Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Pareiškėja, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Ginčas administracinėje byloje kilęs dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr.T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo” dalies, kuria pareiškėjai priklausantis statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), patvirtintą 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pagrindu.

Pareiškėjos tvirtinimu, jai nuosavybės teise priklausantis pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, iš ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjai priklausantį turtą įtraukti į Sąrašą.

Byloje esminis ginčas kilęs dėl pareiškėjai priklausančio pastato įtraukimo į Sąrašą, dėl ko gali būti taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, vadovaujantis inter alia (be kita ko, įskaitant) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas su mokesčiais ir kitais privalomaisiais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (žr., Konstitucinio Teismo 2000-03-15, 2006-02-24, 2007-11-29, 2013-12-16 nutarimu). Tvarka, pagal kurią apskaičiuojama, kokio dydžio mokestį turi mokėti konkretus mokesčio mokėtojas, gali būti nustatoma ir poįstatyminiu teisės aktu (žr., Konstitucinio Teismo 2000-03-15 nutarimą).

Paminėtina ir tai, kad bet kokie nuosavybės teisės ribojimai vadovaujantis Konstitucijos 23 straipsniu, taip pat gali būti nustatomi tik įstatymu. Konstitucijos 121 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių tarybos teisė įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas. Tačiau šią teisę savivaldybių institucijos įgyvendina paisydamos Konstitucijos nuostatų ir principų bei kitų įstatymų, kaip antai nustatant rinkliavas už atliekas yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, o nustatant tvarką kaip apskaičiuojamas konkretus mokestis už nekilnojamąjį turtą, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkretūs įgaliojimai yra priskirti vienai ar kitai valstybės institucijai, ji negali šių įgaliojimų perduoti kitai valstybės institucijai, o kita valstybės institucija negali jų perimti (žr., Konstitucinio Teismo 2000-10-18 nutarimą).

NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.

Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu NTMĮ prasme (žr., pvz., LVAT 2021-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021, 2021-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-1062/2021).

NTMĮ 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis). Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

LVAT 2021-06-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1257-1062/2021, vertindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog nors pagal NTMĮ savivaldybės taryba turi tam tikrą diskreciją nustatydama konkretų mokesčio tarifą, kuris diferencijuojamas atsižvelgiant į šiame įstatyme įtvirtintus kriterijus, tačiau, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina ir tuo, kad statinio priežiūros būklė, jo apleistumas pagal NTMĮ 6 straipsnio 2 dalį gali lemti konkretų mokesčio tarifo dydį, sąlygos, kurioms esant nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, negali būti nustatytos ne įstatymu. Kitaip tariant, savivaldybės taryba negali nepaisyti tų sąlygų, kurios jau nustatytos NTMĮ: nekilnojamojo turto keliamas pavojus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir jis per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą kurortinių objektų būklę, gali spręsti dėl skirtingų sąlygų, kurioms esant nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, tokiam nekilnojamajam turtui nustatymo nei jos nustatytos nekilnojamajam turtui kitose vietovėse. Tačiau tol, kol tokių išimčių įstatyme kurortinėse vietovėse esančiam turtui nenumatyta, taikomos tos pačios sąlygos kaip ir turtui kitose vietovėse, t. y. kurortinėse vietovėse esantis nekilnojamasis turtas (statinys) gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą tik tada, kai yra išpildytos NTMĮ nustatytos sąlygos (žr. LVAT 2021-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-1062/2021).

Bylos duomenys patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-07-09 sprendimu Nr. T-147 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja Sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei procedūras. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis NTMĮ ir Statybos įstatymu (Tvarkos aprašo 2 punktas). Tvarkos aprašas yra skirtas nustatyti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančius turto objektus (statinius), kurie yra neprižiūrimi ir apleisti ar naudojami ne pagal paskirtį, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo priežiūros, būklės gerinimo, nustatyta tvarka įtraukti šiuos objektus į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu (Tvarkos aprašo 3 punktas).

