Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad nėra jokių vilčių dėl atsakovės gyvenimo būdo pasikeitimo. Vaiku nesidomi, nesirūpina, su socialiniais ir Skyriaus darbuotojais nebendradarbiauja, pagalbos atsisako. Plačiau paaiškino aplinkybes, susijusias su atsakovės elgesiu įgyvendinant motinos valdžią.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko prioritetus ir teisę augti saugioje aplinkoje. Paaiškino, kad atsakovės pozicija dėl ieškinio jai nėra žinoma, nes negalėjo susisiekti su atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

6. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Vaikui tėvystė nenustatyta.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5590-1153/2022 išduotas teismo leidimas paimti N. S. iš jo motinos V. S.

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-251/22 N. S. globėju paskirtas globos centras (duomenys neskelbtini).

Dėl motinos valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė motinos valdžios savo mažamečiam sūnui neįgyvendina, t. y. 2022 m. sausio 7 d. pristačius kūdikį į ligoninę, atsakovė, nepasirašiusi jokių dokumentų, pasišalino iš ligoninės nežinoma kryptimi ir nuo to laiko vaiku nesirūpina bei juo nesidomi. Nuo 2022 m. sausio 8 d. vaikas buvo laikinai apgyvendintas budinčio globotojo šeimoje, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-251/22 vaiko globėju paskirtas globos centras (duomenys neskelbtini). Ieškovės duomenimis, motina vaiko nelanko, susigrąžinti nesiekia, vaiku telefonu pasidomėjo tris kartus (VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ pateikta informacija 2022 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžiui), daugiau nesidomėjo.

13. Nuo 2021 m. liepos 26 d. atsakovei buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, 2021 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas pagalbos planas, atsakovei nustatyti įsipareigojimai, tačiau, vaiką paėmus iš atsakovės, ir atsakovei neatvykus į 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžius, pagalbos planas negalėjo būti atnaujintas, atvejo vadyba sustabdyta (2021 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. kovo 31 d. pagalbos planai).

14. Iš ieškovės pateiktų Respublikinio priklausomybės ligų centro ir VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“ raštų matyti, kad atsakovei 2015 metais nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija.

15. Atsakovė yra tiek bausta administracine tvarka (be kita ko, už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą), tiek teista už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

16. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad atsakovė nuo tol laiko, kai mažametis vaikas 2022 m. sausio 7 d. buvo pristatytas į ligoninę, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių bei pareigų, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja su vaiku ir juo nesidomi. Atsakovė nėra motyvuota susigrąžinti vaiko į šeimą. Pagal ieškovės nurodytą informaciją, kurią patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, atsakovei jau yra apribota motinos valdžia keturiems vyresniems jos vaikams, dėl to darytina išvada, kad atsakovei yra žinomas motinos valdžios apribojimo procesas, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovė procesu nesidomėjo, jokios iniciatyvos nerodė. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo, nesistengia susigrąžinti vaiko ir nėra suinteresuota bylos baigtimi.

17. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas rūpintis, auginti ir auklėti vaiką, objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės V. S. motinos valdžią jos mažamečiam sūnui N. S. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

18. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

19. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

20. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

21. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).

23. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

24. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl mažamečio N. S. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-251/22 paskirtais laikinaisiais globėjais. Vaikui gyvenant su laikinaisiais globėjais, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktus vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktus, vaiko laikinoji globėja tinkamai rūpinasi vaiku.

25. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, N. S. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-251/22 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

26. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

28. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 534 Eur atskaičius mokesčius ir 267 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (534 Eur / 2 = 267 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

30. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

31. Nors pagal byloje esančius duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir (ar) vertybinių popierių, niekur nedirba, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jai būtų apribotas darbingumas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 100 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

32. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovės.

34. Atsakovė V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr) KOR-C-2022-03158 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiam vaikui N. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko N. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, N. S. (S.) gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 30-251/22 paskirtais laikinaisiais globėjais, paskiriant juos nepilnamečio vaiko N. S. (S.) gaunamų lėšų administratoriais.

Sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.