- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- eI-4325-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02864-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Y. S., I. S., A. S., D. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
pareiškėjui Y. S. (Y. S.), pareiškėjo atstovams advokatui D. V. ir advokato padėjėjui R. Č.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Y. S., I. S., A. S. (A. S.), A. S., D. S. (D. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Y. S., I. S. ir nepilnamečiai A. S., A. S., D. S., kurių atstovai pagal įstatymą yra Y. S. ir I. S. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-612, 613, 614, 615 ir 616 dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. piliečiams Y. S., I. S., A. S., D. S. ir A. S.; 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tenkinti prašymus. Be to, pareiškėjai prašo priteisti jų naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skunde (el. byla, I t., 7-19 psl.) nurodo, kad pareiškėjas Y. S., esantis Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) akcininkas ir direktorius, 2018 m. birželio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymus pakeisti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje jam ir jo nepilnamečiams vaikams – D. S., A. S. ir A. S.. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pateikė jo sutuoktinė I. S. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas).
Paaiškina, kad pareiškėjui Y. S. ir jo sutuoktinei I. S. priklauso po 50 procentų Bendrovės akcijų. Pareiškėjo įsteigta, valdoma ir vadovaujama Bendrovė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2013 metų. Iki 2017 metų Bendrovė vykdė statybos veiklą (apdailos, remonto, patalpų rekonstrukcijos ir kt.), o nuo 2017 metų taip pat veikia informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje. Per visą Bendrovės veiklos laikotarpį pareiškėjas Y. S. į Bendrovės veiklą investavo daugiau kaip 50 000 EUR asmeninių lėšų. Nuo 2013 metų pareiškėjui ir jo šeimos nariams ne kartą buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinį kartą pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kad Bendrovė nevykdė veiklos visą 6 mėnesių laikotarpį iki pareiškėjų kreipimosi dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo dienos (2018 m. birželio 20 d.) ir todėl neva neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjai laiko nepagrįstą Migracijos departamento Sprendimo teiginį, jog Bendrovės verslo planas negalėjo būti sudarytas anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d. Nurodo, kad verslo plane, kuris yra daugiausia orientuotas į 2018 metų Bendrovės veiklą, taip pat aprašyta ir Bendrovės veikla iki 2018 metų. Verslo plane nurodyta, kad 2017 metais Bendrovė be vykdomos statybų veiklos, taip pat pradėjo veikti informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, pradėjo bendradarbiauti su itin stambiu klientu – R. F. bendrove Mail.Ru LLC., kuriai teikė ir iki šiol teikia SMS žinučių siuntimo paslaugas ir iš kurios gavo pardavimo pajamų: 2017 m. spalio mėn. – 2466 EUR, 2017 m. lapkričio mėn. – 5248 EUR, 2017 m. gruodžio mėn. – 4518 EUR, o 2018 m. numatytas pajamų iš šio kliento padidėjimas mažiausiai du kartus. Be to, Migracijos departamentui pareiškėjas Y. S. pateikė Bendrovės sutarčių su pagrindiniais klientais ir tiekėjais kopijas, bei papildomai teismui teikia dalį Bendrovės išrašytų ir gautų sąskaitų nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Šie dokumentai, pasak pareiškėjų, patvirtina Bendrovės veiklos realumą, įskaitant laikotarpiu ne mažiau kaip 6 mėnesius iki Y. S. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Migracijos departamentas išvadą, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes neva nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, pareiškėjų teigimu, padarė formaliai vadovaudamasis tik faktu, kad pateiktos sutartys (tačiau ne visos) yra sudarytos su užsienio subjektais, visiškai neįvertinęs Bendrovės veiklos specifikos. Nurodo, kad be statybų veiklos Bendrovė taip pat veikia informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje – teikia pranešimų aptarnavimo, trumpųjų SMS žinučių siuntimo / nutraukimo, duomenų perdavimo paslaugas, taip pat yra užmezgusi verslo ryšius su Honkongo bendrove Comfort Way Limited, užsiima naujos kartos telekomunikacijų produkto – CwSIM-SIM kortelių platinimu. Kadangi ši veikla susijusi su telekomunikacijų ryšiais (nematerialaus pobūdžio produktas) bei jų priemonėmis, prielaidos paslaugų teikimui sudaromos Bendrovės buveinės valstybėje (šiuo atveju Lietuvos Respublikoje), visi darbiniai, žmogiškieji, finansiniai ir informaciniai ištekliai sutelkti Lietuvos Respublikoje, o paslaugos rezultatai (pavyzdžiui, žinučių ar kitų duomenų perdavimas) gali pasireikšti kitos valstybės teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas Sprendime pats pažymėjo, jog Bendrovės vykdoma veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, galėtų būti vykdoma bet kurioje valstybėje, todėl pareiškėjams nesuprantama ir prieštaringa Migracijos departamento išvada, kad dėl teikiamų paslaugų užsienio subjektams Bendrovės veikla neva turi būti traktuojama kaip vykdoma ne Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad Bendrovės teikiamų paslaugų gavėjai yra ir Lietuvos Respublikos subjektai, pavyzdžiui, UAB „Teleksas“, su kuria Bendrovė yra sudariusi 2018 m. sausio 10 d. pranešimų aptarnavimo sutartį Nr. AS201801/01. Nuo 2017 m. balandžio 24 d. Bendrovė yra įregistruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja Lietuvoje, turi jai suteiktą PVM mokėtojo kodą, o tai patvirtina, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą ir gauna pajamų, moka PVM į Lietuvos Respublikos biudžetą. Bendrovė iš vykdomos veiklos gaunamoms pajamoms ir kitoms atliekamoms finansinėms operacijoms naudoja tik Lietuvos Respublikos finansinėse institucijose atidarytas sąskaitas. Visi Bendrovės darbiniai, žmogiškieji, finansiniai ir informaciniai ištekliai yra Lietuvos Respublikoje. Bendrovė būtent Lietuvoje perka „dedikuoto serverio“ paslaugas iš UAB „Interneto vizija“, Lietuvoje perka buhalterinės apskaitos paslaugas iš UAB „BNM Finance“ (anksčiau – UAB „Baltic Net Media“), tik Lietuvoje vykdoma darbuotojų darbo užmokesčio apskaita, Bendrovė Lietuvoje perka virtualaus biuro paslaugas iš UAB „Hexanor property“, didžioji dalis darbuotojų darbo funkcijas atlieka Lietuvoje, paprastai savo gyvenamosios vietos adresu ir tik statybos srityje dėl gautų statybos darbų užsakymų užsienyje Bendrovė pagal poreikį komandiruoja savo darbuotojus į užsakovo valstybę. Visa tai parodo, kad pagrindinė Bendrovės turtinių ir mokestinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, o ne kitoje valstybėje. Faktą, kad Bendrovės veikla yra reali, pasak pareiškėjų, patvirtina ir Migracijos departamentui pateikti Bendrovės sąskaitų finansų įstaigose išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d. bei finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie rodo, kad Bendrovė generuoja realias metines pajamas, o 2017 metais jos veikla buvo pelninga.
Pažymi, kad Įstatymas neapibrėžia veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje sąvokos, todėl kiekvieną kartą pareiga nustatyti įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje faktą tenka Migracijos departamentui. Šiame kontekste pabrėžia, kad veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje sąvoka bei požymiai neturėtų būti aiškinami siaurai, nes tai pažeistų užsienio asmens – pareiškėjo Y. S. teises ir pagrįstus lūkesčius. Be to, tai sudarytų dirbtines sąlygas riboti užsienio investicijas į Bendrovę bei jos veiklą, arba nulemti draudimą Bendrovei užmegzti verslo santykius su užsienio klientais ar investuotojais, ir tokiu būdu didinti Bendrovės veiklos apimtis.
Teigia, kad Sprendime minimas Migracijos departamento 2018 m. birželio 21 d. raštas Nr. (15/4-13) 10K-25504, kuriuo paprašyta pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą, pareiškėjui Y. S. atsiųstas nebuvo, kadangi buvo išsiųstas klaidingu elektroninio pašto adresu. Tvirtina, kad šio rašto išsiuntimas nebuvo pakartotas ir tuomet, kai Migracijos departamento pareigūnė nustatė klaidą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas Y. S. nežinojo apie būtinybę pateikti Migracijos departamentui rašte nurodytus papildomus dokumentus ir jų pateikimo terminą. Neneigia, kad Bendrovės darbuotojas D. M. 2018 m. birželio 22 d. Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus – dviejų Bendrovės sutarčių su kontrahentais vertimus į lietuvių kalbą ir pažymą iš UAB „Mobiliuksas“ apie D. M. darbo joje laiką, tačiau tvirtina, kad apie šių dokumentų būtinumą pareiškėjui buvo pranešta dar prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo Migracijos departamente dieną. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas Y. S. sąmoningai neteikė Migracijos departamento pareikalautų papildomų dokumentų. Faktas, kad pareiškėjas Y. S. Migracijos departamentui nepateikė Bendrovės sudarytų kai kurių sutarčių vertimų į lietuvių kalbą, šiuo atveju neturėtų būti vertinamas kaip esminis trūkumas ar savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjų prašymų dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, nes kitos pateiktos Bendrovės sutartys su vertimais yra pakankamos Bendrovės veiklos pobūdžiui ir vykdymo faktui patvirtinti.
Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai laiko fiktyvia UAB „Mobiliuksas“ pažymą, kurioje nurodyta, kad D. M. dirba šioje įmonėje ne daugiau kaip 4 valandas, kadangi ją pasirašė pats šios bendrovės direktorius D. M. Pažymi, kad pagal UAB „Mobiliuksas“ įstatus šios bendrovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja jos vadovas, todėl joks kitas asmuo, išskyrus D. M., ir negalėjo pasirašyti bei išduoti minėtą pažymą. Atkreipia dėmesį, kad pats Migracijos departamentas reikalavo pateikti UAB „Mobiliuksas“ pažymą apie D. M. darbo laiką.
Dėl Sprendime nurodytos aplinkybės, kad vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą buvo nuvykta pareiškėjo Y. S. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur buto duris atidariusi jo savininkė paaiškino, kad pareiškėjas Y. S. su šeima šiuo adresu negyvena, paaiškina, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimo metu užsieniečio nereikalauja pateikti įrodymų, kad užsienietis jau faktiškai gyvena būtent prašyme nurodytu adresu, pakanka patalpų savininko įsipareigojimo ir sutikimo suteikti užsieniečiui patalpas ir leisti deklaruoti gyvenamąją vietą pakeisto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Būtent tokį patalpų savininko sutikimą pareiškėjas ir pateikė su prašymu pakeisti leidimą. Faktą, kad pareiškėjas Y. S. gyvena Lietuvoje, apklausos metu patvirtino Bendrovės darbuotojas D. M.
Nesutinka ir su Migracijos departamento išvadomis, kad Bendrovės darbuotojai O. R. ir D. M. Bendrovėje realiai nedirba ir įdarbinti tik formaliai, siekiant pareiškėjui Y. S. gauti / pasikeisti leidimą gyventi Lietuvoje. Nurodo, kad Sprendime minimi Bendrovės darbuotojai savo darbines funkcijas atlieka informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, todėl neprivalėjo žinoti Bendrovės kitos veiklos, kuri nėra niekaip susijusi su šių darbuotojų darbo funkcijų vykdymu. Apklausų metu darbuotojų nebuvo klausta apie Bendrovės veiklą bendrąja prasme – klausta tik apie jų Bendrovėje užimamas pareigas, vykdomas darbines funkcijas ir su tuo susijusią Bendrovės veiklos sritį. Teigia, kad darbuotojų apklausos vyko itin formaliai, užpildant trūkstamas vietas Migracijos departamento atstovų iš anksto paruoštame dokumente, o klausimai suformuluoti tokiu būdu ir atsakymus prašyta pateikti būtent taip, kad be didelių korekcijų juos pavyktų įrašyti į Migracijos departamento atstovų paruoštame apklausos dokumente esančius šabloninius sakinius. Tokiu būdu apklaustieji Bendrovės darbuotojai ne tik kad nepaminėjo Bendrovės statybos veiklos, bet ir jų nebuvo klausta apie kitas Bendrovės veiklas. Todėl Migracijos departamento Sprendime klaidingai interpretuojami darbuotojų D. M. ir O. R. paaiškinimai, siekiant formaliai pateisinti atsisakymą pareiškėjams pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Paaiškina, kad Bendrovė neturi fizinių veiklos patalpų (biuro), veikia virtualaus biuro pagrindu. Pažymi, kad įmonės veikla virtualaus biuro pagrindu nėra neįprasta ar įmonės veiklos fiktyvumą savaime patvirtinanti aplinkybė. Bendrovė, kaip privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, yra suinteresuota savo veiklą vykdyti mažiausiomis sąnaudomis, todėl nemato poreikio nuomotis veiklos patalpas vien tam, kad galėtų formaliai pagrįsti savo veiklą. Be to, kaip minima Sprendime ir kaip paaiškino patys darbuotojai, Bendrovės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, toje pačioje vietoje paprastai nesusirenka ir bendrose patalpose darbinių funkcijų neatlieka. Bendrovės darbuotojų darbo sritis (IT ir telekomunikacija) ir darbinių funkcijų pobūdis leidžia be jokių apribojimų ir be prisirišimo prie konkrečių patalpų vykdyti savo darbinę veiklą nuotoliniu būdu.
