- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-9768-1045/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05373-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Advokatai
- Paulius Markovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „SNORAS“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą penkerių metų indėlininko teisės į indėlių draudimo išmoką galiojimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (e. b. l. 1–6).
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas akcinėje bendrovėje bankas „SNORAS“ (toliau – bankas) turėjo 1 300 000 eurų indėlių. 2011 m. birželio 20 d. bankas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį Nr. 031-76504, kuri 2012 m. birželio 11 d. pakeista ir papildyta papildomu susitarimu Nr. 1. 2011 m. birželio 30 d. kredito grąžinimui užtikrinti sudarytos trišalės įkeitimo sutartys Nr. 1., Nr. 2 ir Nr. 3, kuriomis įkeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose sąskaitose esančios lėšos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui – pareiškėjui, priklausančių indėlių, esančių banke, lėšos. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 „Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ bankui buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas).
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė bankui bankroto bylą. 2012 m. spalio 22 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo pareiškėjui 35 141,43 euro draudimo išmoką. 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos išmokėjimo, nes pareiškėjui priklausė gauti iš viso 100 000 eurų išmoką. 2015 m. spalio 13 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsakydama į prašymą, nurodė, kad yra išmokėjusi pareiškėjui tokio dydžio draudimo išmoką, kokia buvo nurodyta pagal draudėjo (banko) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ perduotus draudžiamojo įvykio dienos duomenis.
4. 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prašydamas išmokėti likusią draudimo išmokos sumą, gavus banko sutikimą. 2016 m. gruodžio mėnesį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakė pareiškėjui, kad mokėti papildomą (prie jau gautos 35 141,43 euro) indėlių draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo, nes indėliai įkeisti įkeitimo sutartimis kredito sutarčiai užtikrinti, o sutartis dar nėra visiškai įvykdyta.
5. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir banko sudarytą taikos sutartį, kurią, šalims įvykdžius, pareiškėjo indėlių įkeitimas pasibaigė. 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu išmokėti likusią draudimo išmoką, nes įkeitimo sutartys pasibaigė. 2022 m. vasario 28 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriuo nurodė, kad banko draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokas už banke laikytus indėlius buvo galima atsiimti per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d., todėl, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vertinimu, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą teisės į draudimo išmoką galiojimo terminą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad mažiausiai du prašymai išmokėti draudimo išmoką buvo pateikti per IĮIDĮ 7 straipsnio 12 dalyje nustatytą penkerių metų terminą (2015 m. spalio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d.). Abu kartus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė tenkinti prašymus dėl IĮIDĮ neįtvirtintų priežasčių, t. y. dėl indėlių įkeitimo. 2022 m. sausio 3 d. išnyko aplinkybės, dėl kurių VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neišmokėjo pareiškėjui priklausančios draudimo išmokos, t. y. baigėsi pareiškėjo indėlių įkeitimas. Nepaisant to, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2022 m. vasario 28 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad pareiškėjas praleido penkerių metų terminą draudimo išmokai gauti. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nėra praleidęs IĮIDĮ 7 straipsnio 12 dalyje nustatyto penkerių metų teisės į indėlių draudimo išmoką galiojimo termino, nes tokios teisės galiojimo terminu kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymo mokėti likusią draudimo išmokos sumą pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės atgauti jam priklausančią draudimo išmoką. Dėl to pareiškėjas prašo atnaujinti terminą indėlininko teisei į indėlių draudimo išmoką įgyvendinti.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad banko draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokas už banke laikytus indėlius buvo galima atsiimti per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas draudimo išmokos atsiėmimo terminą praleido dėl paties neveikimo, nerūpestingumo ir neapdairumo. Suinteresuoto asmens teigimu, ne pats pareiškėjas, o bankas 2021 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo; tik 2021 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi nurodytoje byloje patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui atsirado teisė į draudimo išmoką.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. l. 57-60), kuriuose nurodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių turėjo teisę į indėlių draudimo išmoką, tačiau jam buvo išmokėta tik dalis priklausančios draudimo išmokos, o likusios dalies mokėjimas buvo sulaikytas. Sulaikytą išmokos dalį nepagrįstai atsisakoma išmokėti, remiantis indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo termino suėjimu. 2012 m. birželio 28 d. bankas nurodė pareiškėjui, kad jo lėšos, esančios taupomosiose sąskaitose, yra įkeistos pagal 2011 m. birželio 20 d. kredito sutartį, užtikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui, todėl negali būti išmokamos kaip draudimo išmoka iki kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitys su banku pagal kredito sutartį. 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjui buvo išmokėta 35 141,43 euro indėlių draudimo išmoka, likusios draudimo išmokos sumos išmokėjimas buvo sustabdytas dėl indėlių įkeitimo. 2013 m. vasario 13 d. suėjus kredito grąžinimo terminui ir atsižvelgdamas į tai, kad negrąžinta kredito suma pagal kredito sutartį 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 343 505,78 euro, o įkeistų lėšų – 380 128,23 euro, t. y. pakankamai visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimams bankui pagal kredito sutartį padengti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į banką su prašymu 2012 m. gruodžio 31 d. neįvykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus bankui padengti iš banko turimų pareiškėjo įkeistų lėšų. Bankas, 2013 m. vasario 20 d. atsakydamas į 2013 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, atsisakė įskaityti turimas lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimams pagal kredito sutartį padengti, nurodydamas, kad bankroto byloje yra patvirtintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas sumai, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo padengti įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu, bankas buvo neaktyvus, nesutiko padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pareiškėjo įkeistomis lėšomis ir tik 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankui neketinant įskaityti pareiškėjo įkeistų lėšų kredito sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visą laikotarpį nepagrįstai nemokėjo pareiškėjui priklausančios draudimo išmokos, nors pareiškėjas įstatyme nustatytais terminas kelis kartus kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
9. Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Markovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais.
10. Per teismo posėdį suinteresuoto asmens atstovė D. S. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad 2016 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, nes jo indėliai neatitiko įstatyme įtvirtintos indėlio, už kurį mokama draudimo išmoka, sampratos bei kad nebuvo svarstyta sustabdyti draudimo išmokos išmokėjimo procedūros, kol nepasibaigs indėlių įkeitimas pagal sutartis.
11. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „SNORAS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „SNORAS“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, išnagrinėjo bylą, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
13. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškimas tenkintinas.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas akcinėje bendrovėje bankas „SNORAS“ (toliau – bankas) turėjo 1 300 000 eurų indėlių. 2011 m. birželio 20 d. bankas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį Nr. 031-76504, kuri 2012 m. birželio 11 d. buvo pakeista ir papildyta papildomu susitarimu Nr. 1. 2011 m. birželio 30 d. kredito grąžinimo užtikrinimui sudarytos trišalės įkeitimo sutartys Nr. 1., Nr. 2 ir Nr. 3, kuriomis įkeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose sąskaitose esančios lėšos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui – pareiškėjui, priklausančių indėlių, esančių banke, lėšos. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 „Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ bankui buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas).
15. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė bankui bankroto bylą. 2012 m. spalio 22 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo pareiškėjui 35 141,43 euro draudimo išmoką. 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos išmokėjimo (el. b. l. 7). 2015 m. spalio 13 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsakydama į prašymą, nurodė, kad yra išmokėjusi pareiškėjui tokio dydžio draudimo išmoką, kokia buvo nurodyta pagal draudėjo (banko) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ perduotus draudžiamojo įvykio dienos duomenis (el. b. l. 8).
16. 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prašydamas išmokėti likusią draudimo išmokos sumą, gavus banko sutikimą (el. b. l. 9). 2016 m. gruodžio mėnesį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakė pareiškėjui, kad mokėti papildomą (prie jau gautos 35 141,43 euro) indėlių draudimo išmoką nėra teisinio pagrindo, nes indėliai įkeisti įkeitimo sutartimis kredito sutarčiai užtikrinti, o sutartis dar nėra visiškai įvykdyta (el. b. l. 10-11).
17. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir banko sudarytą taikos sutartį, kurią, šalims įvykdžius, pareiškėjo indėlių įkeitimas pasibaigė. 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu išmokėti likusią draudimo išmoką, nes įkeitimo sutartys pasibaigė (el. b. l. 12). 2022 m. vasario 28 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsakymą pareiškėjui, nurodydama, kad banko draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokas už banke laikytus indėlius buvo galima atsiimti per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d., todėl, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vertinimu, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą teisės į draudimo išmoką galiojimo terminą (el. b. l. 13-14).
18. Pareiškėjas 2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti penkerių metų indėlininko teisės į indėlių draudimo išmoką galiojimo terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku
ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju
yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to,
šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą,
jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi
į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
20. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą teisei į draudimo išmoką įgyvendinti, būtina nustatyti, ar šis terminas praleistas ir jeigu, taip, ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
21. IĮIDĮ (redakcijos, galiojusios draudžiamojo įvykio dieną, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.) 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Tokia pati nuostata dėl indėlininko teisės gauti draudimo išmoką galiojimo termino yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios IĮIDĮ redakcijos 7 straipsnio 12 dalyje.
22. IĮIDĮ 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad indėlių draudžiamasis įvykis – indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta nuomonė, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.
23. Byloje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., Lietuvos bankui neterminuotai atšaukus banko veiklos licenciją. Tai reiškia, kad nuo nurodytos datos prasidėjo IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas, kuris baigėsi 2016 m. lapkričio 24 d. Ši aplinkybė byloje neginčijama.
24. Bylos duomenimis, pareiškėjas tris kartus – 2012 m. spalio 2 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. vasario 3 d. – kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prašydamas išmokėti likusią (prie išmokėtos 35 141,43 euro sumos) indėlių draudimo išmokos dalį, tačiau jo prašymai netenkinti.
25. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjui pakartotinai pasikreipus į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokos mokėjimo, terminas tokiai teisei įgyvendinti jau buvo pasibaigęs. Taigi toliau teismas sprendžia, ar egzistuoja svarbios aplinkybės, dėl kurių nurodytas terminas buvo praleistas, ir kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.
26. Suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teigimu, pareiškėjas nepagrindė, kodėl taip ilgai buvo delsiama įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ir atitinkamai kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. pareiškėjas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl praleido terminą draudimo išmokai gauti ir nėra pagrindų jį atnaujinti.
27. Teismas, vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į draudimo išmoką, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai bei kad tik dėl savo paties veiksmų (neveikimo) negalėjo įgyvendinti teisės į indėlių draudimo išmoką.
28. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuo draudžiamojo įvykio dienos (2011 m. lapkričio 24-osios) pareiškėjas aktyviai siekė, kad įsipareigojimai bankui pagal sutartis būtų įvykdyti ir (ar) jam būtų išmokėtos indėlių draudimo išmokos: 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjui buvo išmokėta 35 141,43 euro indėlių draudimo išmoka, pareiškėjas 2012-2013 metais kreipėsi į banką dėl galimybės gauti likusią indėlių draudimo išmokos sumą, taip pat prašydamas panaudoti įkeistas lėšas kredito pagal sutartį grąžinimui; bankui nesutikus, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles pagal kredito sutartis pasibaigusiomis, panaudojant bankui įkeistų indėlių lėšas, ir panaikinti indėlių įkeitimą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškinys netenkintas, iš esmės argumentuojant tuo, kad šiuo atveju nesutampa sutarties šalis (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir įkaito davėjas (pareiškėjas), todėl negali būti atliekamas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Pareiškėjas 2015 m. spalio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl likusios neišmokėtos draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau abu kartus pareiškėjui atsisakyta draudimo išmoką išmokėti.
29. Sutiktina su pareiškėjo atstovo per teismo posėdį pateiktais pastebėjimais, kad nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjui kreipiantis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl likusios indėlių draudimo sumos išmokėjimo, prašymus atsisakyta tenkinti skirtingais pagrindais: : 2015 m. spalio 13 d. – kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi daugiau duomenų didesnei nei 35 141,43 euro išmokai išmokėti, 2016 m. gruodžio mėn. – kad nepasibaigęs indėlių įkeitimas pagal kredito sutartį, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į indėlius ir atitinkamai teisės į jų draudimo išmoką pagal IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 2022 m. vasario 28 d. – kad pasibaigęs terminas teisei į indėlio draudimo išmoką įgyvendinti.
30. Taigi 2016 m. gruodžio mėn. pareiškėjas buvo informuotas, kad draudimo išmokos nemokėjimo pagrindas – indėliams taikomi suvaržymai (įkeitimas), dėl kurių, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vertinimu, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į indėlius. Teismo vertinimu, toks atsakymas vidutinio rūpestingo asmens standarto požiūriu galėjo būti suprantamas taip, kad, pasibaigus indėlių įkeitimui pagal sutartis, indėlių draudimo išmokos galėtų būti išmokėtos. Pareiškėjas per teismo posėdį pažymėjo, kad būtent taip ir suprato VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktą atsakymą. Kaip nustatyta byloje, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir banko sudarytą taikos sutartį, kurią, šalims įvykdžius, pareiškėjo indėlių įkeitimas pasibaigė.
31. Teismas sutinka, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vykdo viešąją funkciją, jos veikla detaliai reguliuojama imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, todėl ji turi teisę ir pareigą mokėti draudimo išmokas tik tais pagrindais, kurie konkrečiai nustatyti įstatyme, ir tik laikydamasi jame nustatytos tvarkos ir terminų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog indėlių ir investicijų garantijų sistemos paskirtis – ne tik kompensuoti problemų turinčio banko indėlininkų ir investuotojų nuostolius (išmokėti įstatyme nustatyto dydžio išmokas), bet ir išlaikyti jų pasitikėjimą finansų įstaigomis, prisidėti prie finansų sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo stiprinimo, išlaikyti visą valstybės finansų sistemą stabilią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-687/2019).
32. IĮDĮ (2011 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma <...>; 3 straipsnio 1 dalyje – kad indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai <...>.
33. IĮDĮ (2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija) 8 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada indėlių draudimo išmokos nemokamos: 1) už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus indėlius, lėšas, pinigus, vertybinius popierius ir įsipareigojimus; 2) indėlininkams už indėlius sąskaitoje, kurioje per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir laikomo indėlio suma yra mažesnė kaip 10 eurų. Pažymėtina, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, 2016 m. gruodžio mėn. atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nenurodė, kad indėlis nemokėtinas dėl vieno iš IĮDĮ 8 straipsnyje įtvirtinto atvejų.
34. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, 2016 m. gruodžio mėn. atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodė, kad nei draudžiamojo įvykio, nei kreipimosi dieną pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės į indėlį (jie buvo įkeisti), todėl atitinkamai neturėjo teisės ir į indėlių draudimo išmoką. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės į indėlį suvaržymas (nagrinėjamu atveju – įkeitimas įsipareigojimams pagal kredito sutartį užtikrinti) savaime nepanaikina asmens reikalavimo teisės į indėlį, t. y. asmuo negali reikalauti išmokėti indėlio, kol suvaržymai nėra pasibaigę, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai yra praradęs teisę į indėlį. Tokiu atveju asmens reikalavimo teisės į indėlį įgyvendinimas yra priklausomas nuo konkrečių aplinkybių atsiradimo (buvimo), tačiau nesudaro pagrindo vertinti šios teisės kaip neatitinkančios indėlio apibrėžties pagal aptartos redakcijos IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalį.
35. IĮIDĮ (2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo prašymo pateikimo metu) 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad indėlių draudimo išmokos išmokėjimas atidedamas, kai trūksta duomenų, kuriais pagrindžiama besikreipiančio asmens teisė į indėlių draudimo išmoką, arba dėl indėlio vyksta teisminis ginčas – iki bus pateikti duomenys, kuriais pagrindžiama teisė gauti indėlių draudimo išmoką, arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas dėl indėlio; 2 punkte – kai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka indėlininkui apribota teisė disponuoti indėliu – iki apribojimų panaikinimo. Šios teisės normos įtvirtintos ir aktualioje (nuo 2021 m. sausio 1 d.) IĮIDĮ redakcijoje. Teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą spręsti, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nustatęs, kad dėl draudimo išmokos mokėjimo pareiškėjas pakartotinai kreipiasi paskutiniąją termino dieną (2016 m. lapkričio 24-ąją) ir kad nėra aiškiai įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriam esant draudimo išmoka turėtų būti nemokama, tačiau tokiu pagrindu laikydamas indėlių įkeitimą, kuriam pasibaigus, draudimo išmoka galėtų būti išmokėta, kaip indėlininkų nuostolius kompensuojanti institucija, turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad, pasibaigus jų nurodytai išmokos nemokėjimo sąlygai (indėlių įkeitimui), pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teisę į draudimo išmoką, t. y. atidėti indėlių draudimo išmokos mokėjimą vienu iš įstatyme įtvirtintų pagrindų. Suinteresuoto asmens atstovė per teismo posėdį patvirtino, kad tokia galimybė – sustabdyti indėlių draudimo išmokos mokėjimo procedūrą – nesvarstyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakymas į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą pateiktas 2016 m. gruodžio mėn., t. y. jau pasibaigus įstatyme nustatytam penkerių metų teisės į indėlių draudimo išmoką įgyvendinimo terminui. Dėl to nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui būtų pavykę užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai pagal kredito sutartį būtų įvykdyti anksčiau, nei nustatyta šioje byloje, terminas pateikti prašymą indėlio draudimo išmokai išmokėti būtų buvęs praleistas.
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BAB „Snoras“ bankroto byla iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. ir bankroto procedūros nepasibaigusios iki šiol. Nurodyto banko bankroto bylos apimtis ir joje dalyvaujančių asmenų skaičius yra dideli, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui aktualaus klausimo – prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo ir indėlių įkeitimo pasibaigimo – išsprendimas galėjo pagrįstai užtrukti ir nepriklausomai nuo pareiškėjo valios. Kaip pažymėta pirmiau, pareiškėjas siekė įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, be kita ko, kreipdamasis su reikalavimu BAB „Snoras“ į teismą, tačiau nebuvo priimtas jam palankus sprendimas.
37. Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą ėmėsi priemonių (atliko aktyvius veiksmus) savo teisei į indėlių draudimo išmoką įgyvendinti, keletą kartų nustatytais terminais kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlio draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau išmoka jam nebuvo išmokėta dėl specifinės įstatyme tiksliai nesureglamentuotos situacijos susidarymo, dėl kurios pareiškėjas formaliai prarado teisę į indėlių draudimo išmokos mokėjimą.
38. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo teisinių prielaidų ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas įrodė, jog terminas kreiptis dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Teismo vertinimu, įstatyme nustatyto termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
39. Siekiant užtikrinti finansinių teisinių santykių stabilumą ir kad nebūtų piktnaudžiaujama kreipimosi dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo teise, pareiškėjui nustatytinas trijų mėnesių terminas kreiptis dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytą penkerių metų terminą kreiptis dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo.
Nustatyti pareiškėjui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kreiptis į VĮ „Valstybės ir indėlių investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokos išmokėjimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.