Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-14 · Administracinė byla Nr. eI3-7410-414/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
eI3-7410-414/2024
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-00726-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
I. B.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-7410-414/2024Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00726-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjos I. B. atstovui advokato padėjėjui A. M.,atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir NMA) 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. SKP-40 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja I. B. pateikė NMA paraišką Nr. 17VM-KP-21-1-06010-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-714 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2020 metų, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). 2022 m. balandžio 15 d. pareiškėja ir NMA sudarė paramos sutartį Nr. 17VM-KP-21-1-06010 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią numatyta, kad pareiškėjai bus skirta parama įsigyti traktorių, kurio galia ne mažiau kaip 169,1 kW, ir javų nuėmimo kombainą, kurio galia ne mažiau kaip 179 kW. 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KP-21-1-06010-MP001, kurio pagrindu jai išmokėta 97 380 EUR paramos suma. 2023 m. kovo 14 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KP-21-1-06010-MP002, kurio pagrindu prašė išmokėti 87 600 EUR paramos sumą, tačiau NMA sustabdė šios paramos sumos mokėjimą.

2024 m. sausio 26 d. NMA priėmė Ginčijamą sprendimą, pagal kurį pareiškėjai pritaikė 97 380 EUR susigrąžinimo sankciją ir 87 600 EUR neskyrimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Šiame sprendime NMA nurodė, jog pareiškėja pagal Paraišką ir Paramos sutartį vykdydamas projektą „I. B. pieninės galvijininkystės ūkio plėtra“ dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – Metodika) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimais darytina išvada, jog siekiant įvertinti, ar sąlygos paramai gauti buvo sukurtos dirbtinai, turi būti nustatyti objektyvus elementas ir subjektyvus elementas. Net ir nustačius, kad egzistuoja kriterijai, nusakantys geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius (visi ar dalis jų), vien šių kriterijų pagrindu savaime negali būti daroma išvada, jog buvo dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti. Tam, kad egzistuotų pagrindas pripažinti dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimą turi būti nustatyta objektyvaus ir subjektyvaus elementų visuma, tačiau Ginčijamame sprendime NMA visų pirma išskyrė motyvus dėl kriterijų, nusakančių geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, o po to, atkartodama šiuos motyvus, pasisakė dėl objektyvių ir subjektyvių elementų. Pareiškėjo įsitikinimu, toks NMA pasirinktas vertinimo modelis neatitinka Metodikos ir ESTT praktikoje išdėstytų reikalavimų.

Akcentuoja, kad NMA argumentuojant objektyvaus elemento egzistavimą, Ginčijamame sprendime nurodyta, jog atlikus pažeidimo tyrimą nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. atliekant patikrą vietoje už paramos lėšas įsigytas traktorius buvo rastas ir apžiūrėtas prie kontrolinio žemės sklypo (Nr. 209567-6032 (1), kurį deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas yra paramos gavėjos vyras B. B.. Paramos gavėja galvijus laiko pastate kartu su sutuoktinio B. B., paramos gavėjo J. Z. ir L. G. galvijais, naudojasi ta pačia įranga, pašarais. Paramos gavėja Paraiškoje nurodė, jog vykdys pieninės galvijininkystės veiklą, tačiau nei patikrų vietoje metu, nei pažeidimo tyrimo metu pieno pardavimo dokumentų nepateikė, technikos ir įrangos vykdyti veiklai neturi, o 2023 m. kovo 27 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad įsigytas kombainas nenaudojamas, nors Paraiška teikta dar 2021 m. birželio 30 d. Taigi paramos gavėjos projektas nėra savarankiškas, tad iš aukščiau nustatytų faktų darytina išvada, kad nėra ir nebus galima pasiekti paramos tikslų. Tad objektyvus elementas nustatytas.

Pažymi, kad jokios kitos aplinkybės, kurios pagrįstų, kad pagal pareiškėjos įgyvendinamą projektą nėra ir nebus galima pasiekti paramos tikslų Ginčijamame sprendime nėra nurodytos. Pagal Ginčijamą sprendimą nustatydama objektyvų elementą (spręsdama, kad neva nebus galima pasiekti paramos tikslų) rėmėsi vien aplinkybe dėl neva egzistuojančio pareiškėjo projekto funkcinio nesavarankiško (nors, kaip minėta, ši aplinkybė vertinama nustatant subjektų elementą (o ne objektyvų) ir vien šios aplinkybės pagrindu negali būti sprendžiama, kad buvo dirbtiniai sukurtos sąlygos paramai gauti). Todėl Ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Akcentuoja ir tai, kad pareiškėja pagal Paraišką, verslo planą ir Paramos sutartį pieninės galvijininkystės veiklą įsipareigojo pradėti vykdyti nuo 2023 metų pabaigos ir konkrečius prognozuojamus rodiklius, susijusius su pienine galvijininkyste, pasiekti 2024 metais. Tačiau Ginčijamas sprendimas, pagal kurį teigiama, kad pareiškėjos projektas nepasiekė ir nepasieks paramos tikslų, buvo priimtas 2024 m. sausio 26 d., remiantis aplinkybėmis, nustatytomis iki 2023 metų pabaigos / 2024 metų (t. y. ankstesnėmis aplinkybėmis nei prasidėjo pareiškėjos pagal Paraišką, verslo planą ir Paramos sutartį prisiimto įsipareigojo vykdyti pieninės galvijininkystės veiklą įgyvendinimas). Siekdama iki 2023 metų pabaigos / 2024 metų įgauti daugiau žinių ir patirties pieninės galvijininkystės srityje, pareiškėja faktiškai šią veiklą pradėjo vykdyti anksčiau nei buvo numatyta paraiškoje, verslo plane ir Paramos sutartyje. Tačiau pareiškėjai ši veiklos pradžia ne visa apimtimi buvo sėkminga. 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėja NMA skirtame rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ paaiškino, jog pieno pardavimai dar nepradėti vykdyti, nes pieninės galvijininkystės veikla dar tik pradėta vykdyti, veiklos pradžioje dar kyla nemažai neaiškumų dėl pieno produkcijos tinkamumo supirkimui, o taip pat, beveik visas pienas buvo sugirdytas veršeliams, kadangi įsigytų karvių banda buvo labai neproduktyvi, pieno primelžiama nedaug.

Nepaisant to, ši aplinkybė (t. y. ne visa apimtimi sėkminga pareiškėjos pieninės galvijininkystės veiklos pradžia) negali būti pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjos projektas nepasiekė ir pasieks paramos tikslų (ypač šiuo atveju, kuomet pagal Paraišką, verslo planą ir Paramos sutartį nustatytas pieninės galvijininkystės veiklos vykdymo laikotarpis net nebuvo prasidėjęs). Remiantis tuo, sprendžia, jog Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi NMA nepagrįstai sprendė, kad pagal pareiškėjos projektą nėra ir nebus pasiekti paramos tikslai bei egzistuoja objektyvus elementas dirbtinai sukurtoms sąlygoms paramai gauti konstatuoti (nors sprendime išskirtu laikotarpiu pareiškėja net neturėjo pareigos vykdyti pieninės galvijininkystės veiklą). Juo labiau, kad Ginčijamame sprendime apskritai nėra nurodyta, kokios sąlygos neva dirbtinai buvo sukurtos pareiškėjai siekiant gauti paramą.

Dėl subjektyvaus elemento nustatymo pažymi, jog tam, kad konstatuoti subjektyvų elementą dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, nepakanka nustatyti kriterijus, nusakančius geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius. Taip pat turi būti nustatyta, koks yra tikrasis ginčijamos finansavimo paraiškos turinys ir reikšmė, ar investicija gali būti pateisinama kitaip nei paprasta išmoka pagal EŽŪFKP paramos schemą, ir, ar paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Nagrinėjamu atveju, NMA priimdama Ginčijamą sprendimą ir nurodydama, kad pareiškėjos projekto pagal Paraišką ir Paramos sutartį atžvilgiu neva egzistuoja subjektyvus elementas apsiribojo vien kriterijų, nusakančių geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, vertinimu. Todėl vien dėl šios priežasties Ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Argumentavo, kad pareiškėjos Paraiškoje nurodyta projekto investicijų įgyvendinimo ir laikymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo B. B. nurodytos projekto įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi apie 8 km. atstumu, o nuo J. Z. nurodytos projekto įgyvendinimo ((duomenys neskelbtini)) apie 3 km atstumu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos ir kitų nurodytų asmenų (paramos gavėjų) projektų įgyvendinimo vietos sutampa. Sprendime minima aplinkybė, kad pagal Paraišką ir Paramos sutartį įsigytos investicijos panaudos pagrindu bus laikomos ir saugomos pareiškėjos sutuoktiniui B. B. priklausančiame angare (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo atskleista ir NMA žinoma dar Paraiškos pateikimo metu. Pareiškėjos, B. B. ir J. Z. galvijai buvo laikomi toje pačioje karvidėje taip pat nepatvirtina geografinio ryšio egzistavimo. Pareiškėjos galvijai šioje karvidėje buvo laikomi su L. G. 2022 m. spalio 25 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu ir laikinai. Pareiškėjos ir B. B. veiklos nesutampa, kadangi pieninė galvijininkystė ir mėsinė galvijininkystė yra skirtingos veiklos. Nesutampa pareiškėjos ir J. Z. vykdoma veikla, nes J. Z. paraiška pateikta ne pagal tą pačią investicinę priemonę 17VM kaip pareiškėjos. Ginčijamame sprendime nėra pateikta jokio pagrindimo, kad nustatytas teisinis ryšys tarp pareiškėjos ir J. Z. atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir/ar ESTT sprendime Nr. C-110/13 ir/ar EK rekomendacijose ir/ar Metodikoje nustatytus požymius. Pagal nuomos sutartį pareiškėjai buvo išnuomota dalis karvidės pastato ir joje esanti įranga, reikalinga pieninės galvijininkystės veiklai vykdyti, o Įgyvendinimo taisyklės, Administravimo taisyklės, Metodika ar bet koks kitas paramos pagal Priemonę skyrimą reglamentuojantis teisės aktas nedraudžia išsinuomoti patalpas ir įrangą žemės ūkio veiklai (įskaitant ir pieninę galvijininkystę) vykdyti. Todėl nuomos sutarties su L. G. sudarymo faktas nepagrindžia, kad pareiškėjos projektas funkciškai yra nesavarankiškas. Nors Ginčijamame sprendime nurodyta, kad ši nuomos sutartis yra fiktyvi, kadangi 2023 m. balandžio 7 d. NMA patikros vietoje metu pareiškėja nepateikė įrodymų dėl nuomos mokesčio mokėjimo, tačiau, remiantis šios nuomos sutarties 2.1 papunkčiu, nuomos mokestis pagal šią nuomos sutartį mokėtinas kas 6 mėnesius. 2023 m. balandžio 7 d. NMA patikros vietoje metu nuomos mokesčio mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl pareiškėja įrodymų apie nuomos mokesčio sumokėjimą pateikti negalėjo. Tai, kad 2023 m. balandžio 7 d. NMA patikros vietoje metu pareiškėjos galvijai buvo susimaišę su kitų asmenų toje pačioje karvidėje laikomais galvijais įvyko dėl pareiškėjos nepatyrimo organizuojant galvijininkystės veiklą, o ne dėl to, kad buvo siekta dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti. Po 2023 m. patikros vietoje pareiškėja šį neatitikimą ištaisė, o vėliau, šiltuoju metų laikotarpiu, pareiškėja galvijus perkėlė į ganyklą, kurioje buvo laikomi tik pareiškėjui priklausantys gyvuliai. Tačiau vasaros sezonui baigiantis dėl sausringo laikotarpio ganyklose sumažėjus žolės kiekiui, pareiškėja savo galvijus perkėlė į B. B. ir J. Z. ganyklas tam, kad pareiškėjo galvijai turėtų kuo maitintis.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NMA atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja Paraiškoje nurodė, jog įgyvendinant projektą „I. B. pieninės galvijininkystės ūkio plėtra“ siekiama keleto tikslų. Visų pirma, siekiama sustiprinti pareiškėjos ūkį ekonomiškai ir pagerinti jo konkurencines sąlygas rinkoje. Įgyvendinant projektą buvo numatyta plėsti ūkines veiklas ir nuo 2023 m. beveik pusę ūkio pardavimų pajamų gauti iš pieninės galvijininkystės. Iki šiol ūkyje buvo vykdoma tik augalininkystės sektoriaus veikla. Planuota, kad, įkūrus pieninės galvijininkystės ūkį, kai beveik pusę visų ūkio pajamų būtų gauta priduodant pieną, sumažėtų ūkio pajamų svyravimo rizika, kai dėl nederlingų metų labai krinta visos ūkio pajamos. Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad projektą įgyvendins ir investicijas laikys (duomenys neskelbtini) Atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus patikrą vietoje už paramos lėšas įsigytas traktorius buvo rastas ir apžiūrėtas prie kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) (Nr. 209567-6032 (1), kurį deklaruoja UAB (duomenys neskelbtini), o šios įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas yra pareiškėjos vyras B. B.. Pareiškėja galvijus laiko pastate kartu su sutuoktinio B. B., paramos gavėjo J. Z. ir L. G. galvijais, naudojasi ta pačia įranga, pašarais. Pareiškėja Paraiškoje nurodė, jog vykdys pieninės galvijininkystės veiklą, tačiau nei patikrų vietoje metu (2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 3 d. patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1526392) ir 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. patikra vietoje (Patikros ataskaita Nr. V-VP-1561021), nei pažeidimo tyrimo metu pieno pardavimo dokumentų nepateikė, technikos ir įrangos vykdyti veiklai neturi. 2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 3 d. atlikus patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1526392) nustatyta, kad įsigytas kombainas nenaudojamas, nors Paraiška teikta dar 2021 m. birželio 30 d. Taigi pareiškėjos projektas nėra savarankiškas, Paramos sutartyje prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti. Taigi objektyvus elementas nustatytas.

Pažymi, kad pareiškėja Paraišką NMA pateikė 2021 m. birželio 30 d., taigi laikytina, kad nuo šios datos pareiškėja turėjo vykdyti prisiimtą įsipareigojimą nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą. Tačiau, NMA atlikto pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė šio įsipareigojimo ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Pareiškėja, jos sutuoktinis paramos gavėjas B. B. ir paramos gavėjas J. Z. galvijus laiko toje pačioje karvidėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pastatas nuosavybės teise priklauso L. G. (paramos gavėjo J. Z. sugyventinei). Taigi NMA teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ pareiškėjos projektas atitinka. Pažymi, jog pareiškėjos paprašius nurodyti įmokas pagal nuomos sutartį, buvo gautas atsakymas (2023 m. rugsėjo 29 d.), kad sutartis sustabdyta, todėl nuomos mokestis nemokamas. Pareiškėja nenurodė, nei nuo kada nuomos sutartis sustabdyta, nei dėl kokių priežasčių, taip pat nėra pateiktas dokumentas dėl nuomos sutarties sustabdymo.

Pamini, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus patikrą vietoje (Patikros ataskaita Nr. V-VP-1561032) nustatyta, kad Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos duomenimis, B. B. laiko 22 galvijus, iš kurių mėsinių veislių yra tik 2 galvijai. Likę galvijai – pieninių veislių (Lietuvos žalieji, Lietuvos juodmargiai, holšteinai). Tai reiškia, kad B. B. projekte numatyta veikla mėsinė galvijininkystė nebuvo vykdoma, realiai vykdoma pieninės galvijininkystės veikla (iš 22 galvijų net 20 galvijų yra pieninių veislių), todėl darytina išvada, jog B. B. vykdo tokią pačią pieninės galvijininkystės veiklą kaip ir pareiškėja bei J. Z.. Taigi darytina išvada, jog rizikos kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ atitinka visų paramos gavėjų projektuose, taip pat ir pareiškėjos projekte.

Pareiškėja ir B. B. yra sutuoktiniai. Pareiškėja su L. G. 2022 m. spalio 25 d. buvo sudariusios nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo išnuomota pastatas-karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esanti įranga – pieno laikymo įranga, melžimo įranga, kita fermos vidaus įranga, srutų talpykla, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja laiko galvijus, pagal sudarytą nuomos sutartį L. G. priklausančiame pastate, o L. G. yra paramos gavėjo J. Z. sugyventinė, traktuotina, jog yra teisinis ryšys. Taigi, NMA teisėtai ir pagrįstai traktavo, jog yra asmeninis ryšys pareiškėjos ir jos sutuoktinio B. B. projektuose bei teisinis ryšys pareiškėjos projekte ir J. Z. projektuose bei su L. G..

NMA padarė išvadą, kad pareiškėja nėra funkciškai savarankiška, nes galvijus laiko pastate kartu su sutuoktinio B. B., paramos gavėjo J. Z. ir L. G. galvijais, naudojasi ta pačia įranga, pašarais. Buvo numatyta pieninės galvijininkystės veikla, nors pieno pardavimo dokumentų nepateikė, technikos ir įrangos vykdyti veiklai neturi. 2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 3 d. atlikus patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1526392) nustatyta, kad įsigyta kombainas nenaudojamas, nors Paraiška teikta dar 2021 m. birželio 30 d. Taip pat 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus patikrą (Patikros ataskaita Nr. V-VP-1561021) nustatyta, kad traktorius dirbo žemės sklype, kurį deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta įmonė priklauso pareiškėjos sutuoktiniui B. B.. Taigi rizikos kriterijų „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ pareiškėjos projektas atitinka.

Atsižvelgiant į NMA nustatytas aplinkybes bei faktus, nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjos projektu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA 2024 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SKP-40 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pritaikyta 97 380 EUR susigrąžinimo sankcija ir 87 600 EUR neskyrimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį, teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja I. B. pateikė NMA paraišką Nr. 17VM-KP-21-1-06010-PR001 pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-714 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2020 metų.

2022 m. balandžio 15 d. pareiškėjas ir NMA sudarė paramos sutartį Nr. 17VM-KP-21-1-06010, pagal kurią numatyta, kad pareiškėjai bus skirta parama įsigyti traktorių, kurio galia ne mažiau kaip 169,1 kW, ir javų nuėmimo kombainą, kurio galia ne mažiau kaip 179 kW.

2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KP-21-1-06010-MP001, kurio pagrindu jai išmokėta 97 380 EUR paramos suma. 2023 m. kovo 14 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KP-21-1-06010-MP002, kurio pagrindu prašė išmokėti 87 600 EUR paramos sumą, tačiau NMA sustabdė šios paramos sumos mokėjimą.

Byloje nustatyta, kad NMA, įtarusi, kad pareiškėja įgyvendindamas Projektą padarė pažeidimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.

2024 m. sausio 26 d. NMA priėmė Ginčijamą sprendimą, pagal kurį pareiškėjai pritaikė 97 380 EUR susigrąžinimo sankciją ir 87 600 EUR neskyrimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Šiame sprendime NMA nurodė, jog pareiškėja pagal Paraišką ir Paramos sutartį vykdydama projektą „I. B. pieninės galvijininkystės ūkio plėtra“ dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 188 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2020 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-714 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2020 metų, patvirtinimo“ 18.19, 19.17 papunkčių ir 63 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 1 priedo 20 punktu.

