Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-06-05 nutarimu Nr. 4 AM 082691 paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 086741 surašytas ir 2014-06-05 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082691 priimtas nustačius, kad K. T. 2014 m. vasario mėn. VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 952 kvartale 17 sklype, kurio kadastrinis nr. 5503?0009:43, K. A. priklausančiame 0,38 ha žemės plote plynai iškirto 13,30 kietmetrių žalių medžių, padarydamas aplinkai 5 320,00 Lt žalą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 5,6 dalis. Už tai K. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62(1) straipsnio 1 dalį ir 62 (2) straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 3000,00 Lt bauda.

2014-07-08 teisme buvo gautas K. T. skundas, kuriuo jis prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuobauda paskirta be pakankamo pagrindo, nutarime netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, nes K. T. nėra padaręs pažeidimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. K. T. pripažino iškirtęs užfiksuotą kiekį žalių medžių K. A. žemės sklype, per klaidą įvažiavęs į jį ir kaimyninio žemės sklypo, kurį turėjo išvalyti nuo menkaverčių medžių ir krūmų savo darbdavio A. L. pavedimu, tačiau nurodė tai padaręs ne 2014 m. vasarį, o 2013 m. lapkritį, todėl 2014-06-05 jau buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir ji vien dėl to nebegalėjo būti jam paskirta. Be to, jam inkriminuota Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo norma taikytina tik miškų savininkams, o jis toks šių iškirtų želdinių atžvilgiu nėra; be to, K. A. žemės sklypas, kuriame augo iškirstieji žėliniai, yra žemės, o ne miško ūkio paskirties, todėl jame augę medžiai negali būti laikomi mišku. Priešingai – neprižiūrėdamas žemės ūkio paskirties sklypo ir leisdamas jam užželti, pats sklypo savininkas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir turėtų už tai atsakyti, o Miškų kontrolės skyrius net ir neturi įgaliojimų spręsti žemės ūkio paskirties žemės priežiūros ir naudojimo klausimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nesutinka ir su žalos aplinkai paskaičiavimu (5 320,00 Lt), kadangi šis paskaičiavimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymą Nr. D1-249, kuriuo nustatyta metodika dėl žalos aplinkai, padarytos miškuose, nustatymui, o šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, žala aplinkai išvis nėra padaryta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė posėdžio metu palaikė jo poziciją, nurodė, kad nebuvo nustatyta tikroji kirtimų data, o ji buvo 2013 m. rudenį. K. T., nurodydamas datą paaiškinime, apsiriko, nebuvo teisininko atstovaujamas. Atsižvelgiant į darbų atlikimo vietos sklypo paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė) negalima teigti, kad buvo iškirstas miškas ir bausti K. T. už miško kirtimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, kadangi inkriminuotos normos taikytinos miško paskirties sklypų savininkams už savavališkus kirtimus, o K. T. ir ne savininkas, ir ne miške, o žemės ūkio paskirties žemėje medžius iškirto. Šios sklypo savininkai, norėdami auginti jame mišką, turėjo kreiptis su prašymu tai daryti, tačiau nebuvo to padarę, todėl jų leidimas želti žemės ūkio paskirties sklype savaiminukams laikytinas ne miško auginimu, o žemės ūkio paskirties žemės netinkama priežiūra. Prašė bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdyje prašė laikyti skundą nepagrįstu ir jo netenkinti, kadangi administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, griežtai laikantis Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei Leidimų aprašo, kurie nurodo prievolę kirtimus privačiame miške atlikti tik turint leidimą ar pritarimą.

Iš administracinės bylos medžiagos ir papildomai pateiktų įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad K. A. nuosavybės teise priklauso 5,94 ha ploto žemės sklypas Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen., Grobštų k. (9 b. l.). Iš 2014-03-18 K. A. prašymo nustatyta, kad jis 2014-03-04 nuvažiavęs apžiūrėti savo pievą rado iškirstą apie 0,5 ha ploto jauną mišką, augusį jam priklausančiame sklype (12 b.l.). Iš 2014-05-07 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinus miško žemės sklypą kadastriniu Nr. 5503/0009;43, priklausantį K. A., nustatyta, kad 0,38 ha plote savavališkai plynai iškirstas jaunas miškas, 13,3 kietmetrių žalios medienos; A. L. ir K. T. su patikrinimo išvadomis nesutiko (13 b.l.). K. T. 2014-05-29 paaiškinime nurodyta, kad jis per klaidą iškirto medžius ir krūmus K. A. žemės sklypo pakraštyje 2014 m. vasario mėn., kadangi nebuvo aiškių riboženklių (17 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atsakymo į Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio paklausimą nustatyta, kad K. A. suteiktas 5,94 ha ploto žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, savininkas nesikreipė dėl leidimo įveisti jame mišką, tačiau pagal sklypo charakteristikas toks leidimas paprašius būtų išduotas (20 b.l.). Aplinkai padaryta žala dėl K. A. sklype iškirstų medžių nustatyta pagal 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtintus įkainius ir sudaro 5320,00 Lt (21 b.l.).

