Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjams Olgai Gumuliauskienei, Evelinai Kulik, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Anai Rastenienei, Erikai Vencevičienei,

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. V. S., smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. S., o būtent: 2023 m. sausio 6 d., apie 18.37 val., garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė kastuvu į kairę ranką nukentėjusiajam D. S., taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžį, nes dėl alkūnkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo statybų vadovu, turėjo įmonę – MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertėsi statybomis, buvo jos direktorius. H. K. šioje įmonėje dirbo darbų vadovu. Jis (H. K.) yra jo giminaitis – tetos vyras. H. K. buvo atsakingas už apmokėjimą darbuotojams. Jam duodavo pinigus grynais arba pavedimu ir jis atsiskaitinėdavo su darbuotojais. Darbuotojų darbo užmokestį nustatinėjo H. K., už vieną dieną mokėjo 80 Eur. Jis (kaltinamasis) domėjosi turimais objektais, tačiau su darbuotojais nei dėl darbo, nei dėl atlyginimo nieko nederino. Turėjo objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame reikėjo nešioti gipsą. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo, kad ši įmonė yra darbų minėtame objekte užsakovė. Nukentėjusysis jo įmonėje oficialiai nebuvo įdarbintas. Kai atvažiavo pirmą dieną į objektą, nukentėjusysis buvo iš jo pašalintas kartu su dar keliais asmenimis, nes jie buvo išgėrę, nesutapo jų nuomonės. Jis H. K. pasakė, kad tokie darbuotojai įmonėje nedirbs. Nukentėjusysis padirbo tik vieną dieną, už tai jam sumokėjo H. K. Yra darbuotojai, kurie gali patvirtinti, kad jis (kaltinamasis) laiku mokėjo atlyginimus. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kai užsakovai su juo atsiskaitydavo, nuvažiuodavo į bankomatą, išsigrynindavo pinigus ir duodavo juos H. K. Jei būtų taip blogai, žmonės pas jį nedirbtų. Šiuo atveju nukentėjusysis susitarė su H. K. ir vėl atėjo dirbti į objektą taip, kad jis nežinotų. Įvykio dieną po darbų nuvežė į garažą įrankius. Kartu su tėvu juos tvarkė, vartojo degtinę, alų, jautėsi apsvaigęs. Su nukentėjusiuoju nebuvo susitarę susitikti garaže. Paskambino savo sužadėtinei G., kad ji atvažiuotų ir paimtų iš garažo darbuotoją S. K. Ji atvažiavo, paėmė tą darbuotoją, kad nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini). Neįsivaizduoja, kaip nukentėjusysis atsirado prie jo garažo. Pradėjo belstis į duris, jis (kaltinamasis) jas atidarė, nukentėjusysis norėjo užeiti, brovėsi, reikalavo iš jo pinigų. Nukentėjusysis žinojo, kur jo garažas, nes H. K. kelis kartus buvo ten atvažiavęs paimti įrankius. Mano, kad H. K. pasakė nukentėjusiajam, kad jis yra garaže, apie tai žinojo V., kuris tą dieną turėjo atvažiuoti pinigų, o jie visi bendravo tarpusavyje. Nukentėjusysis tuo metu buvo neadekvatus, tačiau jis tikrai nukentėjusiojo nesmaugė. Paėmė kastuvą ir bandė jį gąsdinti, išstumti iš garažo, mojavo kastuvu į abi puses. Nukentėjusysis buvo garažo viduje, nuo durų buvo paėjęs 1–2 metrus. Gali būti, kad pataikė nukentėjusiajam kastuvu, kai vijo jį iš garažo. Jis geranoriškai nesuprato. Garažo durys yra didelės, buvo atidaręs pusę metalinių garažo vartų, todėl judesiai kastuvu tilpo tarpduryje. Kastuvo apibūdinti negali. Nežino, kiek užtruko pirmasis pokalbis su nukentėjusiuoju, gal apie 5 min., viskas vyko greitai, nenorėjo su juo kalbėtis, nes jis buvo neadekvatus. Nukentėjusysis išėjo. Nukentėjusiajam išėjus jam paskambino H. K., pasakė, kad būtinai atsiskaitytų, nes atvažiuos ir jį „sulaužys“. Nežino, kodėl jo pozicija dėl pinigų buvo tokia, kodėl jis pats neatsiskaitė, gal bijojo „mokesčių“. Jis H. K. pasakė, kad nieko nemokės, nes tai yra H. K. objektas ir su juo viską aptars, kai jis grįš iš užsienio, o ne telefonu. Praėjus 10–15 min. nukentėjusysis vėl grįžo ir pradėjo brautis į garažą. Nesuprato, kaip galima brautis antrą kartą, jei vieną kartą jau gavo. Garažo durys buvo uždarytos, tačiau jas atidarė, nes laukė savo sužadėtinės. Antrą kartą bandė nukentėjusįjį išvaryti. Tą dieną į garažą nukentėjusysis brovėsi 2–3 kartus. Konfliktų metu jo tėtis buvo garaže, bet nesikišo. A. G., nukentėjusysis ant kelio sustabdė jos automobilį, pradėjo šaukti ir kažko jos reikalauti. Tai išgirdęs pradėjo bėgti, nes norėjo apginti savo sužadėtinę. Nukentėjusysis nubėgo iki poliklinikos. Su savo tėvu, sužadėtine ir vaiku išvažinėjo iš įvykio vietos ir juos sustabdė pareigūnai. Buvo nukentėjusysis ir du policijos pareigūnai. Policininkas sakė jam, kad susitartų su nukentėjusiuoju, jam sumokėtų. G. tai girdėjo. Pasakė, kad jam nemokės, nes nėra skolingas. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, nukentėjusysis tiesiog nori pinigų. Pateikė darbo sutartį su V., nes jis dirbo įmonėje ir gali patvirtinti, kad jis (kaltinamasis) yra mokus. V. buvo įdarbintas oficialiai, nešiojo gipsą tame pačiame objekte, jam mokėjo jis pats, nes buvo patikimas darbuotojas, su juo bendravo tiesiogiai. Su juo atsiskaitė tą pačią dieną, davė apie 200 Eur, kad perduotų ir draugams, kurie dirbo. Iš H. K. sužinojo, kad įmonėje dirbo A. B., jam dėl mokesčių nenorėjo mokėti iš savo sąskaitos, todėl pervedė pinigus savo sesei ir ši pervedė jam 160 Eur. Šie pinigai buvo skirti A. B. ir dar kažkokiam berniukui už darbą.

3. Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po Naujųjų Metų neturėjo pinigų ir nutarė padirbti su gipsu, tai jam pasiūlė H. K. Ten mokėjo po 80 Eur per dieną. Prieš tai ten jau buvo dirbęs apie 5 dienas. Pakutinę dieną prieš Naujuosius Metus ten pirmą kartą susitiko su V. S., tarp jų įvyko konfliktas dėl darbo reikalų, todėl išėjo, su juo tą kartą atsiskaitė H. K.. Jo klaida, kad sutiko ten dirbti dar kartą 2023 m. sausio 6 d. H. K. labai prašė, nes reikėjo spėti baigti objektą. Jis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, adreso neprisimena. Žadėjo, kad su pinigais viskas bus gerai, juos perduos V. S., nes H. K. tuo metu nebuvo Lietuvoje. Darbo sutarties nesudarė. Įvykio metu buvo visiškai blaivus. Tą dieną su juo taip pat dirbo jo pažįstami R. ir A., taip pat dirbo V., A. ar A. Darbo dienos pabaigoje kilo klausimas dėl apmokėjimo. Žinojo, kad H. K. yra (duomenys neskelbtini) ir negalės sumokėti, žadėjo, kad V. S. tikrai sumokės 80 Eur. V. paskambino V. S. ir pasakė, kad reikės važiuoti. Nutarė, kad važiuos jis (nukentėjusysis), nes A. reikėjo važiuoti į paskaitas. V. su A. reikalavo, kad važiuotų vienas, nes automobilyje nėra vietos. Turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad V. S. ten gyvena, buvo susitarę, kad jį paskui parveš namo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su V., kuris sėdėjo priešais jį keleivio vietoje, atrodo, kad vairavo A., šalia jo (nukentėjusiojo) sėdėjo vaikinas, kurio vardo neprisimena. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kažkur sustojo, laukė apie 5 min. Jis galvojo, kad laukia to asmens, kuris atveš pinigus, neplanavo pats susitikti su V. S. Galvojo, kad V. su A. paims pinigus (240 Eur), perduos jam ir tada jis perduos kitiems – R. ir A. Tuomet privažiavo tamsios spalvos automobilis BMW X3, pamanė, kad atvažiavo pinigai. Prie vairo sėdėjo moteris, nežinojo, kas ji tokia, matė ją pirmą kartą. V. priėjo prie durelių, kur jis sėdėjo, ir pasakė, kad važiuotų pasiimti savo pinigus. Atsisėdo į automobilį BMW X3, pasisveikino su ta moterimi, ji nieko neatsakė ir nuvažiavo iki garažų. Moteris sustabdė automobilį ir parodė duris bei pasakė, kad eitų pasiimti pinigus. Garažo durys buvo atrakintos, bet uždarytos. Viduje degė šviesa. Prie įėjimo pasitiko V. S. Peržengus garažo slenkstį ištiesė ranką, kad pasisveikintų su V. S., bet iš karto alkūne buvo prispaustas prie sienos (garažo kampe prie durų). Jis nespėjo nieko pasakyti, įvardinti savo atvykimo tikslo. V. S. prispaudė jį prie sienos ranka, paskui pasiėmė kastuvą ir pridėjo jį prie kaklo metaliniu galu, spaudė nestipriai, kad būtų baisu, kastuvas buvo gąsdinančio pobūdžio priemonė. Smaugimo veiksmo nebuvo. Suėmęs už kaklo rankomis nebuvo, ranka pečių lygyje jį spaudė prie sienos. Fizinių sužalojimų nepatyrė, tik psichologinius, tuo metu skausmo nejautė. V. S. pradėjo pokalbį, sakydamas „ką tu čia, kaip tu kalbi su mano žmona“, klausė, kodėl jis įžeidinėja kaltinamojo žmoną. Jis buvo šoke. Tada suprato, kad ta moteris, kuri jį atvežė, buvo jo žmona. Jam pasakė, kad nesupranta, apie ką eina kalba. Kaltinamasis pradėjo sakyti „apsišikai, apsišikai, aš tave pakasiu“. Pakratė jį, nenorėjo kalbėtis, išstūmė iš garažo, pasakė, kad jokių pinigų negaus ir yra nubaustas. Konfliktą matė kaltinamojo tėvas, kuris buvo garaže. Išstumtas iš garažo pamatė, kad 5 metrų atstumu dar stovėjo žmonos automobilis. Norėjo prieiti ir pasikalbėti su ja, paaiškinti, kad įvyko nesusipratimas, jį su kažkuo supainiojo. Jai pasakė, kad mato ją pirmą kartą, ji atsakė „man nesvarbu, kas ką sakė, aš direktorė ir su manimi negalima taip kalbėti“. Tuo momentu išėjo V. S., sušuko „ah tu necenzūrinis žodis“, jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti, o kaltinamasis – vytis ir metė į jį kastuvą, bet nepataikė. Kai įsitikino, kad kaltinamasis nebėga iš paskos, paskambino H. K. Kadangi jam buvo šalta, užėjo į kažkokią medicininę įstaigą. H. K. pasakė, kad paskambins ir viską sužinos. Taip pat rašė per „Viber“ V., bet jis neatrašė. Norėjo išsiaiškinti, kas įvyko ir gauti savo uždirbtus pinigus. Paskambino H. K., pasakė, kad V. S. šiek tiek išgėrė, viską supainiojo, tai yra klaida, jis nusiramino ir gali nueiti pasiimti pinigus. Kai grįžo į garažą, žmonos automobilio nebuvo, garažo durys buvo uždarytos. Pasibeldė į duris, V. S. jas atidarė, surėkė „ah tu necenzūrinis žodis“ ir smūgiavo jam šupeliu (tai kastuvo tipas suapvalintais kraštais) į nugarą, kurią buvo prisidengęs ranka. Į garažą nebuvo įėjęs. Viskas vyko labai greitai, jis apsisuko bėgti, tuo metu nesuprato, kad lūžo ranka. Grįžo į polikliniką, paskambino draugui, kad jį paimtų, nusiuntė savo koordinates. Paskambino H. K. ir papasakojo, kas nutiko. Atvažiavus draugui nusprendė paskambinti policijai. Atvažiavo pareigūnai, paskui – greitoji medicinos pagalba. Kaip tik tuo metu BMW automobilis išvažinėjo iš garažų, automobilyje buvo V. S., jo žmona, tėvas ir vaikas. V. S. sulaikė. Apklausos metu V. S. žmona bandė su juo bartis ir grasino, kad parašys pareiškimą už įžeidimą. Po to atvažiavo kažkokie žmonės, turbūt V. S. draugai, vienas iš vyrų siūlė išspręsti klausimą pinigais. Atsakė, kad kol kaltinamasis neatsiprašys, jokio klausimo pinigais neišspręs. Daugiau su jais nebendravo. Po apklausos draugas jį nuvežė į ligoninę, kur diagnozavo rankos lūžį ir uždėjo gipsą. Už darbą jam nebuvo sumokėta, jo žiniomis, kitą dieną sumokėjo visiems, išskyrus jį. Tiksliai nežino, kas sumokėjo. Civilinio ieškinio suma – 7 000 Eur – susijusi su moraline žala, kurią patyrė garaže. Du mėnesius negalėjo dirbti, nes buvo uždėtas gipsas. Po gipso ranka buvo nesaugi, vartojo vaistus, kuriuos nusipirko pasiskolinęs iš draugų pinigus, čekio neturi. Jautė skausmus nuo gipso nešiojimo. Gyvenimas buvo apsunkintas, negali suvokti, kas įvyko, turi problemų su miegu, iki šiol nepamiršta šios situacijos, neramiai jaučiasi. Po įvykio gydėsi, buvo sunku patekti pas traumatologus, rasti gydytojus. Į reabilitaciją nenuėjo, nes neturėjo pinigų. Šiai dienai ranka silpnesnė, turėjo pakeisti profesiją, nes jo darbas statybose buvo susijęs su rankomis, teko eiti dirbti virėju. Reikalinga reabilitacija, kad „atstatytų“ ranką. Šiuo metu nesigydo.

4. Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadove, V. S. buvo direktorius. Jis yra jos sužadėtinis. Jai nėra žinomas H. K., daugiau toje įmonėje nebuvo darbų vadovų, ji buvo vienintelė. Asmuo vardu G. yra V. S. dėdė, jis po to buvo įdarbintas kaip darbų vadovas. Atsiskaitymas įmonėje vyko pavedimais, ji gaudavo pinigus į banko sąskaitą. Ji darbuotojams nemokėjo. Nukentėjusįjį yra mačiusi kelis kartus. Pirmą kartą jį matė, kai jis bandė darbintis pas juos objekte, buvusiame važiuojant link „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso negali pasakyti, bet jie atsisakė įdarbinti, nes kiti darbuotojai matė, kaip jis vartojo narkotines medžiagas – rūkė „žolę“. Nurodytą dieną V. S. paskambino ir paprašė, kad paimtų jį ir jo tėvą iš garažo, su jokiais įmonės darbuotojais nebendravo. Tą dieną į garažą buvo atvykusi vieną kartą, kai važiavo jų pasiimti. Važiavo šviesiai sidabrinės spalvos automobiliu BMW. Nukentėjusiojo į garažus nevežė. Nukentėjusysis posūkyje prie garažų iššoko ant kapoto, pradėjo plėšti keleivio pusės dureles ir kažką sakyti rusiškai, grasinti, buvo neadekvatus. Pasakė, kad uždarytų duris ir eitų iš čia. Nukentėjusysis uždarė dureles ir ji nuvažiavo, o jis nuėjo link išvažiavimo iš garažų. Ji atvažiavo į garažą, ten buvo V. S. ir jo tėvas, S. nematė. Jų laukė apie pusvalandį, per tą laiką niekas nebuvo atėjęs. V. S. buvo išgėręs, susinervinęs, bet jo nieko neklausė. Pasakė jam, kad nukentėjusysis buvo užšokęs jai ant kapoto, V. S. nieko į tai neatsakė. Prieš išvažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Pašvietė į V. S. prožektoriumi, paprašė asmens dokumento, paklausė nukentėjusiojo, ar čia tas asmuo. Greitoji medicinos pagalba apžiūrinėjo nukentėjusįjį. Palaukė, kol viską surašė. Paklausė, kas atsitiko. Pareigūnas pasakė, kad nukentėjusiajam truputį nubrozdinta ranka ties riešu, apie lūžį kalbos nebuvo.

5. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų sausio mėnesį rado darbo pasiūlymą per „Telegram“ ir susisiekė su žmogumi. Dėl darbo sąlygų kalbėjosi su H. K., jis buvo V. S. pagalbininkas. V. S. jam yra pažįstamas, matė jį statybų objekte prie „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką dirbo ten, bet oficialiai įdarbintas nebuvo. Kažkurią dieną D. S. važiavo pas V. S. pasiimti pinigus. Po to parašė, kad jam sudavė kastuvu per ranką ir jis važiuoja į ligoninę, iškviesta policija. Po įvykio su nukentėjusiuoju matėsi, jis buvo sužalotas, nešiojo gipsą apie mėnesį. H. K. su juo ir kitais dviem asmenimis, su kuriais dirbo, atsiskaitė po keleto darbo dienų. Neprisimena, kada šis apmokėjimas vyko, ar iki Naujųjų Metų, ar po jų. Asmeniškai jam V. S. nieko nemokėjo. Nežino, ar su nukentėjusiuoju buvo atsiskaityta. Jie važiavo pas H. K. paimti pinigus, o nukentėjusysis – pas V. S.. Nežino, kodėl važiavo pas skirtingus asmenis, jie susitarė, kad važiuos pas H. K.. Turėjo gauti pinigus antrą darbo dieną, bet su jais niekas neatsiskaitė, todėl jie tiesiog sėdo į automobilį ir nuvyko pas H. K..

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad papildomus parodymus nusprendė duoti, nes įvykis buvo seniai ir praeito posėdžio metu ne viską gerai prisiminė. Pasikalbėjo su žmonėmis, su kuriais dirbo, pasižiūrėjo susirašinėjimus ir prisiminė įvykių chronologiją. Iš susirašinėjimo prisiminė, kad dirbo ne tik iki Naujųjų Metų, bet ir kelias dienas po to, kadangi nespėjo visko padaryti, liko smulkūs darbai ir reikėjo kelių žmonių juos pabaigti. H. K. iš (duomenys neskelbtini) grįžo apytiksliai 2023 m. sausio 6 d. Jis turėjo su jais atsiskaityti, nes buvo atidirbę kelias dienas, tačiau neatsiskaitė. Gal V. S. jam nedavė pinigų arba jie nesusitiko. Ėmė skambinti tiek V. S., tiek H. K., galiausiai, atsiliepė V. S. žmona, įvyko nelabai malonus pokalbis su ja ir tą dieną pinigų taip ir negavo. Neprisimena, kas tiksliai kalbėjo su žmona, jis asmeniškai nekalbėjo. D. S. tuo metu ten nebuvo. Jie susitarė, kad kažkas iš jų važiuos pas V. S. į namus, kad atsiskaitytų. Jis tuo metu mokėsi, buvo paskaitos, neturėjo galimybės vykti kartu su D. S. atsiimti pinigus. Po įvykio, praėjus kuriam laikui, jiems buvo pervesti pinigai už paskutinius darbus. Tikriausiai V., kuris važiavo su D. S., pervedė pinigus. Pinigus yra gavęs du kartus. Kai dirbo iki Naujųjų Metų, su kitais žmonėmis nuvažiavo pas H. K. ir šis su jais atsiskaitė.

6. Liudytojas B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su D. S. nedirbo. 2023 m. sausio 6 d. važiavo pasiimti nukentėjusįjį. Jis buvo (duomenys neskelbtini), turėjo pasiimti pinigus už darbą. Nukentėjusysis jam nepasakojo apie darbo sąlygas ir kaip vyksta apmokėjimas. D. S. tik pasakė, kad jį reikės pasiimti prie garažų apie 16.00–17.00 val. Jam buvo atsiųstas tikslus lokacijos taškas arba adresas. 18.00–18.30 val. D. S. sutiko prie garažų, jis buvo išsigandęs ir susijaudinęs, nebuvo apsvaigęs. Papasakojo, kad buvo užpultas kastuvu ir jo ranka buvo sužeista. Pabandė kreiptis į polikliniką pagalbos, bet kadangi nebuvo jokių darbuotojų, nutarė iškviesti policiją. Atvykus policijos pareigūnams, po 5 min. sutiko kaltinamąjį, kuris bandė išvažiuoti iš įvykio vietos. Visą laiką jis sėdėjo automobilyje ir laukė. Tai užėmė daug laiko. Tik apie 1.00–2.00 val. nakties sugebėjo nuvažiuoti į ligoninę sugipsuoti ranką. V. S. matė tik įvykio metu.

7. Liudytojas H. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolio žmona yra V. S. giminaitė, bet tai labai tolimi santykiai. 2022 m. pabaigoje V. S. paprašė padėti padaryti kai kuriuos darbus. Turėjo pažįstamą D. Reikėjo daugiau darbuotojų, todėl pakvietė studentus. Pats kartu su jais nešiojo gipsą, daugiau jokių pareigų neturėjo, jokių darbų nekuravo, buvo paprastas darbuotojas. V. S. buvo atsakingas už apmokėjimą. Studentai atliko darbus, bet V. S. delsė apmokėti, prieš Naujuosius Metus nekontaktavo, jo vengė. Studentai jam (liudytojui) pasakė, kad jis jiems sumokėtų. Jis iš savo pinigų jiems sumokėjo, nes pats juos surado. Buvo Naujieji Metai, V. S. skambino ir sakė, kad grąžins tuos pinigus. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Paskui V. S. paskambino ir pasakė, kad darbai dar nebaigti ir reikia dar panešioti gipsą. Jis vėl paskambino D., kad jie padėtų pabaigti darbą ir V. S. jiems sumokės. V. S. paskambino jiems ir pasakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini)ir jis su jais atsiskaitys. Kažkas juos ten atvežė, gal V. S. žmona. Vakare skambino D. ir pasakė, kad po atliktų darbų V. S. nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) atsiskaityti, bet pinigų neatiduoda. Jis paskambino V. S. ir paklausė, kodėl neatiduoda pinigų. V. S. pasakė, kad užeitų į garažą ir jis be problemų atiduos pinigus. Paskambino D. ir pasakė, kad eitų į tą garažą ir jam duos pinigus. Paskui D. skambino ir pasakė, kad jį V. S. sumušė kastuvu ar kažkuo ir pinigų nedavė. Pasakė, kad kreipsis į policiją. Paskambino V. S. ir klausė, ką šis daro, jis nusišypsojo ir daugiau nekalbėjo. Nebuvo taip, kad jis grasino V. S., jog jeigu jis neatsiskaitys, atvažiuos daug žmonių ir jį sužalos.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. K. parodė, kad V. S. nejaučia neapykantos. Jis tiesiog darbo metu prarado pinigus, apie 3 000 Eur, todėl sakė savo sugyventinės sūnui A., kad neturės V. S. jokių pretenzijų, jei šis grąžins jam pinigus, tačiau tai nėra susiję su šia byla, tai jų tarpusavio santykiai. Ankstesni jo parodymai yra teisingi, melagingų parodymų nėra davęs.

8. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 6 d., vakare, kartu su sūnumi atvyko į nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini). Ten abu vartojo alkoholį, išgėrė apie 50 ml degtinės, tvarkėsi. Jis buvo garažo gale, kai netikėtai išgirdo, kad kažkas kalbasi su jo sūnumi. Kadangi tvarkėsi, ne viską stebėjo. Apie ką vyko pokalbis, nesiklausė. Niekas pokalbio metu nešaukė, tik buvo garsiai kalbama. Kai jis atsisuko, pamatė, kad vyro nebuvo, garaže buvo jo sūnus. Kiek prisimena, vyras daugiau negrįžo. Po maždaug 30 min. jo ir V. S. atvyko pasiimti G.. Išvažiuojant iš garažų buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Pareigūnai bendravo su G., jis iš automobilio išlipęs nebuvo (t. 1, b. l. 181–184).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. sausio 5 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo darbdavys V. prie garažų trenkė pranešėjui su kastuvu per rankas, yra prie poliklinikos, darbdavys liko garažuose. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko D. S., kuris paaiškino, kad prie jo automobiliu BMW X3 privažiavo įmonės darbų vadovė, atvežė iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiimti pinigus už darbą. Tarp jo ir V. įvyko konfliktas, dėl ko D. S. pabėgo iš garažo, paskambino dėdei G., kuris pasiūlė atlikti šį darbą, kuris paaiškino, kad gali grįžti į garažą ir jam sumokės. Grįžus V. vieną kartą sudavė jam kastuvu į kairę ranką. Vykstant link minėto garažo, pastebėtas automobilis BMW X3, kuriame D. S. atpažino keleivį V. ir vairuotoją – moterį, kuri jį atvežė į garažą. Keleivis prisistatė kaip V. S. ir nurodė, kad pas jį į garažą atėjo nepažįstamas vyras, pradėjo grasinti, kad ateis dvidešimt žmonių ir jį sumuš. V. S. buvo nustatytas 1,11 prom. girtumas. Automobilio vairuotoja G. B. paaiškino, kad D. S. jai grasino telefonu, jo nepažįsta. Automobilyje buvęs V. S. tėvas A. S. nurodė, kad niekas nieko nemušė, nieko jis nematė, D. S. pats atvažiavo kažkokiu automobiliu. Laukiant tyrėjų, priėjo J. S., kuris su D. S. bandė tartis dėl pareiškimo nerašymo, tačiau susitarti nepavyko (t. 1, b. l. 46).

10. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. sausio 6 d. 19.18 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. S. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl to, kad darbdavys trenkė kastuvu per rankas. D. S. dėl užpuolimo buvo nustatytas kairės rankos skausmas ir sutinimas, stebėtas kairės rankos dilbio sumušimas (t. 1, b. l. 136–137).

11. 2023 m. sausio 6 d. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad D. S. parodė, kad 2023 m. sausio 6 d., apie 18.22 val., jam būnant garažuose (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), V. (daugiau duomenų nežino) prispaudė jį prie kampo, esančio garaže, pradėjo smaugti, po ko jis pajuto fizinį skausmą, taip pat po kažkiek laiko V. su kastuvu trenkė jam į kairę ranką, po ko jis taip pat pajuto fizinį skausmą. Po minėto smūgio jo ranka ištino (t. 1, b. l. 1–3).

12. 2023 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas garažas, esantis garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į minėtą garažų masyvą, matyti pravažiavimas, kurio gale yra siena, iš abiejų pravažiavimo pusių yra garažai. Pravažiavimo gale, dešinėje pusėje yra garažas su metalinėmis rudomis durimis. Užėjus į minėtą garažą, kairėje pusėje yra trys metalinės statinės, kastuvas, keli plastikiniai kibirai. Garažo gale, kairėje pusėje yra stalas, ant kurio yra pjūklas, juodas šiukšlių maišas, nugertas alaus butelis, mediniai stalo įrankiai. Dešinėje garažo pusėje, ant grindų yra statybinės medžiagos. Prie įėjimo į garažą, dešinėje pusėje, kampe yra kastuvas raudona plastikine rankena, tamsiu mediniu kotu ir keturkampio formos metaliniu kastuvu (paimamas) (t. 1, b. l. 48–59).

13. 2023 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112 <...> P: Mane čia, (nesuprantamas žodis) su kastuvu žodžiu, mane, ranka skauda, pasakykit, prašau, kur galima pareiškimą parašyti ir kur galima į traum.punktą patekti? BPC: Kas jums atsitiko, nesupratau, kastuvu kas? P: ...pinigus atiminėjo, žodžiu, na, iš darbo mums turėjo sumokėti, vietoj to, mane užpuolė, mane atvežė į garažą, jis man kastuvu grasino iš pradžių, o paskui, žodžiu, kai trenkė, man ranka... visiškai ne... (neaiškus žodis) <...> BPC: O jūs kokiu adresu esate? <...> P: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), čia kažkokia poliklinika... ir va. <...> BPC: Tas žmogus jau išvažiavo? P: Ne, ten dar garaže <...> BPC: Jums greitosios reikia? P: Manęs draugas... na, ne, ten neva, ten gal lūžis koks. BPC: Bet jis jums kastuvu trenkė? P: Taip, metaliniu. Beje, iki to mėtė dar, paskui man sako, kad jis jau nusiramino, ja, jam paaiškino, kad ten ne tu buvai, tai yra, jis mane paprasčiausiai supainiojo, va, su kitais kažkokiais žmonėmis, na... aš grįžau, jis mane iš karto, atsidaro durys, jis man su kastuvu. <...> BPC: O sakykit, jis kastuvu kur trenkė jums? <...> P: ...ranka užsidengiau ir man į ranką teko, jis kaip ir mane mušė <...> BPC: O jo vardą, pavardę jūs žinote? P: V. tik žinau. <...> BPC: Jūsų vardas, pavardė? P: S. D. <...> (t. 2, b. l. 9–12).

14. 2023 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2023_0106_205810_001“, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis tarp dviejų pareigūnų (P, P1), D. S. (N), V. S. (K), G. B. (M): <...> P: Šitas kastuvas? N: Taip. P: Šitas, taip? Gerai, praeikite... Jūs čia gėrėte? K: Na tai taip, savo garaže. Ne čia, prie stalo. N: Štai čia jis mane spaudė su kastuvu prie gerklės ir spaudė, žodžiu. P: Šitame kampe, taip? N: Taip. <...> P: Gerai. O kas dar buvo konflikto metu? N: Va šitas vyriškis, o moteris už nugaros laukė. P: Dviese, taip, dar buvo? N: Žmona automobilyje buvo... paskui pasivijau žmoną, bandžiau pasikalbėti, paaiškinti, kad vis tik tai ne aš buvau. Jis puolė dar kartą mane. M: Tai jo, važiavau namo, pas vaikus, jis šoko ant kelio, už rankenų grabaliojo. Klausinėti pradėjo. P: O ko klausinėti pradėjo? M: Aš nežinau, ko jis ten manęs klausinėjo. Sakiau, važiavau namo pas vaikus. Atvažiavau – vyras sulaikytas. P: O pirmą kartą nevažiavot su juo? Kaip? M: Ne, aš va važiavau prie garažų ir viskas, po to namo išvažiavau. P: Nes mes kai priėjom, netgi jūsų vyras sakė, kad du kartus jis buvo atvažiavęs, vieną kartą su jumis. Tai kaip čia gaunas? K: aš du kartus atvažiavau. P: Aš jūsų klausiau, kai prie mašinos. M: Du kartus nevažiavo jis. P: Aš klausiau, ar jis pirmą kartą, ar antrą kartą, jūs sakėt, kad antrą kartą jis čia. K: Tai man tiek klausimų užduodat, aš sakau, pas mane atvažiavo... pas mane jis va, stukseno jis ir iš karto atvažiavau. P: Tai kelintą jis stukseno į duris? K: Jis du kartus čia pas mane buvo. P: O pirmą kartą su kuo jis buvo, jūs man kaip pasakėt? K: Na taip pat vienas atvažiavo. P: Jūs man prieš tai sakėt su žmona buvo, jūs užmirštat tiesiog... K: Aš užmirštu, tiesiog jūs mane užpuolėt tais klausimais, jo geriau paklauskit <...> (t. 1, b. l. 3–8).