Ginčijamame sprendime akcentuojama, kad nustatant, ar sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, remtasi ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad pareiškėja galvijus laiko pastate kartu su sutuoktinio B. B., paramos gavėjo J. Z. ir L. G. galvijais, naudojasi ta pačia įranga, pašarais. Pareiškėja Paraiškoje nurodė, jog vykdys pieninės galvijininkystės veiklą, tačiau nei patikrų vietoje metu (2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 3 d. patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1526392) ir 2023 m. rugsėjo 13 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1561021), nei pažeidimo tyrimo metu pieno pardavimo dokumentų nepateikė, technikos ir įrangos vykdyti veiklai neturi. 2023 m. kovo 27 d. – 2023 m. balandžio 3 d. atlikus patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VP-1526392) nustatyta, kad įsigytas kombainas nenaudojamas, nors Paraiška teikta dar 2021 m. birželio 30 d. Be to, pieno pardavimo sąskaitos - faktūros ir sutartys su pieno supirkėjais nepateiktos, pateiktas tik ketinimų protokolas, pieno pardavimo tiesiogiai nevykdo, tiesioginių pardavimų žurnalas nepateiktas, buhalterinėje apskaitoje įrašų apie pieno pardavimą nėra. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėja įsipareigojo vykdyti veiklą srityje – pieninė galvijininkystė, planuota, kad, įkūrus pieninės galvijininkystės ūkį, kai beveik pusę visų ūkio pajamų būtų gauta priduodant pieną, tačiau 2022 m. nedeklaravo ganyklų / pievų, pievas deklaruoja J. Z. ir L. G.. Visos pareiškėjos karvės suženklintos su abejais ausų įsagais, bet prieauglis, telyčaitės ir buliukai, ausų įsagų neturėjo, todėl nustatyti faktinį laikomų gyvulių skaičių nebuvo galimybės.

Atsakovė įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir nebus galima pasiekti paramos tikslų. Pareiškėja savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Taisyklėse numatytų priemonės tikslų ir prioritetų, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai taikyti sankciją ir susigrąžinti jai išmokėtą paramos sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nurodyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja pagal Paraišką ir Paramos sutartį vykdė projektą „I. B. pieninės galvijininkystės ūkio plėtra“. Planuota, kad, įkūrus pieninės galvijininkystės ūkį, kai beveik pusę visų ūkio pajamų būtų gauta priduodant pieną, sumažėtų ūkio pajamų svyravimo rizika, kai dėl nederlingų metų labai krinta visos ūkio pajamos. Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad projektą įgyvendins ir investicijas laikys (duomenys neskelbtini) Pareiškėja Paraiškoje prašė skirti paramą reikalingą traktoriaus ir javų nuėmimo kombaino įsigijimui.

Pasirašydama Sutartį pareiškėja įsipareigojo Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą (Sutarties 3.1.17 papunktis).

Metodika (akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 21 d.) nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones (Metodikos 1 punktas). Pagal Metodikos 5.2 papunktį galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ETT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 1) objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 2) subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (Metodikos 6 punktas).

Pažymėtina, kad Metodikos 7 punkte nustatyta, kad nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).

Vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (Metodikos 13 punktas).

Metodikos 1 priedo 1 lentelės „Pagrindiniai rizikos kriterijai dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramai“ 1 punkte rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“ apibrėžiamas kaip: 1) keli (2 ir daugiau) juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius); 2) Kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati; 3) Keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis).

Vertinant išvados, kad tarp pareiškėjos, paramos gavėjo B. B. ir paramos gavėjo J. Z. projektų egzistuoja geografinis ryšys pagrįstumą nustatyta, kad pareiškėja, jos sutuoktinis paramos gavėjas B. B. ir paramos gavėjas J. Z. galvijus laikė toje pačioje karvidėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) Pastatas nuosavybės teise priklauso L. G. (paramos gavėjo J. Z. sugyventinei). Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad investicijas laikys ir saugos adresu: (duomenys neskelbtini), unikl. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau patikrinus Nekilnojamojo turto registrą pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tai medienos apdirbimo cechas, kuris nuosavybės teise priklauso paramos gavėjos vyrui B. B.. Nors tokia aplinkybė buvo atskleista ir NMA žinoma dar Paraiškos pateikimo metu, tačiau Paraiškos vertinimo metu NMA neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projekto vykdymo eigą ir sąsajas tarp pareiškėjos projekto bei B. B. ir J. Z. projektų, kurios išryškėjo tik projektus įgyvendinant.

Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija aplinkybės dėl bendro gyvulių laikymo, tik nurodo tokio veiksmo aplinkybes (dėl sausros yra didelė problema dėl pievų, kadangi jos yra išdžiūvusios, labai mažas žolės derlingumas, trūksta pievų gyvulių ganymui. Kadangi gyvulių ganymo sezonas eina į pabaigą, siekiant užtikrinti gyvulių gerovę, kad gyvuliai turėtų kuo maitintis, buvo priimtas sprendimas gyvulius laikyti vienoje ganykloje. Kadangi ganyklose nebėra žolės, buvo nuspręsta gyvulius perkelti į mano sutuoktinio valdomą sklypą, kuriame pasėti sėkliniai dobilai, ir J. Z. deklaruotą sklypą, kad užtikrinti gyvulių maitinimąsi).

Teisėjų kolegijos vertinimu, patikrų vietoje metu nustatytos aplinkybes pagrindžia, kad tarp minėtų asmenų projektų egzistuoja geografinis ryšis, kadangi patikrų metu ne kartą nustatyta, jog pareiškėjos, B. B. ir J. Z. galvijų bandos buvo laikomos toje pačioje vietoje, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo abejoti Ginčijamame sprendime padarytos išvados teisingumu.

Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 punkte rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšis)“ apibrėžiamas kaip: 1) skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas); 2) Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

Nustatyta, kad I. B. ir J. Z. vykdo projektus, kuriuose vykdomos veiklos sritis – pieninė galvijininkystė, o B. B. vykdomos veiklos sritis – mėsinė galvijininkystė. Taip pat nustatyta, kad iš 22 B. B. priklausiusių galvijų, tik 2 buvo mėsinių veislių, likę galvijai priskirtini pieninėms veislėms, todėl konstatuotina, kad atsakovė Ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, jog tarp šių trijų asmenų vykdomų projektų yra ekonominis ryšys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad J. Z. paraiška pateikta ne pagal tą pačią investicinę priemonę 17VM kaip pareiškėjos, nekeičia situacijos vertinimo.

Vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 lentelės 3 punktu rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšis)“ – 1) Kelių skirtingų paraiškas pateikusių juridinių asmenų direktoriumi ir (arba) akcininku ir (arba) pajininku yra vienas ir tas pats fizinis asmuo; 2) Fizinis asmuo, teikiantis paraišką ir (arba) įgyvendinantis projektą ir (arba) vykdantis projekto priežiūrą, yra kito juridinio asmens (pateikusio paraišką paramai gauti) direktorius ir (arba) akcininkas ir (arba) pajininkas; 3) juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ETT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. Kai paraiška pateikta pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, partnerinių įmonių reikalavimai netaikomi, o susijusių įmonių statusas nustatomos pagal santuokos ir giminystės ryšius (tėvai, vaikai, broliai, seserys, užsiimantys žemės ūkio veikla) ir (arba) pagal subjekto, turinčio daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių, valdančius asmenis ir (arba) valdymo organo narius.

NMA Ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėja ir B. B. yra sutuoktiniai, tarp jų nustatytas asmeninis ryšys. Pareiškėja su L. G. 2022 m. spalio 25 d. buvo sudariusios nuomos sutartį, pagal kurią paramos gavėjai I. B. buvo išnuomota pastatas-karvidė, unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esanti įranga – pieno laikymo įranga, melžimo įranga, kita fermos vidaus įranga, srutų talpykla, (duomenys neskelbtini) Kadangi paramos gavėja I. B. laiko galvijus, pagal sudarytą nuomos sutartį L. G. priklausančiame pastate, o L. G. yra paramos gavėjo J. Z. sugyventinė, tarp pareiškėjos ir J. Z. projektų yra teisinis ryšys. Taigi NMA pagrįstai nustatė Metodikos 13.3 papunktyje nurodytą rizikos kriterijų.

Rizikos kriterijus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšis)“ – skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis) (Metodikos 1 priedo 1 lentelės 4 punktas).

Šiuo klausimu NMA konstatavo, kad paramos gavėja nėra funkciškai savarankiška, nes galvijus laiko pastate kartu su sutuoktinio B. B., paramos gavėjo J. Z. ir L. G. galvijais, naudojasi ta pačia įranga, pašarais. Buvo numatyta pieninės galvijininkystės veikla, nors pieno pardavimo dokumentų nepateikė, technikos ir įrangos vykdyti veiklai neturi. 2023 m. kovo 27 d. atlikus patikrą nustatyta, kad įsigyta kombainas nenaudojamas, nors Paraiška teikta dar 2021 m. birželio 30 d. Taip pat 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus patikrą nustatyta, kad traktorius dirbo žemės sklype, kurį deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta įmonė priklauso pareiškėjos sutuoktiniui B. B..

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja užsiėmė pieninės galvijininkystės veikla ir savarankiškai vykdė Projektą, nes ji akivaizdžiai naudojasi tais pačiais ištekliais bei įrenginiais kaip ir kiti projektus vykdę asmenys – B. B. bei J. Z..

Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad atsakovė Ginčijamame sprendime padarė teisingą išvadą, jog Projektas atitinka keturis rizikos kriterijus pateiktus Metodikos 13 punkte. Remiantis Metodikos 14 punktu tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtą, konstatuoja, kad bylos medžiaga įrodo, jog pareiškėjos sąmoningas veiksmų derinimas su B. B. bei J. Z., buvo nukreiptas ne į Taisyklėse reglamentuotus Priemonės prioritetus, tikslines sritys ir kompleksinius tikslus (Taisyklių 6 – 8 punktai) t. y. ne į žemės ūkio veiklos konkurencingumą, ekonominės veiklos efektyvumą, pajamų iš žemės ūkio veiklos didinimą ir t.t., o į neteisėtų sąlygų paramai gauti sudarymą. Todėl darytina išvada, kad tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų elementų egzistavimas nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodytas.

Nors skunde teigiama, kad pagal Paraišką ir Sutartį pieninės galvijininkystės veiklą pareiškėja įsipareigojo pradėti vykdyti nuo 2023 metų pabaigos ir konkrečius prognozuojamus rodiklius, susijusius su pienine galvijininkyste, pasiekti 2024 metais, tačiau Administravimo taisyklių 4.21 papunktyje numatyta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. Kadangi pareiškėja Paraišką NMA pateikė 2021 m. birželio 30 d., todėl nuo šios datos ji turėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas reglamentuoja, kad priemonės veiklos srities prioritetai: 1) visuose regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinant ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas; 2) skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai. Priemonės veiklos srities tikslinės sritys: 1) modernizuoti ir restruktūrizuoti ūkio materialinės-techninės bazės potencialą; 2) didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos; 3) skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą (Taisyklių 7 punktas). Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai: 1) inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; 2) aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; 3) klimato kaitos švelninimas (Taisyklių 7 punktas).

Pareiškėjos į bylą papildomai pateikti įrodymai (2024 m. gegužės 3 d. pieno pirkimo-pardavimo sutartis bei 2024 m. gegužės 3 d. darbo sutartis su darbuotoja melžėjos funkcijoms atlikti, gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas, 500 vnt. šienainio rulonų paruošimas galvijų pašarui žiemai, įsigyta veršidė), nepaneigia Ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eI3-7411-583/2024 taip pat pripažino, jog pareiškėjas B. B. dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, nes buvo nustatytas sąmoningas veiksmų derinimas su I. B. bei J. Z..

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėto vertinimo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-7411-583/2024.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

Metodikos 17 punkte nurodyta, jog paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 punktu netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija - paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

LVAT yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, LVAT 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.

Dėl pritaikytų pareiškėjo atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymi, jog, įvertinus tai, kad Ginčijamame sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, Ginčijamame sprendime pritaikyta poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčijamą sprendimą. NMA pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjui pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, ne kartą LVAT pažymėta, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių kiekvieno argumento; įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė