- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-1392-577/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 2.3.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl atsisakymo įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą ištuoką panaikinimo, suinteresuoti asmenys - V. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau ir – CMS) atsisakymą įtraukti į apskaitą L. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau ir – JAV), Ilinojaus valstijos Kuko apygardos apylinkės teisme nutrauktą santuoką ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) JAV, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos apylinkės teisme nutrauktą santuoką tarp L. S. ir V. S.. Pareiškimą grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:
1.1. Pareiškėja su suinteresuotu asmeniu V. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) JAV, Ilinojaus valstijos Kuko teisme, nes tuo metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gyveno JAV. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į CMS su prašymu įtraukti į apskaitą jos ir V. S. (duomenys neskelbtini) JAV nutrauktą santuoką, tačiau CMS atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad jos ir V. S. ištuoka registruota 2010 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1804-528/2010, pagrindu, o minėtas teismo sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
1.2. Pareiškėja nesutinka su CMS sprendimu, paaiškino, kad po santuokos nutraukimo V. S. ketino grįžti į Lietuvą, todėl buvo sutarta, kad ištuokos įforminimu Lietuvoje pasirūpins jis; V. S. 2009–2010 metais atsiuntė pareiškėjai pasirašyti dokumentus, susijusius su santuokos nutraukimu. Pareiškėja pasirašė šiuos dokumentus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių dokumentų pagrindu Vilniaus miesto 3-ajame apylinkės teisme buvo inicijuotas savarankiškas santuokos nutraukimo procesas ir priimtas 2010 m. vasario 5 d. teismo sprendimas.
1.3. Pareiškėja negali įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) JAV su R. P. R. sudarytos santuokos, neturi galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1804-582/2010, nes po sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 5 metai, be to, proceso atnaujinimas negalimas dar ir todėl, kad V. S. galimai yra sudaręs kitą santuoką. CMS atsisakymas įtraukti į apskaitą pareiškėjos ir V. S. 2003 metais sudarytą ištuoką prieštarauja monogamijos principui ir pažeidžia pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą. Jos ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo faktas yra pirmiau užfiksuotos JAV 2003 metų teismo sprendime, o ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. S. pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad jo ir pareiškėjos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sutuoktinių sutarimu, jokių ginčų su pareiškėja dėl šio fakto nėra. Paaiškino, kad 2009–2010 metais suinteresuotam asmeniui kilo poreikis įforminti santuokos nutraukimo faktą Lietuvoje. Tuo klausimu jis kreipėsi į advokatą, kuris parengė dokumentus ir patarė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuotas asmuo dėl teisinių žinių stokos pasinaudojo advokato patarimu ir kreipėsi į teismą Lietuvoje.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad V. S. ir L. S. santuokos nutraukimas yra įregistruotas įsiteisėjusio ir nenuginčyto teismo sprendimo pagrindu. CMS sprendime paaiškino, kad nėra teisinės galimybės įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo, nes tiems patiems asmenims negali būti įrašyti du santuokos nutraukimo įrašai, o santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, nes yra sudarytas pagal priimtą teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškimo netenkino ir priteisė iš pareiškėjos L. S. į valstybės biudžetą 13,28 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja su V. S. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ši sutartis patvirtinta 2010 m. vasario 5 d. teismo sprendimu nutraukiant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoką. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo atliktas civilinės būklės akto įrašas apie santuokos nutraukimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 541 straipsnio 3 dalis, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau ir CBARĮ) 22 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. vasario 5 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, teismas sprendė, kad keisti ar naikinti šio sprendimo pagrindu atlikto civilinės būklės akto įrašo nėra pagrindo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3, 5, 22 straipsnių, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau ir – CBART) 109 ir kt. punktų nuostatos nekeičia teismo padarytų išvadų; jas pareiškėja interpretuoja neteisingai. Pažymėjo, jog iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusio CPK 809 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pareiškėja, žinodama, kad jos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) JAV teismo sprendimu, dėl šio sprendimo pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nesikreipė, tačiau (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu Lietuvos Respublikos apylinkės teismui. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius apie nežinomas priežastis ir suklaidinimą. Nutraukus santuoką JAV, ji 2009 m. pasirašė prašymą teismui dar kartą nutraukti jos santuoką Lietuvoje, tokiu būdu nuslėpus faktines aplinkybes sukūrė esamą situaciją. Teismas netenkino pareiškėjos pareiškimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos L. S. pareiškimą tenkinti. Teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjos pareiškime išdėstytų argumentų, sprendimas pažeidžia ne tik materialinės teisės normas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.29 straipsnyje, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3, 5, 22, 25 straipsniuose, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 109-112, 125-126 punktuose, tačiau ir teisės principus, įtvirtintus CK 3.3, 3.16 straipsniuose bei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 1, 3 punktuose, taip pat pažeidžia lygiateisiškumo principą bei paneigia pareiškėjos pilietines teises. Teismo sprendimas motyvuojamas negaliojančiomis teisės normomis, todėl yra neteisėtas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 2.19 straipsnio 2 dalies, CK III knygos VIII dalies XX skyriaus nuostatomis (CK 3.281, 3.284, 3.286, 3.306 straipsniais), kadangi šios teisės normos nebegalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.
7.2. Nesant galimybės apskaityti JAV jurisdikcijoje galiojančio teismo sprendimo nutraukti santuoką su V. S., pareiškėjai Lietuvos Respublikoje užkertamas kelias įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) JAV sudarytą santuoką su R. P. R.. Apeliantė nurodo, jog 2003 m. nutraukiant santuoką, tiek pareiškėja, tiek trečiasis asmuo gyveno JAV, todėl CK 1.29 straipsnio požiūriu JAV teismo sprendimas yra galiojantis. Nė vienas iš dviejų, skirtingose jurisdikcijose priimtų teismų sprendimų neturi aukštesnės galios vienas kito atžvilgiu, todėl abu yra vykdytini (jie nėra vienas kitą paneigiantys). Pareiškėja nesiekia anuliuoti civilinės būklės akto įrašo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, neturi ketinimo jį peržiūrėti (revizuoti), todėl teismo nuorodos į CPK 451 straipsnį nėra aktualios.
7.3. CBARĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu. 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos CBART nustato, kad įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą (CBART 109 p.). Nei įstatymas, nei CBART nenumato, kad užsienio valstybėse nutraukta santuoka registruojama kokiu nors kitokiu pagrindu, nenustatomi naikinamieji terminai, kuriuos praleidus pareiškėjai netektų teisės Lietuvoje įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką. Pareiškėja pateikė galiojantį JAV teismo sprendimą, todėl atsisakyti jį įtraukti į apskaitą nebuvo pagrindo, nepaisant to, kad jau yra apskaitytas vėliau sudarytas santuokos nutraukimas. Be to, CBARĮ nustato civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką ir pagrindus; kuriuose, be kita ko numatyta, kad jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.
7.4. Nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) JAV teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kadangi: 1) pareiškėja pateikė įsiteisėjusį ir vykdytiną JAV, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos apylinkės teismo sprendimą bei prašymą įtraukti jį į apskaitą; 2) prašymas įtraukti aptariamą teismo sprendimą yra pakankamai pagrįstas, tiek leistinu dokumentu (JAV teismo sprendimu), tiek pareiškėjos pilietinių teisių apsaugos požiūriu; 3) prašymas neprieštarauja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose įtvirtintai viešajai tvarkai; 4) nėra ginčo tarp L. S. ir V. S. dėl nurodyto sprendimo įtraukimo į apskaitą; suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra; 5) aplinkybė, jog santuokos nutraukimas tarp pareiškėjos ir V. S. buvo apskaitytas anksčiau (2010 m. vasario 5 d. teismo sprendimo pagrindu), JAV teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo leidžia kvalifikuoti naujais (pasikeitusiais) duomenimis, duodančiais pagrindą papildyti (ar pakeisti) esamą civilinės būklės akto įrašą; 6) siekis įtraukti į apskaitą santuokos nutraukimo JAV faktą yra apspręstas būtinybės įgyti šeimos nario statusą (įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su R. P. R.).
7.5. Užsienio valstybės teismo sprendimo oficialumo ir vykdytinumo nepaneigia aplinkybė, kad tos pačios šalys pakartotinai nutraukė santuoką pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir negali būti pripažįstama lemiančia aplinkybe byloje sprendžiant santuokos nutraukimo akto (JAV teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo) įtraukimo į apskaitą klausimą.
7.6. Teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai interpretuoja CBARĮ 3, 5, 22 straipsnių ir į CBART 109 ir kt. punktų nuostatas, neteisinga. Priešingai, sprendimo nuoroda į CPK 809 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d., nėra korektiška, kadangi pareiškėja dėl JAV teismo sprendimo įtraukimo į apskaitą kreipėsi 2022 metais.
7.7. Kritiškas pareiškėjos argumentų dėl susidariusios situacijos vertinimas nesuponuoja būtinybės teismui atmesti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja neturėjo tikslo ar intereso, nuslėpti faktines aplinkybes, susijusias su santuokos nutraukimu JAV. Netinkamas teisės realizavimas negali paneigti žmogaus pilietinių teisių. Atsisakius įtraukti į apskaitą JAV teismo sprendimą, o teismui atmetus L. S. prašymą, ribojamos ir/ar paneigiamos pareiškėjos žmogaus ir pilietinės teisės bei teisės principai: L. S. užkertamas kelias įtraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su R. P. R., pažeidžiama pareiškėjos teisė į vardą (pareiškėja pageidauja pasikeisti pavardę į savo sutuoktinio pavardę „R“, tačiau neįtraukus į apskaitą (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, tokios galimybės nėra (CK 3.31 straipsnis, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.8. p.); eliminuojama teisė pareikšti ieškinį dėl pažeistų asmeninių teisių gynimo po sutuoktinio mirties (garbės ir orumo pažeidimo, teisės į atvaizdą, vardą gynimo atvejais, pažeidžiama teisė gauti materialinį išlaikymą iš sutuoktinio pagal CK 3.27 str., eliminuojama teisė paveldėti sutuoktinio turtą pagal įstatymą CK 5.13 str. pagrindu ir kt. Šeimos nario statusas svarbus mokesčių mokėjimo prievolėms, turto ir pajamų deklaravimui ir kt. Atsisakymas įtraukti į apskaitą JAV įregistruotos ištuokos fakto su V. S., sudaromas pagrindas interpretacijoms, kad pareiškėja laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gyveno poligaminiuose santykiuose, t. y. vienu metu tiek su V. S., tiek su R. P. R.; tokia situacija teisės principų požiūriu negali būti pripažįstama teisėta. JAV teisme nutrauktos santuokos įtraukimas į apskaitą, nepažeis Lietuvos valstybės viešosios tvarkos. Šių argumentų teismas netyrė ir nevertino.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime prašo pirmos instancijos teismo sprendimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apeliantė laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti apie (duomenys neskelbtini) JAV nutrauktą santuoką. Apeliantės santuoka, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) 104 – 107 punktų nuostatomis, buvo nutraukta remiantis Teismo sprendimu registruojant santuokos nutraukimą, sudarant santuokos nutraukimo akto įrašą.
9. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime nurodė su apeliaciniu skundu sutinkantis, prašo jį patenkinti; vadovaudamasis CPK 309 straipsniu prisideda prie L. S. apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad 2009-2010 m. kilus būtinybei įforminti santuokos nutraukimą Lietuvoje, jis kreipėsi į advokatą, pateikė visus turimus dokumentus. Advokatas paaiškino, jog į teismą kreiptis reikia, nes Lietuvoje buvęs nekilnojamasis turtas (butas), įgytas santuokos metu, nebuvo padalintas JAV. Nebūdami teisininkais, negalėjo kvestionuoti tokio patarimo. Teigia, kad jokių ginčų su L. S. dėl santuokos nutraukimo nebuvo, santuoką JAV nutraukė 2003 metais geruoju, o pakartotinai tai įformino 2010 metais Lietuvoje. Teisinė klaida įvyko ne dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sąmoningo pasirinkimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą įtraukti į apskaitą užsienyje nutrauktą santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-582/2010 pareiškėjos L. S. ir suinteresuoto asmens V. S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, taip pat patvirtinta 2009 m. lapkričio 11 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotam asmeniui V. S. 2010 m. gegužės 6 d. išduotas Ištuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos ir trečiojo asmens santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ir įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2010 m. balandžio 1 d. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta – Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius). Pareiškėja pateikė dokumentus, kad ji su suinteresuotu asmeniu V. S. buvo kreipusis į JAV Ilinojaus valstijos Kuko teismą dėl santuokos nutraukimo, kuris (duomenys neskelbtini) sprendimu byloje Nr. 2003D009295 santuoką nutraukė (dokumentų kopijos patvirtintos 2022 m. rugsėjo 22 d., apostilės atliktos 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. rugsėjo 22 d.). Taip pat pareiškėja pateikė Čikagos mieste, Ilinojaus valstijoje išduotą santuokos liudijimą, kuriame nurodyta, jog L. S. ir R. P. R. sudarė santuoką Cook apygardoje, Ilinojaus valstijoje (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. A133-/22(3.3.26E-AD21) nurodė, jog neturi teisinės galimybės įtraukti į apskaitą V. S. ir L. S. (duomenys neskelbtini) Kuko apygardoje, Ilinojaus Valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose nutrauktą santuoką, nes minėtų asmenų santuoka nutraukta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1804-582/2010; rašte pažymėta, kad santuokos nutraukimas įregistruotas remiantis šio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, pagrindu. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo panaikinimo (civilinės būklės akto registravimo); be kita ko, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą (duomenys neskelbtini). JAV, Ilinojaus valstijos Kuko apygardos apylinkės teisme nutrauktą santuoką tarp L. S. ir V. S.. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimo netenkino. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.
13. CK 2.18 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, įskaitant santuokos nutraukimą (4 punktas). Pagal CK 2.19 straipsnio 1 dalį, Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio). Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai (CBARĮ 3 straipsnio 4 dalis). Pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Užsienio valstybėse įregistruotą ar patvirtintą civilinės būklės aktą atsisakoma įtraukti į apskaitą mutatis mutandis taikant šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas (CBARĮ 7 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliantė nurodo, jog ji nesiekia anuliuoti civilinės būklės akto įrašo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą, neturi ketinimo kokiu nors būdu peržiūrėti (revizuoti) šį teismo sprendimą; teigia, kad nė vienas iš skirtingose jurisdikcijose priimtų teismų sprendimų neturi aukštesnės galios vienas kito atžvilgiu, abu sprendimai yra vykdytini, tuo labiau, kad jie nėra vienas kitą paneigiantys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai dėl galimybės į apskaitą įtraukti du teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo.
15. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos (CBARĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įregistravus (įtraukus į apskaitą) apeliantės nurodomą JAV teismo sprendimą, susidarytų situacija, kuomet egzistuotų du skirtingu laiku atlikti veiksmai, reiškiantys tą patį faktą – santuokos nutraukimą. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad toks veiksmas prieštarautų įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai, kas pagal CBARĮ 7 straipsnio 2 dalį, sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti įtraukti į apskaitą apeliantės pateiktą JAV teismo sprendimą.
16. Vadovaudamasi CBARĮ 25 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas, apeliantė nurodo, jog civiliniam metrikacijos skyriui nustačius naujus duomenis, susijusius su esančiu civilinės būklės įrašu, nėra draudžiama esamą įrašą papildyti (ar pakeisti). Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
17. Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju teismo sprendimais nustatytas tas pats - santuokos nutraukimo - faktas, t. y. nei viename iš sprendimų nenustatytas duomenų pasikeitimas.
18. Be to, pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įsiteisėjusiam teismo sprendimui būdingos trys esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą; 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 40 punktą).
19. Šios įstatymo nuostatos bei kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad civilinės metrikacijos įstaiga negali paneigti teismo sprendimo, kurio pagrindu įregistruota ginčo ištuoka, galios. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CBARĮ 6 straipsnio 4 dalį, civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi, tik nuginčijus jau įregistruotą civilinės būklės akto įrašą (jo pagrindą), būtų galimas civilinės būklės aktų įrašo pakeitimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Nr. 2-1804-582/2010 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl keisti ar naikinti šio sprendimo pagrindu atlikto civilinės būklės akto įrašo nėra pagrindo, kaip paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsisakydamas atlikti civilinės būklės akto įrašą dėl santuokos nutraukimo kitu pagrindu Civilinės metrikacijos skyriui nepateikus nurodyto sprendimo panaikinimą patvirtinančių dokumentų.
20. Dėl susidariusios situacijos kylantys apeliantės nurodyti jos teisių ribojimai spręstini kitais įstatymų nustatytais būdais (pavyzdžiui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka ar pan.).
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovaujamasi CK 2.19 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK III knygos VIII dalies XX skyriaus nuostatomis (CK 3.281, 3.284, 3.286, 3.306 straipsniais), kadangi nurodytos teisės normos panaikintos ir nebegalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvoje priimto sprendimo pagrindu atliktas santuokos nutraukimo įrašas atliktas dar galiojant teismo nurodytoms teisės normoms. Kita vertus, šioje byloje minėtas įrašas nėra ginčijamas, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliantės paminėtų normų nurodymas neturi tiesioginės įtakos ginčo klausimo išnagrinėjimui.
22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.