Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. T. kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, atlyginti 1 997,51 Eur dydžio turtinę žalą ir 150 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio (toliau – Tarnyba) 2014-06-05 nutarimu pareiškėjui už Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 62¹str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 868,86 Eur (3 000 Lt) bauda. Nesutikdamas su nurodytu nutarimu, pareiškėjas padavė skundą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuris 2014-09-12 nutarimu (administracinė byla Nr. II-34-729/2014) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovės 2014-06-05 nutarimą bei vadovaudamasis ATPK 300 str. 1 d. 3 p. paskyrė jam administracinę nuobaudą – 28,96 Eur (100 Lt) baudą. Šį nutarimą Klaipėdos apygardos teismui apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Klaipėdos apygardos teismas panaikino Tarnybos ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimus, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad Tarnybai priimant 2014-06-05 nutarimą buvo suėjęs 2 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Dėl nepagrįstai ir neteisėtai jam paskirtos administracinės nuobaudos pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos ir patyrė 1 997,51 Eur išlaidas, kurias sudarė: skundo Klaipėdos rajono apylinkės teismui parengimas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, atstovavimas teismo posėdyje, advokato padėjėjo kelionės išlaidos, vykstant iš Vilniaus į Klaipėdos rajoną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, pripažinus administracinio teisės pažeidimo nutarimą neteisėtu, asmuo, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., įgyja teisę kreiptis dėl išlaidų, patirtų už suteiktą teisinę pagalbą, atlyginimo per turtinės žalos institutą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai, priežastinis ryšys ir padariniai. Neteisėti Tarnybos veiksmai yra nustatyti Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Pareiškėjo patirtos išlaidos atitinka protingumo ir proporcingumo principus, neviršijo pagal teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas apskaičiuotinų maksimalių tam tikrų teisinių paslaugų įkainių. Pareiškėjas teigia patyręs ir neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str., nes dėl nepagrįstai inkriminuoto teisės pažeidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, nes buvo priverstas ieškoti, kas tokioje specializuotoje byloje galės suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo važiuoti iš Klaipėdos rajono į Vilnių sudaryti atstovavimo sutartį bei gauti teisines konsultacijas, dėl to patyrė dideles kelionės išlaidas bei laiko sąnaudas (turėjo atsitraukti nuo ūkio darbų, sukėlė nepatogumų šeimai).

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą ir skundo papildymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. ATPK nenustato administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 ir 6.271 str. reguliavimo sritį. Atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kadangi jo pateiktos sąskaitos faktūros tik patvirtina apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tačiau su skundu nėra pateiktas patirtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, todėl negali būti įvertintas jų pagrįstumas. Be to, 1 471,85 Eur sumą pareiškėjas sumokėjo 2015-11-11, nors Klaipėdos apygardos teismo nutarimas priimtas 2014-11-17. Atsižvelgiant į tai, negali būti realiai nustatyta, ar pareiškėjas sumokėjo už ginčo administracinio teisės pažeidimo byloje suteiktas teisines paslaugas. Neturtinės žalos dydžio nustatytas yra teismo prerogatyva, todėl tik jis gali nuspręsti, kokia pinigų suma yra teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų, pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnai 2014-05-29 pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir konstatavo, kad jis pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 5–6 d. nuostatas, nes 2014 m. vasario mėnesį VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 952 kv. 17 sklype, kadastrinis Nr. 5503/0009:43, 0,38 ha plote plynai iškirto 13,30 kietmetrių žalių medžių ir padarė 1 540,78 Eur (5 320 Lt) dydžio žalą aplinkai.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Tarnybos 2014-06-05 nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 62¹ str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymą ir jam paskirta 868,86 Eur (3 000 Lt) dydžio bauda.

Nesutikdama su tokiu nutarimu, pareiškėjas padavė skundą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuris 2014-09-12 nutarimu panaikino Tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-06-05 nutarimą ir paskyrė K. T. 28,96 Eur (100 Lt) baudą pagal ATPK 78 str. 2 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-12 nutartis apeliacine tvarka buvo apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014-11-17 nutarimu panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį, Tarnybos 2014-06-05 nutarimą ir K. T. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad administracinė nuobauda jam paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir jo nepratęsus.

Prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, pasireiškusių tuo, kad Tarnybos 2014-06-05 nutarimas buvo priimtas pasibaigus ATPK nustatytam administracinės nuobaudos paskyrimo terminui ir šio termino nustatyta tvarka nepratęsus.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Tam, kad reikalavimas atlyginti žalą būtų pripažintas pagrįstu, įprastai turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. įtvirtintai viešajai atsakomybei kaltės sąlyga nėra būtina, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas atlyginti žalą (ir turtinę, ir neturtinę) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Pagal ATPK 286 str. 2 d., priimtame nutarime administracinėje byloje, inter alia, turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, nustatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos, o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (administracinės bylos Nr. A442-155/2010, Nr. A822-207/2010, Nr. A858–940/2010, Nr. A858-3321/2011).

Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-17 vienareikšmiškai konstatavo, kad, skirdama pareiškėjui administracinę nuobaudą, Tarnyba pažeidė ATPK nuostatas, nes nutarimas priimtas pasibaigus terminui, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda, ir jo nustatyta tvarka nepratęsus. Teismo vertinimu, neteisėti Tarnybos veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-17 nutarime, todėl šioje administracinėje byloje papildomai neįrodinėtini. Vadinasi, Tarnybos veiksmuose egzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad valstybei kyla pareiga atlyginti žalą. Kaip minėta anksčiau, valstybės atsakomybė atsiranda tik esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pareiškėjo prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro jo patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. skundo Klaipėdos rajono apylinkės teismui parengimas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, atstovavimas teismo posėdyje, advokato padėjėjo kelionės išlaidos vykstant iš Vilniaus į Klaipėdos rajoną.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose dėl žalos atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), taikant CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog CK 6.249 straipsnio nuostata, kad „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (2005-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (2013-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-735/2013).

Nurodytos nuostatos ir teismų praktika patvirtina, kad, reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas turi pagrįsti jos faktą ir dydį. Nuo tokios pareigos jis atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų turtinei žalai pagrįsti, tačiau įrodymų nesurinko dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Grįsdamas reikalavimą atlyginti jo tariamai patirtą turtinę žalą, pareiškėjas pateikė teismui 2014-06-18 su advokatų kontora ,,Šikšniūtė, Šukys ir partneriai LEXTAL“ sudarytą teisinių paslaugų sutartį, 2014-07-07 mokėjimo nurodymą, kuriuo pareiškėjas nurodytai advokatų kontorai pervedė 525,66 Eur (1 815 Lt) sumą, ir 2015-11-11 mokėjimo nurodymą, kuriuo advokatų kontorai pervedė 1 471,85 Eur sumą.

Teismo vertinimu, nurodyti dokumentai nėra pakankami patvirtinti prašomos atlyginti turtinės žalos faktą ir dydį. Viena ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo bei pervedė advokatų kontorai tam tikras pinigų sumas, nesant sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas, savaime nepatvirtina fakto, kad skunde nurodytos teisinės paslaugos iš tikrųjų jam buvo suteiktos. Pagal pateiktus dokumentus negali būti nustatyta pareiškėjui galimai suteiktų teisinių paslaugų apimtis, taip pat, ar galimai patirtos išlaidos atitinka protingumo bei proporcingumo principus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 1 471,85 Eur sumą advokatų kontorai pareiškėjas pervedė tik 2015-11-11, nors administracinio teisės pažeidimo byla baigta dar 2014-11-17.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. turtinės žalos fakto ir dydžio, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 150 Eur dydžio neturtinę žalą už patirtą dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, nes buvo priverstas ieškoti, kas tokioje specializuotoje byloje galės suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, dideles kelionės išlaidas bei laiko sąnaudas (turėjo atsitraukti nuo ūkio darbų, sukėlė nepatogumų šeimai), nes turėjo važiuoti iš Klaipėdos rajono į Vilnių sudaryti atstovavimo sutartį bei gauti teisines konsultacijas.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog neturtinė žala apima „traumas, nerimą ir neteisybės jausmą“ (McMichael prieš Jungtinę Karalystę); „bejėgiškumo jausmą, frustraciją“ (Papamichalopoulus prieš Graikiją), „nepatogumus, nerimą ir sielvartą“ (Olsson prieš Švediją), „įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą“ (Lopez Ostra prieš Ispaniją) ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pabrėžė, kad: „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą“.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1288/2014 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški.

Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, teismas, visų pirma, konstatuoja, kad jo įvardyti nepatogumai, susiję su kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančių asmenų paieška, taip pat patirtomis kelionės išlaidomis bei laiko sąnaudomis (atsitraukimas nuo ūkio darbų, nepatogumai šeimai), neatitinka CK 6.250 str. ir teismų praktikoje įtvirtintos neturtinės žalos sąvokos. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti nepatogumai, laiko sąnaudos ir patirtos kelionės išlaidos turi savo materialiąją išraišką, todėl pagal savo pobūdį priskirtinos turtinei žalai, kurios faktą ir dydį pareiškėjas turėjo įrodyti. Kita vertus, jokių įrodymų teismui pareiškėjas nepateikė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė tokio pobūdžio nepatogumų ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, dėl kurių jam galėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neteisėti Tarnybos veiksmai nebuvo intensyvūs, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas truko tik kiek ilgiau nei 5 mėnesius, pareiškėjas neįrodė, kad dėl neteisėtai priimto nutarimo patyrė tokius neigiamus išgyvenimus, kad dėl to būtų sutrikusi jo fizinės ar psichinės sveikatos būklė. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad Tarnybos neteisėti veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos kilti prašomai atlyginti neturtinei žalai, todėl ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, taip pat negali būti tenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.