Sąrašo sudarymo ir keitimo procedūros reglamentuotos Tvarkos apraše. Tvarkos aprašo 3 punktas numato, jog tvarkos aprašo tikslas - nustatyti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančius turto objektus (statinius), kurie yra neprižiūrimi ir apleisti ar naudojami ne pagal paskirtį, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo priežiūros, būklės gerinimo, nustatyta tvarka įtraukti šiuos objektus į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad į Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris vadovaujantis NTMĮ, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu ir atitinka vieną arba kelis šių kriterijų: nuo turto įsigijimo (naudojimo pradžios) praėjo daugiau kaip 1 (vieneri) metai ir asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų (Tvarkos aprašo 5.1 punktas); apleisti ar neprižiūrimi statiniai, dėl kurių per 2 (du) metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai (griauti, remontuoti, rekonstruoti) arba statybos leidimai išduoti, bet statybos darbai nepradėti (Tvarkos aprašo 5.2 punktas); apleistų ar neprižiūrimų statinių savininkui, nuomininkui (naudotojui) išduotas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas griauti ir per 2 (dvejus) metus nekilnojamasis turtas nenugriautas ir nustatyta tvarka neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro (Tvarkos aprašo 5.3 punktas); statinių savininkai per einamųjų metų laikotarpį buvo bausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 ir 360 straipsnius (Tvarkos aprašo 5.4 punktas); statinių angos be langų/durų arba (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos (Tvarkos aprašo 5.5 punktas); statiniai naudojami ne pagal nustatytą nekilnojamojo turto paskirtį, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių (Tvarkos aprašo 5.6 punktas); statiniai apleisti, t. y. apdegę, apgriuvę, aptrupėję ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, neprižiūrimi arba statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 ir 48 straipsniuose nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį (Tvarkos aprašo 5.7 punktas); statiniai neremontuojami, nerekonstruojami arba nenugriaunami, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai (Tvarkos aprašo 5.8 punktas); statinių savininkai arba naudotojai nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus (Tvarkos aprašo 5.9 punktas).

Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir (ar) Statybos skyriai pagal Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus vizualiai įvertinę nekilnojamojo turto būklę, nustato statinius, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi. Objektai, kurie buvo įtraukti į praėjusių metų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą ir nebuvo kreiptasi dėl jų išbraukimo iš šio sąrašo, automatiškai yra įtraukiami į Sąrašą (Tvarkos aprašo 7 punktas).

Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 puntu, NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-05-31 sprendimu Nr. T2-109 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2019 metams”, Tvarkos aprašu. Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus ir argumentus, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina įvertinti, ar priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovaujamasi NTMĮ nustatytais kriterijais (sąlygomis) įtraukiant pareiškėjos pastatą į Sąrašą.

Anksčiau buvo aptarta, kad pirmą sąlygą NTMĮ sieja su nustatymu, ar konkretaus nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai 1998-10-21 dovanojimo sutarties Nr. 8793 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas - prekybos patalpos, kurių baigtumas 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 46 proc. Aptariamas išrašas taip pat patvirtina kapitalinio remonto (daikto registravimo) faktą; įregistravimo pagrindas – 2020-09-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2021-04-14 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019-07-12 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. SS19-16-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) patvirtina, jog nedalyvaujant statinio (-ių) techniniam prižiūrėtojui/savininkui, apžiūrėjus pastatą, kurio paskirtis prekybos, nustatyta, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Nurodyta, jog pirmame aukšte languose priklijuoti plakatai, jog veikia paroda, tačiau patikrinimo metu pastatas buvo užrakintas. Nurodyta, jog jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: pastato sienos plytų mūro, tinkuotos; tinkas vietomis atsisluoksniavęs, kai kur nukritęs, matosi aptrupėję plytos, fasadas vietomis įtrūkęs; pamatai betono blokų, tinkuoti, vietomis įtrūkę; pamatų tinkas įtrūkęs ir atsisluoksniavęs, nėra nuogrindos; kritulių nuvedimo nuo stogo sistema pažeista, lietvamzdžiai aprūdiję; langai ir langų angokraščiai pažeisti, dalis langų užkaltos plokštėmis; pastato būklė bloga. Kartu su patikrinimo aktu pridėtos fotofiksacijos.

Įvertinus Patikrinimo akto turinį, spręstina, jog juo konstatuoti ginčo pastato apdailos trūkumai, inžinerinių sistemų pažeidimai, lėmę blogą pastato būklę. Kita vertus, Patikrinimo akte nėra nurodyta, kad ginčo pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, kad pastato būklė bloga ir pastatas nenaudojamas pagal paskirtį, savaime nereiškia, jog pastatas kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Dėl patikrinimo Akte nurodytos aplinkybės, jog ginčo pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta išvada padaryta tik dėl to, kad pirmame aukšte languose priklijuoti plakatai apie veikiančią parodą. Kita vertus, Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu pastatas buvo užrakintas. Spręstina, jog iš nurodytų aplinkybių ir įrodymų nėra įmanoma nustatyti, ar pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį ar ne. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos atstovas 2019-11-14 prašyme Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui nurodė, jog pareiškėja nedalyvavo 2019 m. Sąrašo sudarymo administracinėse procedūrose, nes apie tokias procedūras jai nebuvo pranešta. Pažymėta, jog pareiškėjai nėra žinomos tokio Sąrašo sudarymo faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai. Nurodyta, jog pareiškėjai buvo atsiųstos ginčijamo sprendimo ištraukos, tačiau iš jų negalima suprasti kokių kriterijų pagrindu pastatas įrašytas į Sąrašą. Pažymėta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2019-07-05 raštas, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti 2019-07-12 patikrinime, pareiškėjai įteikta tik 2019-07-13. Prašyta teikti Tarybai ginčijamo sprendimo pakeitimo projektą ir išbraukti pastatą iš Sąrašo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). Analogiškai ji negali reikalauti iš teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie būtų visiškai neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nėra galimybės konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja patikrinimo metu turėjo galimybes pateikti atsakovei Patikrinimo akte nurodytus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei iš Patikrinimo akto rezoliucinės dalies, nei iš jo turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ginčo pastatas kokiu nors būdu kėlė ar kelia kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, buvo naudojamas ne pagal paskirtį.

Antroji sąlyga, kuriai esant pagal NTMĮ pastatas gali būti įtrauktas į Sąrašą, – viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Patikrinimo akto 4 punkte „Techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas” nurodyta, jog patikrinimo metu nepateikti privalomieji statinio techninės priežiūros dokumentai, t.y. statinio techninis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai; nepateikus, aukščiau minėtų, dokumentų yra laikoma, kad dokumentai neparengti ir nepildomi; nepateikti kiti dokumentai. Nurodyta, jog nepateikus, aukščiau minėtų, dokumentų yra laikoma, kad dokumentai neparengti ir nepildomi; techninė priežiūra nevykdoma; specializuotos ir periodinės apžiūros neatliekamos. Padaryta išvada, jog pastatą reikia remontuoti. Patikrinimo akto rezoliucinėje dalyje „Reikalauju” nurodyta: „Paskirti techninį prižiūrėtoją atitinkantį jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Įsigyti visus privalomuosius statinių techninės priežiūros dokumentus, atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus bei žurnalus, vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iki 2019 m. rugsėjo 15 d. ir informuoti Statybos skyrių atskiru raštu. Nustatyti preliminarius darbų kiekius fasado ir inžinerinių sistemų defektams pašalinti. Organizuoti pastato defektų pašalinimo darbus. Reikalavimus vykdyti iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir informuoti Statybos skyrių atskiru raštu”.

Teisėjų kolegija, vertindama, Patikrinimo aktą, atkreipia dėmesį, kad jame neapibūdinti privalomieji darbai, kuriuos pareiškėjas privalėjo atlikti, nenurodyta jų apimtis. Todėl nenurodžius darbų apimties, nėra aišku, ar nuo Patikrinimo akto surašymo iki jame nurodyto termino – 2019-09-15, objektyviai įmanoma atlikti darbus pastato būklei pakeisti ar kitaip pagerinti, Patikrinimo akte aptartiems kitiems pastato trūkumams pašalinti.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijami sprendimai administracinio teismo gali būti panaikinti, pripažinus juos neteisėtais iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtais dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Aiškindamas VAĮ 10 straipsnį (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis), reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Pareiškėja kelia klausimą dėl Tvarkos aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis nustato, jog norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu. Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).

Pareiškėja, be kita o, prašė į bylą šalimi įtraukti Palangos miesto savivaldybės administraciją. Taip pat nurodė, kad Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo savo įgaliojimus.

Pareiškėja prašo priteisti 242 Eur (200 Eur + 21 proc. PVM) atstovavimo teisme išlaidų.

Iš 2020-02-06 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Viktoras Gecas, posėdžio pradžia – 09:03 val., pabaiga – 09:11 val., trukmė – 8 min. Iš 2021-09-07 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Viktoras Gecas, posėdžio pradžia – 09:00 val., pabaiga – 09:12 val., trukmė – 12 min. Iš 2022-01-05 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Viktoras Gecas, posėdžio pradžia – 09:31 val., pabaiga – 09:48 val., trukmė – 17 min. Iš 2022-02-08 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Viktoras Gecas, posėdžio pradžia – 08:59 val., pabaiga – 10:09 val., trukmė – 1 val. 10 min. Susumavus posėdžių trukmę, bendrai posėdžiai truko 1 val. 47 min (8 min + 12 min + 17 min + 1 val. 10 min). Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 2 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdžiai vyko 2020 I, 2021 III, 2022 I ketvirčius, tai imamas 2019 III, 2021 I, 2021 III ketvirčių mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodikliai, kurių vidurkis tuo metu buvo 1477,70 Eur ((1317,60 Eur + 1517,40 Eur + 1598,10 Eur)/3). Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti 295,54 Eur (1477,70 * 0,1 * 2).