- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-630-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23878-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- APB „A.“, ABP „A.“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta arešto bausmė 45 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė arešto bausmė 30 parų.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Civilinio ieškovo APB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. B. civiliniam ieškovui ABP „A.“ priteista 179,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus ją vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. pripažinta kalta dėl to, jog pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: ji 2022 m. birželio 24 d., apie 18.16 val., būdama prekybos centre „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „T.“, nuo prekių stendo nukabino 179,90 Eur vertės suknelę „T.“, nuėmė nuo jos apsauginį magnetą ir, įsikišusi suknelę po savo drabužiais, pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjusi. Tokiais savo veiksmais R. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą – APB „A.“ priklausantį 179,90 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę, t. y. skirti areštą 30 parų; šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti iki 20 parų arešto, arba skirti viešųjų darbų bausmę.
2.1. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jai paskyrė per griežta bausmę, nors ji pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Apeliantė pažymi, kad nors jos motinystės teisės yra apribotos, jis vis tiek bendraujanti su dukra (bendrauja ir su jos globėja), stengiasi jai padėti, nusikalstamą veiką padarė norėdama dukrai padovanoti dovaną. Arešto bausmė 30 parų yra labai ilgas tarpas išsiskyrimui su dukra, kadangi su pastarąja pradėjo vystytis tikri, nuoširdūs ir sąžiningi ryšiai, ji negalės dukrai paaiškinti, kur taip ilgai dingo iš pastarosios gyvenimo, anot nuteistosios, tokiu atveju dukra jos vėl išsižadėtų.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Linas Silevičius atsiliepimu prašo nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą. Dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Taip pat buvo atsižvelgta į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji yra darbingo amžiaus, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbanti, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, turinti nepilnamečių vaikų, tačiau jos motinystės teisės apribotos, bausta administracine tvarka už vagystes, paskirtų baudų nėra linkusi mokėti. Todėl, prokuroro įsitikinimu, nėra jokio pagrindo švelninti paskirtą arešto bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jai paskirtos bausmės (prašo paskirti viešųjų darbų bausmę arba sušvelninti arešto bausmės trukmę). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir nenustatęs kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
6. Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino R. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Įstatymas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą numato kelias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ir areštą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas arešto bausmę ir nustatydamas maksimalų jos dydį, kurį taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažino trečdaliu, atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis baudžiamasis nusižengimas, dėl savanaudiškų paskatų pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, turtinė žala neatlyginta, R. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę – ji brandaus, darbingo amžiaus, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvenanti su pussesere Klaipėdoje, oficialiai nedirbanti, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, turinti nepilnamečių vaikų, tačiau jos motinystės teisės apribotos, bausta administracine tvarka už analogiškus nusižengimus – vagystes, paskirtų baudų nėra linkusi atlyginti, praeityje daug kartų teista.
8. Iš tokių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei jos dydžiu.
9. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad R. B. sistemingai daro nusikalstamas veikas ir iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teista iš viso 9 kartus (b. l. 71-75). Šios aplinkybės parodo, kad R. B. nėra linkusi keisti savo elgesio. Dauguma teistumų yra susiję su vagystėmis, t. y. dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Kaip matyti, nė viena iš nuteistajai skirtų bausmių rūšių didesnės teigiamos įtakos nepadarė, pasikartojantys nuteistosios teistumai rodo, kad ji turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jos ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti R. B. nuo jos pasirinkto nusikalstamo elgesio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Be to, nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė praėjus nedaug laiko nuo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos, kur atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d nuosprendžiu R. B. buvo skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, iš bausmės atlikimo įstaigos pastaroji paleista 2022 m. birželio 2 d., ir jau 2022 m. birželio 24 d. pastaroji vėl padarė naują nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog R. B. yra linkusi ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo baudžiamuoju įsakymu R. B. buvo pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (už 2022 m. birelio 10 d., t. y. praėjus savaitei po to, kai buvo paleista iš pataisos įstaigos, padarytą smulkią vagystę iš parduotuvės), be to, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjimui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-2583-1170/2022, kurioje R. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.
10. Nuteistąją neigiamai charakterizuoja ir jos padaryti administraciniai nusižengimai. Pabrėžtina, kad paleista iš bausmės atlikimo įstaigos R. B. be naujos nusikalstamos veikos darė ir smulkias vagystes. Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 10, 24 ir liepos 9 dienomis ji praėjo pro kasas nesusimokėdama už prekes, kurių vertė kiekvienu atveju buvo apie 100 Eur (b. l. 69-70). Šios aplinkybės ir R. B. teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistosios elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Čia dar kartą pabrėžtina, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą R. B. buvo skiriamos skirtingų rūšių bausmės, kurios jokio realaus poveikio pastarosios elgesiui nepadarė, kas leidžia spręsti, bausmės tikslai kad nagrinėjimu atveju bus pasiekti tik atliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę arešto bausmę 30 parų.
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji akcentuoja bendraujanti su dukra, stengiasi jai padėti, nusikalto norėdama dukrai padovanoti dovaną, paskirta 30 parų trukmės arešto bausmė yra pernelyg ilgas laiko tarpas išsiskirti su dukra, kuri jos (nuteistosios) išsižadėtų. Vertinant nurodytus argumentus, pabrėžtina, kad nuteistajai yra apribotos motinystės teisės, kas nors ir neužkerta kelio bendrauti su dukra, tačiau parodo nuteistosios atsainų požiūrį į šeimą. Be kita ko, nuteistosios jauniausiai dukrai yra kiek daugiau nei 7 metai, tačiau net ir turėdama mažametį vaiką, nuteistoji toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, kad toks R. B. elgesys turi sukeli pastarajai pakankamai griežtas teisines pasekmes. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl bendravimo su dukra niekaip nenusveria kitų skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų duomenų, kurie nuteistąją apibūdina neigiamai, ir tuo pačiu leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą. Kita nuteistosios apeliaciniame skunde minima aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką jau buvo įvertinta skundžiamame nuosprendyje, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ją pripažįstant nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nėra pagrindo ją vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.
12. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegiją konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas maksimalus arešto bausmės dydis, kuris buvo sumažintas vienu trečdaliu, nagrinėjamu atveju yra tinkamas ir pagrįstas. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bendravimas su dukra, atsižvelgus į kitus apeliantę išskirtinai neigiamai charakterizuojančius duomenis, nesudaro pagrindo manyti, jog paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajai sumažinus paskirtos arešto bausmės dydį ar skyrus prašomą viešųjų darbų bausmę bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.