Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo antstolė Reda Stašenienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas įsigijo 0,0400 ha dydžio žemės sklypą bei įsipareigojo per 9 metus, pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus, iki 2022 m. sausio 15 d. sumokėti įsiskolinimo likutį – 19 200 Lt (5 560,70 Eur). Šalių sudarytos Sutarties 4.1. punkte buvo numatytas mokėjimo grafikas pagal kurį iki kiekvienų metų sausio 15 dienos ieškovas privalėjo sumokėti po 617,86 Eur dydžio įmoką, pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2014 m. sausio 15 d. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ieškovas moka 5 proc. metines palūkanas už įsiskolinimo likutį. Nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. <...> Palūkanos mokamos už skolos likutį iki to momento, kai pirkėjas sumoka visą sutartyje nurodytą daikto kainą. Sutarties 9.3. punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti pirkėjo prievolę sumokėti įsiskolinimą už perkamą išsimokėtinai daiktą, daiktas bus įkeistas pardavėjui priverstinės hipotekos lakštu.

17. Kaip rodo bylos medžiaga ieškovas nesilaikė Sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir įmokų atsakovei nustatytais terminais nemokėjo: 2 500 Eur sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2 500 Eur 2019 m. sausio 17 d. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės prašymu ieškovo įsigytam žemės sklypui buvo įregistruota priverstinė hipoteka, o 2019 m. liepos 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl įsiskolinimo išieškojimo.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką nustatytą atsakovės naudai bei įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui įsiskolinimo paskaičiavimą pagal 2012 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo skolos dydį, ieškovas nėra skolingas atsakovei pagal sandorį.

19. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį įrodinėjo, kad ieškovo įsiskolinimo 2019 m. gegužės 22 d. likutis už perkamą žemę sudarė – 5138,29 Eur, kurią sudarė įmoka už žemę – 4856,15 Eur, mokėtinos palūkanos – 94,46 Eur, delspinigiai – 187,68 Eur. Teigė, kad bendroje skoloje 1853,58 Eur yra įmoka už žemę, kurios mokėjimo terminas nesuėjęs. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. sausio 17 d. dieną iš ieškovo gautas įmokas (iš viso 5 000 Eur) atsakovė įskaitė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl didžioji įmokų dalis buvo skirta palūkanoms ir remiantis sutarties sąlygomis apskaičiuotiems delspinigiams dengti.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui tarp šalių spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas pirmą įmoką 617,86 Eur turėjo sumokėti 2014 m. sausio 15 d., antrą 2015 m. sausio 15 d., trečią 2016 m. sausio 15 d., ketvirtą 2017 m. sausio 15 d. Ieškovas 2500 Eur sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl susikaupė nesumokėtos įmokos, dalis palūkanų ir delspinigių. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovės teisė skaičiuoti delspinigius ir už pagrindinę įmoką ir už palūkanas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 6 punkte. Nesumokėta įmokų dalis už žemę 2017 m. sausio 15 d. sudarė 2 471,44 Eur (617,86 Eur x 4), palūkanos – 1 112,14 Eur (5560,70 Eur x 5 proc. x 4 m.). Nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. papildomai susidarė 207,50 Eur palūkanų ((5560,70 Eur +1112,14 Eur ) x 5proc. / 365 d. x 227 d.). Iš viso palūkanų: 1319,64 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 180 dienų, kurių susidarė 342 Eur ((2471,44 Eur + 1319,64 Eur) x 0,05 proc. x 180 d. ). Teismas teisingai pažymėjo, kad atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, turėjo teisę, išskaičiusi 1 319,64 Eur palūkanų bei 342 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 838,36 Eur (2 500 Eur -342 Eur -1 319,64 Eur).

22. Byloje nustatyta, kad antrą 2 500 Eur įmoką ieškovas atliko 2019 m. sausio 17 d., nors turėjo po 617,86 Eur sumokėti 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad ieškovui vėl susikaupė nesumokėtos įmokos, dalis palūkanų ir delspinigių. Iki 2019 m. sausio 17 d. nesumokėta įmokų dalis už žemę sudarė 2 868,80 Eur (617,86 Eur x 2+1 633,08 Eur ( 2 471,44 Eur - 838,36 Eur)), palūkanos – 472,23 Eur (4722,34 Eur (5 560,70 Eur - 838,36 Eur) x 5 proc. x 2 m.). Nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d. papildomai susidarė 1,42 Eur palūkanų ((4722,34 Eur + 472,23 Eur) x 5 proc. / 365 d. x 2 d.). Iš viso palūkanų: 473,65 Eur. Atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 180 dienų, kurių susidarė 300,82 Eur ((2868,80 Eur (617,86 Eur x 6 m.- 838,36 Eur)+ 473,65 Eur) x 0,05 proc. x 180 d. ). Atlikusi tokius skaičiavimus, atsakovė, turėjo teisę, išskaičiusi 473,65 Eur palūkanų bei 300,82 Eur delspinigių, pagrindinės skolos dengimui skirti 1725,53 Eur (2 500 Eur -300,82 Eur -473,65 Eur ). Įvertinęs atliktus skaičiavimus pagal šalių pateiktus duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, kad 2019 m. sausio 17 d. ieškovas atsakovei buvo skolingas 1 143,27 Eur pagrindinės skolos.

23. Nustatyta, kad po teismo priimto sprendimo ieškovas teismo nustatyto skolos dydžio ir neginčija. Tik apeliantė apeliaciniu skundu ginčija skolos dydį ir įrodinėja, kad teismas už ieškovą sprendė ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nors pareiga įrodyti ieškinį yra ieškovui. Apeliantės nuomone, esant tokiems procesinės teisės normų pažeidimams yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus pažymėdama, kad laikantis CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo teismas bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Civilinio proceso tikslas yra nustatyti materialiąją tiesą byloje. Kad nustatytų tiesą, teismas turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą remiantis šalių pateiktais įrodymais, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai nustatė tarp šalių susidariusį skolos dydį bei tai atlikdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, nepažeidė.

24. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu panaikino ieškovo turtui – 0,0400 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai nustatytą priverstinę hipoteką konstatuodamas, kad ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau teismo paskaičiuoti 1 143,27 likusių įmokų, kuriuos ieškovas 2019 m. sausio 17 d. buvo skolingas atsakovei, nesudaro pagrindo priverstine hipoteka suvaržyti ieškovo interesus labiau, nei tai yra būtina. Teismas savo sprendime citavo Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-630-273/2019. Apeliantė nesutinka su tokia teismo motyvacija argumentuodama, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų įvykdęs žemės pirkimo sutarties sąlygas. Teigia, kad tokias aplinkybes pripažino ir pirmosios instancijos teismas, todėl akivaizdu, kad kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinės hipotekos ieškovo sklypui, o teismui ją panaikinti nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės apeliacinio skundo argumentu.

25. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos ir kitos civilinės bylos Nr. e2A-630-273/2019 išnagrinėtos Kauno apygardos teisme faktinės bylos aplinkybės skiriasi ir nėra tapačios. Nustatyta, kad išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-630-273/2019 nustatyta faktinė skola buvo nežymi ir sudarė tik 92,58 Eur. Dar daugiau, kaip rodo bylos aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme, kad toks įsiskolinimas bylos nagrinėjimo metu galimai buvo jau ir padengtas. Gi nagrinėjamoje byloje likusių ir nesumokėtų įmokų dydis sudaro 1 143,27 Eur ir yra daugiau kaip dešimt kartų didesnis. Taigi, bylose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl apylinkės teismas remtis priimtu 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu kitoje byloje, kaip turinčiu precedentinę galią šiai bylai, negalėjo. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1. 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 19 punktas).

26. Kasacinis teismas aiškindamas priverstinę hipoteką reglamentuojančias teisės normas yra nurodęs, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; kitais šio kodekso numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai). Pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. vasario 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. ieškovas atsakovei buvo skolingas 1 143,27 Eur pagrindinės skolos. Priverstinė hipoteka ginčo žemės sklypui nustatyta ir įregistruota 2019 m. gegužės 20 d. Priverstinės hipotekos įregistravimo metu galiojo Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos, pagal kurias, kai valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo (23 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad CK nuostatos dėl priverstinės hipotekos pardavėjo naudai buvo įtvirtintos žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje. Sutartyje nėra nuostatų, kuriuos tokį klausimą reguliuotų kitaip. Ieškovas susidariusios skolos nebuvo padengęs ir netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl atsakovė pardavusi (ir perdavusi nuosavybės teises) valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, turėjo teisę įregistruoti ieškovo turtui priverstinę hipoteką (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CK 4. 175 straipsnio 3 dalis).

28. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas priverstinę hipoteką ieškovo turtui, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį atmesti. (CPK 330 straipsnis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atmetus ieškovo ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

31. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, kurį prašo grąžinti, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje Nr. e3K-3-262-969/2020 50 p. yra nurodęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą: „Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teikia jį siekdama apginti viešąjį interesą. Todėl, kaip nurodė pati atsakovė, ji atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 2 dalis). Su tuo nesutiktina, nes, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, būtina sąlyga atleisti nuo žyminio mokesčio yra tai, kad byla būtų inicijuota asmens, ginančio viešąjį interesą. Šiuo atveju bylą inicijavusi ieškovė UAB „Anreka“ prie tokių asmenų nepriskirtina. Be to, kaip jau yra konstatuota, atsakovė savarankiškų reikalavimų, kurių esmė būtų viešojo intereso gynimas, šioje byloje nepareiškė. Darytina išvada, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nėra atleistina pagal įstatymą.“

33. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai yra sumokėjusi 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

34. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo R. K. priteisiama 150 Eur žyminis mokestis atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur žyminį mokestį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.