- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-705-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00238-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ atstovei A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 96 341,74 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovei yra iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorei tikrinant bendrovės sudarytus sandorius paaiškėjo, kad 2013 m. sausio 23 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė paskolino atsakovui, kuris tuo metu buvo ieškovės vadovas ir akcininkas, 323 200 Lt sumą bei sulygo dėl 9 179 Lt palūkanų. Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, kad paskola bus grąžinama ne pinigais, o neatlygintinai perleidžiant ieškovei atsakovo valdomas ieškovės akcijas, kurių bendra nominali vertė yra ne mažesnė už paskolos sumą. Atsakovui 2018 m. liepos 17 d. po pertraukos grįžus į ieškovės vadovo pareigas ir iniciavus įmonės bankroto procedūras, 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudarytas akcijų perdavimo – priėmimo aktas (toliau – Aktas), kuriuo atsakovas, tiek savo vardu, tiek ir atstovaudamas ieškovę, patvirtino 92 vienetų ieškovės akcijų, kurių nominali vertė 93 790,32 Eur, perdavimą, o kartu ir tokiu būdu įvykusį paskolos grąžinimą. Be to, 2018 m. spalio 17 d. įvykusio ieškovės akcininkų susirinkimo metu, kuriame akcininko teisėmis dalyvavo tik atsakovas, buvo priimtas sprendimas ieškovei perleistas akcijas anuliuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 54 straipsnio 7 dalimi. Kitaip tariant, akcijas atsakovas nominalia verte ieškovei ne tik grąžino tuomet, kai įmonė jau buvo nemoki ir jos buvo bevertės, bet ir, pažeisdamas ABĮ 54 straipsnyje įtvirtintus akcijų perleidimo įmonei tikslus ir jų galimo nurašymo terminus, akcijas anuliavo. Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovė nurodė siejanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 11 punkte įtvirtintų vadovo pareigų pažeidimu atliekant išskirtinai sau naudingus, o kartu ir įmonės interesų neatitinkančius veiksmus. Atsakovas įmonės vardu sudarė pelno siekiančios bendrovės veiklos tikslams prieštaraujančią sutartį, kadangi skolino sau įmonės pinigines lėšas numatydamas vienintelį atsiskaitymo būdą – akcijų grąžinimą jų nominalia verte po daugiau nei 4 metų (2017 m. gruodžio 31 d.). Nei sudarant Sutartį, nei atliekant su paskolos grąžinimu susijusius veiksmus nebuvo nustatinėjama reali akcijų rinkos vertė. Nėra aiškus ir paskolos suteikimo tikslas. Kita vertus, ieškovė nėra kredito įstaiga, kuri skolintų lėšas už palūkanas. Be to, būdamas ieškovės vadovu ir ją atstovaudamas, atsakovas sudarė sutartį su savimi, sukurdamas sau, kaip skolininkui, galimybę neribotą laiko tarpą pratęsti skolos grąžinimo terminą. Aktas, kuriuo atsakovas įrodinėja paskolos grąžinimą, neturi jokios teisinės galios, kadangi nebuvo išviešintas ABĮ 37 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka. Aktas surašytas po to, kai Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės turtui buvo pritaikytas areštas. Akto surašymo metu ieškovės akcijos buvo bevertės, kas galėjo nulemti ir atsakovo sprendimą, pažeidžiant ABĮ 54 straipsnio reikalavimus, akcijas anuliuoti. Žalos dydį ieškovė nurodė apskaičiavusi sudėdama paskolos ir palūkanų sumų dydžius eurais (93 681,16 Eur paskola + 2 660,58 Eur palūkanos = 96 341,74 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašo ieškovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad Sutartimi jam buvo suteikta tikslinė paskola, skirta ieškovės įstatiniam kapitalui didinti. Visą paskolos sumą atsakovas tam ir skyrė, taip lėšas grąžindamas įmonei. Be to, Sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad paskola bus grąžinama ne pinigais, o neatlyginamai perleidžiant įstatinio kapitalo didinimo pagrindu atsakovo įgytas ieškovės akcijas pagal jų nominalią vertę. Šis įsipareigojimas buvo įvykdytas 2018 m. rugpjūčio 1 d. šalims pasirašius Aktą. Iš bendro 110 vienetų bendrovės akcijų skaičiaus, kurių kiekvienos nominali vertė sudarė 1 019,46 Eur, ieškovei buvo perduotos 92 akcijos, kurių vertė 93 790,32 Eur. Nei Sutartis, nei Aktas nėra nuginčyti ar ginčijami. Duomenys apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą buvo įregistruoti viešajame registre 2018 m. spalio 25 d. Nepagrįstas ir ieškinio motyvas, kad pagal Sutartį paskolos grąžinimo atsakovas turėjo pareikalauti pats iš savęs. Paskolos grąžinimo turėjo reikalauti ieškovė, kuriai ilgą laiką vadovavo ne atsakovas, o kiti asmenys. Paskolos grąžinimas ir vėlesnis sprendimas anuliuoti akcijas yra du savarankiški veiksmai, kurių pirmąjį atsakovas atliko kaip fizinis asmuo, o antras atliktas ieškovės vardu. Kadangi atsakovas paskolą grąžino, jokios žalos įmonei jis nepadarė. Kita vertus, ieškinio motyvai, kad akcijų anuliavimu buvo siekiama nuslėpti faktą, jog akcijos buvo bevertės, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Iš ieškinio turinio taip pat nėra aišku, kokia žala ieškovei tokiais veiksmais buvo padaryta.
Ieškinys netenkinamas
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškinį byloje reiškia ieškovės nemokumo administratorė, reikalaudama žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo, kuris, kaip matyti iš su pradiniu ieškiniu pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, įmonės direktoriumi buvo nuo įmonės įregistravimo iki 2013 m. birželio 20 d. ir nuo 2018 m. liepos 17 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taip pat buvo įmonės akcininkas.
Šalies argumentai
4. Akcentuodama, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų, bei teikdama nutarčių, kuriomis už dokumentų neperdavimą atsakovui ieškovės bankroto byloje buvo skirtos baudos, kopijas, pradiniu ieškiniu nemokumo administratorė prašė priteisti iš ieškovo skolą ir palūkanas, kurių faktą grindė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. birželio 14 d. pranešimo apie atliktą patikrinimą ir ieškovės teiktų deklaracijų mokesčių administratoriui duomenimis. 2016 m. liepos 5 d. deklaracijoje už 2015 m. ir 2018 m. spalio 19 d. deklaracijoje už 2014 m. užfiksuotas ieškovės 323 200 Lt paskolos atsakovui faktas, taip pat deklaruota 9 179 Lt mokėtinų palūkanų suma, o pranešime apie VMI atliktą patikrinimą akcentuojama, kad 2016 m. – 2017 m. buvo deklaruotas paskolos sumą atitinkantis 93 605 Eur (323 200 Lt / 3,4528) ieškovės finansinis turtas. Mokesčių administratorius taip pat akcentavo, kad jam kelia abejonių 2019 m. sausio 10 d. deklaracijoje užfiksuotas pagrindinės paskolos sumos grąžinimo 2018 m. rugpjūčio 1 d. faktas.
Atsiliepimas
5. Atsakovui pareiškime dėl byloje priimto 2020 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodžius, kad Sutartis buvo sudaryta 2013 m. sausio 23 d., bei pateikus Aktą ir akcininkų susirinkimo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą, ieškovės 2020 m. spalio 28 d. prašymo pagrindu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, kuriais buvo siekiama į bylą gauti Sutarties kopiją (2020 m. spalio 28 d. rezoliucija dokumentą įpareigotas pateikti atsakovas; atsakovui nurodžius, kad dokumento pateikti jis neturi galimybės, įpareigojimas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytas jo sutuoktinei, kuri 2020 m. lapkričio 27 d. pranešimu informavo teismą dokumento neturinti). Tiek nemokumo administratorei, tiek ir atsakovui patvirtinus šiuo dokumentu nedisponuojant ir į bylą jo pateikti negalint, ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškimu patikslino ieškinį, nurodydama, kad prašo iš atsakovo priteisti nebe skolą ir palūkanas, bet nurodytas sumas atitinkančios žalos atlyginimą. Kartu formuluodama patikslinto ieškinio pagrindą nemokumo administratorė ne tik neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl Sutarties sudarymo fakto ir datos, tačiau rėmėsi Akte užfiksuotais duomenimis apie Sutarties turinį, t. y. kad Sutarties 2.4 punkte buvo nurodytas paskolos grąžinimas natūra, perleidžiant ieškovei jos akcijas pagal akcijų nominalią vertę, akcentavo tokios sutartinės sąlygos neteisėtumą. Tokia aiškiai suformuluota procesine pozicija ieškovės nemokumo administratorė aiškiai įvardijo nagrinėjamos bylos ribas: ieškovė pripažino atsakovo nurodomas aplinkybes dėl Sutarties sudarymo datos (2013 m. sausio 23 d.) ir jos sąlygų (dėl tikslinio paskolos pobūdžio ir skolos sumos grąžinimo natūra, neatlyginamai perleidžiant įstatinio kapitalo didinimo pagrindu atsakovo įgytas ieškovės akcijas pagal jų nominalią vertę) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), ir šiomis aplinkybėmis grindė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip sąlygą taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę.
6. Be to, atsakovui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus teismui Aktą, kuriame užfiksuotas paskolos grąžinimas 2018 m. rugpjūčio 1 d. perduodant ieškovei 92 vienetus įmonės akcijų, kurių nominali vertė 93 790,32 Eur, ir 2018 m. spalio 17 d. ieškovės akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo įformintas sprendimas nurodytas akcijas anuliuoti, ieškovė patikslintame ieškinyje ir jos atstovė 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad šie sandoriai, kartu su Sutarties sudarymu, turi būti vertinami kaip vieninga atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovei padaryta žalos, visuma. Ieškovė akcentavo, kad Aktas nebuvo išviešintas teisės aktuose nustatyta tvarka, kas kelia abejonių dėl jo surašymo aplinkybių, nurodė 2018 m. spalio 17 d. sprendimą vertinanti kaip paskolos grąžinimo imitavimą. Ieškovės vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 11 punkte įtvirtintas įmonės vadovo pareigas.
7. Sprendimo 4–6 punktuose aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė aiškiai išreiškė valią dėl bylos nagrinėjimo ribų: teisminį procesą iniciavusi atsakovo, kaip įmonės skolininko, atžvilgiu, gavusi papildomus duomenis nemokumo administratorė savo poziciją pakeitė, pripažino atsakovo skolinių prievolių įvykdymą, toliau keldama klausimą dėl jo, kaip įmonės vadovo, veiksmų suteikiant pačiam sau paskolą ir vėliau priimant iš paskolos santykių kylančių prievolių įvykdymą, neteisėtumo, bei reikalaudama taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
Motyvuojamoji dalis
9. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos vertintinos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos. Juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens valdymo organai turi laikytis fiduciarinių pareigų ne tik vykdydami imperatyvias įstatymuose nustatytas pareigas, bet ir nepažeisti fiduciarinių pareigų priimdami verslo sprendimus, kai įstatymai ir bendrovės vidaus dokumentai nereglamentuoja konkretaus elgesio modelio. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organai (nagrinėjamu atveju – vadovas) priima verslo sprendimus, jie neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Teismui vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, kitaip tariant, teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, todėl nustatant bendrovės valdymo organų veiksmų neteisėtumą taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, ieškovė įrodinėja atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų visumos suteikiant pačiam sau paskolą ir vėliau priimant iš paskolos santykių kylančių prievolių įvykdymą, neteisėtumą.
11. Vertinant šalių argumentus dėl Sutartimi suteiktos paskolos pobūdžio, faktinio paskolos sumos išmokėjimo ir gautų lėšų panaudojimo, akcentuotinos kelios reikšmingos aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Kaip matyti iš su pradiniu ieškiniu pateikto 2019 m. sausio 11 d. Juridinių asmenų registro išrašo, 2013 m. registro tvarkytojui buvo pateikti du akcininko sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo ir bendrovės įstatų keitimo (2013 m. sausio 23 d. įstatinis kapitalas padidintas 298 800 Lt nuo 64 000 Lt iki 362 800 Lt (išrašo 3, 14.43 ir 14.48 punktai), o 2013 m. gruodžio 18 d. – dar 24 400 Lt nuo 362 800 Lt iki 387 200 Lt (išrašo 3, 14.33 – 14.36 punktai)). Iš viso įstatinis kapitalas padidintas 323 200 Lt (298 800 Lt + 24 400 Lt), tai yra paskolos sumą atitinkančiu dydžiu.
11.2. Ieškovės nemokumo administratorės 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 7 d. pateikti 2013 m. sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2013 m. vasario ir rugsėjo mėn. atsakovas atliko dešimt mokėjimų, kuriais iš viso pervedė į ieškovės sąskaitą 298 800 Lt (devynis kartus pervesta po 30 000 Lt, dešimtąjį – 28 800 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad lėšos pervedamos už naujai išleistas bendrovės akcijas didinant įstatinį kapitalą, papildoma 24 000 Eur suma ieškovei 2013 m. gruodžio 23 d. pervesta iš atsakovo sutuoktinės banko sąskaitos. Kartu ieškovės pateikti duomenys atskleidžia, kad po kiekvienos įmokos įmokėjimo į ieškovės sąskaitą tą pačią dieną ar per kelias artimiausias dienas tapačios sumos buvo pervedamos atgal į atsakovo banko sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant, kad lėšos pervedamos ūkio reikmėms. Nors atsakovo gautos lėšos buvo įtrauktos į 2013 m. gruodžio 31 d. data sudarytą avanso apyskaitą, nesant jokių duomenų apie kitus ieškovės atsakovui atliktus mokėjimus, ieškovės nemokumo administratorė proceso metu neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad būtent šie mokėjimai buvo deklaruoti kaip ieškovės atsakovui suteikta 323 200 Lt (298 800 Lt + 24 400 Lt) paskola.
11.3. Sprendimo 11.1–11.2 punktuose aptartos faktinės aplinkybės kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti atsakovo pateiktą poziciją, kad sprendimas didinti ieškovės įstatinį kapitalą buvo siejamas ne su realiu lėšų įmonei pervedimu, bet su teoriniu (buhalteriniu) įmonės turtinės padėties pagerinimu, kartu su įstatinio kapitalo didinimu fiksuojant tokios pačios vertės atsakovo prievolę ieškovei. Sprendimo 11.2 punkte aptarta mokėjimų istorija, vertinant ne kiekvieną mokėjimą savarankiškai, bet jų visumą, leidžia spręsti, kad realiai atsakovas nei pervedė įmonei lėšų vykdydamas sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, nei gavo lėšų iš įmonės.
11.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendimas didinti įstatinį kapitalą buvo priimtas vadovaujantis tuo metu (2013 m.) galiojusios redakcijos ABĮ 20 straipsnio 16 punktu, 28 straipsnio 9 punktu, 49 straipsniu. ABĮ 44 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisės į akcijas įgyjamos tik už jas atsiskaičius ABĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip akcentavo atsakovas, būtent siekiant įvykdyti šį reikalavimą (kitaip tariant, formaliai parodyti, kad akcijos buvo apmokėtos, neturint tikslo lėšas pervesti faktiškai) buvo atliekamos sprendimo 11.2 punkte aptartos operacijos. Susitarimas, kad nurodytų operacijų pagrindu atsakovo prisiimtas skolinis įsipareigojimas bus vykdomas natūra, perleidžiant ieškovei jos akcijas pagal akcijų nominalią vertę, tik dar kartą patvirtina atsakovo veiksmų kryptingumą. Atsakovas neturėjo tikslo nei įnešti į įmonę papildomų lėšų, nei prisiimti įmonės atžvilgiu turtinių prievolių. Jis sukūrė modelį, pagal kurį padidinęs įmonės įstatinį kapitalą laikinai įgijo teises į naujai išleistas įmonės akcijas mainais už akcijų nominaliai vertei prilygintą turtinę prievolę, įvykdomą akcijų grąžinimu suėjus prievolės įvykdymo terminui, t. y., situacijos, buvusios iki akcijų apmokėjimo, atkūrimu.
12. Net ir pripažįstant, kad sprendimo 11 punkte aptarti atsakovo veiksmai turi tariamo sandorio elementų (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) (norma, tiesiogiai ribojanti tokių sandorių sudarymo galimybes (ABĮ 45² straipsnis) įsigaliojo tik 2014 m. birželio 17 d.), svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis 2013 m. galiojusios redakcijos ABĮ 45 straipsnio 12 dalimi, jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, jog akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja. Kitaip tariant, tiek neatlikus įnašų už papildomai išleidžiamas akcijas, tiek ir keletu susijusių operacijų sukūrus akcijų apmokėjimo regimybę, gaunamas tas pats rezultatas.
13. Svarbiu pripažintinas ir atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį bei 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu akcentuotas 2013 m. jo priimtų sprendimų kontekstas. Kaip minėta sprendimo 3 punkte, atsakovas buvo ne tik ieškovės vadovas, bet ir vienintelis jos akcininkas. Vieninteliu akcininku jis išliko ir po įstatinio kapitalo didinimo. Kitaip tariant, atsakovas priėmė verslo sprendimą didinti jam priklausančios įmonės įstatinį kapitalą, jo paties tvirtinimu, siekdamas rinkoje įmonę parodyti kaip patrauklesnį verslo partnerį. Net jeigu tokie veiksmai galėjo suklaidinti ieškovės kontrahentus (šio aspekto vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas), spręsti, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė fiduciarinę pareigą sau, kaip įmonės akcininkui, o kartu ir pačios įmonės interesus, nėra pagrindo.
14. Dar kartą akcentuotina, kad 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė kelis kartus akcentavo prašanti atsakovo veiksmus vertinti kaip vieningą neteisėto elgesio visumą. Sutinkant su tokia ieškovės pozicija, akcentuotina, kad ir atsakovo 2018 m. atlikti veiksmai vertintini kaip dar 2013 m. sukurto teisinių santykių modelio įgyvendinimas. Aktu atsakovas grąžino ieškovei nuosavybės teises į viską, ką įgijo 2013 m. priimtų sprendimų pagrindu, savo turtinę prievolę įmonei įvykdydamas iš anksto aptartu būdu. Sutikdamas su patikslinto ieškinio motyvu, kad Aktu užfiksuotas akcininkų skaičiaus pasikeitimas (dalies akcijų perleidimo ieškovei faktas) buvo oficialiai išviešintas pateikiant pranešimą registro tvarkytojui 2018 m. spalio 25 d. (su pradiniu ieškiniu pateikto 2019 m. sausio 11 d. duomenimis sudaryto Juridinių asmenų registro išrašo 14.4 punktas, su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktas pranešimas registro tvarkytojui), t. y. pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą 5 dienų terminą, esminiu šiuo atveju pripažintinas ne Akto sudarymo momentas, kurį nemokumo administratorė nurodytu argumentu kvestionuoja, bet pats sandorio sudarymo faktas.
15. Kartu patikslintame ieškinyje akcentuojama, kad atsakovas galėjo Sutartimi prisiimtą prievolę vykdyti natūra, t. y. perleisdamas įmonei jos akcijas, tačiau ne pagal akcijų nominalią vertę, bet pagal rinkos vertę. Šis argumentas yra nesuderinamas su pačios ieškovės nemokumo administratorės pozicija, kad atsakovo veiksmai, susiję su ieškovės įstatinio kapitalo didinimu, paskolos santykių įforminimu, paskolos suteikimu, akcijų apmokėjimu ir vėlesniu turtinės prievolės įvykdymu natūra turi būti vertinami kaip vieninga visuma. Hipotetinėje situacijoje, kurioje skolininkas faktiškai gauna iš kreditoriaus paskolą, nesant sprendimo 11–13 punktuose aptarto konteksto, susijusio tiek su paskolos santykių įforminimo tikslais bei susitarimu dėl specialios formaliai sukurtos prievolės įvykdymo tvarkos, piniginės prievolės įvykdymas turėtų būti siejamas su prievolę sudarančios sumos grąžinimu ar ją atitinkančios vertės turto perdavimu, kas, kilus ginčui, sukurtų pagrindą kelti klausimą dėl to, ar prievolės įvykdymo pripažinimu gavus ženkliai mažesnės vertės turtą, nei pripažintos prievolės suma, nebuvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė kitokia, sprendime detaliai aptarta situacija, todėl nei faktas, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus Aktu ieškovei buvo perduotos jos akcijos pagal nominalią vertę, nei aplinkybė, jog tuo metu buvo inicijuotas ieškovės bankroto procesas, pačios savaime negali būti vertinamos kaip patvirtinančios atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų priimant konkrečiai apibrėžtą prievolės įvykdymą, neteisėtumą. Kartu, kaip minėta sprendimo 12 punkte, tokiu būdu iš esmės buvo atkurta iki paskolos santykių įforminimo, mokėjimo operacijų atlikimo ir nuosavybės teisių į papildomas akcijas įgijimo buvusi situacija, kai yra priimtas sprendimas dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo, tačiau šis sprendimas nėra įgyvendintas.
16. Atsakovo balsais 2018 m. spalio 17 priimtą ieškovės akcininkų susirinkimo sprendimo anuliuoti ieškovei 2018 m. rugpjūčio 1 d. grąžintas jos akcijas neteisėtumą ieškovės nemokumo administratorė sieja su ABĮ 54 straipsnio reikalavimų pažeidimu. ABĮ 54 straipsnio 2–6 dalyse įvardinti bendrovės teisės įsigyti savo akcijas ribojimai, sietini su maksimaliu įsigyjamų akcijų skaičiumi, jų įsigijimo tikslais ir pan. Kartu ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad pažeidžiant nustatytus reikalavimus įsigytos akcijos turi būti ne vėliau kaip per 12 mėn. perleidžiamos kitiems asmenims, o, per nurodytą terminą jų neperleidus, turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis. Kitaip tariant, pats savų akcijų įsigijimas nesilaikant nustatytų ribojimų nedaro negaliojančiu įsigijimo sandorio, tik sukuria prievolę akcijas perleisti, o, to nepadarius per nustatytą 12 mėn. terminą, jas anuliuoti, sumažinant įmonės įstatinį kapitalą. Ši aplinkybė tik dar kartą atskleidžia, kad ieškovės įsipareigojimas priimti atsakovo turtinės prievolės įvykdymą bendrovės akcijomis pats savaime negali būti vertinamas kaip neleistinas, pažeidžiantis imperatyvių teisės normų reikalavimus.
17. Kartu sutiktina su ieškovės pozicija, kad akcininkų susirinkime sprendimas dėl akcijų anuliavimo buvo priimtas (2018 m. spalio 17 d.) nepraėjus ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje įtvirtintam 12 mėn. laikotarpiui nuo akcijų perleidimo bendrovei (2018 m. rugpjūčio 1 d.). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Be to, nors su pradiniu ieškiniu į bylą pateiktame registro išraše yra užfiksuotas 2018 m. spalio 17 d. akcininkų susirinkimo protokolo perdavimo registro tvarkytojui 2018 m. gruodžio 28 d. registravimo faktas (2019 m. sausio 11 d. duomenimis sudaryto Juridinių asmenų registro išrašo 14.3 punktas), duomenų apie tai, kad registre būtų įregistruotas sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas, nėra.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
18. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, net ir atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę, jeigu ieškovas neįvykdo pareigos įrodyti kitų sąlygų – žalos (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis) – egzistavimą.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 96 341,74 Eur žalos atlyginimą, šį dydį siedama su 93 681,16 Eur paskolos ir 2 660,58 Eur palūkanų sumomis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino nurodytas sumas gavusi konvertuodama 323 200 Lt paskolos ir 9 179 Lt palūkanų sumas į eurus. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti skaičiavimai nėra tikslūs: 323 200 Lt / 3,4528 = 93 605,19 Eur (paskolos suma); 9 179 Lt / 3,4528 = 2 658,42 Eur (palūkanų suma); 93 605,19 Eur + 2 658,42 Eur = 96 263,61 Eur (bendra suma).
20. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio, kaip atsakomybės taikymo sąlygų, egzistavimo. Dėl to, kad atsakovas, priėmęs sprendimą didinti ieškovės įstatinį kapitalą, jokių lėšų įmonei nepervedė, teisiškai įformino piniginių lėšų iš įmonės pasiskolinimą bei nuosavybės teisių į įstatinio kapitalo didinimo pagrindu įgytų įmonės akcijų laikiną įgijimą, kartu su įsipareigojimu akcijas grąžinti vykdant iš paskolos teisinių santykių kylančią prievolę, bei šį įsipareigojimą praėjus tam tikram laiko tarpui įvykdė, ieškovė nepatyrė jokios žalos. Jeigu šių veiksmų visumos atsakovas nebūtų atlikęs, ieškovė būtų tokioje pačioje padėtyje, kurioje yra dabar. Atsakovas faktiškai negavo iš ieškovės piniginių lėšų, neįgijo ieškovės sąskaita jokių papildomų turtinių teisių. Aplinkybė, kad Aktu buvo patvirtintas ieškovės turtinio reikalavimo atsakovo atžvilgiu patenkinamas, negali būti vertinama atsietai nuo konteksto, neatsižvelgiant į tai, kad prievolė buvo sukurta turint specifinį tikslą ir specialias įvykdymo sąlygas. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, net ir veikdamas išskirtinai įmonės interesais, neturėjo jokio pagrindo nepriimti prievolės įvykdymo šalių sutartu būdu ir aplinkybė, kad šiuo atveju jis pats veikė ir kaip prievolės vykdytojas, esminės reikšmės sprendžiant fiduciarinių pareigų vykdymo klausimą neturi.
21. Vertinant patikslinto ieškinio reikalavimą žalos suma pripažinti ir ieškovės deklaruotas Sutarties pagrindu mokėtinas palūkanas (2 658,42 Eur), pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, byloje nėra jokių duomenų egzistavus šalių susitarimui dėl palūkanų už paskolą mokėjimo. Antra, kaip nurodė atsakovas, mokesčių administratoriui teiktose deklaracijose palūkanų suma, kaip ir pati paskolos suma, galėjo būti įtraukta formaliai, siekiant, kad nekiltų abejonių dėl šiame sprendime detaliai aptartų sandorių teisėtumo, neprieštaravimo įmonės veiklos tikslams. Trečia, kaip matyti iš Akto turinio, šalys 2018 m. rugpjūčio 1 d. susitarė dėl paskolos grąžinimo natūra. Nuorodos, kad grąžinamomis akcijomis yra apmokamos ir palūkanos, Akte nėra. Ketvirta, 2018 m. spalio 17 d. akcininkų susirinkimo nutarimas taip pat nėra susijęs su atsakovo pareiga mokėti palūkanas. Kitaip tariant veiksmai, kurių neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, patikslintu ieškiniu įrodinėja ieškovė, niekaip nesusiję su ieškovės nurodoma palūkanų suma. Kita vertus, kaip jau buvo konstatuota sprendimo 5, 7 punktuose, ieškovė aiškiai įvardijo reikalavimą atsakovui reiškianti kaip fiduciarinę pareigą pažeidusiam įmonės vadovui, o ne kaip įmonės skolininkui, galimai turinčiam pareigą mokėti sutartines palūkanas, todėl palūkanų mokėjimo, kaip sutartinės prievolės vykdymo, klausimo nagrinėjimas nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas.
22. Apibendrindamas sprendimo 19–21 punktuose nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir atsakovo prašymų skirti nemokumo administratorei baudą
23. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ieškinio pagrindą sudarančių atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta žalos, tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
24. Netenkinus materialinio teisinio ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas.
25. Ieškinį atmetus netenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui priteisiamas 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
26. Ieškovas 2021 m. vasario 4 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos ieškovės nemokumo administratorei skyrimo, nurodydamas, kad nemokumo administratorė netinkamai įvykdė teismo 2021 m. sausio 19 d. rezoliucija nustatytą įpareigojimą pateikti į bylą atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus duomenis apie atsakovo 2013 m. ieškovei atliktus mokėjimus, skirtus ieškovės įstatinio kapitalo didinimui. 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu atsakovas papildomai pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
27. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ieškovui gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad šia norma yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga, taikyti procesinę sankciją. Kita vertus, vien ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė administratorės veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikšti ieškinį fakto, todėl atsakovo prašymas skirti nemokumo administratorei baudą atmetamas kaip nepagrįstas.
28. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalimi, be svarbios priežasties nevykdančiam teismo įpareigojimo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo asmeniui gali būti skiriama iki 300 Eur bauda. Baudos paskyrimas šiuo atveju vertintinas ne tik kaip sankcija už teismo įpareigojimo nevykdymą, bet ir kaip priemonė, skatinanti įpareigojimą įvykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį suformulavo reikalavimą išreikalauti iš ieškovės duomenis apie atsakovo 2013 m. ieškovei atliktus mokėjimus, skirtus ieškovės įstatinio kapitalo didinimui, kuris buvo patenkintas 2021 m. sausio 19 d. rezoliucija. Nemokumo administratorė reikalautus duomenis (sąskaitos išrašus, kuriuose užfiksuotos atsakovo į įmonės sąskaitą įneštos lėšos, o taip pat šių lėšų grąžinimas atsakovui 2013 m.) pateikė teismui 2021 m. sausio 25 d. Atsakovas 2021 m. vasario 4 d. prašyme skirti nemokumo administratorei baudą nurodė, kad buvo pateikti ne visi reikalauti duomenys, ir prašė teismo įpareigoti nemokumo administratorę pateikti visą sąskaitos išrašą. Pažymėtina, kad šį atsakovo reikalavimą nemokumo administratorė įvykdė 2021 m. vasario 5 d., t. y. teismui dar jo neišsprendus. Iš pateiktų visų 2013 m. sąskaitos išrašų paaiškėjo, kad duomenis apie visus atsakovo 2013 m. atliktus mokėjimus nemokumo administratorė teismui pateikė 2021 m. sausio 25 d., papildomai 2021 m. vasario 5 d. buvo pateikti duomenys apie atsakovo sutuoktinės į įmonės sąskaitą įneštas lėšas ir vėlesnį šių lėšų pervedimą atsakovui. Viena vertus, įpareigojimo pateikti tokius duomenis atsakovas neprašė ir teismas nemokumo administratorei nebuvo nustatęs. Kita vertus, papildomi duomenys buvo gauti laiku, vėlesnis jų pateikimas neturėjo jokios įtakos proceso eigai, duomenys buvo gauti dar iki išsprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad baudos nemokumo administratorei skyrimas šiuo atveju neatitiktų nei CPK 199 straipsnio 6 dalies sąlygų, nei šios procesinės sankcijos taikymo tikslų, todėl šį atsakovo prašymą teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“, juridinio asmens kodas 110324592, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atmesti atsakovo G. G. prašymus dėl baudos ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ nemokumo administratorei skyrimo.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.