Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-7411-583/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-25
Bylos Nr.: eI3-7411-583/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00727-2024-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: B. B.
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Andrius Mažutis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7411-583/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00727-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo B. B. atstovui advokato padėjėjui Andriui Mažučiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Repčenkienei,

2024 m. birželio 11 d. vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. SKP-39 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovei pateikė paraišką Nr. 17VM-KP-19-1-03158-PR001 (toliau – ir Paraiška). Paraiška pateikta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintas įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. su NMA sudarė paramos sutartį, pagal kurią numatyta, jog parama bus skirta įsigyti augalinių atliekų smulkintuvą, cisterninę puspriekabę, pneumatinę sėjamąją žolėms įsėti, priekabą, šienapjovę. 2021 m. gegužės 24 d. pareiškėjas atsakovei pateikė mokėjimo prašymą, kurio pagrindu jam išmokėta 49 999,99 Eur dydžio paramos suma.

Atsakovė 2024 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikė 49 999,99 Eur susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pagal Paraišką ir paramos sutartį vykdydamas projektą Nr. 17VM-KP-19-1-03158-PR001 „Ūkio gyvybingumo ir konkurencingumo didinimas“ (toliau – ir Projektas) dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, akcentuoja, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d, įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) teismine praktika darytina išvada, kad siekiant įvertinti, ar sąlygos paramai gauti buvo sukurtos dirbtinai, privalo būti nustatyti objektyvus elementas ir subjektyvus elementas. Tuo tarpu kriterijai, nusakantys geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir asmeninius ryšius, laikytini papildomomis aplinkybėmis, į kurias gali būti atsižvelgiama sprendžiant, ar egzistuoja subjektyvus elementas.

NMA Sprendime pirmiausia išskyrė motyvus dėl kriterijų, nusakančių geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir asmeninius ryšius, o po to, atkartodama šiuos motyvus, pasisakė dėl objektyvių ir subjektyvių elementų. Akivaizdu, jog atsakovės pasirinktas veikimo modelis neatitinka Metodikoje ir ESTT jurisprudencijoje išdėstytų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvūs bei subjektyvūs elementai pripažinti dirbtinai sukurtoms sąlygoms paramai gauti.

Atsiliepimas

Atsakovė Sprendime argumentuodama objektyvaus elemento egzistavimą nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas laikė 22 galvijus, iš kurių mėsinių veislių galvijai – 2, o likę galvijai pieninių veislių., tačiau juos pardavė ir informavo NMA, jog dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su pievų nederlingumu, negali užtikrinti gyvulių gerovės, todėl juos pardavė ir pateikė tai patvirtinančią PVM sąskaitą – faktūrą.

Pareiškėjas pabrėžia, jog aplinkybė, kad jis pardavė augintus gyvulius, nereiškia, jog jis nebevykdo mėsinės gyvulininkystės ir jos nebevykdys. Teigia, kad atsakovei buvo paaiškinta, jog pareiškėjas intensyviai ieško nuomojamo žemės sklypo, tinkamo gyvulių ganyklai įsirengti ir tuomet įsigytų mėsinių galvijų bandą bei toliau vykdys ūkinę veiklą. NMA nepagrįstai nusprendė, jog konkrečiu atveju nebus pasiekti paramos tikslai ir yra pagrindas konstatuoti dirbtinai sukurtoms sąlygoms paramai gauti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovė Sprendime nenurodė ir nepagrindė kokias konkrečias sąlygas pareiškėjas dirbtinai sukūrė siekdamas nepagrįstai gauti paramą t. y. Sprendime nenurodyta, kokį paramos pagal Priemonę tikslams prieštaraujantį pranašumą įgijo pareiškėjas. Nekonkretizavo ir nedetalizavo, kokį susitarimą, pasireiškiantį sąmoningo veiksmų derinimo forma, pareiškėjas sudarė su kitais Sprendime nurodytais asmenimis. Akcentavo, jog pareiškėjo Projekto atveju sąlygos paramai gauti negalėjo būti sukurtos dirbtinai, kadangi jo Projektas pradėtas vykdyti anksčiau nei kitų Sprendime minimų asmenų projektai.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Andrius Mažutis nurodė, kad palaiko skunde suformuotą reikalavimą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Teigia, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo veiksmai dirbtinai sukuriant sąlygas paramai gauti. Atsakovė neįrodė objektyvaus elemento partvirtinančio, jog egzistuoja ryšis tarp pareiškėjo vykdomo projekto bei I. B. ir J. Z. vykdomų projektų. Akcentavo, kad nepaisant to, jog didžioji dalis pareiškėjui priklausančių galvijų priskiriamos pieninėms veislėms, bet šios veislės tinkamos naudoti ir mėsinei galvijininkystei.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Metodika nustatant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Jeigu tikrinamas projektas pagal Metodikoje detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti, būtina papildomai įvertinti: 1) objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 2) subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Atsakovė teigia, jog pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog keis specializaciją – pradės auginti mėsinius galvijus, savo lėšomis įsigys 15 sukergtų karvių žindenių ir vieną bulių. Paramos prašė mėsinių galvijų priežiūrai (cisterninei priekabai galvijams girdyti, priekabai žoliniams pašarams transportuoti), pievų ir ganyklų priežiūrai (augalinių atliekų smulkintuvui), žolinių pašarų ruošimo įrangai įsigyti (žolių sėjamajai pievoms įsėti, atsėti, šienapjovei žolei pjauti). Pažymi, kad tyrimo metu nustatyta pareiškėjas laiko 22 galvijus, iš kurių mėsinių veislių tik 2 galvijai.

Atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad pareiškėjas galvijus laikė žemės sklype, deklaruotame J. Z., o už paramos lėšas įsigyta šienapjovė buvo prikabinta prie J. Z. priklausančio traktoriaus. Be to atliekant J. Z. projekto patikrą, ta pati šienapjovė užfiksuota laikoma jo gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kodėl galvijai laikomi su kitų asmenų galvijais bei nurodė, jog visus savo galvijus pardavė J. Z., kadangi dėl pievų nederlingumo, negalėjo užtikrinti gyvulių gerovės. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas laiko 22 galvijus, iš kurių mėsinių veislių tik 2 galvijai, likę galvijai yra pieninių veislių, nors vykdoma mėsinės galvijininkystės veikla. Taip pat pareiškėjas neturi reikalingos įrangos ir technikos mėsinės galvijininkystės veiklai vykdyti. Taigi pareiškėjo visos numatytos investicijos, kurioms buvo prašoma paramos, privalėjo būti susijusios su nauja veikla – mėsinių galvijų auginimu, todėl jam pardavus augintus galvijus, iš esmės pareiškėjo Projektas neteko savo prasmės.

Atsakovės nuomone, minėtos aplinkybes įrodo, jog objektyvusis elementas su Projektu nustatytas tinkamai, o pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą ir jo prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti. Pabrėžė, kad NMA yra vienintelė Lietuvoje akredituota įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, o viena iš NMA funkcijų yra užtikrinti, kad paramos lėšos būtų išmokamos tiems pareiškėjams, kurie atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi pareiškėjas teikdamas Paraišką, mokėjimo prašymus, prisiima riziką, kad paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti (ar pritaikyta sankcija), parama susigrąžinama.

NMA nurodė, kad atsižvelgiant į ESTT formuojama teisminę praktiką, subjektyvus elementas gali būti nustatytas įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal EŽŪFKP paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšiai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, jo sutuoktinė bei paramos gavėja I. B. ir J. Z. galvijus laikė toje pačioje karvidėje, kuri nuosavybės teise priklauso J. Z. sugyventinei L. G.. Taip pat visi minėti asmenys naudojosi bendra įranga, bendru šėrimu, girdymu ir pan. bei laikė už paramos lėšas įsigytą techniką ir įrangą. Pareiškėjo teiginiai, kad NMA turėjo būti žinoma, jog jis ketino šaltuoju metu laiku galvijus laikyti kitiems asmenims priklausančiose patalpose, yra nepagrįsti, kadangi tyrimas atliktas 2023 m. rugsėjo mėn., o jo metu vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C ir tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdamas sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atitinkamai NMA įsipareigojo vykdyti pareiškėjo Projekto įgyvendinimo priežiūrą, taikyti sankcijas, kai Pareiškėjas nevykdo įsipareigojimų ir kt. Pareiškėjas Paraiškoje savo valia įsipareigojo, Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, Taigi šiuo atveju pats pareiškėjas, savo valia, teikdamas Paraišką, susipažino su paramos teikimo sąlygomis ir įsipareigojo laikytis nustatytų, iš anksto paskelbtų reikalavimų.

Pažymėjo, jog pareiškėjui parama išmokėta 2021 m. gegužės 24 d., tai reiškia, kad jo kontrolės laikotarpis baigiasi po penkerių metų t. y. 2026 m. gegužės 24 d. Vien tai, kad I. B. ir J. Z. paraiškas pateikė vėliau nei pareiškėjas, nereiškia, kad NMA negalėjo nustatyti, jog pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Priešingai, NMA atlikto pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, todėl Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Rūta Repčenkienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SKP-39 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų Panevėžio paramos administravimo skyriui pateikė Paraišką. Paraiškoje pareiškėjas prašė skirti jam 50 000,00 dydžio paramos sumą. Nurodė, kad ūkininko ūkį įkūrė 2014 metais ir iki šiol jame vykdė grūdų auginimo veiklą, tačiau pageidauja keisti specializaciją – pradėti auginti mėsinius gyvulius, todėl jam reikalinga parama už kurią įsigytų techniką skirtą mėsinių galvijų priežiūrai, pievų bei ganyklų priežiūrai ir žolinių pašarų ruošimui.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo Paraišką, 2019 m. rugsėjo 5 d. su pareiškėju sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KP-19-1-03158-PR001 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi NMA įsipareigojo pareiškėjui suteikti iki 50 000,00 Eur dydžio paramos sumą, o pareiškėjas įsipareigojo laikytis Sutarties 3 dalyje „Paramos gavėjo įsipareigojimai“ prisiimtų įsipareigojimų bei nepažeisti Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyto teisinio reguliavimo.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. atsakovei pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KP-19-1-03158-MP001, kurio pagrindu jam buvo išmokėta 49 999,99 Eur paramos suma. Parama pareiškėjui skirta, jog jis įsigytu augalinių atliekų smulkintuvą, cisterninę puspriekabę, pneumatinę sėjamąją žolėms įsėti, šienapjovei ir priekabai.

Byloje nustatyta, kad NMA, įtarusi, kad pareiškėjas įgyvendindamas Projektą, padarė pažeidimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.

Atsakovės mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. V-VP-156392 teigiama, kad atliktus pareiškėjo sutuoktinės I. B. patikrą nustatyta, kad I. B., J. Z., L. G. ir pareiškėjo galvijų bandos yra laikomos vienoje patalpoje. Galvijai fermoje yra rišami, sustatyti dviem eilėmis, galvijų eiles skirta šėrimo takas, pašaras galvijams paduodamas bendrai. Patikros vietoje metu pareiškėjas negalėjo pasakyti kuriam galvijų laikytojui, kuri karvė priklauso. Tikrinant ausų įsagus paaiškėjo, kad karvės sumaišytos, iš viso fermoje buvo 44 galvijai be abiejų ausų įsagų.

NMA paraiškos patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. V-VP-1561035 nurodyta, kad atlikus J. Z. patikrą nustatyta, jog jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pastebėta pareiškėjo už paramos lėšas įsigyta šienapjovė, kuri vėliau buvo atgabenta į (duomenys neskelbtini), ir aprodyta prikabinta prie traktoriaus, kurio naudotojas yra J. Z.. J. Z. paaiškino, kad jis tuo metu remontavo pareiškėjui priklausančią šienapjovę.

Pažeidimo tyrimo metu pareiškėjas teikė atsakovei rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2020 m. vykdo mėsinės galvijininkystės veiklą, su už paramos lėšas įsigyta modernia technika gamina pašarus gyvuliams, sėja apie 50 ha dobilų, iš kurių gaminamas pašaras. Pabrėžė, jog ne visada pavyksta įsigyti reikiamo skaičiaus mėsinių galvijų, kadangi jų paklausa rinkoje yra didelė, todėl turi ir pieninių galvijų bandą, kurių prieauglis parduodamas mėsai. Teigia, kad neturi nuosavo pastato gyvuliams laikyti, o šiemet žiema buvo šalta ir užsitęsė, todėl atsirado poreikis juos priglausti L. G. karvidėje. Pabrėžė, kad jam nebuvo žinoma, kad yra draudžiama laikyti gyvulius kartu su kitų ūkininkų gyvuliais. Patvirtino, kad veiklą vykdo savarankiškai, pats gamina pašarus, atlieka visus ūkio darbus, siekia naudos tik savo ūkiui. Laikėsi pozicijos, kad minėtos aplinkybes įrodo, kad jo Projektas atitinka Priemonės tikslus bei prioritetus.

2023 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad dėl susiklosčiusių nepalankių klimatinių sąlygų neturi galimybės užtikrinti gyvulių gerovės, todėl priėmė sprendimą parduoti jam priklausančią galvijų bandą J. Z.. Tuo tarpu 2023 m. rugsėjo 18 d. rašytiniame paaiškinime pareiškėjas teigė, jog 2023 metais dėl sausros yra žemas pievų žolės derlingumas, todėl teko galvijus perkelti į žemės sklypą, kuriame pasėtas dobilų pasėliai, kadangi ganyklose trūksta žolės gyvulių ganymui. Pabrėžė, kad su už paramos lėšas įgyta technika yra intensyviai naudojama, todėl ji nėra laikoma tik Projekto įgyvendinimo vietoje. Paaiškino, kad buvo perdavęs šienapjovę J. Z., jog jis ją suremontuotu, po atliktų remonto darbų J. Z. šienapjovę grąžino.

Atsakovė. atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė Sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188 punktu, Taisyklių 18.19, 19.17 papunkčių ir 63 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 1 priedo 20 punktu, pareiškėjui pritaikė 49 999,99 Eur susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Sutartį.

Sprendime akcentuojama, kad nustatant, ar sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, remtasi ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo, jo sutuoktinės I. B. ir J. Z. įgyvendinamus projektus sieja geografinis bei ekonominis ryšis, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas dalį savo galvijų laikė J. Z. priklausančiame žemės sklype, o kitą dalį J. Z. sugyventinei L. G. nuosavybės teise priklausančioje karvidėje. Taip pat dalis už paramos lėšas pareiškėjo įsigytos technikos buvo rastos prie J. Z. gyvenamosios vietos. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas įsipareigojo vykdyti veiklą srityje – mėsininė galvijininkystė, tačiau nustatyta, jog iš pareiškėjo laikomu 22 galvijų, tik 2 buvo mėsinių veislių, likę galvijai – pieninių veislių. Be to pareiškėjas 2023 m. rugsėjo mėn. galvijus pardavė J. Z., o jo turima technika nėra tinkama mėsinės galvijininkystės veiklai vykdyti. Atsakovė įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir nebus galima pasiekti paramos tikslų. Pareiškėjas savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Taisyklėse numatytų Priemonės tikslų ir prioritetų, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui taikyti sankciją ir susigrąžinti jam išmokėtą paramos sumą.

Dėl Sprendimo teisėtumo

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nurodyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendina projektą Nr. 17VM-KP-19-1-03158-PR001 „Ūkio gyvybingumo ir konkurencingumo didinimas“, kuriam parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjas Projektu įsipareigojo keisti specializaciją – pradėti auginti mėsinius galvijus. Pareiškėjas Paraiškoje prašė skirti paramą reikalingą mėsinių galvijų priežiūrai įsigijimui.

Taisyklių 6 punktas reglamentuoja, kad priemonės veiklos srities prioritetai: 1) visuose regionuose didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, gerinant ekonominės veiklos efektyvumą ir rezultatus, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas; 2) skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai. Priemonės veiklos srities tikslinės sritys: 1) modernizuoti ir restruktūrizuoti ūkio materialinės-techninės bazės potencialą; 2) didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos; 3) skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą (Taisyklių 7 punktas). Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai: 1) inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; 2) aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; 3) klimato kaitos švelninimas (Taisyklių 8 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjas pasirašydamas Sutartį įsipareigojo Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, vadovaujantis Metodika (Sutarties 3.1.16 papunktis; Taisyklių 19.17 papunktis).

Metodika (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2017-07-21 iki 2022-12-24) nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones (Metodikos 1 punktas). Pagal Metodikos 5.2 papunktį galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ETT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 1) objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 2) subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (Metodikos 6 punktas).

Pažymėtina, kad Metodikos 7 punkte nustatyta, kad nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).

Vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (Metodikos 13 punktas).

Vadovaujantis Metodikos 17 punktu paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Sprendime atsakovė padarė išvada, jog tarp pareiškėjo, I. B. ir J. Z. vykdomų projektų egzistuoja geografinis ryšis, ekonominis ryšis bei teisinis ir (arba) asmeninis ryšis, o tarp pareiškėjo ir I. B. projektų taip pat egzistuoja funkcinis ryšis.

Metodikos 1 priedo 1 lentelės „Pagrindiniai rizikos kriterijai dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramai“ 1 punkte rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“ apibrėžiamas kaip: 1) keli (2 ir daugiau) juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius); 2) Kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati; 3) Keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis).

Vertinant išvados, kad tarp minėtų asmenų projektų egzistuoja geografinis ryšis pagrįstumą nustatyta, kad pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra įregistruotas grūdų sandėlis, kurio 101/160 dalis nuosavybės teise priklauso R. B., 27/160 dalis M. G., o 20/100 dalis J. V.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės ataskaitoje Nr. V-VP-156392 teigiama, kad atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog pareiškėjas, I. B., J. Z. ir L. G. jiems priklausančias galvijų bandas laikė vienoje vietoje – L. G. nuosavybės teise priklausančioje karvidėje, adresu (duomenys neskelbtini). Visi galvijai buvo laikomi bendroje patalpoje, pareiškėjas paprašytas tikrintojų negalėjo tiksliai įvardinti kas yra konkretaus galvijo savininkas. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. rašytiniame paaiškinime neneigė minėtoje ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių, teigė, jog dėl užsitęsusios bei šaltos žiemos buvo poreikis priglausti galvijus L. G. priklausančioje karvidėje. Taip pat dalis pareiškėjui priklausančių galvijų, 2023 m. rugsėjo 13 d. patikros metu buvo rasti besiganantys kartu su I. B. ir J. Z. galvijais. Už paramos lėšas pareiškėjo įsigyta šienapjovė du kartus aptikta valdoma J. Z. – stovinti prie J. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos, o kitą kartą prikabinta prie J. Z. priklausančio traktoriaus.

Pažymėtina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jam nuosavybės teise priklauso pastatas – medienos apdirbimo cechas, adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę galvijus ganyti nuomojamame žemės sklype, o mėsinei galvijininkystei reikalingą techniką sandėliuoti jam priklausančiame pastate.

Teisėjų kolegijos nuomone patikrų vietoje metu nustatytos aplinkybes pagrindžia, kad tarp minėtų asmenų projektų egzistuoja geografinis ryšis, kadangi patikrų metu ne kartą nustatyta, jog pareiškėjo, I. B. ir J. Z. galvijų bandos buvo laikomos toje pačioje vietoje, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo abejoti Sprendime padarytos išvados teisingumu.

Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 punkte rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšis)“ apibrėžiamas kaip: 1) skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas); 2) Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas Projektu vykdomos veiklos sritis – mėsinė galvijininkystė. Tuo tarpu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad I. B. ir J. Z. vykdo projektus, kuriuose vykdomos veiklos sritis – pieninė galvijininkystė. Akivaizdu, jog visų trijų asmenų vykdoma veikla yra analogiška, skiriasi tik planuojamų auginti galvijų veislės – pareiškėjas teigdamas Paraišką planavo auginti mėsines galvijų veisles, tuo tarpu I. B. bei J. Z. – pienines galvijų veisles. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad NMA nustatė, jog iš 22 pareiškėjui priklausiusių galvijų, tik 2 buvo mėsinių veislių, likę galvijai priskirtini pieninėms veislėms, todėl konstatuotina, kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, jog tarp šių trijų asmenų vykdomų projektų yra ekonominis ryšis.

Vadovaujantis Metodikos 1 priedo 1 lentelės 3 punktu rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšis)“ – 1) Kelių skirtingų paraiškas pateikusių juridinių asmenų direktoriumi ir (arba) akcininku ir (arba) pajininku yra vienas ir tas pats fizinis asmuo; 2) Fizinis asmuo, teikiantis paraišką ir (arba) įgyvendinantis projektą ir (arba) vykdantis projekto priežiūrą, yra kito juridinio asmens (pateikusio paraišką paramai gauti) direktorius ir (arba) akcininkas ir (arba) pajininkas; 3) juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ETT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. Kai paraiška pateikta pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, partnerinių įmonių reikalavimai netaikomi, o susijusių įmonių statusas nustatomos pagal santuokos ir giminystės ryšius (tėvai, vaikai, broliai, seserys, užsiimantys žemės ūkio veikla) ir (arba) pagal subjekto, turinčio daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių, valdančius asmenis ir (arba) valdymo organo narius.

NMA Sprendime nurodė, jog tarp pareiškėjo ir I. B. projektų yra nustatytas asmeninis ryšys, o tarp pareiškėjo bei J. Z. projektų nustatytas teisinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ir I. B. yra sutuoktiniai, tokius duomenys Paraiškoje pateikė pats pareiškėjas. Tuo tarpu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas savo galvijų bandą laikė J. Z. priklausančiame žemės sklype arba jo sugyventinei L. G. nuosavybės teise priklausančioje karvidėje. Kaip ir anksčiau minėta, už paramos lėšas pareiškėjo įsigyta šienapjovė keletą kartu buvo rasta disponuojama J. Z. – prikabinta prie jam priklausančio traktoriaus, kitą kartą stovinti prie J. Z. gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad galiausiai pareiškėjas savo galvijų bandą pardavė J. Z.. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė tyrimo metu pagrįstai nustatė Metodikos 13.3 papunktyje nurodytą rizikos kriterijų.

Rizikos kriterijus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšis)“ – skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis) (Metodikos 1 priedo 1 lentelės 4 punktas).

Atsižvelgiant į teismui pateikta rašytinius įrodymus matyti, jog nei vienos NMA vertintojų atliktos patikros metu nebuvo įmanoma aiškiai nustatyti, kad pareiškėjas mėsinės galvijininkystės veiklą vykdo savarankiškai – pareiškėjo galvijai būdavo laikomi kartu su kitų asmenų galvijais, pats pareiškėjas vertintojams tiksliai negalėjo atsakyti kurie galvijai yra jo nuosavybę, o vėliau pareiškėjas galvijų bandą pardavė J. Z.. Už paramos lėšas įsigyta techniką buvo rasta valdoma J. Z.. Nors pareiškėjas bei J. Z. teigia, kad šienapjovė buvo perduota remontui ir NMA pateikė tai patvirtinančią PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau aplinkybė, jog šienapjovė buvo rasta prikabinta prie J. Z. traktoriaus, leidžia abejoti šių teiginių teisingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas užsiėmė mėsinės galvijininkystės veiklą ir savarankiškai vykdė Projektą, jis akivaizdžiai naudojasi tais pačiais ištekliais bei įrenginiais kaip ir kiti projektus vykdę asmenys – I. B. bei J. Z..

Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad atsakovė Sprendime padarė teisingą išvadą, jog Projektas atitinka keturis rizikos kriterijus pateiktus Metodikos 13 punkte. Remiantis Metodikos 14 punktu tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtą, konstatuoja, kad bylos medžiaga įrodo, jog pareiškėjo sąmoningas veiksmų derinimas su I. B. bei J. Z., buvo nukreiptas ne į Taisyklėse reglamentuotus Priemonės prioritetus, tikslines sritys ir kompleksinius tikslus (Taisyklių 6 – 8 punktai) t. y. ne į žemės ūkio veiklos konkurencingumą, ekonominės veiklos efektyvumą, pajamų iš žemės ūkio veiklos didinimą ir t.t., o į neteisėtų sąlygų paramai gauti sudarymą. Todėl darytina išvada, kad tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų elementų egzistavimas nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodytas.

Dėl sankcijos skyrimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Metodikos 17 punkte nurodyta, jog paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 punktu netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija - paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Dėl pritaikytų pareiškėjo atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymi, jog, įvertinus tai, kad Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėjas nepaisydama įsipareigojimų ir jam nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. NMA pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjui pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SKP-39 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo B. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš NMA priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė