Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui O. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – O. S. pasirašytą raštelį dėl 4600 Lt gavimo, sąskaitą Nr. S080111531, 2013-02-28 civilinį ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-914/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-354/2014 (2-14 b. l.) – nustatyta, kad atsakovas O. S. 2011-06-12 pažadėdamas ieškovei pastatyti židinį, 2011 m. birželio 15-16 dienomis per du kartus, adresu Žalumynų g. 11, Šiauliai, paėmė 4600 Lt, apie tai vėliau surašydamas raštelį ne savo, bet svetima pavarde. Atsakovas gavo pinigus statybos darbams atlikti ir medžiagoms pirkti, tačiau darbų iki galo neatliko. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 2830 Lt turtinę žalą. Taip pat ieškovė patyrė didžiulę nervinę įtampą, stresą, šoką, papildomų laiko sąnaudų, nepatogumų, nes turėjo ieškoti kitų židinio meistrų, kurie atliktų židinio montavimo darbus, todėl ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt. Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-68-914/2014 O. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo išteisintas, nukentėjusiųjų J. Ž. ir jos dukters G. O. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismas pripažino, kad padaryta veika neturinti BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, tarp kaltinamojo O. S. ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę civiliniai rangos santykiai. Šiaulių apygardos teismas 2014-07-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-354/2014 šio nuosprendžio nepakeitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant sąlygų visumai, t. y. esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei, žalai (CK 6.246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Įstatymas nustato, kad verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad atsakovas yra verslininkas, turintis teisę verstis atitinkamam veikla. Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikėsi šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla, santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Šiuo atveju darytina išvada, kad asmuo, atlikdamas darbus su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (rangos), atitinka verslininko teisinį statusą, nes šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas, todėl jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 str.). Atsakovo veiksmai buvo neteisėti – pažadėjęs pastatyti židinį ir paėmęs pinigus šiems rangos darbams atlikti, darbų iki galo neatliko, todėl elgėsi nesąžiningai, laiku nevykdė savo įsipareigojimų, tuo pažeisdamas prievolių vykdymo principus (CK 6.38, 6.39 str.). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žala, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Daroma išvada, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta 2830,00 Lt turtinė žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2830,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 1.5. str., CK 6.250 str. 2 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-450/2006).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė didžiulę nervinę įtampą, stresą, šoką, papildomų laiko sąnaudų, nepatogumų, nes turėjo ieškoti kitų židinio meistrų, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų prašomos priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos dydį, nepateikė. Teismas pripažįsta, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresines situacijas, todėl atsižvelgdamas į ieškovės išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir remiantis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Lt neturtinės žalos.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (15 b. l.), į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 42 procentų reikalavimų) priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 84 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.), 98,70 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d., CK 6.38, 6.39 str., 6.245 str. 1 d., 6.250 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2830,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt litų 00 ct) turtinės žalos, 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3330,00 (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt litų 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 98,70 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 84,00 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas O. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė J. Ž. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.