Šalies argumentai
Pareiškėjų tvirtinimu, iš abiejų Bendrovės darbuotojų paaiškinimų, kad jų darbo laikas yra nefiksuotas, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, kad jie nedirba Bendrovėje visą darbo laiką, kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Apklaustieji Bendrovės darbuotojai O. R. ir D. M., kaip minėta, dirba nuotoliniu būdu, todėl jų pateikti paaiškinimai, kad jų darbo laikas „nefiksuotas“ nereiškia, kad jie nedirba visos darbo dienos, o reiškia, kad jų darbo laikas nėra apibrėžtas konkrečiomis darbo valandomis (pavyzdžiui, nuo 8 val. iki 17 val.). Be to, nei vienas iš šių darbuotojų neturi teisinio išsilavinimo, todėl nebūtinai vartoja būtent Įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus terminus „visas darbo laikas“, „visa darbo diena“ ir pan.
Dėl Migracijos departamentui kilusių įtarimų, jog Bendrovėje nedirba nė vienas informacinių technologijų specialistas, pastebi, kad šiuo atveju išsilavinimas informacinių technologijų srityje nebūtinai išreiškia asmens patirtį, praktinius įgūdžius ir darbo kokybę. Teisės aktai nenumato specialiųjų reikalavimų privataus kapitalo bendrovės darbuotojams, kurie dirba informacinių technologijų bei telekomunikacijų srityje, ir jų kvalifikacijai, t. y. nėra draudžiama šioje srityje dirbti ir kitų specialybių asmenims.
Aplinkybė, jog O. R. Bendrovės direktorių – pareiškėją Y. S. matė tik vieną kartą, anot pareiškėjų, nėra neįprasta, atsižvelgiant į tai, kad šio darbuotojo darbas yra nuotolinio pobūdžio, darbo funkcijos atliekamos ne Bendrovės patalpose, be to, jis yra tiesiogiai pavaldus D. M., su kuriuo ir daugiausia bendrauja darbo reikalais. O. R. nežino Bendrovės akcininkų, tačiau darbuotojas ir neprivalo, o dažnu atveju – ir nežino bei nesidomi savo darbdavį valdančiais asmenimis, nes tai neturi jokios įtakos ar poveikio jo vykdomoms darbo funkcijoms (jokių pavaldumo, atskaitomybės teisinių ryšių nėra).
Atkreipia dėmesį, kad sutampa abiejų darbuotojų paaiškinimai dėl jų vykdomų darbinių funkcijų, nuotolinio darbo pobūdžio, klientų, pavaldumo santykių, Bendrovės direktoriaus asmenybės. Sprendime neginčijamas faktas, kad darbuotojams mokamas Įstatyme numatytas darbo užmokestis, kad Bendrovė tvarkingai moka su darbo santykiais susijusius mokesčius ir pan. Abu apklaustieji Bendrovės darbuotojai geranoriškai bendradarbiavo su Migracijos departamento atstovais, neatsisakė ir nevengė apklausos, pateikė atsakymus į visus užduotus klausimus.
Pabrėžia, kad siekis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat faktinis gyvenimas Lietuvoje pagal įgytą leidimą nereiškia leidimą turinčio ar jo siekiančio asmens pareigą nutraukti visus ir bet kokius ryšius su savo pilietybės valstybe bei joje veikiančiais paslaugų teikėjais. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas savo asmeninėms pajamoms pagrįsti pateikė R. F. veikiančio Alfa-banko sąskaitos išrašą ar kad savo vieną iš darboviečių nurodė Rusijos bendrovę, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo Y. S. nesieja glaudūs ryšiai su Lietuvos Respublika. Paaiškina, kad Y. S. Alfa-banko paslaugomis naudojasi ilgą laiką, šio banko paslaugomis yra visiškai patenkintas, o galimybė visas reikiamas finansines operacijas atlikti per elektroninės bankininkystės sistemą lemia tai, kad poreikio atsidaryti asmeninę sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke tiesiog nėra. Sprendime neginčijamas faktas, kad pareiškėjui Y. S. mokamas jo darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Be to, Įstatymas nedraudžia leidimo gyventi Lietuvoje prašančiam asmeniui laisvu nuo pagrindinės veiklos Lietuvos Respublikoje užsiimti kita veikla, įskaitant veiklą jo pilietybės valstybėje. Pareiškėjas Y. S., sąžiningai siekdamas atskleisti Migracijos departamentui visas aplinkybes, nurodė, kad taip pat yra Rusijos bendrovės OOO „Aktiv Technology“ direktorius, tačiau pažymi, kad pareiškėjas yra tik registruotas minėtos bendrovės direktoriumi (iš direktoriaus pareigų jis atšauktas nebuvo ir kitas direktorius nebuvo paskirtas), jo veikla minėtoje bendrovėje yra minimali, o pagrindinė veikla yra Bendrovėje Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjai daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, formaliai įvertino jų prašymų pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neįsigilino į Bendrovės veiklos pobūdį ir specifiką. Pareiškėjas Y. S. ir jo vadovaujama bei kartu su sutuoktine I. S. kontroliuojama Bendrovė atitinka visus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, pareiškėjas Y. S. atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat kitus Įstatyme numatytus reikalavimus. Migracijos departamentui pateikti dokumentai ir duomenys, siekiant pareiškėjams gauti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje, atitinka tikrovę, pareiškėjo Y. S. ir jo šeimos pagrindinė finansinių, veiklos ir socialinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, Bendrovės veikla yra reali ir tą patvirtina ne tik Migracijos departamentui bei teismui pateikti dokumentai bei duomenys, tačiau ir faktas, kad Bendrovė iš savo tiesioginės veiklos gauna pajamų ir veikia pelningai. Kadangi pareiškėjos I. S. prašymas pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje pateiktas tuo pagrindu, kad I. S. yra pareiškėjo Y. S. sutuoktinė (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pareiškėjams A. S., D. S. ir A. S. prašyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie yra pareiškėjo Y. S. nepilnamečiai vaikai (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šie asmenys taip pat atitinka visus Įstatyme numatytus reikalavimus. Todėl Migracijos departamento priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
A. M. departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, I t., 43-47 psl.). Paaiškino, kad išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. rugpjūčio 10 d. konstatavo, kad pareiškėjas Y. S. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (Bendrovės verslo planas, sutartys) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo Y. S. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (bendrovės verslo planas sudarytas vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, sutartys sudarytos su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis), taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas Y. S., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje). Tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Y. S. ir jo šeimos nariams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atkreipia dėmesį, kad pateiktame kartu su pareiškėjo Y. S. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Bendrovės verslo plane nurodyta, jog Bendrovės pagrindinė veikla iki 2016 m. buvo statybos ir remonto paslaugų teikimas, o nuo 2017 m. Bendrovė sėkmingai įžengė į informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorių bei pradėjo vystyti abi veiklos šakas lygiagrečiai. 2017 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė priėmė sprendimą įkurti virtualų biurą bei leisti Bendrovės administracijos darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Bendrovės verslo plane nenurodyta jo sudarymo data (nurodyti tik metai – 2018), o tai reiškia, kad anksčiausiai jis galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio 2 d., o turėjo būti sudarytas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, t. y. – 2017 m. gruodžio 20 d., todėl šis dokumentas nepatvirtina, kad Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą. Atsakovas darydamas šią išvadą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose (šiuo atveju – Bendrovės įstatuose) nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą. Be to, Bendrovė tokią veiklą turi vykdyti tam tikrą nustatytą minimalų laikotarpį, t. y. bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo (šiuo atveju – nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.).
Dėl skundo argumentų, kad Migracijos departamentas privalėjo įsigilinti į pareiškėjo Y. S. pateiktus dokumentus ir esant neaiškumų dėl juose pateiktų aplinkybių, sudarymo datos, papildomai apklausti pareiškėją Y. S., pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą tenka būtent užsieniečiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį Nr. eA-4312-556/2018). Teisės aktuose nėra įtvirtinta besąlyginė Migracijos departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Nurodo, kad užsieniečių prašymo nagrinėjimo metu buvo atliktas pareiškėjo Y. S. įmonės patikrinimas, apklausti įmonės darbuotojai, įvertinti užsieniečių Migracijos departamentui pateikti duomenys. Mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame sprendime.
Nagrinėjant pareiškėjo Y. S. pateiktus dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Visos sutartys, išskyrus sutartį su UAB „Teleksas“, sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, o minėta sutartis sudaryta tik 2018 m. sausio 10 d., taigi ji nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos. Statybos vykdomos tik užsienio valstybėse. Bendrovės verslo plane minima, kad 2018 m. pagal išankstinius susitarimus su užsakovais Bendrovė atliks statybos ir remonto darbus 4 objektuose Vokietijoje. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, kaip teigiama Bendrovės verslo plane, kol kas bendradarbiaujama su vieninteliu užsakovu – R. F. registruota įmone Mail.Ru, tačiau planuojama „glaudinti ryšius“ su Honkonge registruota įmone ComfortWay, platinant šios įmonės sukurtą produktą CwSIM - SIM korteles, leidžiančias naudotis duomenų perdavimo paslaugomis už žymiai mažesnę kainą, nei siūlo tradiciniai ryšio operatoriai.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad nors Įstatymo 45 straipsnio 1 punktas nenustato, jog investuotojas, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar pratęsti galiojimą teisėtos veiklos pagrindu, privalo užtikrinti, jog jo įmonė turėtų verslo partnerių būtent Lietuvos Respublikoje, tačiau būtent bendradarbiavimas su partneriais Lietuvoje yra vienas iš kriterijų, pagrindžiančių vykdomos veiklos realumą Lietuvos Respublikoje (2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4128-438/2018). Pareiškėjų nurodyta pranešimų aptarnavimo sutartis su UAB „Teleksas“ nepatvirtina bendradarbiavimo su partneriais Lietuvoje, o yra susijusi tik su paslaugų teikimu Bendrovei. Atsakovui įtarimą sukėlė ir tai, kad Bendrovėje, teikiančioje informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas, nedirba nei vienas IT specialistas. Mano, kad pagal savo veiklos pobūdį Bendrovė savo ūkinę komercinę veiklą galėtų vykdyti bet kurioje valstybėje.
Nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 21 d. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą Nr. (15/4-13) 10K-25504 dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo, kuriame pareiškėjo Y. S. buvo prašoma iki 2018 m. liepos 1 d. pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą, sudarytų Bendrovės sutarčių vertimus į lietuvių kalbą, išsamų aprašymą, kokias konkrečiai funkcijas atlieka darbuotojai, taip pat ir pareiškėjas Y. S., darbuotojų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, pažymą iš UAB Mobiliuksas“ apie D. M. darbo joje laiką arba darbo sutartį, sudarytą su šia bendrove. Kaip skunde nurodo pareiškėjas, minėtas raštas buvo išsiųstas neteisingu el. pašto adresu, tačiau pastebėjus šią klaidą, raštas tą pačią dieną buvo pakartotinai išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu pareiškėjo Y. S. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taip pat nurodo, kad siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau - Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą Nr. 10K- 10739 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašoma apklausti Bendrovės darbuotojus D. M. ir O. R. apie jų darbo funkcijas, kokiu laiku jie dirba, kaip jiems mokamas darbo užmokestis, išvardinti Bendrovės klientus, o taip pat patikrinti pareiškėjų nurodytą prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovės darbuotojas D. M. 2018 m. birželio 22 d. pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus apie Bendrovės veiklą: sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 3 d. su Švedijoje registruota įmone Limavi AB, vertimą į lietuvių kalbą (pagal šią sutartį minėta įmonė įsipareigoja suteikti techninę infrastruktūrą, reikalingą teikti didelio kiekio trumpųjų žinučių nutraukimo ir dvipusių trumpųjų žinučių paslaugas Ukrainos teritorijoje) bei sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 7 d. su Honkonge registruota įmone Comfort Way Limited, vertimą į lietuvių kalbą (pagal šią sutartį bendrovė įsipareigoja suteikti techninę infrastruktūrą, reikalingą, kad minėta Honkongo įmonė galėtų teikti didelio kiekio trumpųjų žinučių nutraukimo ir dvipusių trumpųjų žinučių paslaugas Austrijos, Čekijos Respublikos, Vokietijos, Slovakijos ir Ukrainos teritorijose); UAB „Mobiliuksas“ pažymą, kurioje nurodyta, kad D. M. dirba šioje įmonėje ne daugiau kaip 4 valandas per dieną. Nagrinėjant šiuos dokumentus apie Bendrovės veiklą, įtarimai dėl jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje tik sustiprėjo. Daro išvadą, kad pateikti sutarčių vertimai nepaneigia fakto, jog Bendrovės veikla informacinių ir telekomunikacinių technologijų srityje vykdoma ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. UAB „Mobiliuksas“ pažyma apie D. M. darbo joje laiką pasirašyta paties D. M., kuris yra šios įmonės direktorius, todėl Migracijos departamentas suabejojo pateikto dokumento objektyvumu.
Nurodo ir tai, kad Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai apklausė Bendrovės darbuotojus O. R. ir D. M., iš kurių žodžių surašė paaiškinimus. Bendrovės darbuotojai savo parašais patvirtino duotų paaiškinimų teisingumą, kuriais nėra pagrindo abejoti. Bendrovės darbuotojai O. R. ir D. M. nurodė, kad Bendrovė užsiima tik informacinių ir telekomunikacinių technologijų paslaugų teikimu bei interneto ryšio pardavimu užsienyje, o apie kitą Bendrovės verslą – statybas – net neužsiminė.
Nagrinėjant Migracijos valdybos Bendrovės patikrinimo rezultatus, padaryta išvada, kad yra rimtas pagrindas įtarti, jog Bendrovės darbuotojai O. R. ir D. M. realiai Bendrovėje nedirba, o įdarbinti joje formaliai, tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Abu darbuotojai nurodė, kad dirba nefiksuotą darbo laiką (D. M. dirba UAB „Mobiliuksas“, kurios akcininkas bei direktorius yra, patalpose). Darbuotojai, nežinojo, kad Bendrovė užsiima dar ir statybomis, neįvardino kitų Bendrovės darbuotojų, o nurodė tik vienas kitą. Migracijos departamentas įvertino ir tai, kad vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą, buvo nuvykta pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buto, esančio šiuo adresu, duris atidariusi jo savininkė N. A. paaiškino, kad toks užsienietis bei jo šeimos nariai negyvena. Šiuo atveju pareiškėjų teiginiai, kad užsieniečiai apsigyvens nurodytu adresu tik po leidimo laikinai gyventi pakeitimo, laikyti gynybine pareiškėjų pozicija, nes prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi yra aiškiai nurodytas gyvenamosios vietos adresas, kuriuo užsieniečiai gyvena.
Pažymi ir tai, kad, nagrinėjant pareiškėjų prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nustatyta, kad pareiškėjas Y. S. savo gyvenamosios vietos adresą buvo nurodęs: (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šis adresas buvo užbrauktas ir užrašytas kitas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 5 ir 6 eilutėse savo sutuoktinės ir savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresus jis taip pat nurodė šį adresą. Atkreipia dėmesį, kad pateikdamas savo nepilnamečių vaikų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, pareiškėjas Y. S. parašė paaiškinimą, jog jo vaikai planuoja mokytis Lietuvos Respublikoje ir, kitą kartą pateikiant prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tuo pačiu patvirtindamas, kad jo vaikai Lietuvoje negyvena. Taip pat pažymi, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.4. eilutėje pareiškėjas Y. S. nurodė savo dabartinės darbovietės pavadinimą - OOO “Aktiv Tehnology”, Moscow, ir pareigas - direktorius, o 8.10 eilutėje nurodė turintis Lietuvos Respublikoje ryšių tik su vienu asmeniu - Bendrovės darbuotoju D. M. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas Y. S., nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. turėjęs galiojančius leidimus laikinai gyventi, neturi kitų ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis tik sustiprina įtarimus dėl tikrojo minėto užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir leidžia atsakovui daryti išvadą, kad pareiškėjo Y. S. nesieja glaudūs ryšiai su Lietuvos Respublika. Įtarimą sustiprina ir tai, kad pareiškėjas Y. S. kaip lėšas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtinantį dokumentą pateikė Alfa- banko, esančio R. F., išduotą pažymą apie šiame banke minėto užsieniečio vardu atidarytos einamosios sąskaitos likutį. Tai reiškia, kad pareiškėjas Y. S. nepatiki savo piniginių lėšų Lietuvos Respublikoje įregistruotoms kredito ar finansų įstaigoms. Kartu tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad pareiškėjas Y. S. nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje, o leidimas laikinai gyventi jam reikalingas ne tam, kad užsiimtų ekonomine veikla Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad minėtas užsienietis nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos daugkartinės nacionalinės vizos D išdavimo jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, kai jo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas pasibaigė, tik patvirtina faktą, kad šis užsienietis nedalyvauja Bendrovės veikloje, o leidimas laikinai gyventi jam reikalingas kitu tikslu, galimai, laisvai keliauti po Šengeno erdvę.
Nagrinėjant pareiškėjo Y. S. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo duomenų visumoje buvo įvertinta, kad Bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nors ir nurodyta, kad jie dirba nuotoliniu būdu, tačiau šios darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes Migracijos departamentui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl minėtų darbuotojų nuotolinio darbo (pavyzdžiui, šalių susitarimai dėl nuotolinio darbo), kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Šiuo atveju dėl skundo argumentų, susijusių su virtualiu biuru nepasisako, nes ginčijamame sprendime nebuvo nagrinėjamas Bendrovės patalpų klausimas.
Atsižvelgiant į visa tai, kad pareiškėjas Y. S. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, o pareiškėjo šeimos nariai neatitinka sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu pagrįstai atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo šeimos nariams, kadangi jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Surinktų duomenų visuma, anot atsakovo, taip pat patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio Y. S. tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas Y. S. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymi, kad ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą. Be to, ginčijame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Nustatytos aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjams, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pareiškėjas Y. S. paaiškino, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekia, nes Lietuvoje nori gyventi su visa savo šeima. Bendrovė, kuriai vadovauja Lietuvoje, statybos veiklą vykdo sezoniškai. Darbuotojus samdo konkrečiam objektui, nes išlaikyti darbuotojus nuolat finansiškai nenaudinga. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklą vykdo pasitelkdami asmenis užsienio valstybėse. Šiai veiklai skirtos įrangos Lietuvoje neturi, ją pagal sutartis nuomojasi.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Y. S. 2018 m. birželio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (el. byla, II t., 11-21 psl.). Pareiškėjas Y. S. kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., R. F. piliečio paso kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. verslo planą, R. F. akcinės bendrovės „Alfa-Bankas“ 2018 m. birželio 13 d. pažymą apie pareiškėjo Y. S. turimas pinigines lėšas šiame banke, darbo sutarties, pagal kurią Y. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kopiją, 2017 m rugpjūčio 25 d. Virtualaus biuro paslaugų teikimo sutarties Nr. 20170825-1, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “Hexanor property“, kopiją, 2014 m. spalio 20 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. BNMF140804, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos su UAB „Baltic Net Media“, kopiją; Darbų atlikimo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Krahenbad Hotel“, kopiją, 2018 m. gegužės 7 d. Paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Comfort Way Limited“, kopiją, 2017 m. liepos 6 d. Žinučių perdavimo paslaugos sutarties Nr. 2017-07-06-01, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir LLC Mail.Ru anglų ir rusų kalbomis, kopiją, 2017 m. rugpjūčio 3 d. aptarnavimo sutarties, sudarytos su Švedijoje registruota įmone Limavi AB, anglų kalba, kopiją, 2017 m. rugsėjo 5 d. aptarnavimo sutartį, sudarytą su Čekijos Respublikoje registruota įmone Comfortway s.r.t., anglų kalba kopiją, pranešimų aptarnavimo sutarties Nr. AS201801/01, sudarytos su UAB „Teleksas“ anglų kalba, kopiją, pranešimų aptarnavimo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 16 d. su Jungtinėje Karalystėke registruota įmone Infobip Ltd anglų kalba, kopiją, UAB Medicinos banko bei UAB „Paysera“ sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d. ir kitus dokumentus (el. byla, II t., b. l. 22-79, psl.; II t. , 143-189, 171-190, 192-201, 399-417, 456-471 psl.).
Pareiškėjas Y. S. tą pačią dieną taip pat pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi savo nepilnamečiams vaikams A. S., A. S. ir D. S. šeimos susijungimo pagrindu (el. byla, II t., b. l. 80-90, 329-304, 348-356 psl.). Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi 2018 m. birželio 20 d. tuo pačiu pagrindu pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė I. S. (el. byla, II t., 242-254 psl.).
Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (15/4-13)10K-25504 kreipėsi į pareiškėją Y. S., prašydamas iki 2018 m. liepos 1 d. pateikti dokumentus apie UAB „Aurora sprendimai“ veiklą: sudarytų Bendrovės sutarčių vertimus į lietuvių kalbą; išsamų aprašymą, kokias konkrečiai funkcijas atlieka darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas; darbuotojų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus; pažymą iš UAB „Mobiliuksas“ apie D. M. darbo joje laiką arba darbo sutartį, sudarytą su šia bendrove. Šis raštas išsiųstas el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, II t., 126, 453, 505 psl.)
Migracijos departamento Imigracijos skyrius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau - Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriui 2018 m. birželio 21 d. išsiuntė raštą Nr. 10K- 10739 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašė apklausti Bendrovės darbuotojus D. M. ir O. R. apie jų darbo funkcijas, kokiu laiku jie dirba, kaip jiems mokamas darbo užmokestis, išvardinti Bendrovės klientus, o taip pat patikrinti pareiškėjo Y. S. nurodytą prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. byla, II t., 451 psl.).
Migracijos valdyba 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 10-S-74603(146-10) pateikė Bendrovės patikrinimo medžiagą (el. byla, I t., 472-475 psl.).
Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, paties surinktus viešųjų registrų duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, skundžiamu sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi (el. byla, I t., 127- 134 psl.).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).
Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.
Pareiškėjas Y. S. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šią veiklą pareiškėjas Y. S. grindė tuo, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Prašymo pateikimo dieną pareiškėjas Y. S. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (el. byla II t.,193-194 psl.).
Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas Y. S., ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. birželio 19 d., pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Y. S., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2015 m. liepos 9 d., Bendrovės teisinė forma įregistruota Juridinių asmenų registre – individuali įmonė. 2015 m. birželio 27 d. įmonės savininkas priėmė sprendimą pertvarkyti įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės akcijas lygiomis dalimis valdo du akcininkai – Y. S. ir I. S.. Įmonės vadovas yra Y. S.. Įmonės įstatinis kapitalas – 29 000 Eur. 2015 m. liepos 10 d. Juridinių asmenų registre yra įregistruoti Bendrovės įstatai. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovės pavadinimas iš UAB „Yra-Statyba“ pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, jos patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais (el. byla, II t., 446, 447-448 psl.).
Verslo plane taip pat nurodoma, kad iki 2016 m. Bendrovės pagrindinė veikla buvo statybos ir remonto paslaugų teikimas, o nuo 2017 m. Bendrovė sėkmingai įžengė į informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorių bei pradėjo vystyti abi veiklos šakas lygiagrečiai. Statybų sektoriuje Bendrovė mato galimybę teikti kokybiškas statybos bei remonto paslaugas Vakarų Europos verslo klientams, darbams atlikti komandiruojant Lietuvos bei kitų Rytų Europos šalių aukštos kvalifikacijos statybininkus. 2018 metais pagal išankstinius susitarimus su užsakovais Bendrovė turės atlikti statybos ir remonto darbus 4 objektuose Vokietijoje. 2018 metais bus tęsiamas 2017 metais pradėtas bendradarbiavimas su itin stambiu SMS žinučių siuntimo užsakovu – Rusijos bendrove Mail.Ru LLC. Taip pat pirmame metų ketvirtyje planuojamas SMS žinučių sutarčių pasirašymas su viena Lietuvos bei vien Honkongo telekomunikacijos įmonių. 2018 metais taip pat bus glaudinami ryšiai su Comfort Way Limited kompanija, tobulinant bei platinant jų sukurtą produktą CwSIM – SIM korteles, leidžiančias naudotis duomenų perdavimo paslaugomis keliaujant už žymiai mažesnę kainą nei siūlo tradiciniai ryšio operatoriai.
Migracijos departamentas Sprendime atkreipė dėmesį, kad Bendrovės verslo plane nenurodyta jo tiksli sudarymo data, nurodyti tik metai – 2018. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, kad anksčiausiai jis galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio 2 d., todėl šis dokumentas nepatvirtina, kad Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą. Kartu tai reiškia, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje yra konstatavęs, kad „vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose (šiuo atveju – Bendrovės įstatuose) nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą. Be to, Bendrovė tokią veiklą turi vykdyti tam tikrą nustatytą minimalų laikotarpį, t. y. bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas Y. S. skunde nurodo, jog Bendrovės verslo planas buvo sudarytas apie 2017 m. gruodžio 20 d. bei apima ir 2017 m. laikotarpį, šių aplinkybių objektyviais įrodymais nepagrindė. Analizuojant verslo plano turinį, matyti, kad jame iš esmės kalbama apie 2018 metus ir Bendrovės ateities viziją – numatomus atlikti darbus. Bendrovė verslo plane tik abstrakčiai nurodė, kad iki 2016 m. jos pagrindinė veikla buvo statybos ir remonto srityje, o nuo 2017 m. veiklų sąrašas prasiplėtė, pradėjo veikti informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuje. Jokių konkrečių darbų, kurie apimtų laikotarpį mažiausiai nuo 2017 m. gruodžio 20 d., verslo plane nenurodyta. Todėl tai, kad verslo plano tituliniame lape nurodyti tik 2018 metai, nenurodant tikslios dokumento sudarymo datos, leidžia daryti išvadą, kad jis sudarytas būtent 2018 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta Migracijos departamento išvada, kad Bendrovė objektyviai negalėjo pagal pateiktą verslo planą vykdyti veiklos nuo 2017 m. gruodžio 20 d., nes Bendrovės verslo planas buvo parengtas vėliau, t. y. 2018 m. sausio 2 d. Byloje duomenų, kad Bendrovė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą vykdė pagal anksčiau nei 2018 sausio 2 d. sudarytą verslo planą, nėra.
Pažymėtina ir tai, kad vien verslo plano pateikimas pats savaime nepatvirtina Bendrovės realios veiklos. Todėl Migracijos departamentas pareiškėjo Y. S. prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu atliko ne tik su prašymu pateiktų dokumentų vertinimą, bet ir pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai atlikti Bendrovės patikrinimą bei paprašė pateikti papildomus Bendrovės veiklos įrodymus.
Išanalizavus pareiškėjo Y. S. pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių sutarčių ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų realią Bendrovės veiklą pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Kaip matyti, pareiškėjo Y. S. pateiktos sutartys, išskyrus paslaugų teikimo sutartį, sudarytą 2018 m. sausio 10 d. su UAB „Teleksas“, yra sudarytos su užsienyje registruotomis įmonėmis. Pareiškėjas Y. S. teismo posėdyje paaiškino, kad Bendrovė statybos ir remonto paslaugų veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė užsienio valstybėse, šiai veiklai vykdyti sezoniškai samdydama darbuotojus Lietuvoje ir juos komandiruodama į užsienį. Tokia veiklos schema aptarta ir Bendrovės 2018 metų verslo plane. Dėl informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos pareiškėjas paaiškino, kad jokios įrangos šiai veiklai vystyti Bendrovė nėra įsigijusi, SMS žinučių perdavimo paslaugas perka ir paslaugos palaikymo įrangą nuomojasi iš trečiųjų asmenų užsienyje. Kaip nurodyta Bendrovės verslo plane, nuo 2017 metų Bendrovė bendradarbiauja su vieninteliu verslo partneriu šioje veiklos srityje – Rusijos kompanija Mail.Ru LLC, o 2018 metais planuoja užmegzti ryšius su Honkongo įmone ir platinti šios įmonės produktą CwSIM – Sim korteles. Minėta sutartis su UAB „Teleksas“ taip pat nepatvirtina Bendrovės veiklos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, kadangi sudaryta 2018 m. sausio 10 d.
Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentui abejonių dėl Bendrovės veiklos realumo sukėlė ir tai, kad informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklai vykdyti Bendrovėje nėra atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų. Pareiškėjas šią aplinkybę aiškina tuo, kad jokios specialios kvalifikacijos šiai veiklai vykdyti nereikia, kadangi šioje srityje ji veikia kaip tarpininkas parduodama produktą galutiniam vartotojui. Už šią veiklos sritį Bendrovėje atsakingi projektų vadovas ir vadybininkas tik ieško klientų, kuriems Bendrovė, kaip tarpininkas, parduoda galutinį produktą, sukurtą trečiųjų asmenų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant Bendrovės veiklos patikrinimą, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai apklausė Bendrovės darbuotoją O. R. (iš jo žodžių surašytas paaiškinimas). Šis darbuotojas paaiškino, kad Bendrovėje dirba nuo 2018 m. balandžio 3 d. vadybininku. Įsidarbinti Bendrovėje jam pasiūlė jo pažįstamas D. M., dirbantis Bendrovėje projektų vadovu, o darbo sutartį jis pasirašė su direktoriumi Y. S., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „Baltic Net Media“, kuri tvarko Bendrovės buhalterinę apskaitą, biure. Bendrovė, anot jo, atstovauja Honkongo kompaniją Comfort Way. Bendrovė užsiima internetinio ryšio pardavimu užsienyje. Biuro Bendrovė neturi. Jis dirba nuotoliniu būdu, savo namuose, naudodamas asmeninį kompiuterį, o interneto paslaugas jis apmoka pats, darbdavys jų nekompensuoja. Jo teigimu, jo darbo diena – nefiksuota. Su D. M. jis bendrauja kiekvieną dieną asmeniškai arba telefonu, nes jis yra jam pavaldus, o direktorių Y. S. jis matė vieną kartą, kai pasirašinėjo darbo sutartį. O. R. teigimu, jis Bendrovėje atsakingas už klientų paiešką, jis ieško klientų Google programoje ir siūlo jiems GSM korteles, kurių kaina yra 15 Eur. Jis išvardino keletą bendrovės klientų - UAB „Teleksas“, estų kompaniją „Top connect Estija“, anglų „Mava Holding LTD UK“. Anot jo, jis baigė vidurinę mokyklą, kur reklamuojamos Bendrovės paslaugos bei kas yra Bendrovės akcininkai, jis nežino (el. byla, II t., 486-487 psl.).
Patikrinimo metu taip pat buvo apklaustas kitas bendrovės darbuotojas – D. M. (iš jo žodžių surašytas paaiškinimas), kuris paaiškino (el. byla, II t., 477-478 psl.), kad Bendrovėje dirba nuo 2017 m rugsėjo 1 d. projekto vadovo pareigose. Jis taip pat yra ir UAB „Mobiliuksas“, kuri užsiima ryšio įrangos remontu, akcininkas ir direktorius. Bendrovė, anot jo, užsiima komunikacinių paslaugų teikimu. Bendrovė turi virtualų ofisą. Jo darbo diena – nefiksuota, jis dirba nuotoliniu būdu UAB „Mobiliuksas“ biure, adresu: Verkių g. 34A-201, Vilnius, priklausančiu minėtai bendrovei kompiuteriu, o interneto paslaugas apmoka pats. Įsidarbinti Bendrovėje jam pasiūlė UAB „Baltic Net Media“, kuri tvarko Bendrovės buhalterinę apskaitą. Jis užsiima SIM kortelių platinimu ir pačių technologijų pardavimu. Be jo, Bendrovėje dar dirba O. R., kuris taip pat užsiima specialiųjų SIM kortelių platinimu. Klientų paieška Bendrovėje užsiima jis ir O. R.. Nurodė keletą Bendrovės klientų – UAB „Teleksas“, UAB „CDC Telecom“, anglų kompaniją „Infobip LTD“, JAE įmonę „Caspella FZE“, švedų „Limavi AB“. Jo teigimu, Bendrovės paslaugos reklamuojamos interneto portaluose Linkedin ir Telcoprofessionals. Jis pažįsta Bendrovės akcininką Y. S., su kuriuo bendrauja asmeniškai, telefonu ar el. paštu. Anot jo, Y. S. gyvena Lietuvoje, paskutinį kartą jis jį matė prieš 2 savaites.
Nagrinėjant pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo duomenų visumoje buvo įvertintos ir Bendrovės darbuotojų darbo sutartys (el. byla, II t., 481-484, 488-490 psl.). Pažymėtina, kad nors jose nurodyta reikalavimų, nes Migracijos departamentui, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tačiau šios darbo sutartys sudarytos nesilaikant nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl minėtų darbuotojų nuotolinio darbo (pavyzdžiui, šalių susitarimai dėl nuotolinio darbo), kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojais apklausti O. R. ir D. M. parodė, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu. D. M. nurodė, kad darbui Bendrovėje naudoja UAB „Mobiliuksas“ kompiuterinę techniką ir kitas darbo priemones, dirba šios bendrovės patalpose, o O. R. parodė, kad darbo funkcijoms atlikti naudojasi nuosava kompiuterine technika. Sudarant darbo sutartis dėl darbo nuotoliniu būdu, su darbdaviu nebuvo aptartas aprūpinimas darbo priemonėmis. D. M. paaiškino, kad jokios sutarys su UAB „Mobiliuksas“ dėl darbo priemonių panaudos nebuvo sudarytos. Projektų vadovas D. M. nurodė, kad yra atsakingas už verslo projektų kūrimą, tačiau negalėjo konkrečiai paaiškinti, kuo pasireiškia Projektų kūrimas. Nurodė, kad projektų aprašymų raštu nedaro. O. R. teismo posėdyje parodė, kad jo funkcija ieškoti klientų internete. Nei apklausų Migracijos valdyboje, nei teismo posėdyje metu, Bendrovės darbuotojai nenurodė, kad Bendrovė užsiima ir kita veikla. Abu darbuotojai nurodė, kad jų darbo laikas nefiksuotas.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvadą, kad yra rimtas pagrindas įtarti, kad Bendrovės darbuotojai O. R. ir D. M. realiai Bendrovėje nedirba, o įdarbinti joje formaliai, tik tam, kad pareiškėjas Y. S. atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjo Y. S. teiginys, kad atsakovas neteisingai interpretuoja darbuotojų paaiškinimus, tame tarpe ir dėl darbo laiko, yra nepagrįstas, kadangi teisme liudytojais apklausti Bendrovės darbuotojai patvirtinto raštu užfiksuotuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybės, D. M. Bendrovės paskirtas užduotis vykdė UAB „Mobiliuksas“ patalpose ir naudojo darbo priemones be jokio sutarto atlygio, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo UAB „Mobiliuksas“ išduota pažyma apie D. M. darbą šioje bendrovėje, kurią ir pasirašė pats D. M. (el. byla, II t., 415 psl.). Pareiškėjo teiginius, kad D. M. yra UAB „Mobiliuksas“ vadovas ir turi teisę išduoti tokią pažymą, teismas vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Be to, vien tai aplinkybė, kad su minėtais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, jiems mokamas darbo užmokestis ir už juos mokamos socialinio draudimo įmokos neįrodo, jog minėti darbuotojai realiai dirbo šioje Bendrovėje, siekė Bendrovės verslo plane numatytų rezultatų.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų dokumentų visumą, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, Bendrovėje dirbančius darbuotojus) neatitinka tikrovės. Bendrovės veikla iš esmės orientuota į užsienio rinką, jos specifika lemia, kad tokia veikla gali būti vystoma bet kurioje valstybėje. Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu verslo partnerių Lietuvoje neturėjo. Pareiškėjo pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, Bendrovės banko sąskaitos išrašai negali būti patikimais Bendrovės veiklos Lietuvoje įrodymais.
Pareiškėjo Y. S. paaiškinimai, kad Bendrovė planuoja įgyvendinti statybos projektus Lietuvoje nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Pareiškėjas Y. S. neįrodė, kad jo gyvenimas Lietuvoje yra būtinas Bendrovės veiklai vystyti.
Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Be to, pareiškėjas Y. S. spręsti su Bendrove susijusių klausimų į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti su galiojančia viza.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Y. S. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi savo gyvenamosios vietos adresą buvo nurodęs: (duomenys neskelbtini). Vėliau šis adresas buvo užbrauktas ir užrašytas kitas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o prašymo 5 ir 6 eilutėse savo sutuoktinės ir savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresus jis taip pat nurodė šį adresą.
Vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą, buvo nuvykta pareiškėjo Y. S. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buto, esančio šiuo adresu, duris atidariusi jo savininkė N. A. paaiškino, kad toks užsienietis bei jo šeimos nariai nurodytu adresu negyvena.
Šias aplinkybes pareiškėjas Y. S. aiškina tuo, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimo metu užsieniečio nereikalauja pateikti įrodymų, kad užsienietis jau faktiškai gyvena būtent prašyme nurodytu adresu, pakanka patalpų savininko įsipareigojimo ir sutikimo suteikti užsieniečiui patalpas ir leisti deklaruoti gyvenamąją vietą pakeisto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi yra aiškiai nurodyta pateikti gyvenamosios vietos adresą, kuriuo pareiškėjas gyvena, todėl pateikus adresą, kuriuo pareiškėjas negyvena, buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas Y. S. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Y. S. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad iki šiol gyveno adresu Panerių g. 6, Vilniuje. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad šiuo adresu yra įsikūrę svečių namai (UAB „Vilniaus apartamentai“).
Pareiškėjas Y. S. skunde teigia, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 21 d. rašto Nr. (15/4-13)10K-25504 kuriame prašoma iki 2018 m. liepos 1 d. pateikti dokumentus apie UAB „Aurora sprendimai“ veiklą jis negavo, kadangi jis buvo siunčiamas neteisingu elektroninio pašto adresu, todėl laiku negalėjo įvykdyti Migracijos departamento įpareigojimo. Migracijos departamentas pripažįsta aplinkybę, kad minėtas raštas pareiškėjui iš pradžių buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, II t., 126 psl.), kuris yra neteisingas. Pastebėjus šią klaidą, rašto išsiuntimas tą pačią dieną buvo pakartotas pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu korespondencijai: (duomenys neskelbtini). Atsakovo paaiškinimus dėl rašto išsiuntimo patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi, skundo teiginiai, kad pareiškėjas Y. S. negavo minėto rašto laikytini nepagrįstais.
Vertindamas pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva, Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.4. eilutėje nurodė savo dabartinės darbovietės pavadinimą OOO “Aktiv Tehnology”, Moscow, ir pareigas - direktorius, o 8.10 eilutėje nurodė turintis Lietuvos Respublikoje ryšių tik su vienu asmeniu - Bendrovės darbuotoju D. M.. Pareiškėjas naudojasi tik R. F. registruoto banko paslaugomis. Teismo posėdyje paklaustas dėl jo tikrųjų gyvenimo Lietuvoje tikslų, pareiškėjas neakcentavo darbo Bendrovėje, o nurodė, kad siekia apsigyventi Lietuvoje, kas bendrame kontekste su tuo, kad pareiškėjo valdomos Bendrovės veikla gali būti vykdoma ir ne Lietuvoje, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas Y. S. iš esmės siekia tik legalizuoti savo ir savo šeimos narių buvimą Šengeno erdvėje, o ne vystyti verslą Lietuvos Respublikoje. Svarbu paminėti, kad pateikdamas nepilnamečių vaikų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, pareiškėjas parašė paaiškinimą, kad jo vaikai planuoja mokytis Lietuvos Respublikoje ir, kitą kartą pateikiant prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tuo pačiu patvirtindamas, kad jo vaikai Lietuvoje negyvena.
Taigi, išnagrinėjus turimus dokumentus, įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje, Bendrovės darbuotojų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktais dokumentais Migracijos departamentui patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip minėta, pareiškėjo sutuoktinė I. S. prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Kadangi nėra pagrindo pareiškėjui Y. S. pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja I. S. neatitinka nurodytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo šeimos susijungimo atveju.
Pareiškėjas Y. S. prašė pakeisti leidimus laikinai gyventi ir nepilnamečiams vaikams pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). Kadangi pareiškėjui nėra pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi, darytina išvada, kad jo nepilnamečiai vaikai neatitinka minėtų Įstatymo sąlygų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo šeimos susijungimo atveju. Todėl Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi tiek I. S., tiek nepilnamečiams vaikams A. S., A. S. ir D. S.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus pareiškėjų skundo, nėra pagrindo atlyginti jiems ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų Y. S. (Y. S.), I. S., A. S. (A. S.), A. S., D. S. (D. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.