Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorėms Violetai Rudžianskienei, Irenai Zgierskytei–Strumilaitei, Jolantai Steponavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2013-03-07 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 90 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis 2011-06-12 J. Ž. pažadėdamas pastatyti židinį ir 2011 metų birželio 15-16 dienomis name, adresu (duomenys neskelbtini), iš G. O. Ž. per du kartus paimdamas 4600 litų statybinių medžiagų ir židinio pirkimui, tačiau nupirkdamas prekių už 2688,22 litų ir nepabaigęs pradėtų darbų, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai J. Ž. priklausančius 1800 litų.

Kaltinamasis O. S. parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena. Dėl darbo sužinojo per skelbimą. Susiskambino su J. Ž. telefonu, susitarė dėl židinio statybos darbų. Iš pradžių išardė sieną, tiksliau paruošė vietą židiniui, išvalė, paruošė pajungimą židiniui, pastatė kapsulę, bet darbų iki galo nebaigė, liko židinio apdailos darbai. Visus daiktus pirko tam objektui. Kapsulė, lakas, vamzdžiai – viskas panaudota. Vamzdžiai įvesti į sieną. Židiniui pamatas pabetonuotas, kapsulė į kampą įstatyta. Nepamena, ar liko nepanaudotų daiktų. Pinigus paėmė per 2 kartus, abu kartus pinigus ėmė iš dukros. Dėl pinigų sumos susitarė su J. Ž., kuri jam sakė, kad iš viso židinio pastatymui skiria 10000 litų. Raštelį dėl pinigų gavimo surašė po to, kai pinigai jau buvo gauti, gavo tiek, kiek parašyta raštelyje. Ką ten tiksliai rašė, nebepamena. Raštelyje nurodė ne savo duomenis per skubėjimą, tiesiog nežino, kodėl taip padarė. Jo asmenybės netikrino ir dokumentų neprašė. Kiek paėmė pinigų, neatsimena, bet mano, kad kaltinamajame akte suma nurodyta teisingai. Mano, kad nukentėjusiajai negrąžino 1800 litų. Darbų nebaigė, nes dirbo tuo metu dar keliuose objektuose, pas nukentėjusiąją darbus vis atidėliojo, taip ir gavosi. Neturėjo tikslo negrąžinti pinigų, tiesiog viskas savaime taip ir nuplaukė. Kokia turi būti kapsulė, derino su nukentėjusiąja, ji pasakė koks turi būti galingumas – kad atitiktų namo kvadratūrą, pagal tai ir rinko kapsulę. Konkrečių kapsulės parametrų ji nenurodė. Su ieškinyje nurodyta žala nesutinka. Yra kaltas, kad darbo nepadarė iki galo. Kapsulę jis gali paimti ir grąžinti pinigus. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė žalą. Per kokį laiką turėjo atlikti darbus, jie neaptarė. Bet nukentėjusioji prašė viską padaryti kaip įmanoma greičiau. Raštelyje darbų atlikimo laiko nenumatė. Raštelį dėl paimtų pinigų, paliko dukrai. Dėl darbų bendravo telefonu su J. Ž.. Kai dirbo namuose, būdavo tik jos dukra. Iš viso pas nukentėjusiąją dirbo 5 dienas.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad nusprendė padaryti namuose remontą ir pastatyti židinį. Susitarė su židinių meistrais, bet jie pasakė, kad pirmiau reikia atlikti santechnikos darbus, kurių jie neatlieka. Reikėjo perkelti vamzdžius. Įdėjo skelbimą, kad reikalingas santechnikos meistras. Jai paskambino vyriškis, pasakė, kad gali atlikti tuos darbus. Pasakė jam adresą, nurodė dukros O. G. Ž. telefoną, o pati išvyko į Olandiją. Ji dukrai sakė, kad reikia atlikti santechnikos darbus. Dukra jai paskambino ir pasakė, kad buvo atvykęs meistras. Į namus jį įleido dukra, ji jam parodė, kuriuos vamzdžius reikia tvarkyti. Meistras dukrai sakė, kad reikia avanso pirkti medžiagas, tada dukra jam sumokėjo 4600 litų. Kai ji sužinojo, kad meistras paėmė pinigus, tada jam paskambino ir pasakė, kad parašytų raštelį, jog paėmė pinigus. Jis raštelį atvežė, kaip vėliau paaiškėjo su ne savo asmens duomenimis. Buvo birželio 15 ar 16 diena. Dėl užmokesčio su meistru nesusitarė. Su juo derino tik dėl vamzdžių perkėlimo. Jis turėjo perkelti vamzdžius į kitą vietą. Tarėsi, kad jis pirmiausiai atvažiuos pažiūrėti. Darbų jis jokių nepadarė, padarė tik žalą. Išgriovė kampą. Buvo išgriautos lentynos. Buvo pradėta daryti žala, o ne darbas. Kiti meistrai tas lentynas sutvarkė. Buvo atvežta židinio kasetė, bet ji netinkama ir jai ji nereikalinga. Ją užsakė kaltinamasis. Ji su juo kalbėjo, kad jai reikalingas santechnikas, jis savo iniciatyva nupirko židinį. Dėl židinio su juo nesitarė. Jis židinio nepastatė, o tik nupirko kapsulę. Ta kapsulė netinkama, nes yra per mažo galingumo, stovi nepajungta. Kad kapsulė yra bloga, jai pasakė tikrieji židinio meistrai. Ji kaltinamojo neieškojo, jo ieškojo kriminalistai. Iš pradžių jam skambino jos pažįstamas, kaltinamasis jam žadėjo atlikti darbus. Paskui jo telefonas nebeveikė. Dėl darbų atlikimo su juo tarėsi ji telefonu, susitikusi nebuvo. Pinigai, kuriuos perdavė dukra, yra jos. Jis jai turi atlyginti 4600 Lt, kuriuos jam davė, taip pat moralinę žalą dukrai ir jai. Daiktai, kuriuos kaltinamasis supirko, jai nereikalingi.

