Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta neatlikta 14 (keturiolikos) MGL (700 Eur) bauda, ir A. D. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 14 (keturiolikos) MGL (700 Eur) bauda.

Nuosprendžiu paskirtai baudai savanoriškai sumokėti terminas nenustatytas ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai antstoliui nuspręsta nenukreipti.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatytą skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą, gautą iš nusikalstamos veikos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 167938154, patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 1477,35 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt septyni eurai 35 ct) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. sausio 9 d. nutarimu A. D. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 1477 Eur, esančias banko (duomenys neskelbtini), AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 730 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta palikti galioti, jo terminas pratęstas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2023 m. vasario 5-12 dienomis du kartus įsibrovė pro užrakintas duris, išplėšus pakabinamas spynas, į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausantį produkcijos sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 450 kg raudonųjų dobilų sėklos, t. y. 2023 m. vasario 5-6 d. tamsiu paros metu, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš didelio toninio maišo prisipylė ir pavogė 300 kg raudonųjų dobilų sėklos, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. vasario mėn. 11-12 d., apie 21 val., tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pavogė 150 kg raudonųjų dobilų sėklos, tuo savo veiksmais (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei padarė 1575 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta – paskirta pati griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis nustatytas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, be to buvo visi pagrindai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nors skundžiamu nuosprendžiu teismas teisingai pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau, apelianto vertinimu, jų gali būti ir daugiau. Pažymi, kad yra pasirengęs atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nesislapstė, su jais bendradarbiavo, o nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios materialinės padėties. Be to, gyvena su mama, kuriai reikia jo fizinės ir finansinės pagalbos, o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę jis negalėtų jai padėti nei finansiškai, nei fiziškai. Šios aplinkybės taip pat galėtų būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios. Akcentuoja ir tai, kad yra dirbantis – vykdo individualią veiklą, todėl realios laisvės atėmimo bausmės atveju jis ir jo šeima netektų pajamų šaltinio.

2.2. Apeliantas pripažįsta byloje nustatytas aplinkybes apie jo teistumą, jo atžvilgiu taikytą ir administracinę atsakomybę, bei tai, kad privalo keisti savo gyvenimo būdą. Nepaisant visų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, apeliantas visgi tikisi iš teismo supratingumo ir paskutinės galimybės jam pakeisti savo elgesį, taipogi bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atlikimu. Apelianto nuomone, bausmės paskirtis jo atžvilgiu būtų įgyvendinta ir atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą arba paskyrus švelnesnę bausmę.

2.3. Cituodamas Konstitucinio teismo išvadas apie prigimtinio teisingumo principą, tinkamą bausmių individualizavimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą, o tai greičiau galėtų padaryti dirbdamas, o ne atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę.

2.4. Analizuodamas BK 75 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką šiuo klausimu, tvirtina jo atveju esant teisinį pagrindą bausmės vykdymą atidėti. Nurodo kritiškai vertinantis savo elgesį, pripažįstantis savo kaltę, nesistengiantis išvengti atsakomybės, savo elgesiu sieksiantis ateityje nebenusikalsti, o reali laisvės atėmimo bausmė, be kita ko, paveiks ir jo socialinius ryšius su mama.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė nurodo bausmės individualizavimo apeliantui klausimą paliekanti spręsti teismo nuožiūra.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, A. D. nuteistas 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad A. D. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad anksčiau jis teistas aštuonis kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų nesumokėjęs, vykdo individualią veiklą, bei padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą jam paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant kiek didesnę nei BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Savo sprendimą netaikyti A. D. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo teismas motyvavo tuo, kad jis teisiamas devintą kartą, kartoja to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, teistas ir už kitų rūšių nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl sprendė nesant pagrindo manyti, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, o jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių, aktualių A. D. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį bei ją paskyrus atlikti realiai. Pažymėtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. D. padaryta veika tyčinė, ne atsitiktinė, nepaisant savo gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas 8 kartus teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių 5 kartus – už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis), bei kitas nusikalstamas veikas (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį). Šioje byloje nustatytą nusikaltimą jis padarė teistumui neišnykus ir neatlikęs ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirtos baudos bausmės ir iškart po kito – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. sausio 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį priėmimo. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, laikytis įstatymų. Akivaizdu, kad nei ankstesni teistumai, nei skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), nei griežčiausios – laisvės atėmimas A. D. nesulaikė nuo naujų tyčinių nusikaltimų darymo, nusikalto jis ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), o paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2021 m. rugsėjo 17 d. jis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nenutraukė ir padarė dar tris nusikalstamas veikas.

11. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu akcentuoja tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai apgailestauja, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Be to, pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistojo akcentuojamas pasiryžimas ateityje atlyginti bendrovei padarytą žalą, jei jam nebus paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, laikytinas deklaratyviu, kaip ir paaiškinimas iki šiol to nepadarius iš gėdos jausmo ir baimės, kad su bendrovės administracija dėl žalos atlyginimo susitarti nepavyks, todėl nesudaro pagrindo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia ir tuo pagrindu švelninti jo atsakomybę. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažinta ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Nors apeliantas nurodo gyvenantis su mama, kuriai reikia jo fizinės ir finansinės pagalbos, kadangi jis vykdo individualią veiklą, o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę jis negalės jai padėti nei fiziškai nei finansiškai, todėl šeima neteks pajamų šaltinio, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų (dokumentų) į bylą nėra pateikta. Nuteistojo pareiga rūpintis mama, pastebėtina, egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau akivaizdu, nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, t. y. pats nuteistasis šių aplinkybių svarbiomis nelaikė. Be to, kaip matyti iš nuteistojo parodymų teisme, pardavus pavogtą sėklą gautus pinigus nuteistasis išleido maistui ir rūkalams, o ne mamai finansiškai padėti. Įvertinus tai, kad šioje byloje nustatyta nusikalstama veika nėra padaryta susiklosčius nepalankioms ar sunkioms finansinėms aplinkybėms, todėl laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu grįsto apelianto gyvenimo pasekmė, todėl akivaizdu, kad tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą nuteistajam lėmė būtent jo paties veiksmai – išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas ir analogiškų nusikalstamų veikų pakartotinumas.

12. Įvertinusi išdėstytų duomenų visumą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui ir konstatuoja, kad švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, o už padarytą vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, A. D. paskirta kiek didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta, ją švelninti ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja šiuo atveju nesant pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. D. polinkius, o bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo A. D. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 29 d. nuosprendis yra pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

15. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 23 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos 5teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05599 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. D.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo priteistina suma yra 262,50 Eur.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

17. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, A. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realiai atliktina laisvės atėmimo bausme, duomenų apie jo pajamas, gaunamas iš individualios veiklos, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.