Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

12. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2023 m. rugpjūčio 30 d. paklausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t .y. nustatęs, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, jog ji ne kartą paklausimus teikė Bendrijai, o negavusi atsakymo į 2022 m. liepos 18 d. paklausimą, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą atsakyti ieškovei į minėtą paklausimą. Pažymėjo, jog teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog tokio pobūdžio ieškiniai, kaip pareikštas ir šioje byloje, yra nagrinėtini teisme.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais, t. y. ieškiniu reikalaudama įpareigoti atsakovę (Bendriją) atlikti veiksmus. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę atsakyti ieškovei į 2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. birželio 10 d. prašymus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys atmestas.

16. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovę atsakyti ieškovei į 2022 m. liepos 18 d. paklausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovė dėl ginčo išsprendimo būtų kreipusis į ginčų nagrinėjimo komisiją. 2022 m. spalio 3 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi pasinaikino savo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimą ir pateikti papildomus paaiškinimus, nurodant, kokios jos teisės pažeistos, kokios teisinės gynybos ji reikalauja iš teismo ir kokių teisinių pasekmių siekiama pareikštu ieškiniu. 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės J. N. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą.

17. Civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 25 d. visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 50, įpareigoti Bendriją atsakyti į ieškovės 2023 m. liepos 11 d. paklausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, konstatavus, kad reikalavimas panaikinti protokolą yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat kadangi ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – nesikreipė su ieškinio reikalavimais į Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi sutiko su ieškovės J. N. atskiruoju skundu ir pasinaikino 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį; nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti, kuriuos Bendrijos visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus ji ginčija; nurodyti faktines aplinkybes, kurios turėtų pagrįsti ginčijamų sprendimų neteisėtumą; pateikti antrus ieškinio ir priedų egzempliorius, skirtus Bendrijai.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės analogiškus reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti atsakovę tam tikrus veiksmus (atsakyti į paklausimą) priėmė ir nagrinėjo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) arba nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ankstesnių ieškovės tokio paties pobūdžio ieškinių priėmimo klausimus, nekonstatavo, jog tokie reikalavimai negali būti nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiama nutartimi teismas nesilaikė praktikos vienodumo analogiškose bylose.

19. Pažymėtina, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis (8 punktas). Bendrijos nariai papildomai turi teisę teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalį visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

21. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė realizavo teisę raštu kreiptis dėl reikalaujamos informacijos pateikimo į bendrijos pirmininką, tačiau atsakymo taip ir negavo, dėl ko kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atlikti veiksmus.

22. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

23. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sisteminė DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius. Jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metų gruodžio 16 dienos, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349 -1075/2020).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovei Bendrijos pirmininkui pateikus prašymus dėl informacijos suteikimo ir negavus į juos atsakymo, ieškovė turėtų kreiptis į Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją dėl susidariusios situacijos išsprendimo ir tik gavusi neigiamą atsakymą, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji nežino, ar Bendrijoje teisėtai veikia ginčų nagrinėjimo komisija, todėl ji negali kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovės reikalavimai dėl informacijos pateiktino ginčų nagrinėjimo ne teisme negali būti išspręsti, kadangi yra kilęs nesutarimas dėl ginčų nagrinėjimo komisijos įgaliojimų, kas patvirtina nurodytą ieškovės teiginį. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų ir ieškovės inicijuotų civilinių bylų, ieškovė vėliau sužinojo ginčų nagrinėjimo komisijos kontaktus ir į ją kreipėsi, tačiau atsakymo negavo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovė negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės suformuluotas reikalavimas yra procesinio pobūdžio – nukreiptas į duomenų (įrodymų) gavimą/rinkimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

27. Kaip minėta, ieškovė realizavo savo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko teisę gauti informaciją apie bendriją ir raštu kreipėsi į Bendrijos primininką dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymo negavo. Įvertinus tai, jog ieškovė negali kilusio ginčo dėl informacijos pateikimo išspręsti pasinaudojusi išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl, įgyvendindama minėtą savo teisę gauti informaciją, turėjo pagrindą kreiptis į teismą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog duomenys reikalingi teismui, tačiau akivaizdu, jog ieškovė, nežinodama informacijos, kurios reikalauja iš Bendrijos, apskritai negali nei formuoti ieškinio dalyko, nei pagrindo bei inicijuoti civilinės bylos, nes nuo pateiktos informacijos turinio apie Bendriją priklauso tolimesni ieškovės veiksmai. Įvertinus, jog ieškovė ieškiniu siekė įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko teisę gauti informaciją apie bendriją, atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė prašė rinkti/gauti įrodymus.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui pateiktame ieškinyje ieškovės reiškiamas negali būti laikomas ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl to jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų padarinių.

29. Pažymėtina, kad jeigu iš ieškinio turinio nebuvo aišku, kokias pažeistas teises siekia ieškovė apginti, reikalaudama įpareigoti atsakovę pateikti atsakymą į 2023 m. rugpjūčio 30 d. paklausimą ir kokios teisinės gynybos ji siekia pareikštu ieškiniu, teismas turėjo ieškovei nustatyti terminą patikslinti ieškinio reikalavimą ir pateikti papildomus paaiškinimus, kokios yra pažeistos jos teisės, kokios teisinės gynybos ji reikalauja iš teismo (kokių teisinių pasekmių siekiama pareikštu ieškiniu), o ne atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. N. ieškinio atsakovei 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.