Liudytoju apklaustas A. L. patvirtino K. T. parodymus, kad buvo davęs jam nurodymą iškirsti medžius ir krūmus UAB „Hidrostatyba“ priklausančiame sklype, kurį pagal sutartį valė ir ruošė biokurą iš medienos atliekų bei patį sklypą – žemės ūkio paskirčiai. Šalia yra K. A. žemės sklypas, bet be aiškių riboženklių. A. L. davė K. T. iš VĮ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ištrauktą sklypo planą, darbus šis atliko 2013 m. spalio mėn. pabaigoje, o 2014 m. pavasarį paaiškėjo, kad išvalytas nuo menkaverčių krūmų ir medžių ir K. A. sklypo pakraštys. Nesutinka, kad K. T. iškirto mišką, kadangi miškas toje vietoje įregistruotas nebuvo, tai buvo apleista žemės ūkio paskirties žemė, ir kirsti joje tokiems medžiams ir krūmams, kuriuos iškirto K. T., joks leidimas nereikalingas.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis kartu su K. T. dirba A. L. ūkyje ir 2013 spalio mėnesį kirto menkaverčius medžius bei krūmus UAB „Hidrostatyba“ sklype pagal darbdavio nurodymą. Kirtimų metu jis matė kažkokius aplūžusius riboženklius, bet negali pasakyti, ar jie iškirto ir kitą sklypą, darbams vadovavo K. T..

Liudytojas D. A. parodė, kad jis yra K. A. sūnus. Kadangi tėvas jau senas, yra išdavęs jam įgaliojimą ir jis tvarko visus su žeme susijusius reikalus. Žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5503/0009:43, jie yra palikę apie 0,5 ha sklypą miškui želti; ten savaime auga beržai, kiti medžiai, savininkas buvo apsisprendęs užsiauginti ten miško, todėl pats nekirto, tačiau ir įregistravęs kaip miško nebuvo, laukė, kol suaugs, nedeklaravo šio ploto kaip pievos, už kurią gaudavo išmokas. Liudytojas 2014-03-04 po žiemos atvažiavo apžiūrėti šio sklypo ir pamatė šviežiai iškirstus medžius – visą jaunuolyną bei gretimame sklype analogiškus darbus atliekančius asmenis. Riboženkliai tarp šių sklypų buvo, taip pat tarp jų buvo suformuotas nedidelis griovys, todėl buvo galima aiškiai susiorientuoti, kur sklypo ribos. Šiais veiksmais ir K. A. padaryta žala, dėl kurios prisiteisimo dar nesikreipta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad šios tvarkos buvo laikomasi ir patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas nebuvo praleistas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir įrodinėjo veiksmus, už kuriuos buvo nubaustas, atlikęs anksčiau nei nurodyta protokole ir nutarime, todėl juos surašant jau buvo pasibaigęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, tačiau teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus (K. A. pareiškimą, liudytojo D. A. parodymus, nutarimą priėmusios institucijos atstovo pasisakymą ir paties pareiškėjo 2014-05-29 rašytą paaiškinimą) daro išvadą, kad ankstesnė nei nustatyta (2013 m. vasario mėn.) pažeidimo padarymo data nebuvo įrodyta ir tai yra tik pareiškėjo pasirinkta versija administracinei atsakomybei išvengti. Liudytojų A. L. ir R. L. parodymus, kad kirtimai buvo atliekami 2013 m. rudenį, teismas vertina kritiškai kaip duotus susijusių su pažeidėju asmenų, siekiant padėti jam išvengti administracinės atsakomybės.

Toliau vertindamas proceso dalyvių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad skundžiamasis nutarimas yra nepagrįstas, kadangi K. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tą veiką, kurią jis padarė. Kaip nustatyta byloje, 2013 m. lapkričio mėn. K. T. savavališkai iškirto K. A. žemės sklype augusį savaiminukų želdyną, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2d., o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 2d., kur numatyta atsakomybė būtent už tokius veiksmus. Šią išvadą teismas grindžia išsamia sistemine ne tik Lietuvos Respublikos ATPK normų, bet ir kitų teisės normų – Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo, 2008-04-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ ir 2012-05-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-409/3D-331 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“- analize. Taip pat teismas įvertino ir byloje esantį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atsakymą į Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio paklausimą, kuriame nurodyta, kad leidimas žemės ūkio paskirties žemėje veisti mišką buvo reikalingas, tačiau K. A. dėl jo nesikreipė. Visa tai įgalina teismą daryti išvadą, kad K. T. savavališkai iškirstas savaiminukų jaunuolynas nepriskiriamas miškui, tokių želdinių (žėlinių) įveisimui, priežiūrai, įregistravimui ir atsakomybei už jų sunaikinimą negali būti taikomos miško apsaugą reglamentuojančios ir todėl - ženkliai griežtesnės teisės normos, tad K. T. padaryti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal jų esmę atitinkančią teisės normą – Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 2 d. kaip neteisėtas želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, naikinimas. Šią teismo išvadą pagrindžia nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sklypo savininko ir jo reikalus tvarkančio įgaliotinio (sūnaus) valia savo žemėje, neturinčioje miškų ūkio paskirties, užauginti želdyną ir teisės normų leidimas tai daryti, neįpareigojant privačiame sklype rengti tam projekto, derinti, registruoti ir pan., kas miškų atžvilgiu yra detaliai reglamentuota. Byloje esantys internetiniai duomenys apie galimą K. A. sklypo dalies įtraukimą į miškų kadastrą ir su tuo susiję nutarimą priėmusios institucijos argumentai nėra pagrįsti byloje surinktais rašytiniais įrodymais dėl miškų įveisimą reglamentuojančių normų įvykdymo; priešingai – juos paneigia minėtas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas šiai institucijai, todėl tai nelaikytina pakankamu pagrindu miško buvimui pažeidimo vietoje konstatuoti ir su tuo susijusiai griežtai administracinei atsakomybei taikyti.

Teismui priėjus tokios išvados, pripažintina, kad ir K. T. veiksmais padaryta gamtai žala yra apskaičiuota netinkamai ir jis negali būti įpareigojamas jos tokios atlyginti. 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta metodika būtent miškui padarytos žalos apskaičiavimui, o iškirstas želdynas nebuvo pripažintas mišku ir todėl ši metodika šiai žalai apskaičiuoti netaikytina. Be to, byloje nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2014 m. vasario mėn., todėl juo padarytai žalai apskaičiuoti negali būti taikomas po pažeidimo padarymo priimtas ir dešimt kartų griežtesnę atsakomybę nustatantis teisės aktas. Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, gali kartu spręsti klausimą, kad kaltininkas atlygintų padarytą turtinį nuostolį, tačiau to nepadarius išlieka teisė pažeidimu padaryto turtinio nuostolio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Kadangi šiuo atveju liko neaiški turtinio nuostolio suma, jo atlyginimas šiuo nutarimu ir nesprendžiamas, išaiškinat Valstybinei miškų tarnybai teisę, nustačius padarytą žalą aplinkai pagal šiuo atveju taikytiną teisės normą, kreiptis dėl jos priteisimo iš K. T. civilinio proceso tvarka.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Neigiamai charakterizuojančių K. T. duomenų nėra, pažeidimo padarymo aplinkybės rodo, kad jis padarytas atsitiktinai, ir tai necharakterizuoja K. T. kaip sistemingo pažeidėjo, ignoruojančio visuomenės elgesio ir teisės normų reikalavimus.Dėl šių priežasčių jam skirtina artima minimaliai administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-06-05 nutarimą Nr. 4 AM 082691.

Paskirti K. T. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (28 Eur) baudą.

I. K. T., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Įmokos kvitą būtina pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui.

Informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinį poskyrį, kad dėl šiuo pažeidimu padarytos žalos aplinkai priteisimo iš kaltininko galima kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.