15. 2023 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas kastuvas, kuris yra raudonos ir tamsiai mėlynos spalvos plastikine rankena. Matyti ant kastuvo esančios nusidėvėjimo, purvo ir rūdžių žymės (t. 1, b. l. 60–68).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 10 d. specialisto išvada Nr. G 96/2023 (01), iš kurios matyti, kad D. S. nustatytas kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, kuris padarytas paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl alkūnkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022 m. sausio 6 d. (past. padarytas rašymo apsirikimas, nurodant metus). Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 150–151).

17. 2023 m. rugsėjo 4 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis D. S. ir kaltinamasis V. S., suvesti į akistatą, nurodė vienas kita pažįstantys iš matymo ir parodė:

17.1. D. S.: į garažą įvykio dieną jį atvežė kaltinamojo žmona. Garaže jį iš pradžių sugriebė už striukės ir pradėjo purtyti, grasinti, tuo metu kaltinamasis rankoje laikė kastuvą. Kastuvo metaline dalimi prispaudė jį prie garažo sienos ir dusino, tuomet ranka išstūmė jį iš garažo. Bandė pasivyti kaltinamojo žmoną, kuri tuo metu išvažinėjo automobiliu. Pradėjo bendrauti su ja, kai iš garažo išėjęs V. S. su kastuvu pradėjo bėgti link jo. Jis irgi pradėjo bėgti, V. S. metė kastuvą į jį, tačiau nepataikė. Po kiek laiko grįžo į garažą, pasibeldė, V. S. atidarė duris. Sukosi bėgti, ranka prisidengė nugarą, kai jam buvo suduota kastuvu. Pabėgęs iškvietė policiją.

17.2. V. S.: nesutinka su nukentėjusiojo duotais parodymais. Atėjęs į garažą jis reikalavo pinigų. Jis pinigų skolingas nebuvo, nukentėjusysis jam nedirbo. Jis laužėsi į garažą, kelis kartus beldėsi. Atidarė duris, paskui asmenį išvijo, nukentėjusysis bėgo link ligoninės, jis – iš paskos. Grįžęs į garažą vėl sulaukdavo D. S., jis vis ėjo pas jį kokius 3–4 kartus. Paskutinį kartą atėjus nukentėjusiajam, prie garažo durų stovėjo kastuvas, jį paėmė ir pradėjo mojuoti, kad išgąsdintų ir šis išeitų. Kastuvu tik mojavo, ar trenkė, nepajuto. D. S. pats išėjo iš garažo. Kastuvu jo nesmaugė, jo nemetė. Gali būti, kad kai D. S. išvarinėjo iš garažo, jį suėmė už striukės ir tokiu būdu supurtė (t. 1, b. l. 105–108).

18. 2023 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos liudytojo A. B. pateiktos ekrano nuotraukos su tokio turinio susirašinėjimu tarp jo (B) ir D. S. (A): <...> A: atvežė mane į (duomenys neskelbtini). Į garažą. Kuriame mane pasitinka S. su kastuvu. Ir rėkia kas mano žmoną necenzūrinis žodis pasiuntė. B: Ką necenzūrinis žodis? O babkes atidavė? A: Ar reikia kalbėti apie tai, kad pinigų nėra. Jis manęs su kastuvu vos necenzūrinis žodis (žarg. – smarkiai sumušti). Bet nei karto nepataikė. Kažkoks necenzūrinis žodis. <...> (t. 2, b. l. 21–29).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

19. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmės bendrinamos ir tada, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas; teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 2 metams. Nagrinėjamu atveju jis yra teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. sausio 6 d. Taigi naują nusikalstamą veiką V. S. padarė bausmės, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė BK 64 straipsnio pagrindu turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys) ir paskiriant V. S. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis (6 mėnesiai) nustatytina atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veikos pavojingumą, pobūdį, sukeltas pasekmes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, kadangi BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

32. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

33. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, jo teistumų skaičių bei tai, kad jis šįkart nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis tik pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio pagrindu V. S. taikyta probacija buvo nutraukta prieš terminą (2023 m. sausio 16 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro), konstatavus, kad jis probacijos metu teismo skirtų įpareigojimų nepažeidė, dirba keliose darbovietėse, administracine tvarka nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką išliko žema (17 balų iš 168 galimų). Kaltinamasis ir šiuo metu dirba, turi šeimą ((duomenys neskelbtini) vaikus, po kelių savaičių ketina sudaryti santuoką su G. B., kurios vaiku taip pat rūpinasi, prižiūri ir savo pensinio amžiaus tėvus (motinai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis)), artimųjų charakterizuojamas teigiamai. V. S. teisme deklaravo siekį gyventi ramų gyvenimą ir toliau rūpintis vaikais, juos auginti ir išlaikyti. Taigi teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam 3 metų terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą – V. S. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismas įpareigoja V. S. per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio asmens (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas), auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas), visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Šios priemonės, teismo įsitikinimu, suteiks V. S. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat atitiks ir nukentėjusiojo D. S. interesus.

V. Civiliniai ieškiniai

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 157,03 Eur už nukentėjusiojo D. S. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubios medicininės pagalbos IV paslauga, ortopedo traumotologo, radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos) kaina – 157,03 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 37–40). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. S. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. S. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 157,03 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nukentėjusiojo D. S. civilinio ieškinio

3. Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo jam priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 30).

4. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo V. S. neteisėtais veiksmais D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytas kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis. Iš specialisto išvadoje aprašyto 2023 m. sausio 7 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad D. S. buvo diagnozuotas kairio alkūnkaulio diafizės apatinio trečdalio lūžis, taikyta imobilizacija.

5. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

6. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-21-942/2016).

7. Nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 7 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu jam buvo sulaužyta ranka, iki šiol jaučia diskomfortą, skausmą, sunkiai valdo ranką. Į reabilitaciją negali vykti, nes materialiai negali sau to leisti. Kol ranka buvo sugipsuota, negalėjo oficialiai įsidarbinti. Jaučia grėsmę iš kaltinamojo, įvykio metu patyrė šoką, baimę dėl gyvybės. Naktimis neramiai miega, dažnai sapnuoja kaltinamąjį ir įvykį, dėl to patiria įtampą ir stresą. Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio gydėsi, buvo sunku patekti pas traumatologus, rasti gydytojus, dėl rankos imobilizacijos du mėnesius negalėjo dirbti. Po to vartojo vaistus, jautė skausmą nuo gipso nešiojimo. Jo gyvenimas buvo apsunkintas, negali suvokti, kas įvyko, turi problemų su miegu, iki šiol nepamiršta šios situacijos, neramiai jaučiasi. Lankytis reabilitacijoje neturi finansinių galimybių, nors reabilitacija yra reikalinga. Šiuo metu kairė ranka yra silpnesnė, buvo priverstas keisti profesiją – negali dirbti statybose, teko eiti dirbti virėju. Šiuo metu nesigydo.

8. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis tiek įvykio metu (įvertinus bauginančias smurtavimo aplinkybes, panaudojant pavojingą įrankį – kastuvą), tiek po įvykio (ką patvirtino apklausti liudytojai), tiek visą gydymosi laikotarpį dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę. Vis tik svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad D. S., vieną kartą susidūręs su kaltinamojo agresyviu elgesiu, būdamas išvarytas iš garažo, neilgai trukus pats ten grįžo antrą kartą, kuomet jam ir buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai jokiu būdu nepateisina kaltinamojo neteisėto elgesio, vis dėlto yra viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad D. S. ne kartą (net ir praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio) teko lankytis gydymo įstaigose (2023 m. sausio 26 d. ir 2023 m. vasario 23 d. lankėsi VšĮ Ukmergės ligoninė pas ortopedą traumotologą ir radiologą) (t. 2, b. l. 39), kas jam kėlė nepatogumus. Pripažintina, kad patirtas sveikatos sutrikdymas (alkūnkaulio lūžis) neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiojo sveikatos būklę, buvo sutrikdyta jo įprasta kasdienė veikla, dėl rankos imobilizacijos tam tikrą laiką buvo apsunkintas rūpinimasis savimi. Vis tik teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad dėl to buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie savo oficialią darbovietę ir negalėjimą ten atlikti darbines pareigas ar apie realų ketinimą įsidarbinti, kuris nebuvo įgyvendintas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo teiginiais, kad šiuo metu jis vis dar jaučia diskomfortą kairėje rankoje, ji yra silpnesnė, tačiau teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad D. S. buvo nustatyti negrįžtami liekamieji reiškiniai, kad jam yra paskirtas reabilitacinis gydymas ar ateityje bus reikalingas pakartotinis ilgai trunkantis gydymas. Nors nukentėjusysis nurodo, kad iki šiol susiduria su miego sutrikimais, sapnuoja įtampą keliančius sapnus, tačiau byloje nėra duomenų, jog D. S. dėl patirto dvasinio sukrėtimo būtų kreipęsis į medicinos specialistus, vartojęs kokius nors medikamentus. Nuo įvykio praėjo 1,5 metų, nukentėjusysis nenurodė, kad per šį laiką kaltinamasis būtų bandęs su juo susisiekti ar kėlęs kitokią realią grėsmę. Svarbu pažymėti ir tai, kad D. S. nepatyrė daugybinių kaulų lūžių ar gyvybei pavojingų sužalojimų, nėra duomenų, kad jis būtų gydytas stacionare, kas galėtų būti pagrindu didinti įprastai priteisiamą neturtinę žalą.

9. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Vis tik įvertintina ir į tai, kad V. S. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti, jam yra paskirtas ir toks teismo įpareigojimas, taip pat jis turės atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą.

10. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – D. S. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, kaltinamojo turtinę padėtį, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 2 500 Eur.

VI. Kiti klausimai

43. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) pakuotė su kastuvu, perduota saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius, sunaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir V. S. paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Įpareigoti V. S. per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo D. S. (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas), auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas), visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį ir D. S. iš V. S. priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš V. S. 157,03 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už D. S. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) pakuotę su kastuvu, perduotą saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius, sunaikinti; 2) laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430 arba 0 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.