Nukentėjusioji G. O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-06-12 jos motina J. Ž. išvyko atostogauti. Prieš išvykdama į laikraštį buvo įdėjusi skelbimą, kad reikalingas santechnikas, kadangi namuose planavo statyti židinį. Išvykdama mama parodė, kur padėti pinigai, kurių gali reikėti už darbą apmokėti. 2011-06-13 į jos mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris pasisakė esąs meistras, kad susitarė su jos mama, jog atvažiuos pažiūrėti, kokius darbus reikia atlikti. Kitą dieną atvyko vyriškis, kuris prisistatė esąs meistras ir gali pastatyti židinį. Ji parodė vietą, kur stovės židinys. Vyras paaiškino, kad galės atlikti visus darbus, kuriuos pradės kitą dieną. 2011-03-15, apie 10 val. šviesios spalvos mikroautobusu atvyko tas pats vyras. Jis išgriovė spintą toje vietoje, kur turėjo stovėti židinys, pasiruošė vietą, išmatavo ir pasakė, kad statybinių medžiagų ir židinio pirkimui reikia 3000 Lt. Ji padavė 3000 Lt ir vyriškis išvažiavo pirkti medžiagų. Po kurio laiko jis parvežė židinį, įvairių statybinių medžiagų ir jai padavė pirktų prekių pirkimo kvitus. Kokiai sumai buvo kvitai, ji nežiūrėjo. Kitą dieną vyriškis atliko kai kuriuos darbus, pastatė židinį ir pasakė, kad vamzdžių, esančių už židinio, keitimui reikia pinigų - 1600 Lt. Ji vyriškiui padavė prašomą sumą ir šis paėmęs pinigus išvažiavo. Tos pačios dienos vakare, t.y. 2011-06-16, ji susiskambino su mama ir papasakojo, kad meistrui padavė 4600 Lt medžiagų pirkimui. Mama perskambino tam meistrui ir paprašė, kad jis atvežtų raštelį, jog paėmė pinigus medžiagų pirkimui. Vakare atvažiavo tas pats vyriškis ir jai padavė lapelį, kuriame ranka buvo užrašyta vardas, pavardė asmens kodas, kad jis paėmė 4600 litų medžiagų pirkimui. Vyriškio dokumentų neprašė ir netikrino, ar jis teisingai nurodė savo duomenis. Kitą dieną vyriškis neatvyko, kai jam skambindavo, telefonas buvo išjungtas. Daugiau to vyro ji nebematė (62-63 b. l.).

Iš 2012-05-24 ir 2012-06-11 asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytoja G. O. Ž. atpažino asmenį, kuris iš jos paėmė pinigus medžiagų pirkimui (66-69, 71-74 b. l.).

Iš 2011-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (11-14 b. l.).

Iš 2011-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. Ž. pateikė dokumentus: prekių pirkimo čekius, garantinį pažymėjimą, popieriaus lapelį su rankraštiniu įrašu, kad E. A. gavo 4600 litų apdailos prekėms supirkti (15-19 b. l.).

Iš 2012-05-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas židinio kapsulės garantinis pažymėjimas, kuris 2012-05-24 grąžintas nukentėjusiajai. (20-21, 22-24 b. l.)

Iš 2011-07-18 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. T. pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas vyriškis vardu E. (25-27 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis), kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2013).

Kaltinimas O. S. iš esmės grindžiamas jo paties pasirašytu rašteliu dėl pinigų už darbus gavimu, tačiau pasirašytu ne savo, o kito asmens vardu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis įgijo svetimą J. Ž. turtą, panaudodamas apgaule. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad kaltinamasis buvo sutaręs atlikti statybinius darbus, susijusius su židinio įrengimu. Kaltinamasis parodė, kad darbus su nukentėjusiąja aptarė telefonu, vėliau apžiūrėjo būsimą židinio vietą, gavęs pinigų avansui, nupirko statybos darbams reikalingas medžiagas ir pradėjo dirbti. Jis neneigia, kad gavo kaltinime nurodytus 4600 Lt. Šiuos pinigus jis gavo per du kartus. Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir G. O. Ž.. Ji patvirtino aplinkybes, kad padavė 3000 Lt, už kuriuos pastarasis pirko įvairias statybines medžiagas, parvežė prekes ir pirkimo dokumentus, atliko statybinius darbus, o kitą dieną iš jos paėmė dar 1600 Lt taip pat statybinių medžiagų pirkimui, o minimą raštelį dėl pinigų gavimo kaltinamasis padavė vėliau, jos mamai J. Ž. paprašius. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. Ž. patvirtino aplinkybes, kad ji kalbėjosi dėl židinio pastatymui reikalingų darbų, kad jis turėjo atvykti apžiūrėti dėl statybos darbų, kad pinigus perdavė jos dukra G. O. Ž., o taip pat ir tai, kad ji vėliau, t.y. jau dukrai padavus pinigus kaltinamajam, liepė paimti iš kaltinamojo raštelį, patvirtinantį gautų pinigų sumą. Be to, ji parodė, kad pasitiki dukra ir nemano, kad dukra galėjo nurodyti klaidingas ar išgalvotas aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusioji dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu vykusios G. O. Ž. apklausoje (t. 1, b. l. 62-63). Atsižvelgiant į tokias nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę civiliniai rangos santykiai, kurių pagrindu kaltinamasis atlygintinai turėjo atlikti statybos darbus. Kaltinamasis gavo pinigus statybos darbams atlikti, už kuriuos pirko įvairias statybines medžiagas, taip pat ir židinio kapsulę bei realiai vykdė rangos darbus, tačiau jų visų neatliko. Raštelį už gautus pinigus kaltinamasis pasirašė ne savo vardu vėliau, t.y. paprašius nukentėjusiajai, po pinigų paėmimo, taip pat ir po dalies darbų atlikimo. Todėl aplinkybė, kad kaltinamasis pasirašė minėtą raštelį ne savo vardu, nelaikytinas apgaulės panaudojimu svetimam turtui įgyti BK 182 straipsnio prasme. Kad perduodant minėtus pinigus nukentėjusioji G. O. Ž. suklaidinta nebuvo, patvirtina ir tokios aplinkybės, jog kaltinamasis moka ir geba atlikti židinių statybos darbus, tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra, už gautus pinigus, kaip minėta, kaltinamasis pirko įvairias statybines medžiagas, pats betarpiškai šias medžiagas naudojo pagal paskirtį, atliekant dalį numatytų darbų. Atitinkamai kaltinamojo pasirašytas raštelis svetima pavarde neturėjo jokios lemiamos įtakos nukentėjusio asmens apsisprendimui perduoti pinigus. Tokios nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo neginčijami konstatuoti, kad O. S. turėjo tyčia apgaule įgyti svetimą turtą.

Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas, kai pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės nor­mų. Nuosp­ren­dis yra pa­grįs­tas, kai ja­me pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl nu­si­kals­ta­mo įvy­kio, nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties, kal­ti­na­mo­jo kal­tu­mo ar­ba ne­kal­tu­mo ir ki­tų nuosp­ren­dy­je spren­džia­mų klau­si­mų pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. Taip pat ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Visos abejonės yra aiš­ki­na­mos kaltinamojo naudai. Teismas bylą nagrinėja kaltinimo ribose, kaltinimas teisiamojo posėdžio metu keistas nebuvo (BPK 255 str.), įrodymų, kad kaltinime nurodytas turtas buvo įgytas apgaule, byloje nėra, todėl kaltinamasis O. S. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų J. Ž. ir G. O. Ž. civilinis ieškinys dėl žalos padarymo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: vokas, kuriame yra pirkimo kvitai, sąskaita faktūra ir popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu (16 b. l.), grąžintini J. Ž. neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: voką, kuriame yra pirkimo kvitai, sąskaita faktūra ir popieriaus lapelis su rankraštiniu įrašu, palikti J. Ž. neribotai nuosavybei.

Nukentėjusiųjų J. Ž. ir G. O. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.