi neblaiviam asmeniui, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, patvirtina ir Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko (duomenys neskelbtini) surašytas nušalinimo aktas, kuriame nurodyta, kad kitų požymių, t. y. nebuvo nustatyta iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos ar nekoordinuotų judesių, nestabilios laikysenos. Nušalinimo akte nurodytas tik vienas požymis, kuriam esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs – neadekvati elgsena (susijaudinęs). Pareiškėjas pažymėjo, kad jo susijaudinimą patvirtina ir paties pateiktos aplinkybės (prarasta laiko nuovoka, didelis susijaudinimas, pasimetimas) dėl jo veiksmų, atliktų po pirmojo patikrinimo. Pareiškėjas darė išvadą, kad 2021 m. vasario 18 d. jis buvo sąmoningas ir blaivus, pirmojo patikrinimo metu gauti alkotesterio duomenys buvo netikslūs, neatitinkantys realios situacijos, kadangi šie duomenys buvo nulemti gausiai pavartoto gydomojo purškalo „Laringo Spray“ ir dezinfekcinio skysčio. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta viena tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareigūnas nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl patirto asmeninio streso darbe 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Tarnybos psichologą ir buvo nuspręsta toliau tęsti konsultacijas.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodė, kad atsakomybė už buvimą neblaiviu tarnyboje gali būti taikoma tada, kai nustatoma papildoma aplinkybė, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Kadangi jis tarnyboje buvo blaivus, todėl nepadarė tarnybinio nusižengimo. Jam be pagrindo buvo nustatytas 0.64 promilių (neatmetus paklaidos 0,05) girtumas, kadangi tokius alkotesterio rodmenis lėmė du esminiai faktoriai – gerklės pasipurškimas purškalu ir dezinfekciniu skysčiu. Pareiškėjas tvirtino, kad, vykdydamas savo tarnybines pareigas, nevartojo alkoholinių gėrimų, nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jis elgėsi pagal visuotinai priimtas elgesio normas, neatliko veiksmų, kurie diskredituotų darbovietę.
13. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta, paskirta vadovaujantis neišsamia ir neobjektyvia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išdėstyta, kokias pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statute, sukėlė jo veiksmai. Pareiškėjo teigimu, nenustatytas ir kitas pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojantis požymis, t. y. akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
15. Atsakovas nurodė, kad iš Įsakymo ir jo sudedamosios dalies – išvados – turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinius nusižengimus apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. tarnybos metu buvo neblaivus, taip pat tai, jog pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. nuo 7.15 val. iki 9.09 val. savavališkai, be pateisinamos priežasties pasišalino iš tarnybos vietos, tuo pažeisdamas Aprašo 5.1 punkto, Darbo tvarkos aprašo 8.6 punkto, Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.10 ir 6.12 punktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina tarnybinio nusižengimo padarymą, t. y. tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. tarnybos metu buvo neblaivus, bei pareiškėjo kaltę.
16. Atsakovas vadovavosi Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu. Pareiškėjo argumentus dėl blogos savijautos ir burnos purškalo, dezinfekcinio skysčio naudojimo atsakovas vertino kaip mėginimą išvengti atsakomybės ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo paaiškinimai yra tik nenuosekli, priešinga ir netgi prieštaraujanti tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms gynybinė taktika. Atsakovas pažymėjo, kad nušalinimo akte pareiškėjas nurodė, jog burnos ir gerklės purškalą naudojo tik kartą, t. y. 2021 m. vasario 18 d. atsikėlęs ryte (pagal Tarnybos informacinės sistemos VADIS duomenis, pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Anykščių r., todėl, jam atvykus į tarnybos vietą, esančią Vilniuje, alkoholio likučių nebeliktų). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsikėlęs 2021 m. vasario 18 d. ryte apsaugai nuo viruso taip pat naudojo dezinfekcinį skystį, o 2021 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-430 pareiškėjas jau nurodė, kad, 2021 m. vasario 18 d., atvykęs prie darbo, automobilyje jis dar kartą gausiai į burnos ertmę prisipurškė to paties purškalo bei gausiai ant veido, rūbų, rankų apsipurškė dezinfekciniu skysčiu. Atsakovas pažymėjo, kad minėti pareiškėjo teiginiai dėl burnos purškalo ir dezinfekcinio skysčio naudojimo atsirado tik jam sugrįžus į Tarnybos administracijos pastatą, praėjus dviem valandoms po girtumo nustatymo. Atsakovas nurodė, kad, pasitikrinęs blaivumą pirmą kartą, pareiškėjas neužsiminė apie ligą (blogą savijautą) bei naudotus vaistus, į šeimos gydytoją kreipėsi tik kitą dieną. Tokį pareiškėjo kreipimąsi į šeimos gydytoją dėl galimos ligos atsakovas vertino kaip siekį patvirtinti savo gynybinę versiją. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, 2021 m. vasario 19 d. kreipdamasis į šeimos gydytoją, pareiškėjas jam nurodė, jog susirgo 2021 m. vasario 18 d., t. y. viena diena vėliau, nei nurodė savo paaiškinimuose apie galimą ligą.
17. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo pateiktą Protokolą, kadangi jis yra neišsamus, iš jo duomenų nematyti, per kokį laiką alkotesterio parodymai nuo 0,88 promilių pakistų iki 0,00 promilių. Pateikti duomenys, kad 2021 m. kovo 1 d. 13.49 val., praėjus 5 minutėms po pasipurškimo į gerklę purškalo ,,Laringo Spray“ ir apsipurškimo dezinfekciniu skysčiu ,,Sinfectin“, pareiškėjui papūtus į alkotesterį ,,Drager Alcotest 6810“, alkotesteris parodė – 0,88 promilių, o papūtus 13.51 val. – 0,44 promilių. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus minėtus duomenis, t. y. tai, kad po 7 minučių promilių kiekis sumažėjo per pusę, akivaizdu, kad praėjus 2 valandoms po pasipurškimo, burnoje alkoholio likučių nebeliktų. 2021 m. vasario 18 d. 09.10.54 val., t. y. praėjus beveik 2 val. po pirminio patikrinimo, pareiškėjui antrą kartą atlikus pasitikrinimą stacionariu alkotesteriu, alkotesteris parodė 0,09 promilės, o tai vis tiek viršijo Aprašo 5.1 punkte nustatytą ribą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas Protokolas tik parodo, kad minimų vaistų vartojimas prieš tikrinantis alkotesteriu gali parodyti girtumą, tačiau neįrodo, jog pareiškėjas prieš tarnybą minėtus vaistus (burnos ir gerklės purškalą) naudojo, purškalo taip pat nepateikė (neparodė), apie jo naudojimą neužsiminė ir antro neblaivumo tikrinimo metu. Apie tai, jog galimai naudojo medikamentus, nurodė tik po to, kai buvo patikrintas jo neblaivumas.
18. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus vaizdo medžiagą, akivaizdu, jog pareiškėjas puikiai suvokė, kas įvyko, ir stengėsi imtis veiksmų atsakomybei išvengti (stengėsi kuo skubiau palikti Tarnybos administracijos pastatą, įsėdęs į automobilį iškart išvažiavo (priešingai, nei savo paaiškinimuose buvo nurodęs pareiškėjas, kad jis sėdėjo automobilyje 5 min.), vilkino laiką ir į Tarnybą grįžo tik po dviejų valandų). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas galėjo sukelti įvykį – neblaivus vairavo automobilį, o, įvykus eismo įvykiui (nesvarbu dėl kieno kaltės) ar jį vairuojantį sustabdžius policijos pareigūnams ir patvirtinus girtumą, būtų smarkiai pakenkta Tarnybos reputacijai. Tai, kad pareiškėjas puikiai suvokė, kas įvyko, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė Tarnybos direktoriui prašymą Nr. 2P-3 ,,Dėl atleidimo iš tarnybos“, kuriame prašė atleisti jį iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti abejones ir paneigti Tarnybos argumentus, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, turėjo visas galimybes tai padaryti, t. y., nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, nedelsiant, per vieną valandą kreiptis į medicininę įstaigą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas žinojo, kad yra galimybė per vieną valandą kreiptis į medicininę įstaigą, pareiškėjas su Aprašo nuostatomis yra susipažinęs 2020 m. liepos 10 d., 2021 m. vasario 18 d. apie minėtą galimybę jam taip pat apie 7.20–7.25 val. telefonu priminė jo tiesioginis vadovas ((duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko E. R. 2021 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-754 ,,Dėl Tarnybinio tyrimo dėl N. U.“). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pasielgė itin neatsakingai ir aplaidžiai: 2021 m. vasario 18 d. 07.14 val. alkotesteriui parodžius, jog alkoholio kiekis iškvėptame ore viršija leistiną ribą, pareiškėjas savavališkai paliko tarnybos vietą, sėdo į automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, vairo, ir iškart išvažiavo, tuo ne tik pažeisdamas Tarnybos vidaus teisės aktų reikalavimus, bet ir sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pareiškėjas į Tarnybą sugrįžo tik 09.09 val., t. y. praėjus beveik dviem valandoms po girtumo nustatymo. Jei pareiškėjas būtų nesutikęs su alkotesterio parodymais, jo pakartotinis tikrinamasis galėjo būti atliktas praėjus ne mažiau nei po 5 min., bet ne daugiau nei 15 min. po pirmojo tikrinimosi (Aprašo 9.1 p.), tačiau pareiškėjas antrą kartą tikrinosi praėjus net dviem valandoms po pirmo patikrinimo, nepaisant to, kad jam buvo priminta apie tai, kad pakartotinį tikrinamą jis turi teisę atlikti praėjus ne mažiau nei po 5 min., bet ne daugiau nei 15 min. po pirmojo tikinimo. Ir net praėjus tokiam laiko tarpui, pareiškėjo alkoholio kiekis iškvėptame ore vis tiek viršijo leistiną nustatytą normą (Aprašo 5.1 p.).
20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis neginčija išvadoje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. nuo 7.15 val. iki 9.09 val. savavališkai, be pateisinamos priežasties pasišalino iš tarnybos vietos (beveik dvi valandas nebuvo darbe). Atsakovas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, buvo atsižvelgta į tai, kad buvo padaryta daugetas tarnybinių nusižengimų, taip pat atsižvelgta į tarnybinių nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo asmens kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai, už kuriuos paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, nesiderina su pareigūno statusu ir rodo neigiamą pavyzdį kolegoms, menkina Tarnybos įvaizdį visuomenėje.
21. Atsakovas vadovavosi Vadovybės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje bei vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. pareiškėjas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų visuomenės saugumui. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu būdu kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda atitinka tiek padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, tiek ir juos padariusio pareigūno asmenybę. Pareiškėjo veiksmai vertinami kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjo teisių, o jam paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padarytiems pažeidimams, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė.
22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba neturi vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos statuso ir nuo 2020 m. liepos 1 d. yra atskira Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga. Tarnyba dėl savo veiklos specifikos ir svarbos priskiriama prie nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo III dalies 12 skyrius). Tarnyboje dirbantys pareigūnai turi valstybės pareigūno statusą, jie nėra vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Tarnybos pareigūnai, panašiai kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, neturi valstybės tarnautojo statuso. Tarnybos veiklos pagrindus, pareigūnų statusą, kitus tarnybos Tarnyboje ypatumus nustato specialus įstatymas – Vadovybės apsaugos įstatymas. Tarnyboje dirbantiems pareigūnams nėra taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, todėl pareiškėjo skunde cituojamos minėtų įstatymų nuostatos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje ir Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas reglamentavimas yra skirtingas. Pareigūno buvimas darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas už tai skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Toks atleidimo iš tarnybos pagrindas yra išskirtinai aptartas Vadovybės apsaugos įstatymo 60 straipsnio 12 punkte, todėl Tarnybos vadovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos yra ribota. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo 5 punkte nurodyto reikalavimo į vidaus tarnybos stažą įskaityti atitinkamą laikotarpį negalima įgyvendinti, nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
24. Teismas vadovavosi Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, Aprašo 5.1 punktu, Darbo tvarkos aprašo 8.6 punktu, Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.10, 6.12 punktais, nustatė, kad pareiškėjo blaivumas atvykus į tarnybą buvo tikrinamas alkotesteriu, turinčiu 2021 m. sausio 26 d. Metrologinės patikros sertifikatą Nr. 1398658. Tarnybos darbuotojo testo alkoholiui asmens protokolas patvirtina, kad alkotesteriu „BAAC system“ Nr. 20551 pareiškėjui 2021 m. vasario 18 d. 07:14:29 val. nustatytas 0,64 promilės girtumas ir tą pačią dieną 9.10.54 val.– 0,09 promilės girtumas. Patikros sertifikate, galiojančiame iki 2021 m. liepos 26 d., nurodyta, kad girtumui nuo 0,01 iki 1,00 promilės galima ± 0,05 promilės paklaida. Teismas nurodė, kad išvadoje pateikti duomenys patvirtina, jog Tarnybos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, vertino, kad paklaida galima ir į mažesnę pusę, rodmenis traktavo pareiškėjo naudai, t. y. pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 0,59 promilės, o antro – 0,04 promilės girtumas.
25. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nušalinimo aktu, kuriame užfiksuoti pareiškėjo alkotesterio parodymai, blaivumo patikrinimo duomenys, taip pat Tarnybos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duotais paaiškinimais ir parodymais, kurie yra nuoseklūs. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko neblaivus ir / ar apsvaigęs. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas nušalinimo akte ranka parašė, jog sutinka su nušalinimu dėl neblaivumo.
26. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Protokolas paneigia nustatytą neblaivumą dėl alkoholio vartojimo ir patvirtina, kad alkotesterio parodymai atsirado dėl vartoto gerklės purškalo ir apsipurškimo dezinfekciniu skysčiu. Teismas, kritiškai vertindamas Protokolą, nurodė, kad iš Protokolo duomenų nematyti, per kokį laiką alkotesterio parodymai nuo 0,88 promilių pakistų iki 0,00 promilių. Teismas atkreipė dėmesį, kad, įvertinus Protokolo duomenis, t. y. tai, kad po 7 minučių promilių kiekis sumažėjo per pusę, akivaizdu, kad, praėjus 2 valandoms po pasipurškimo, burnoje alkoholio likučių nebeliktų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. vasario 18 d. 9.10.54 val., t. y., praėjus beveik 2 val. po pirminio patikrinimo, pareiškėjui antrą kartą atlikus pasitikrinimą stacionariu alkotesteriu, alkotesteris parodė 0,09 promilės, ir viršijo Aprašo 5.1 punkte nustatytą ribą. Teismas konstatavo, kad Protokolas parodo, jog minimų vaistų vartojimas prieš tikrinantis alkotesteriu gali parodyti girtumą, tačiau neįrodo, jog pareiškėjas prieš tarnybą naudojo minėtus vaistus (burnos ir gerklės purškalą), taip pat nepateikė (neparodė) purškalo bei apie jo naudojimą neužsiminė ir antro neblaivumo tikrinimo metu. Apie tai, jog galimai naudojo medikamentus, nurodė tik po to, kai buvo patikrintas jo neblaivumas. Teismas pareiškėjo poziciją dėl Protokolo ir kreipimosi pas šeimos gydytoją, kaip įrodymą dėl jo prastos sveikatos būklės ir priemonių palengvinti savijautą naudojimą, vertino kaip siekį išvengti neigiamų pasekmių ir tarnybinės atsakomybės. Teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. tarnybos metu buvo neblaivus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą.
27. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai aprašyti Tarnybos saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos (SOPKIS) duomenys, vaizdo stebėjimo kamerų, fiksuojančių dalį automobilių stovėjimo aikštelės priešais Tarnybos administracijos pastatą, įėjimo į Tarnybos administracijos pastatą, laukiamosios patalpos prie apsaugos posto bei pastato vidinio kiemo vaizdus, įrašai Nr. 606, kurie patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. nuo 7.15 val. iki 9.09 val. savavališkai, be pateisinamos priežasties pasišalino iš tarnybos vietos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šios išvados neneigia, pats pripažįsta, kad porai valandų buvo pasišalinęs iš tarnybos vietos, todėl teismas detaliau dėl šių aplinkybių nepasisakė.
28. Teismas konstatavo, kad tokiu elgesiu pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes tokie viešai atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad atvykimas į tarnybos vietą neblaiviam sukels atitinkamas pasekmes, todėl privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė ir sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius tiek savo, tiek Tarnybos autoritetui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo poelgį, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai.
Šalies argumentai
29. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba, atleisdama jį iš tarnybos, siekė su juo susidoroti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis būtų informavęs savo tiesioginį vadovą ar Tarnybą apie galimas patiriamas patyčias ir šmeižtą ar būtų sprendęs susiklosčiusią situaciją kitais teisės aktuose numatytais būdais ar priemonėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn būtų patrauktas dėl siekio atleisti jį iš tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo sukelti akivaizdžios grėsmės pažeminti Tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą Tarnyba arba ją kompromituoti, nes faktas apie įvykį nebuvo viešinamas, todėl jo veiksmai neturėtų būti sietini su pareigūno vardo pažeminimu, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.
31. Įvertinęs išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, bylos medžiagos visumą, taikytinas teisės aktų normas, įvertinęs, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad išvadoje aiškiai nurodyta, kokių veiksmų neatlikimu pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjo veiksmus, nurodant šiais veiksmais pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvada išsami ir motyvuota, skirta nuobaudos rūšis adekvati padarytam pažeidimui. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo teismui leido daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.
32. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo skunde cituojamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies taikymo nėra aktualios nagrinėjamam ginčui. Teismas pažymėjo, kad pareigūno buvimas darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas už tai skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Toks atleidimo iš tarnybos pagrindas yra išskirtinai aptartas Vadovybės apsaugos įstatymo 60 straipsnio 12 punkte, todėl Tarnybos vadovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos yra ribota.
33. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Tarnybos vidaus teisės aktais, todėl privalėjo žinoti, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas vertinamas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, todėl už jį gali būti taikomos griežtesnės teisinės sankcijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje bei vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. pareiškėjas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų visuomenės saugumui. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu būdu kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.
34. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, atvykęs į tarnybą neblaivus ir savavališkai, be pateisinamos priežasties dviem valandom pasišalinęs iš tarnybos vietos, pažemino pareigūno vardą ir ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas netenkino ir pareiškėjo išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo, priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą.
III.
35. Pareiškėjas N. U. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas visapusiškai neišanalizavo ir neįvertino bylos medžiagos, sprendimą priėmė neištyręs ir objektyviai bei tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių, nesivadovaudamas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pareiškėjo teigimu, jam paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, yra neadekvati ir nepagrįsta, kadangi situacija bei pareiškėjo elgesys (veiksmai) buvo įvertinti vienpusiškai, nevertinant realiai egzistavusių aplinkybių ir jų sukeltų pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė, kodėl pareiškėjas kelia pavojų tarnybos autoritetui.
37. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad administracinėje byloje nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti argumentai, be pagrindo juos atmetant kaip gynybinę versiją. Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė tokio laipsnio šiurkštaus tarnybinio pažeidimo, už kurį būtų galima taikyti pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes ir pažymi, kad jo paaiškinimai buvo nuoseklūs viso tyrimo metu. Pareiškėjo teigimu, Protokolas aiškiai įrodo, jog gerklės pasipurškimas purškalu bei dezinfekciniu skysčiu akivaizdžiai lemia alkotesterio rodmenis. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismas, nei atsakovas nepateikė jokių pagrįstų ir teisine prasme reikšmingų argumentų, paneigiančių Protokolą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo ir teismo Protokolo įvertinimas nebuvo paremtas išsamiais duomenimis, susijusiais išimtinai su pareiškėjo vykdomu bandymu, nebuvo įvertinta naudoto alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ specifikacija, nebuvo atsižvelgta į tai, kad promilės iš žmogaus organizmo šalinasi ne minučių tikslumu ir ne visuomet nuosekliai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bandymas buvo atliktas pakartotinai (antstolio M. D. 2021 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-14-2021K), šio bandymo metu buvo patvirtinta aplinkybė, jog dezinfekcinio skysčio naudojimas lemia alkotesterio rodmenis. Pareiškėjas daro išvadą, kad 2021 m. vasario 18 d. jis buvo sąmoningas ir blaivus, pirmojo patikrinimo metu gauti alkotesterio duomenys buvo netikslūs, neatitinkantys realios situacijos, kadangi šie duomenys buvo nulemti pareiškėjo gausiai pavartoto gydomojo purškalo „Laringo Spray“ bei dezinfekcinio skysčio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos direktorius 2021 m. kovo 4 d. įsakymu papildė Aprašo 9.4 papunktį, o jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 2021 m. vasario 18 d., todėl jis nepažeidė neblaivumo nustatymo procedūros.
38. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakyme neatskleista, o teismas nenustatė, kad pareiškėjo, kaip Tarnybos pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji turi dėl pareigūnų elgesio. Pareiškėjas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo Tarnyba griovimo arba jos kompromitavimo, todėl jis buvo atleistas iš Tarnybos nesant materialinio teisinio pagrindo – Tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra pavyzdingas bei sąžiningas pareigūnas, neturintis jokių galiojančių tarnybinių nuobaudų, jo charakteristika yra tik teigiama. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai gintis, nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus paaiškinimus, jo pateiktą Protokolą, šeimos gydytojos ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu gyvena Vilniuje, šią aplinkybę žinojo ir jo tiesioginis vadovas, jam pasiekti darbo vietą užtrunka iki dešimties minučių, todėl purškalas buvo naudotas per labai trumpą laiką du kartus – namuose ir automobilyje jau prie darbo, todėl šio vaisto poveikis buvo daug intensyvesnis, tai lėmė alkotesterio nustatytą leidžiamos etilo koncentracijos ribos viršijimą.
39. Pareiškėjas neneigia, kad 2021 m. vasario 18 d. nuo 7.15 val. iki 9.09 val. savavališkai, dėl patirto streso ir didelio susijaudinimo pasišalino iš tarnybos vietos. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo vadovautis Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kadangi jis niekuomet be pateisinamos priežasties nėra neatvykęs į tarnybą vieną ar daugiau darbo dienų. Pareiškėjas daro išvadą, kad Įsakymu taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Pripažinus, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra per griežta, ir manant, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga ir teisėta skirti nuobaudą, pareiškėjas prašo skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Atsiliepimas
40. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
41. Dėl pareiškėjo nurodyto Aprašo papildymo 9.4 papunkčiu atsakovas pažymi, kad nei išvadoje, nei Įsakyme nėra konstatuotas šios nuostatos pažeidimas. Atsakovas vadovaujasi Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 2 straipsnio 17 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką ir daro išvadą, kad toks pareigūno elgesys pats savaime žemina ne tik įstaigos, kurioje jis dirba, bet ir valstybinės sistemos autoritetą. Atsakovas palaiko savo poziciją, kad pareiškėjo teiginiai dėl gerklės purškalo ir dezinfekcinio skysčio vartojimo vertintini kaip mėginimas išvengti atsakomybės, yra nenuosekli, priešinga ir prieštaraujanti tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms gynybinė taktika. Atsakovas vertina kritiškai pareiškėjo pateiktą Protokolą, kadangi jis yra neišsamus, neįrodo, jog pareiškėjas prieš tarnybą naudojo minėtus vaistus (burnos ir gerklės purškalą), taip pat nepateikė (neparodė) purškalo bei apie jo naudojimą neužsiminė ir antro neblaivumo tikrinimo metu. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo remtis ir pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktu 2021 m. kovo 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-14-2021K, kadangi jis nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo pripažinti jo tyrimo svarbos. Atsakovas pažymi, kad Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, gali būti skiriama už buvimą neblaiviam tarnybos metu. Atsakovo teigimu, pakanka nustatyti, kad alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija leistiną neblaivumo ribą, ir neturi reikšmės, kas lėmė (alkoholinių gėrimų, medikamentų ar kitų produktų, kurių sudėtyje yra alkoholio, vartojimas) leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos ribos viršijimą (atėmus leidžiamą paklaidą).
42. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti abejones ir paneigti Tarnybos argumentus, turėjo visas galimybes tai padaryti, t. y., nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, nedelsiant, per valandą kreiptis į medicininę įstaigą, tačiau to nepadarė, nors apie šią galimybę žinojo. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Tarnyba, skirdama tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas tarnybinių nusižengimų daugetas, taip pat atsižvelgė į tarnybinių nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimą padariusio asmens kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo veiksmai, už kuriuos paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, nesiderina su pareigūno statusu ir rodo neigiamą pavyzdį kolegoms, menkina Tarnybos įvaizdį visuomenėje. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje bei vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. jis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, nes savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų visuomenės saugumui. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, pareiškėjui parinkus švelnesnę nuobaudos rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalykas – atsakovo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. PK E-688, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikotarpio dėl neteisėto atleidimo iš pareigų įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, taip pat teigia, kad Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.
45. Byloje ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už Aprašo 5.1 papunkčio, Darbo tvarkos aprašo 8.6 papunkčio, Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.10 ir 6.12 papunkčių pažeidimus.
46. Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) nuosekliai žemesnė tarnybinė pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas, suteikiant pareigoms, į kurias perkeliama, priskirtą pakopą, atitinkančią jo turėtos pakopos eiliškumą; 6) atleidimas iš tarnybos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu (Vadovybės apsaugos įstatymo 65 str. 2 d. 7 p.).
47. Aprašo 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad Tarnybos darbuotojų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tikrinimo techninėmis (alkoholio kiekio matuoklio ir kitų) priemonėmis neblaivumui nustatyti metu: darbuotojų, kurie ima, nešioja ar grąžina tarnybinį ginklą – 0,00 promilių. Darbo tvarko aprašo 8.6 papunktyje nustatyta, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams darbo metu draudžiama palikti užduoties vykdymo ar budėjimo vietą be tiesioginio vadovo ar pamainos vadovo leidimo. Etikos kodekso II skyriuje įtvirtinti reikalavimai pareigūnų elgesiui. Pareigūnas, siekdamas nepažeisti etikos principų, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (6.1 p.), sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas, nustatytas Vadovybės apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose ir pareigybės aprašyme (6.3 p.), elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nepažemintų pareigūno vardo (6.10 p.), savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos pareigūnais (6.12 p.).
48. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo teisėtumo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, iš esmės tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrindė jų vertinimą ginčijamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti.
51. Pažymėtina, kad bylos medžiaga paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog jis nuosekliai ir aiškiai išdėstė savo poziciją, kad neblaivumas buvo nustatytas ne dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad neblaivumas buvo užfiksuotas dėl purškalo į gerklę bei dezinfekcinio skysčio panaudojimo, yra nepagrįsti byloje surinkta medžiaga. 2021 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad, bijodamas, jog jo bloga savijauta yra susijusi su Covid-19 požymiais, nuolat dezinfekavosi dezinfekciniu skysčiu. Pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo akte, surašytame 10.30 val., paaiškino, kad iš ryto atsikėlęs naudojo burnos purškalą nuo gerklės skausmo ir, siekdamas apsisaugoti nuo viruso, naudojo dezinfekcinį skystį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybes dėl burnos purškalo ir dezinfekcinio skysčio naudojimo pareiškėjas nurodė tik sugrįžęs į Tarnybos administracijos pastatą praėjus dviem valandoms po pirmojo neblaivumo pasitikrinimo. Byloje nėra duomenų, kad, tikrinant pareiškėjo blaivumą pirmą kartą, jis būtų nurodęs kokias nors aplinkybes dėl naudotų vaistų ar dezinfekcinio purškalo.
52. Pagal Aprašo 9.1 papunktį, techninei priemonei užfiksavus leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos ribos viršijimą (atėmus leidžiamą paklaidą), jei Tarnybos darbuotojas nesutinka su techninės priemonės parodymais, jis turi teisę atlikti pakartotinį tikrinimą metrologiškai patikrinta technine priemone praėjus ne mažiau kaip 5 minutėms, bet ne daugiau kaip 15 minučių po pirminio tikrinimo. Taigi, ši nuostata nėra įpareigojanti atlikti pakartotinį tikrinimą, bet yra palanki asmeniui, kuriam nustatytas leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos ribos viršijimas ir kuris nesutinka su techninės priemonės parodymais. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Aprašo 9.1 p.). Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nebuvo konstatuoti pažeidimai, susiję su neblaivumo nustatymo procedūros atlikimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pakartotinio neblaivumo patikrinimo, atlikto praėjus 2 val. nuo pirminio patikrinimo, rezultatas viršijo Aprašo 5.1 papunktyje nustatytą normą.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad gerklės pasipurškimas purškalu bei dezinfekciniu skysčiu turi įtakos alkotesterio rodmenims, nurodo, kad tai patvirtina Protokolas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas jo neblaivumo nustatymo dieną naudojo jo nurodomą vaistą (purškalą nuo gerklės skausmo) ir dezinfekcinį skystį. Protokolas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nepatvirtina šių aplinkybių.
54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatą, kuria vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, ir, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, skundžiamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas vertino būtent Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 7, o ne 6 punkto kontekste. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai nurodytas Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punktas laikytinas rašymo apsirikimu. Nei Įsakyme, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui skiriama Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (nebuvimas tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Įsakyme grindžiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 60 straipsnio 12 punktu (kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos), o ne 60 straipsnio 9 punktu (kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina pareigūno vardą). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo. Taigi pareiškėjas nebuvo kaltinamas dėl pareigūno vardo pažeminimo. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, konstatuojant Aprašo 5.1 punkto, Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.10 ir 6.12 punktų pažeidimus, buvo atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais (vairavo automobilį neblaivus) galėjo sukelti rezonansinį įvykį, o, įvykus eismo įvykiui ar jį vairuojantį sustabdžius policijos pareigūnams ir patvirtinus girtumą, galėjo būti pakenkta Tarnybos reputacijai. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo suderinami su teisės aktų reikalavimais, tačiau, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, atvykęs į tarnybą neblaivus ir savavališkai, be pateisinamos priežasties dviem valandoms pasišalinęs iš tarnybos vietos, pažemino pareigūno vardą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, išplėsdamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ribas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino pareiškėją pažeminus pareigūno vardą. Ginčijamame Įsakyme ir tarnybinio patikrinimo išvadoje kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, pareiškėjas nebuvo kaltinamas pareigūno vardo pažeminimu, todėl tokie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.
56. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad už nustatytus jo padarytus tarnybinius nusižengimus jam paskirta per griežta nuobauda (atleidimas iš tarnybos), pirmiausia pažymėtina, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2704-552/2021).
57. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas nepadarė tokio sunkumo tarnybinį pažeidimą, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje išskiriami atvejai, kada gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Vienas iš tokių atvejų – buvimas neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu (65 str. 2 d. 7 p.). Šis atvejis buvo nustatytas tarnybinio patikrinimo išvadoje, būtent šiuo pagrindu pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos), kuri yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams, pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, nurodydamas argumentus, pagrindžiančius paskirtos tarnybinės nuobaudos tinkamumą. Vertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje bei vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. pareiškėjas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę. Pareiškėjo padaryta veika – Aprašo 5.1 punkte nustatytos maksimalios etilo alkoholio koncentracijos tikrinimo techninėmis priemonėmis neblaivumui nustatyti metu viršijimas iškvėptame ore – yra akivaizdžiai nesuderinama su pareiškėjui, kaip vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui, tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliamais aukštais nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartais. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas pažeidimų daugetas (t. y. pareiškėjas atvyko į tarnybą neblaivus ir be pateisinamos priežasties dviem valandoms pasišalino iš tarnybos vietos, pažeisdamas Aprašo 5.1 p., Darbo tvarkos aprašo 8.6 p., Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.10, 6.12 p.), pareiškėjas pripažįsta pažeidimo, numatyto Darbo tvarkos aprašo 8.6 papunktyje, padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tačiau jis pagrįstai konstatavo kitus pareiškėjo padarytus pažeidimus ir pripažino, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga jo padarytiems pažeidimams.
58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pagrįstai nustatė tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pašalinus pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.