- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-2231-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04604-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- D. R., A. Z., N. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-405-713/2014 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui T. R., tretiesiems asmenims D. R., A. Z., N. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovės 2012 m. liepos 27 d. reikalavimą Nr. REI-20-120727-00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, kurio matmenys – 12,15 m x 8,2 m, aukštis iki stogo kraigo – 3 m, esantį (duomenys neskelbtini), o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Nurodė, kad 2012 m gegužės 23 d. gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 21 d. raštą Nr.(16.4-04.6.1)-4941 „Dėl T. R. veiklos“, kuriame buvo nurodyta, jog T. R., įsigijęs verslo liudijimą, teikia automobilių remonto paslaugas dirbtuvėse, neturinčiose teisinės registracijos. 2012 m. liepos 24 d. ieškovė gavo ir gretimo sklypo savininko trečiojo asmens N. T. skundą dėl galbūt savavališkų statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės specialistai 2012 m. birželio 12 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1795. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklype, 1,2 m atstumu nuo vielos tinklo tvoros, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytas medinių lentų pastatas, kurio matmenys – 12,15 m x 8,2 m, aukštis iki stogo kraigo – 3 m. Žemės sklypas po savavališkai pastatytu pastatu nesuformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Patikrinime dalyvavusi D. R. informavo, kad pastatą maždaug prieš 2 metus pastatė jos sūnus T. R. Ieškovė 2012 m. liepos 27 d. atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120727-00063 už tai, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkto ir 11 priedo 4 punkto nuostatas, taip pat 50 punktą. 2012 m. liepos 27 d. ieškovė atsakovui surašė reikalavimą Nr. REI-20-120727-00062 ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2013 m. vasario 1 d. ieškovė atliko patikrinimą ir nustatė, jog atsakovas neįvykdė reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, 2014 m. birželio 27 d. priėmė papildomą sprendimą. Įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti ieškovės 2012 m. liepos 27 d. reikalavimą Nr. REI-20-120727-00062 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, kurio matmenys – 12,15 m x 8,2 m, aukštis iki stogo kraigo – 3 m, esantį (duomenys neskelbtini), o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leido ieškovei nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Remdamasis ieškovės atstovės ir trečiojo asmens D. R. paaiškinimais, nustatė, kad savavališko pastato statytojas yra atsakovas T. R. Sprendė, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnį – pateikti projektą ir leidimą valdyti žemę, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes naujo neypatingo statinio statybai buvo privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį, taip pat statybos techninio reglamento 34 punkto ir 11 priedo 4 punkto reikalavimus, nes, statydamas pastatą, atsakovas neturėjo rašytinių gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų), taip pat reglamento 50 punktą, kadangi, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą dėl teisės naudotis valstybine žeme, o statinys buvo statomas valstybinėje žemėje (11 priedo 5 punktas). Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2014 m. sausio 1 d., atsakovas neprivalo šalinti savavališkos statybos padarinių, statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Konstatavo, kad atsakovas ir tretieji asmenys, A. Z. turto paveldėtojai, nepriėmė palikimo, neįteisino savavališkai pastatyto statinio ir nesiėmė priemonių jam įteisinti, buvo pasyvūs, nesinaudojo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Statybos įstatymo pataisomis (28 str.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, pagal kuriuos leidžiama įteisinti savavališką statybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nevertinta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2599-886/2014 trečiasis asmuo A. Z. buvo pripažintas neveiksniu, o 2014 m. birželio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-13111-886/2014 priimta nutartis nustatyti A. Z. globą ir globėja bei turto administratore paskirti D. R. Nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nutartis dėl globėjo paskyrimo nebuvo įsiteisėjusi ir trečiasis asmuo, būdamas neveiksnus, neturėjo atstovo byloje ir, negalėdamas suprasti savo veiksmų, negalėjo tinkamai ginti ir atstovauti savo teisių bei interesų.
Neatsižvelgta, kad T. R. nėra tinkamas atsakovas byloje. Ūkinis pastatas yra atsakovo mirusio senelio nuosavybė. Atsakovas nėra priėmęs palikimo, pastatas jam nepriklauso, todėl jis negali jo nugriauti. Šiuo metu faktiniai sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovo motina D. R. ir jos brolis A. Z., kurie priėmė senelio A. Z. palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Šiuo metu vyksta palikimo priėmimo ir dokumentų tvarkymo procesai.
