- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-70-524/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01489-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą antstoliui K. K., suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas skundė Šilutės rajono apylinkės teismui antstolio K. K. procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0118/08/00124/2 ir Nr. 0118/08/04083/2 bei prašė minėtas bylas nutraukti pasibaigus įstatymu nustatytam išieškojimo senaties terminui. Skunde nurodė, kad nuo 2004-08-30 atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra visiškai išlaikomas valstybės, todėl neturi galimybės įsidarbinti ir grąžinti skolą, neturi kitokių pajamų.A. K. K. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos valstybės naudai. Nurodė, kad iki 2008-12-04 vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose atliko ne jis, bet antstolis V. Š.. Pažymėjo, kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnyje nurodyto trijų mėnesių termino. Antstolis nurodė reguliariai atlikęs vykdymo veiksmus, veikė aktyviai. Tuo tarpu, skolininkas (pareiškėjas) nesilaikė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų: neinformavo apie pasikeitusią savo buvimo vietą (perkėlimą į įkalinimo įstaigą), skola nesidomėjo ir nesiekė ją sumokėti, nebuvo suinteresuotas jam paskirtų baudų mokėjimu, jomis nesidomėjo, atlikinėjo naujus pažeidimus, už kuriuos buvo skiriamos naujos baudos. Sprendė, kad pareiškėjas skundu siekia išvengti skolos sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-14 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad vykdomieji dokumentai vykdymui perduoti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. A. K. K., vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje jų, kitose šių veiksmų nedubliavo, siekiant nedidinti vykdymo išlaidų. Pripažino, kad vykdomosiose bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai, tarp jų dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami veiksmai, nėra. Teismas sprendė, kad skolų ir baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko (pareiškėjo) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Sprendė, kad nėra pagrindo vykdomųjų bylų nutraukimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes, dėl to padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad vykdomojo byla užvesta tik 2016 m., kai vykdomasis dokumentas išduotas buvo jau 2003 m. Pažymi, kad nevengė mokėti paskirtų baudų, bet jų sumokėti negali dėl objektyvių priežasčių – pajamų neturėjimo. Teigia, kad apie vykdomųjų bylų vykdymą informuotas nebuvo.Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ir teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus. Pažymi, kad vykdomoji byla užvesta 2003 m., o ne 2016 m. Teigia, kad minėtą aplinkybę pareiškėjas nurodo dėl to, kad netinkamą vykdomosios bylos užvedimo datą per klaidą savo patvarkyme nurodė antstolis, bet vykdomosios bylos medžiaga aiškiai patvirtina tikrąją minėtos bylos užvedimo datą. Pabrėžia, kad vykdomųjų bylų vykdymas užsitęsė dėl paties pareiškėjo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Bylos medžiaga, prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0118/08/04083/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/06/01675) ir Nr. 0118/08/00124/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/03/00377) nustatyta, kad antstolio K. K. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0118/08/04083/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/06/01675) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E429167, išduotą 2006-09-08, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 2) vykdomoji byla Nr. 0118/08/00124/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/03/00377) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 14(2), išduotą 2003-02-19, dėl 115,85 Eur išieškojimo.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos aukščiau nurodytos vykdomosios bylos, pateikti antstolio kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Vykdomojoje byloje Nr. 0146/06/01675 vykdomasis dokumentas išduotas 2006-09-08, antstolio kontorai pateiktas 2006-11-15. Vykdomojoje byloje Nr. 0146/03/00377 vykdomasis dokumentas išduotas 2003-02-19, antstolio kontorai pateiktas 2003-03-21.Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomosiose bylose nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolis neatliko jokių veiksmų. Aplinkybė, kad vienoje iš dviejų bylų atitinkamu daugiau nei dviejų metų laikotarpiu antstolis neatliko jokių veiksmų, nesudaro pagrindo tokios bylos nutraukimui, nes atitinkami minėtu laikotarpiu antstolis atliko aktyvius veiksmus kitoje to paties skolininko vykdomojoje byloje. Dėl to sutiktina, kad vykdymo veiksmai abiejose vykdomosiose bylose buvo atliekami reguliariai ir pagrįstai nesidubliavo.Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo apie pradėtų vykdomųjų bylų vykdymą, nėra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas, žinodamas apie paskirtą jam baudą, jos (baudos) nemokėdamas, negali pagrįstai tikėtis, jog baudos išieškojimas nebus pradėtas, o paskirta jam bauda bus nurašyta. Dėl tos sutiktina, kad būtent pareiškėjui kilo pareiga domėtis priimtu nutarimu, kaip vykdomuoju dokumentu, tolimesniu vykdymu, paskirtos baudos išieškojimo eiga. Šių veiksmų pareiškėjas neatliko, jis tokios aplinkybės neginčija, ją pripažįsta. Apeliantas, žinodamas (galėjęs žinoti) apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį palikti nepakeistą.