Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Giraitės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-875-343/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ dėl skolos už vandenį ir nuotekų tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo

13. Tuo tarpu apeliantė UAB ,,Giraitės vandenys“ įrodinėja, kad pati ieškovė netinkamai vykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, įrengti savo lėšomis įvadinį vandens / nuotekų skaitiklį, organizuoti jų metrologinę patikrą (5.3.–5.4. p.), t. y. nevykdė vandens apskaitos mazgų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse, priežiūros – skaitikliai apsemti, įrengti nesilaikant gamintojo reikalavimų. Dėl to skaitiklių užfiksuota informacija nėra tiksli ir užmokestis už paslaugas skaičiuotinas pagal sutarčių 24 punktą – vadovaujantis vidutiniu per parą sunaudojamo vandens kiekiu, kuris nustatomas pagal paskutinių dviejų mėnesių vandens suvartojimo vidurkį.

14. Atsakovė savo poziciją grindė tokiais rašytiniais įrodymais: UAB ,,Gabija“ atlikta (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) kaimo Kauno rajone vandens apskaitos mazgų esamos būklės įvertinimu (t. 1, b. l. 105-118); UAB ,,Ekspertika“ 2015-03-12 statinių būklės įvertinimo aktu Nr. 15-02/28 (t. 1, b. l. 126-132) bei 2016-09-20 statinio būklės įvertinimo ekspertizės aktu (t. 2, b. l. 40-43, 62-66); antstolės R. Pauzienės 2015-04-23, 2016-04-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (t. 1, b. l. 145-152, 154-161).

15. Siekdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurioms nustatyti būtinos specialios žinios, teismas 2016-12-28 nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertei Z. Beržienei (t. 3, b. l. 122-124). Ekspertė 2017-03-27 pateikė teismo statybos techninės ekspertizės aktą (t. 3, b. l. 134-144). Teismo 2017-05-16 nutartimi paskirta papildoma vandens skaitiklių ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijos specialistams (t. 4, b. l. 9-12). Paskirtos įstaigos mokslo darbuotojas G. Zygmantas 2017-06-21 pateikė vandens skaitiklių ekspertizės aktą (t. 4, b. l. 20-34).

16. Visuose nutarties 14 punkte išvardintuose rašytiniuose įrodymuose, kuriuos pateikė apeliantė, užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, t. y. kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančiame apskaitos mazge skaitiklis įrengtas nesilaikant gamintojo numatytų jo įrengimo sąlygų, t. y. nesutampa vamzdyno ir apskaitos prietaiso ašys; nešmenų filtro padėtis neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų. Vandens apskaitos mazgas su skaitikliu yra užsikimšę, ne visu vamzdžio diametru praleidžia vandenį. Patalpos, kurioje yra skaitiklis, sienos bei lubos šlapios, ant prietaiso lašo nuo didelės drėgmės susidaręs kondensatas, vamzdžiai surūdiję. Visuose minėtuose aktuose, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės apskaitos mazge esančio skaitiklio negalima net patikrinti, nes pati patalpa, kurioje jis yra, apsemta gruntiniu vandeniu bei paviršinėmis nuotekomis (0,5-0,7 m); skaitiklis yra po vandeniu.

17. Apeliantės ginamai pozicijai palankios aplinkybės konstatuotos ir 2017-03-27 teismo statybos techninės ekspertizės akte (t. 3, b. l. 134-144), kuriame ją atlikusi ekspertė Z. Beržienė pateikė išvadas, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje įrengtas apskaitos mazgas neapsaugotas nuo užšalimo, o vandens skaitiklis sugenda, jeigu jame užšąla vanduo, patalpos drėgnos, konstrukcijos neapšiltintos, dalis vamzdynų surūdiję. Neišpildytas gamintojo reikalavimas, kad skaitiklio korpuso rodyklė turi sutapti su vandens srauto tekėjimo kryptimi. Ekspertė taip pat padarė išvadą, kad dėl numatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01–2016-02-29 pagal ieškovės ir apeliantės pateikiamus duomenis suvartoto vandens kiekio paklaida yra 60 proc. ieškovės nenaudai. Įvertinusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje įrengtą apskaitos mazgą ekspertė konstatavo, kad statinio konstrukcijos neapšiltintos, neįrengtas drenažas, vamzdynų dalis surūdijusi, neizoliuota, prieš ir po apskaitos prietaiso neįrengtos atramos, prieš skaitiklį nesandarus vamzdynas, skaitiklis neapsaugotas nuo šalčio, apsemtas vandeniu. Dėl nurodytų priežasčių prietaiso parodymai gali būti netikslūs, o paklaida pagal abiejų šalių pateiktus duomenis yra 45 proc. ieškovės nenaudai. Pažymėtina, kad ieškovė paklaidos tarp jos patiekto ir apeliantės suvartoto vandens kiekio buvimą prašyme paskirti papildomą ekspertizę aiškino kaip paties vartotojo nuostolius, atsiradusius dėl gyventojų neteisingo rodmenų deklaravimo, vandens grobstymo ir / ar nesandaraus apeliantės UAB „Giraitės vandenys“ vamzdyno, o ne kaip jai priklausančių apskaitos prietaisų padarytas matavimo klaidas (t. 3, b. l. 169). Tačiau tokią galimybę paneigia apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose pateikta informacija ir pateikti ją pagrindžiantys įrodymai (t. 4, b. l. 52-62). Šie duomenys leidžia įsitikinti, kad apeliantei įsirengus nuosavus vandens šaltinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventojams ir organizacijoms tiekiamo vandens kiekiai gerokai sumažėjo, lyginant su ieškovės apskaičiuotais jos eksploatuojamuose mazguose, nors vandens vartotojų skaičius net išaugo. Tai, pasak apeliantės, taip pat patvirtina, kad ieškovės apskaitos prietaisai fiksavo klaidingus vandens suvartojimo kiekius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse.

18. Priešingai nei pirmiau aptartose išvadose bei ataskaitose, Lietuvos energetikos instituto šilumos įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos mokslo darbuotojo G. Zymanto atliktoje pakartotinėje ekspertizėje konstatuotos apeliantei nepalankios aplinkybės, kad skaitiklių, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, prijungimas prie pasvirusių vamzdžių matavimų tikslumui įtakos beveik neturėjo, t. y. vandenį laikotarpiu nuo 2014-11-18 iki 2016-04-01 apskaitė su (1...2) proc. paklaida apeliantės naudai; laikotarpiu nuo 2014-07-08 iki 2014-11-18 su (1...2) proc. paklaida ieškovės naudai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad skaitiklis, sumontuotas (duomenys neskelbtini) apskaitos mazge matavo su neigiamo ženklo paklaida, todėl laikotarpiu nuo 2014-07-08 iki 2016-07-01 su gamintojo standartine tarpine ir standartiniais vamzdžiais apskaitė vandenį su neigiama ženklo 2,5 proc. paklaida apeliantės naudai. Jokie požymiai nerodo, kad skaitiklis buvo apsemtas vandeniu, be to, drenažo, atramų, izoliacijos nebuvimas, išorinis surūdijimas neturi jokios įtakos rodmenų teisingumui.

19. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindama byloje surinktus rašytinius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl neteisingai nustatė, kad neegzistavo pagrindas užmokestį už suvartotą vandenį bei nuotekų tvarkymą skaičiuoti pagal sutarties 24 punkte numatytas skaičiavimo taisykles ir neapgrįstais sprendė, jog ji yra skolinga ieškovei. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais.

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais ir vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai, įskaitytinai ir ekspertų išvados, teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

22. Vienas iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių yra eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skyrė dvi ekspertizes, pirmosios išvados labiau buvo palankios apeliantei, antrosios – labiau ieškovei. Kaip jau minėta ir nustatyta CPK 218 straipsnyje, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir taip pat įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes išankstinės galios jie neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04- nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 70 p.).

24. Taigi nė vienas iš šios nutarties 14-15 punktuose nurodytų rašytinių įrodymų neturi didesnės įrodomosios galios, o juose konstatuotos aplinkybės bei faktai vertintini visų bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad teismo motyvai, kodėl vieni iš įrodymų laikyti pagrįstais, o kiti – ne, nepakankami ir todėl kritikuotini. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės pateiktomis UAB ,,Gabija“ bei UAB ,,Ekspertika“ ataskaitomis negalima vadovautis, kadangi jose nurodytos aplinkybės, priešingai nei atliekant pakartotinę ekspertizę, konstatuotos neatlikus realių bandymų su ginčo skaitikliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tai, kad tyrimas pakartotinės ekspertizės metu buvo faktiškai atliktas su apskaitos prietaisais, atkuriant jų pasvyrimo laipsnį, nepašalina abejonių dėl jais užfiksuotų parodymų teisingumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad tiek minėtose apeliantės pateiktose ataskaitose bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tiek ir pirmosios ekspertizės metu buvo konstatuota, kad vamzdžiai prieš skaitiklį, įrengtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, yra surūdiję bei praleidžia vandenį (stebimos dvi vandens čiurkšlės, t. 3, b. l. 142); tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esantis nešmenų filtras sumontuotas ne pagal gamintojo nurodymus. Be to, iš pakartotinės ekspertizės tiriamosios dalies matyti, kad specialistui buvo perduoti ginčo mazguose buvę skaitikliai, kurie buvo prijungti prie naujų vamzdynų. Vadinasi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, identiška situacija, susijusi su skaitiklių sumontavimu, nebuvo atkurta, nes bandymai buvo atliekami su naujais, sandariais vamzdžiais, nebuvo vertinama ir tai, ar nešmenų filtro sumontavimas ne pagal gamintojo nurodymus galėjo turėti įtakos apskaitos duomenų teisingumui. Tokiu atveju vien aplinkybė, kad tik pakartotinės ekspertizės metu su ginčo skaitikliais buvo atliekami bandymai, neatkūrus visų šalių nurodytų ir rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų sąlygų, galėjusių turėti įtakos skaitiklių rodmenims, neteikia prielaidų šios ekspertizės vertinti kaip patikimesnės, nei kitos, įrodinėjimo priemonės ir remtis tik jos išvadomis. Šis rašytinis įrodymas nepaneigia ir apeliantės argumentų, kad ieškovė nevykdė sutartyje įtvirtintos savo pareigos užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų apskaitą.

25. Kaip minėta, civiliniam procesui būdinga tai, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju įrodymų, paneigiančių UAB ,,Ekspertika“ akte nurodytos aplinkybės, susijusios su nešmenų filtro sumontavimu ne pagal gamintojo rekomendacijas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien faktas, kad vandens tiekimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo išvadai, jog nešmenų filtro padėtis, vamzdžių nesandarumas negalėjo turėjo įtakos skaitiklių parodymų teisingumui.

26. Nagrinėjamu atveju ekspertų / specialistų nuomonės išsiskyrė ir dėl to, ar drėgmė / skaitliuko apsėmimas galėjo turėti įtakos užfiksuojamų duomenų teisingumui. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl vandens poveikio skaitikliui, esančiam (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, turėtų būti vadovaujamasi būtent pakartotinės ekspertizės akte konstatuotomis aplinkybėmis, nes tik atliekant šią ekspertizė buvo faktiškai patikrintas pats skaitiklis, jį išardant. Nei atliekant pirmąją ekspertizę, nei apeliantės pateiktas ataskaitas apskaitos įrenginiai nebuvo ardomi, o apžiūrimi tik išoriškai. Kita vertus, skaitiklių savo lėšomis įrengimas pagal sutartis teko vandens teikėjai (ieškovei) (sutarčių 5.4 p.), taigi ši disponavo skaitikliais ir, atitinkamai, turėjo daugiau galimybių atlikti faktinę jų patikrą jau tuomet, kai apeliantė ėmė ginčyti rodmenų patikimumą ir teisingos apskaitos buvimą. Dar daugiau, pagal šalių pasirašytų sutarčių sąlygas (sutarčių 26 p., t. 1, b. l. 12, 17) pati vandens tiekėja (ieškovė) tokias aplinkybes, kaip skaitiklio užšalimas ar apsėmimas vandeniu, pripažįsta jo eksploatavimo sąlygos pažeidimu, sudarančiu pagrindą patiekto vandens ir / ar išleistų nuotekų kiekį nustatyti pagal Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, patvirtintas Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, t .y. neskaičiuoti pagal tokio skaitiklio rodmenis.

27. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantei, kad teismas apskritai negalėjo vadovautis pakartotinės ekspertizės išvadomis, kadangi ją atliko asmuo, kuris nėra įrašytas į ekspertų sąrašą. CPK 212 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Byloje nėra ginčo, kad pakartotinę ekspertizę atlikęs asmuo G. Zygmantas nėra įrašytas į ekspertų sąrašą. Ir nors dėl tokio trūkumo byloje pateikta išvada negalėtų būti laikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau šiame dokumente esantys duomenys vis tik priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių grupei – rašytiniams įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2010; 2013-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-231/2013), t. y. vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju nebuvo paneigti ir ieškovės argumentai, kad tokios kvalifikacijos teismo eksperto, įrašyto į sąrašą, nesama. Šalys neginčija, kad G. Zygmantas turi reikiamą kvalifikaciją tokiai išvadai pateikti, o pagal tą pačią CPK 212 straipsnio 2 dalį kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

28. Apibendrindama išvardintus argumentus teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su apeliantės pozicija, kad teismas turėjo atsižvelgti į visus byloje esančius įrodymus, neteikdamas prioritetinės reikšmes vien pakartotinės ekspertizės išvadoms, ir tik duomenų visumos pagrindu spręsti, ar ginčo laikotarpiu užmokestis už suvartotą vandenį bei suteiktas paslaugas skaičiuotinas pagal skaitiklių rodmenis, ar kitu būdu, pavyzdžiui, pagal sutarčių 24 – 26 punktuose numatytą metodiką.

Dėl sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamo įvykdymo ir sutarties šalių atsakomybės

29. Ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai pagal 2013-04-22 sudarytas dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Šiose sutartyse aptartos ne tik apeliantės, kaip paslaugų gavėjos (abonentės), teisės ir pareigos, bet taipogi įtvirtintos ir ieškovės, kaip vandens tiekėjos, teisės ir pareigos. Viena iš ieškovei tenkančių pareigų yra stebėti (tikrinti) skaitiklių tinkamumą, ir nustačius, kad pažeistos įvadinio vandens skaitiklio eksploatavimo sąlygos (skaitiklis užšalęs, apsemtas vandeniu), pažeista skaitiklio plomba, nuplėšta plomba ant montažinių veržlių prie skaitiklio, yra požymių, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės skaitiklio sparnuotei stabdyti norint sumažinti skaitiklio rodmenis, arba, kad savavališkai naudojamas geriamas vanduo ir (ar) išleidžiamos nuotekos, pagal sutartį patiekto vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekį nustatyti pirmiau jau minėtame akte – Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 16¹, 17² ir 17³ punktuose nurodytu būdu (sutarčių 26 p.). Sutarčių sudarymo metu galiojusioje (iki 2015-10-23) redakcijoje 16¹ punkte skaitiklio užšalimas bei apsėmimas vandeniu taip pat buvo priskiriamas prie jo eksploatavimo sąlygų pažeidimo, suponuojančio specialios nurodytuose taisyklių punktuose sunaudoto vandens kiekio apskaičiavimo metodikos taikymą.

30. Anksčiau šioje nutartyje aptartuose rašytiniuos įrodymuose specialistų bei antstolių konstatuota, kad vandens mazgas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, yra apsemtas, į patalpą patekti neįmanoma, vandens gylis 0,5-0,7 m. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikti kontrolinių duomenų patikrinimo išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovės darbuotojai kiekvieną mėnesį atvykdavo į apskaitos mazgus ir tikrindavo juose sumontuotų skaitiklių duomenys, o patikrinimų, atliktų 2015 m. sausio, kovo mėn., 2016 m. sausio mėn., t. y. ieškinyje nurodyto laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, išrašuose (t. 1, b. l. 24, 26, 43) atsakingi ieškovės darbuotojai užfiksavo, jog vandens mazgas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje yra apsemtas, todėl skaičiuotinas vidurkis (skaitiklių duomenys dviem pirmais atvejais net neįrašyti, trečiuoju atveju yra nurodyti).

31. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas besąlyginę ieškovės teisę skaičiuoti mokestį už suteiktas paslaugas pagal skaitiklių rodmenis, o ne kuriuo nors kitu pagal sutartis ir teisės aktus įmanomu būdu, neįvertino nei pačios ieškovės pripažintų skaitiklių eksploatavimo sąlygų pažeidimo faktų, nei galimos tokio eksploatavimo įtakos pačiam skaitikliui ir jo rodmenims, nors apeliantė savo atsisakymą sumokėti ieškovei visą ginčo laikotarpiu apskaičiuotą sumą grindė būtent suteikiamų paslaugų apskaitos dėl nurodytų aplinkybių nepatikimu. Todėl pakartotinės ekspertizės metu net ir nenustačius kokių nors tirtų skaitiklių defektų, drėgmės įtaka skaičiavimo teisingumui buvo įtvirtinta pačiose sutartyse ir taisyklėse. Pagal sutartyse nurodytų taisyklių 16¹ punkto redakciją, galiojusią sutarčių sudarymo metu, abonento (vartotojo) sunaudoto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą per visą nustatytą pažeidimo laikotarpį. Jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti, sunaudoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. Pašalinus pažeidimus, sunaudoto vandens kiekis neperskaičiuojamas.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl apskaitos mazgų būklės ir kėlė klausimą dėl juose įrengtų skaitiklių apskaitomų duomenų teisingumo. Ieškovė gi laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti kitokios sunaudoto vandens kiekio apskaičiavimo tvarkos, nors, minėta, ir patys ieškovės darbuotojai, atlikę faktinį skaitiklių rodmenų patikrinimą, yra konstatavę, kad tikslaus suvartoto vandens kiekio nustatyti neįmanoma, todėl skaičiuotinas vidurkis. Akivaizdu, kad apie netinkamas skaitiklių eksploatavimo sąlygos ieškovei buvo žinoma, tačiau realių veiksmų, siekiant pašalinti minėtus pažeidimus, ji nesiėmė.

33. Taigi, viena vertus, byloje nesant ginčo, kad sutartyje nurodytos paslaugos buvo suteiktos, apeliantei kyla pareiga už jas atsiskaityti. Kita vertus, ieškovės neveikimas, nebendradarbiavimas ir neatitinkančios realiai susiklosčiusios situacijos suvartoto vandens kiekio metodikos taikymas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir sąžiningas sutarties šalies elgesys (CK 6.38 str. 2-3 d., 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.206 str.). Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to, jog apeliantė neįvykdė savo sutartinių prievolių, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė (CK 6.46 str. 2 d.), todėl egzistuoja CK 6.259 straipsnyje numatyta sąlyga, dėl kurios skolininko atsakomybė gali būti sumažinta.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-370/2007). Ieškovės negautos iš sutarčių pajamos už tiektą vandenį ir yra jos nuostoliai (CK6.249 str. 1 d.), taigi plačiąja prasme ji kreipėsi į teismą dėl sutartinės atsakomybės apeliantei taikymo ir įpareigojimo vykdyti sutartines prievolės. Todėl tokie ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą, kad į teismą ji kreipėsi ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti prašomą priteisti skolą arba atleisti nuo atsakomybės, stokoja pagrįstumo.

35. Be to, nustačius, kad suteiktų paslaugų apimtis (kiekis) buvo užfiksuota apskaitos prietaisais, dėl kurių veikimo tinkamumo apeliantei kilusios abejonės šio proceso metu nebuvo paneigtos, dar daugiau, kad skola už kelis mėnesius apeliantei suskaičiuota remiantis neaiškiais kriterijais (skaitiklių parodymai neužfiksuota, pažymint „skaičiuoti vidurkį“, bet ieškovė nedeklaravo skaičiavusi būtent tokiu būdu), nustačius buvusias paklaidas tarp pačių šalių skaičiavimų (nutarties 17 p.), visiškai tikslus apeliantės skolos ieškovei apskaičiavimas objektyviai ir nėra galimas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei atlygintinas užmokestis už suteiktas paslaugas pagal sutartis mažintinas per pusę, t. y. iki 42 093,25 Eur. Be to, toks nustatomas skolos dydis iš esmės yra artimas ekspertės Z. Beržienės atliktiems paskaičiavimais – neatitikimams tarp ieškovės ir apeliantės įvardijamo suvartoto vandens kiekio abejose gyvenvietėse (60 proc. ir 45 proc.). Pažymėtina, kad dėl šių paskaičiavimų tikslumo ginčo byloje nekilo, tik šalys skirtingai aiškino tokių neatitikimų (paklaidų) atsiradimo priežastis, apeliantės teigimu – tai ieškovės apskaitos prietaisų netinkamas veikimas, ieškovės teigimu – tai tiesioginių vandens vartotojų netinkamas deklaravimas ir vandens vagystės ir / arba apeliantės vamzdynų nesandarumas. Jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateikiamą neatitikimų atsiradimo versiją, į bylą nepateikta, o duomenys apie apskaitos prietaisų eksploatavimo sąlygas, pačios ieškovės sutartyse vertinamas kaip netinkamas (sutarčių 26 p.), į bylą yra pateikti ir teisėjų kolegijos buvo šioje nutartyje aptarti.

36. Todėl skundžiamas sprendimas, pirmosios instancijos teismui nevisiškai tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus kaip visumą, pakeistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos dydį iki 42 093,25 Eur (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atitinkamai pakeistina ir sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų, kurios skaičiuotinos ne nuo visos reikalautos, o nuo apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

37. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymų ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

38. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo sprendimą.

39. Neišdėsčius minėto teismo sprendimo įvykdymo, apeliantės ieškovei sumokėta iš karto visa suma turėtų neigiamos įtakos viešajam interesui, nes apeliantė yra institucija, veikianti pagal Vietos savivaldos įstatymą ir yra viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos yra viešųjų paslaugų, susijusių su vandens tiekimu didžiajai Kauno rajono savivaldybės daliai, teikimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priteistos didelės sumos iš apeliantės išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas apeliantei ir didžiajai daliai Kauno rajono gyventojų, nes tai sudarytų sąlygas vykdyti normalią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės finansinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovei teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, skolą ieškovė atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priteistą iš apeliantės sumą, bei į tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jau praėjo beveik metai, pripažįsta, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 1 753,89 Eur, yra pakankamas, toks terminas atitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeistų ieškovės interesų. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė sutinkanti, kad skolą apeliantė padengtų per 2 metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, atitinkamai pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

42. Patenkinus pusę ieškovės pareikšto turinio reikalavimo, jai atitinkamai priteistina 50 proc. jos patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, tokia pati procentinė išlaidų dalis atlygintina ir apeliantei.

43. Ieškovė nurodė patyrusi 3 005,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 8, 74-77, t. 4, b. l. 15), kurias sudaro 1 972 Eur žyminis mokestis, 33,29 Eur teisinės pagalbos išlaidos, apmokėtos advokatei per UAB Creditum“ pagal sudarytą 2014-07-09 sutartį, 1 000 Eur už ekspertizę. Apeliantė prašė priteisti 5 555 Eur išlaidų (t. 3, b. l. 130, t. 4, b. l. 76-80, 82-85), kurias sudaro turėtos 1 950 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 3 000 Eur sumokėta už ekspertizę ir 605 Eur už ataskaitos parengimą.

44. Ieškovės patirtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos, galiojusios mokėjimo atlikimo metu) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų maksimalaus priteistino už ieškinio parengimą užmokesčio dydžio, todėl ieškovei iš apeliantės, atsižvelgiant į pirmiau nustatytą proporciją, priteistina 16,65 Eur (33,29 Eur x 50 proc.) šių išlaidų, o taip pat atitinkamai 986 Eur žyminio mokesčio (1 972 Eur x 50 proc.) bei 500 Eur už ekspertizę (1 000 Eur x 50 proc.), iš viso 1 502,65 Eur (986 Eur + 16,65 Eur + 500 Eur).

45. Apeliantės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.17. 8.19. 8.20 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl apeliantei iš ieškovės priteistina puse šių išlaidų – 975 Eur (1 950 Eur x 50 proc.), taip pat jai atlygintina ir atitinkama dalis išlaidų už ekspertizės bei ataskaitos parengimą, t. y. 1 802,50 Eur ([3 000 Eur + 605 Eur] x 50 proc.), iš viso 2 777,50 Eur (975 Eur + 1 802,50 Eur).

46. Taigi, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 502,65 Eur šių išlaidų, apeliantei iš ieškovės – 2 777,50 Eur. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, atlieka bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Todėl, atlikus įskaitymą, apeliantei iš ieškovės priteistina 1 274,85 Eur (2 777,50 Eur – 1 502,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

47. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteitinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 6,65 Eur (13,30 Eur x 50 proc.).

48. Apeliantė taip pat prašė priteisti 2 365,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 488 Eur žyminio mokesčio ir 877,25 Eur išlaidas už atstovavimą). Šiuo atveju atstovavimo išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl kartu su žyminiu mokesčiu yra priteisiamas apeliantei iš atsakovų taikant jau pirmiau minėtą proporciją. Taigi iš viso apeliantei iš atsakovės priteistina 1 182,63 Eur išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (744 Eur žyminio mokesčio ir 438,63 Eur atstovavimo išlaidų).

49. Ieškovė įrodymų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jos išlaidų kompensavimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (j. a. k. 159702357) 42 093,25 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių devyniasdešimt trijų eurų ir 25 centų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (42 093,25 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (j. a. k. 159702357) priteista 42 093,25 Eur skola, vykdymą dvejiems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 1 753,89 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 89 centus).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ (j. a. k. 159702357) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) 1 274,85 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (j. a. k. 159702357) po 6,65 Eur (šešis eurus ir 65 centus) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ (j. a. k. 159702357) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno vandenys“ (j. a. k. 132751369) 1 182,63 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.