Prašo panaikinti sprendimą ar jo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimo nekeisti.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš esmės atkartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Trečiasis asmuo A. Z. byloje nekėlė savarankiškų reikalavimų, todėl neturėjo teisinio pagrindo ginti tariamų savo pažeistų teisių ir interesų. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių faktą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo A. Z. yra pripažintas neveiksniu. Trečiajam asmeniui A. Z. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šis asmuo neskundė sprendimo nurodytu pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padarytas bent vienas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pažeidimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės surašytuose dokumentuose, kurie laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, užfiksuotus pažeidimus. Ieškovė, konstatuodama savavališkos statybos faktą, rėmėsi atsakovo motinos D. R. paaiškinimais, N. T., gyvenančio gretimame žemės sklype, parodymais, kad pastatą pastatė atsakovas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teigia, kad atsakovas nenurodė nei vieno CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pagrindo, todėl aplinkybė, jog nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo įsiteisėjusi nutartis dėl trečiojo asmens A. Z. globėjo paskyrimo, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu. Trečiajam asmeniui A. Z. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, be to, jis ir jo turto administratorė nepateikė apeliacinio skundo dėl sprendimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad po A. Z. mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė tretieji asmenys D. R. ir A. Z., nepaneigia fakto, kad savavališkai pastatyto pastato statytojas yra atsakovas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo savavališkai pastatyto statinio statytoją, nesantį namų valdos, kurioje yra šis statinys, savininku, pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei teisingai pritaikė procesinės teisės normas, bylą išnagrinėjęs neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl globėjo paskyrimo neveiksniam trečiajam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, pagrįstos trečiojo asmens D. R. (apelianto motinos) paaiškinimu 2014 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (28-33 garso įrašo minutės), ieškovės pateiktu 2012 m. liepos 27 d. savavališkos statybos aktu, reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, jog jis 2008 metais pastatė savavališkos statybos konstatavimo fakto dokumentuose nurodytą medinių lentų pastatą, kurio matmenys yra 12,15m–8,20–3m.
Nurodomo laikotarpio bei šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 2 straipsnio redakcijos 41 dalis statytoją apibrėžia kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinį ar juridinį asmenį, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).
Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 1 dalį valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka; Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami (Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis).
Išvardintos įstatymo nuostatos pagrindžia, jog savavališkos statybos aktas buvo pagrįstai surašytas jame nurodomo statinio statytojui atsakovui.
Byloje nustatyta, jog savavališkas statinys pastatytas nesuformuotame, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame valstybinės žemės sklype. Jo statytojas gavo ieškovės 2012 m. liepos 27 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame buvo nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o trečiasis asmuo D. R. dalyvavo, duomenis apie savavališką statybą tikrinant vietoje 2012 m. birželio 12 d. (t.1 b.l.12, 13, 17-19). Tretieji asmenys D. R., jos brolis A. Z. ir atsakovas gyvena minėtame sklype esančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). 2014 m. D. R. ir A. Z. pateikė pareiškimą teismui dėl jų tėvų palikimo – nurodomoje valdoje esančio gyvenamojo namo ir valstybės vienkartinių įmokų už namų valdos žemę – priėmimo fakto nustatymo (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, jog sprendimas toje byloje Nr.2-6316-475/2014 turėtų būti priimtas 2014 m. lapkričio 6 d.). Apeliacine tvarka peržiūrimos bylos 2014 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo D. R. nurodė, jog savavališkai pastatyto statinio įteisinimo veiksmų nesiėmė dėl įvairių šeiminių aplinkybių (šeimos narių ligų ir kt).
Tuo vadovaujantis atmestini apelianto argumentai apie tai, jog palikimą – jo senelio A. Z. namų valdą, kurioje yra savavališkai pastatytas pastatas, priėmė tretieji asmenys, todėl savavališkai pastatyto statinio jis negalintis nugriauti. Tokią įstatyminę pareigą atsakovas turi kaip šio statinio statytojas. Nors apeliacinis skundas negrindžiamas tuo, jog ieškovė nenurodė galimybės gauti statybą leidžiančius dokumentus tretiesiems asmenims D. R. ar A. Z., teisėjų kolegija pastarosios galimybės svarbą vertina, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Įvertinus ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytas aplinkybes apie atsakovo ir trečiųjų asmenų gyvenamąją vietą, D. R. pripažinimą žinojus apie galimybę įteisinti statybą, tačiau jos nerealizavus dėl užimtumo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog dėl statinio pastatymo per arti (1,25 m) nuo kaimyninio sklypo ribos skundžiasi trečiasis asmuo N. T., atmestina prielaida, kad galimybė gauti statybą leidžiančius dokumentus buvo nerealizuota dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikimo statytojui, o ne kitiems namų valdos gyventojams (CPK 185 straipsnis).
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2599-886/2014, trečiasis asmuo A. Z. buvo pripažintas neveiksniu, jo globėja bei turto administratore D. R. paskirta 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13111-886/2014. Apeliantas nenurodė, kaip aplinkybė, jog globėja A. Z. buvo paskirta viena diena vėliau, nei priimtas apeliacine tvarka vertinamas teismo sprendimas, pažeidė šio trečiojo asmens teises ir interesus. Teismo sprendime dėl asmens pripažinimo neveiksniu konstatuota, jog, pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teigimu, A. Z. 14 metų prižiūri ir juo rūpins jo sesuo D. R., kitų artimųjų jis neturi, D. R. dalyvavo pastarojoje byloje suinteresuotu asmeniu, šias aplinkybes patvirtino. Nors nutartis paskirti ją A. Z. globėja nebuvo įsiteisėjusi bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimo metu, D. R. joje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir nepateikė apeliacinio skundo dėl pažeistų A. Z. teisių. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantui ir A. Z. globėjai nenurodžius, kokios A. Z. teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, įpareigojus atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, netinkamas procesinės teisės normų pritaikymas nesudaro pagrindo apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą.