- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-394-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-7-00004-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- P. P.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1punktu, P. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 68² straipsniu, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas dvejiems metams.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę P. P. įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d.
Nurodyta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimo terminą P. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl to fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą, pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti, tuo padarant didelę neturtinę žalą, taip pat pasikėsino iššvaistyti jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą:
1.1. P. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, o taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, be kito imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, o būtent:
1.2. P. P. žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir vieninteliu akcininku, siekia atgauti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3 eilės kreditoriumi atgauti šias lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka T. T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas M. K. civilinis 60 733,86 Eur ieškinys bus patenkintas pilnai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M. K. taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku, parengė nusikalstamą veiką gauti iš M. K. lėšas iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o šis taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku ir šias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti.
1.3. Vykdydamas parengtą veiką, P. P., veikdamas per T. T., siekė įtikinti M. K., kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi būnant M. K., su jo žinia, bendrovės lėšomis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K., remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, kurią atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieškinį.
1.4. T. T., veikdamas pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2017 m. birželio 4 d. vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad sumokėjus sutartą sumą pinigų, P. P., kaip įgaliotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ne tik nereikš jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ir dėl žalos, padarytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias M. K. mamai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. išvengtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo nukreipimo į jį, kaip į fizinį asmenį.
1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo su M. K., veikusiu imituojant nusikalstamą veiką, vykusio 2017 m. balandžio 5 d. P. P. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. T. metu, P. P. pareikalavo M. K. sumokėti 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti šią sumą buvo sutarta, kad 30 000 Eur iš šios sumos atiteks T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 15 000 Eur – bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti paruoš tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis.
1.6. M. K., veikusiam imituojant nusikalstamą veiką, sutikus reikalaujamą sumą sumokėti grynais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais ir kompetencija priešingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino:
1) 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o faktiškai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;
2) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-05 sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;
3) 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur;
4) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K.
1.7. Vykdant susitarimą, 2017 m. birželio 6 d., apie 19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iš M. K., veikusio imituojant nusikalstamą veiką, gavo 30 000 Eur grynais pinigais.
1.8. P. P. neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytą 4 punkte, tokiu būdu šią sutartį suklastodamas ir gavo iš M. K. 15 000 Eur.
1.9. Tęsdamas parengtą nusikalstamą veiką, P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. 00001, patvirtinusį, kad iš M. K. gauti 10 000 Eur buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasos pajamų orderį Nr. 00001(duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad 5000 Eur buvo įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą.
1.10. Atlikdamas šiuos veiksmus P. P. pažeidė aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tame tarpe – imperatyvius, kadangi:
1.10.1. parengdamas ir atspausdindamas 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas šias sutartis pasirašant iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, P. P. nuslėpė šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieštaravo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisei ir interesui gauti M. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimą, bei kitų nei T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai būtų patenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, be kito imperatyviai draudžianti bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių;
1.10.2. parengdamas ir atspausdindamas, o taip pat neturėdamas įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtą susitarimą su M. K. užtikrinti, kad šis išvengs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr.1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo ir tokiais veiksmais ne tik šią sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sandorį dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės, perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Šiais veiksmais P. P. siekė išvengti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo bei pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.
1.11. Šiais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini) kreditorių 2016 m. kovo 7 d. susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile, suprato, kad iš M. K. gauti 5000 Eur, priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimo išmokėjimui.
1.12. P. P., priėmus iš M. K. 10000 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kėsinosi iššvaistyti M. K. jam patikėtą šią sumą, tačiau veikos šioje dalyje P. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.
1.13. Atlikęs nurodytus veiksmus P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas atstovaujamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę neturtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. Nuteistasis P. P. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. išteisinti. Nuteistasis prašo baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausyti jo ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, į bylos nagrinėjimui sudaromą teisėjų kolegiją paskirti civilinių bylų skyriaus teisėją.
2.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo padarytų veikų pripažinimo nusikalstamomis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėstomi argumentai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams, išvados prieštaringos, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat nuteistojo nuomone teismas netinkamai vertino duomenis, surinktus atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir šių veiksmų teisėtumą.
2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas išdėstęs ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus duomenis pripažino juos įrodymais ir nepagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra visiškai įrodyti. Nuteistojo nuomone, byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą daryti priešingas išvadas.
2.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis darė spaudimą M. K. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tokius pokalbius, jis tik vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus pareigas, aiškinosi administruojamos įmonės sudarytos nuomos sutarties sąlygas. Nuteistasis pažymi, jog M. K. apklausiamas teisme parodė, jog spaudimas pasireiškė tuo, kad jis nurodęs, jog „reikia susitikti pasikalbėti“. Nuteistasis pažymi, jog spaudimas yra vertinamojo pobūdžio, ne teisinė kategorija, nėra veiką kvalifikuojančiu požymiu.
2.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kaip spaudimo priemonę jis panaudojo pažadą, jog M. K. nereikės atlyginti ieškinio, iš jo priteisto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje. Nuteistojo nuomone teismas padarė prielaidą, nes jis tokio pažado nedavė, o esant kreditorių nutarimui reikalavimo teises į M. K. parduoti, nesant realių galimybių iš jo išieškoti, ieškojo kompromiso – tarėsi dėl reikalavimo teisės pardavimo už abiems šalims priimtiną sumą, o tai yra įprastas civilinis sandoris, dažnai pasitaikantis bankroto teisėje. Nuteistasis P. P. nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškinys, kuris tuomet dar nebuvo patenkintas, ateityje galėjo būti įvykdytas, todėl teismo išvada, kad jis, P. P., veikė priešingai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesams, neatitinka tikrovės. Nuteistojo teigimu, nenustačius objektyvių galimybių išieškoti galimai būsiantį įsiskolinimą buvo priimtas racionalus sprendimas reikalavimo teisę realizuoti sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo nebuvo nukrypta nuo kreditorių valios, buvo atsižvelgta į nustatytą pardavimo kainos mažėjimo etapiškumą, sudarytas galimas ateities sandoris.
2.5. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog P. P. parodymai, kad iniciatyva sumokėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kilo iš M. K., kuris neva geranoriškai norėjo sumokėti 15 000 Eur, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nurodė, jog tai, kad P. P. nurodė M. K. sumokėti 45 000 Eur patvirtino liudytojai T. T. ir M. K., tą patvirtina tos dienos pokalbio įrašas. Nuteistojo nuomone teismas įrodymus vertino netinkamai. Nuteistasis nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad T. T. su M. K. buvo sutaręs dėl 30 000 Eur, kuriuos M. K. pažadėjo sumokėti T. T., įvertinęs reikalavimų dydį, jų išieškojimo galimybes, nurodė bendrą sumą. Nuteistasis nurodo supratęs, jog T. T. ir M. K. pageidavo būtent kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties. Nuteistojo manymu, tai patvirtina paties T. T. parodymai, advokato E. D. pateiktas susirašinėjimas su T. T. ir po to sekę nuteistojo veiksmai.
2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nuosprendyje kaip jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė nurodyta tai, kad jis paruošė, pagamino ir atspausdino 2016 m. birželio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitoje nuosprendžio vietoje šis dokumentas nurodomas kaip tikras, taigi nuteistojo nuomone teismo išvados prieštaringos, nuosprendis abejotinas ir neteisėtas.
2.7. Teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad 2017 m. birželio 6 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarimą prie šios sutarties buvo „teisiškai realizuojami T. T. turtiniai reikalavimai, teisiškai pateisinamas M. K. 30 000 Eur sumokėjimas T. T. 2017 m. birželio 6 d., tuo užkertant ateityje T. T. reikšti pretenzijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai tikintis, kad M. K. mama, nežinanti apie šiuos sandorius, nesikreips į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl perpirkto reikalavimo patenkinimo“. Anot nuteistojo, tokia teismo formuluote kriminalizuojami civiliniai teisiniai santykiai ir Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos kreditorių teisės, suteikiančios galimybę kreditoriui tiek atsisakyti kreditorinio reikalavimo, tiek realizuoti jį sudarant pirkimo – pardavimo sandorį ar atidėti jo apmokėjimo terminą, darant nuolaidas bankrutuojančiai įmonei ir t.t.
2.8. Nuteistojo P. P. teigimu, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės įsigijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš baudžiamojoje byloje M. K. pareikšto civilinio ieškinio ir šį reikalavimą perleisti J. K., paruošimo, pagaminimo, atspausdinimo tikslo ir pasekmių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis, P. P., sudarydamas sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. neužkirto kelio išieškoti pinigus iš M. K., nes atitinkama suma nebuvo priteista, o antra – nebuvo jokių galimybių šį reikalavimą išieškoti, juo labiau per 24 mėnesių terminą, nustatytą likvidavimo procedūroms atlikti. Trečia, nuteistasis nurodo, kad šia sutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės neatsisakė ir jos nerealizavo, sutartis buvo sudaryta tarp kitų subjektų. Ketvirta – M. K. nereiškė jokio pageidavimo atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnoje apimtyje, o nuteistojo teigimu, dabar jau aišku, kad tiesiog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT)lėšomis ir pagalba sprendė savo problemas. Penkta – kreditoriai buvo išreiškę savo valią reikalavimus parduoti tam tikra nustatyta tvarka. Šešta – atitinkama sutartis sudaryta ne siekiant išvengti kreditorių nustatytos reikalavimų pardavimo tvarkos, o siekiant ją įgyvendinti ir užtikrinti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų bent jau 10 000 Eur sumą, septinta – iš liudytojo M. D. parodymų seka, kad buvo tartasi, jog visa pinigų suma – 10 000 Eur patektų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jei nebūtų parduota brangiau, atitinkama išvada nuteistojo nuomone darytina ir iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų jo žodžių, kad visa suma atėjus laikui pateks į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot nuteistojo, jokių objektyvių įrodymų, kad jis ketino šias lėšas pasisavinti ar panaudoti kitu būdu nėra ir negali būti. Tyčios iššvaistyti lėšas neturėjo, jo valia pasireiškė tuo, kad šios lėšos, nepažeidžiant kreditorių nustatytos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patektų į bankrutavusios įmonės sąskaitą.
2.9. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunkčio, 7 punkto 1 ir 2 papunkčių pažeidimus nevertino bylos duomenų apie tai, kad jį nušalinus nuo bankroto bylos administravimo, kiti bankroto administratoriai minėtas reikalavimo teises, įgyvendindami kreditorių komiteto nustatytą tvarką, realizavo už 100 Eur, o tai rodo, kad jis veikė įmonės kreditorių interesais ir jų labui.
2.10. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. buvo pervedusi 7 074,51 Eur administravimo išlaidų, tačiau ši suma nebuvo vien P. P. atlyginimas, į ją įėjo ir kitos išlaidos, susijusios su bendrovės administravimu ir tai rodo, kad P. P. 10 000 Eur atlyginimo nebuvo gavęs, juolab, kad bankroto procedūra dar nebuvo pasibaigusi ir gautas iš M. K. 5000 Eur įnašas būtų sudaręs galimybę gauti visą jam nustatytą atlyginimą. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Remdamasis 2018 m. vasario 6 d. bankroto administratoriaus A. P. ataskaita nuteistasis įvardija po pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas išlaidas, kurios jo teigimu sudarė 9 878,30 Eur sumą, be to, nurodo, kad administravimo išlaidų sąmatoje neišskyrus kitų administravimo išlaidų, jos apmokamos iš tos pačios eilutės (10 000 Eur sumos) kaip ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Todėl nuteistasis apeliaciniame skunde daro išvadą, kad patyrus administravimo išlaidų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, atitinkamai mažėja paties bankroto administratoriaus atlyginimas. Nuteistojo nuomone, byloje nenustatyta kiek lėšų buvo gauta iš kitų pajamų šaltinių iki 2017 m. birželio 6 d. ir po šios datos, todėl neteisinga teigti, kad jis pretendavo gauti skirtumą tarp 10 000 Eur ir 7 074,51 Eur, kurie buvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. Anot nuteistojo P. P., iki 2017 m. birželio 6 d. faktiškai visa sąmata buvo padengta, o jis įmonėje gaudavo fiksuotą atlyginimą, nepriklausantį nuo bankrutuojančios įmonės administravimo. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai laikė nereikšminga aplinkybe tai, kad atlyginimą jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydamas, jog įmonės atlyginimų fondas formuojamas iš bankrutuojančių bendrovių pervedamų lėšų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir daugiau asmenų, kuriems buvo mokamas atlyginimas.
2.11. Anot nuteistojo P. P., teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog M. K. baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio neišsprendimas nebuvo kliūtis jo sumokėtus pinigus įnešti į bendrovės sąskaitą. Nuteistojo teigimu, paskelbus reikalavimo teisės pardavimus pagal numatytą tvarką, atsiradus pirkėjui, jos būtų realizuotos už didžiausią pasiūlytą kainą, nesant pirkėjo, kuris pasiūlytų daugiau kaip 10 000 Eur, šios reikalavimo teisės būtų perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, ką nuteistojo teigimu, patvirtina visetas byloje surinktų duomenų – jo paties, liudytojo M. D. parodymai, garso įrašai, o kai lėšos įneštos į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jos turėtų būti skirstomos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
2.12. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisėtumo. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal 2017 m. vasario 20 d. M. K. pareiškimą, pastarasis pateikė ir mobiliuoju telefonu padarytą garso įrašą. Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 20 d., tačiau M. K. pateiktas pokalbis buvo išklausytas ir jo stenograma surašyta nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 6 d., tai yra, praėjus daugiau kaip savaitei. Nuteistojo teigimu, pokalbyje užfiksuota paties pareiškėjo provokacija, ką patvirtina ir įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti tyrimą T. T. atžvilgiu nurodant, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, konstatuotas tik skolininko nekorektiškumas. Nuteistojo nuomone, konstatavus T. T. nekaltumą kyla klausimas kodėl kaltu buvo pripažintas jis, P. P., nes iki minėto pokalbio jis nebuvo susitikęs su M. K., dėl pokalbių su juo teisėsaugos institucijos nebuvo gavusios pranešimų apie daromas nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistasis daro išvadą, kad jei STT pareigūnai būtų laiku išklausę M. K. pateiktus įrašus, jie nebūtų pradėję ikiteisminio tyrimo dėl paties M. K. veiksmų – provokacijos.
2.13. Nuteistojo teigimu byloje yra duomenų apie pačių STT pareigūnų provokacijas – iš 2017 m. birželio 5 d. T. T. ir M. K. pokalbio matyti, jog buvo prašoma sumokėti pinigus į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, STT pareigūnams tai buvo žinoma, tačiau jie toliau tęsė nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Nuteistasis pažymi, jog taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali būti kurstoma padaryti naują nusikaltimą, nusikaltimą, kurį asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.
2.14. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde nurodo pateikęs teismui duomenis apie drausminės atsakomybės poveikio priemones, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė kodėl jam taikoma baudžiamoji, o ne drausminė atsakomybė. Nuteistojo nuomone byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo tyčią padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nenustačius tyčios negalima išvada, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymiai. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama prielaidomis, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis taikytas pažeidžiant BPK reikalavimus.
3. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. išteisinti tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išklausant proceso dalyvių paaiškinimus.
3.1. Nuteistojo P. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, netinkamai, nepagrįstai pripažino nusikalstamos veikos imitavimo metu surinktus duomenis leistinais ir tinkamais įrodymais, padarė netinkamas išvadas dėl nusikaltimo sudėties požymių buvimo P. P. veiksmuose. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos duomenų.
3.2. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde cituoja su įrodymų vertinimu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumu ir provokacija susijusias įstatymų nuostatas. Nurodo, kad tyrimas šioje byloje buvo pradėtas po M. K. kreipimosi į STT Klaipėdos valdybą su pareiškimu ir užfiksuoto pokalbio su T. T. pateikimo. Apeliantas skunde cituoja M. K. pareiškimo bei 2017 m. vasario 27 d. apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio tarp M. K. ir T. T. ir nurodo, kad gynybos manymu, pasiūlymą dėl pinigų išsakė pats M. K., jis pats pranešė apie tai STT, o jokių kitokių duomenų apie galimą kyšininkavimą ar P. P. neteisėtus veiksmus nebuvo. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju iš aptarto pokalbio matyti, kad sumokėti pinigus (kyšį) išsakė pats M. K., o tai turėtų būti vertinama kaip siūlymas duoti kyšį ir provokacija, o ne kyšio reikalavimas.
3.3. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog bylos dokumentai rodo ir tai, kad anksčiau nurodytas pokalbis, įrašytas mobiliuoju telefonu, buvo apžiūrėtas nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 6 d. laikotarpiu, kai tuo tarpu pareiškimas baigtas priimti 15 val. 50 min., 2017 m. vasario 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 21 d., taigi, be garso įrašo apžiūros ar jo perklausymo, o tai rodo, kad pateiktas įrašas nebuvo analizuojamas. Apeliantas pažymi ir tai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir telefoninio pokalbio esmė nesutampa, o tai, nuteistojo gynėjo vertinimu taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šio pokalbio neperklausė ir nevertino.
3.4. Nuteistojo P. P. gynėjas pažymi, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nuotoliniu būdu, M. K. nurodė, kad P. P. asmeniškai jokių pinigų nereikalavo, pokalbiai vyko tik su T. T..
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausytas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo metu užfiksuotas garso įrašas iš pirmojo susitikimo, vykusio tarp M. K., T. T. ir P. P. Apelianto teigimu, kaip matyti iš šio ikiteisminio tyrimo veiksmo 2017 m. birželio 5 d. protokolo ir teisme išklausyto garso įrašo, pokalbio stenograma buvo padaryta atmestinai, pakeičiant pokalbio esmę. Apeliantas skunde cituoja šiuos nesutapimus, teigia, kad tai rodo protokolą surašiusio pareigūno tendencingumą.
3.6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja 2017 m. birželio 5 d. NVIV atlikimo protokolo turinį, nurodo, kad iš M. K. pokalbio su neįvardintu pareigūnu matyti, jog taip vadinamas kyšis turėjo būti mokamas į įmonės sąskaitą, o tai, gynėjo nuomone, turėjo sukelti abejones dėl tiriamos nusikalstamos veikos, be to, tai parodo, kad M. K. pranešė pareigūnams apie dar vieną galimai nusikalstamai veikiantį asmenį – BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog kaip matyti iš tolesnių veiksmų ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, M. K. leista atlikti veiksmus prieš P. P. ir T. T., tačiau nebuvo nurodoma, kad veiksmai bus atliekami ir prieš bankrutuojančią įmonę, tai yra, juridinį asmenį, kuris taip pat atsako už kyšininkavimą ir kuriuo pasinaudojant tariamai turėjo būti veikiama. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad teismas savo nutartimis šioje byloje leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: siūlyti kyšį, tartis dėl jo, taip pat nuo 2017 m. birželio 1 d. pasirašyti įvairius dokumentus. Toks leidimas pasirašyti įvairius dokumentus, anot nuteistojo gynėjo, yra visiškai nekonkretus ir neaiškus, tuo labiau, kad dalyvauti civiliniuose santykiuose nedraudžia jokie teisės aktai.
3.7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką yra numatytas BPK 159 straipsnio 3 dalyje. Gynėjas cituoja provokacijos apibrėžimą bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika tvirtina, jog provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tos veikos nebūtų padaręs. Tokie veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio tikėtiną nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Nuteistojo gynėjo nuomone, šioje byloje nebuvo jokių duomenų apie P. P. nusikalstamus veiksmus, tyrimas pradėtas net neįvertinus M. K. pateikto įrašo, todėl nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, įrodančiais provokavimo ir neteisėtų veiksmų atlikimo faktus, surinkti duomenys jokiais būdais negali būti pripažinti teisėtai surinktais įrodymais, kuriais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
3.8. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje P. P. kaltė grindžiama ir liudytojų advokato A. J., advokato E. D. parodymais, pastarojo ir T. T. tarpusavio pokalbiu bei susirašinėjimu elektroniniais laiškais. Gynėjo teigimu, kaip matyti iš T. T., E. D. parodymų turinio, byloje užfiksuoti advokato, konsultuojančio savo giminaitį teisiniais klausimais duomenys, kas savo esme sudaro atstovavimo santykius, o tuo pačiu ir advokato bei kliento paslaptį. Anot nuteistojo gynėjo, tokių duomenų naudojimas prieštarauja Advokatūros įstatymo, taip pat BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, be to, sulaikymo metu užfiksuotas T. T. ir E. D. pokalbis, savo esme sudarantis kreipimosi į advokatą faktą, juolab, kad byloje pateiktas advokatų kontoros, kurioje dirba E. D. orderis ginti T. T., ir jo panaudojimas apskritai yra neteisėtas.
3.9. Nuteistojo P. P. gynėjas nurodo, jog nepaisant gynybos argumentų dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo neteisėtumo (nors visai neaišku kokią nusikalstamą veiką imitavo M. K., kadangi paskutinėje veiksmų stadijoje buvo sudarytos civilinės sutartys), bet kokiu atveju baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro nusikaltimo sudėties požymių buvimas asmens veikoje, taip pat baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių nebuvimas. Nuteistojo gynėjo nuomone, didelės neturtinės žalos padarymo požymis nuosprendyje nurodytas deklaratyviai. Nuteistojo gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pažymi, kad didelės žalos požymis turi būti pagrįstas byloje surinktų duomenų visumos vertinimu, tuo tarpu gynėjo teigimu, iš ištirtų duomenų matyti, jog įmonės kreditoriai buvo apklausiami tik dėl turtinės žalos, kai tuo tarpu neturtinės žalos požymis, jos dydis, nebuvo įrodinėjami.
3.10. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. K. šioje byloje yra įvardinamas kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas arba būsimasis skolininkas jei būtų patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Bankroto administratorius, atlikdamas įstatymo nustatytas procedūras, patikrina įmonės sandorius už 3 metus. Gynėjas nurodo, kad kaip matyti iš M. K. paaiškinimų, jis yra buvęs šios įmonės direktorius. Įstatymais nustatyta, kad nuostolingų bendrovei sandorių sudarymas, sandorių sudarymas žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, akivaizdžiai blogas įmonės darbo organizavimas ar apskritai neorganizavimas, įmonės turto perleidimas ar iššvaistymas yra tyčinio bankroto požymiai. Tokiu atveju už padarytą žalą civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui, vadovas atsako savo asmeniniu turtu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. P. „spaudė“ M. K. atsiskaityti, kalbėjo apie jo vadovavimo laikotarpiu įmonėje sudarytus sandorius, visiškai neįvertindamas fakto, kad šis asmuo taip pat atsako prieš kreditorius kaip įmonės vadovas. Gynėjas pažymi, jog BK nenumato nusikalstamos veikos, kuri būtų padaroma „spaudimu“, fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas byloje nebuvo nustatytas, o išsakytas ketinimas kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, negali būti vertinamas kaip neteisėtas.
3.11. Nuteistojo gynėjo nuomone, aplinkybė, kad P. P. siekė asmeninės naudos – bankroto administratoriaus atlyginimo, yra deklaratyvi ir nelogiška, kadangi teismas nenagrinėjo P. P. paaiškinimų, bylos dokumentų, iš kurių matyti, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirto administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, jam buvo mokamas atlyginimas nepriklausomai nuo išieškotų sumų. Gynėjo nuomone, argumentai dėl dalinio ar pilno bankroto administratoriaus atlyginimo gavimo taip pat yra prielaidos, kuriomis nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
3.12. Nuteistojo gynėjo nuomone, apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nuteistojo P. P. kaltei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra nepakankami. Anot gynėjo, iš teismo argumentų matyti, jog didelė neturtinė žala kreditoriams yra tik numanoma, tačiau ji nebuvo konkretizuota, nors tai padaryti įpareigoja teismų formuojama praktika, taigi, šiuo aspektu didelės žalos požymis konstatuotas nepagrįstai. Kita vertus, teismas nurodė, kad dokumentuose buvo nurodyti realiai neįvykę sandoriai arba jų įvykdymo aplinkybės yra ne tos, tačiau gynėjo nuomone, nėra atskleista koks gi sandoris įvyko realiai, arba kokios tikros sandorių aplinkybės. Teismas išskyrė vieną sutartį tarp M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad ją P. P. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau teismas turėtų įvertinti apklausto M. D. parodymus byloje apie tai, kad jam buvo žinoma ši situacija (depozitas), vėlesni jo veiksmai – kreipimasis į M. K. prašant informuoti ar šį sandorį patvirtina, rodo šios sutarties akceptavimą, o kartu paneigia argumentus dėl suklastojimo fakto. Gynėjo nuomone, kvalifikuojant nuteistojo veiką būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018 pateiktus išaiškinimus, susijusius su veikos mažareikšmiškumu.
3.13. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimo teisės perleidimas, taikos sutarties sudarymas, įsipareigojimas atlikti civiliniame kodekse reglamentuotus veiksmus yra reguliuojami civilinės teisės normomis. Bankroto administravimo procedūroje kreditorių pasikeitimas įvyksta perleidus turimą reikalavimo teisę, apie tai pranešant bankroto administratoriui. Anot nuteistojo gynėjo, visiškai akivaizdu, kad net ir pasikeitus kreditoriui, tai visiškai neturi jokios įtakos bankroto eigai ar kitų kreditorių interesams, nebent pasikeistų turimų kreditorinių reikalavimų dydis. Todėl, gynėjo vertinimu, tuo, kad T. T. perdavė savo reikalavimo teises, jokiais būdais negalėjo būti padaryta didelės turtinės ar neturtinės žalos kreditoriams, taip pat įmonei, nes bet kuris kreditorius gali atlikti analogiškus veiksmus.
3.14. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad remiantis teismų praktika, dokumentas gali būti suklastotas materialiai ir intelektualiai, netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų. Be to, civilinėje teisėje skiriami tariamieji ir apsimestiniai sandoriai. Gynėjo vertinimu, teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, tačiau nesigilino, kad T. T. dar bendraudamas su E. D. svarstė apie skolos pardavimą, kas rodo, kad ir sandoris vyko realiai ir jo aplinkybės tikros. Nuteistojo P. P. gynėjas pažymi, jog jokiais įstatymais nėra ribojama asmens teisė parduoti reikalavimo teises. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ta aplinkybė, jog dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris dar nesudaro pakankamo pagrindo veiką pripažinti dokumento klastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje, baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar jiems atsiranda žala ar jos grėsmė.
3.15. Gynėjo teigimu teismas nevertino aplinkybės, kad visos pasirašytos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K. ir T. T. buvo sudarytos keliais egzemplioriais juos atiduodant kiekvienai iš šalių ir pastarosios galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Taigi, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad kreditoriaus pasikeitimas bankroto byloje neturi jokios įtakos įmonės bankroto procedūrai, kreditorinių reikalavimų patenkinimo tvarka nebuvo pažeista, nes T. T. perleistas kreditorinis reikalavimas nebuvo apmokėtas, o išliko tokio pat dydžio. Taip pat, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik vieną taikos susitarimą dėl kurio galima visiška restitucija, o tai patvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog aptartų dokumentų teisinės pasekmės yra neatitaisomos.
3.16. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad nuteistasis buvo kaltinamas 4 sutarčių pagaminimu ir vienos suklastojimu, apie orderių suklastojimą kaltinime nebuvo nurodyta, tačiau teismas laikė, kad visi tądien užpildyti dokumentai buvo suklastoti. Toliau nurodoma, kad P. P. suprato, kad šios lėšos bus teisėtai panaudotos jo atlyginimui išmokėti, taigi tai reiškia, kad šis dokumentas (orderis) negali būti suklastotas ar, kad patvirtina realiai neįvykusį sandorį. Gynėjo nuomone aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismo nuosprendyje kvalifikuojantys požymiai ir aplinkybės išdėstyti nenuosekliai, motyvai prieštaringi.
3.17. Nuteistojo P. P. gynėjo skunde nurodoma, jog teismas padarė išvadą, kad P. P. veiksmai dėl J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio – sutarties paruošimas, kasos orderio išrašymas patvirtina, kad tuo buvo siekiama, jog bendrovė ateityje neturėtų teisinės galimybės reikalauti priteisto ieškinio ir, kad 10 000 Eur bendrovė negaus bei, kad šį tikslą patvirtina pokalbio metu nurodytos aplinkybės, jog įmonė ateityje taps „civiliniu lavonu“. Nuteistojo gynėjo vertinimu tokie argumentai rodo teismo siekį patvirtinti kaltinime suformuluotas aplinkybes kaip nusikalstamas. Anot nuteistojo gynėjo, neteisėto nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo metu užfiksuotuose pokalbiuose P. P. nurodė M. K., kad „visi pinigai eis į (duomenys neskelbtini)“, „...kreditoriai gaus“, taigi tampa neaišku iš kokių bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad ateityje bendrovė pinigų negaus. Kita vertus, gynėjas nurodo, jog šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo nupirkti reikalavimo teises į M. K., tačiau joje nėra nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo metu tokias teises parduoda. Taigi, gynėjo nuomone, išvada, jog bendrovė prarado reikalavimo teisę į M. K. ar P. P. pasikėsino ją iššvaistyti, yra nepagrįsta. Gynėjo teigimu, byloje apklaustų asmenų (M. K., T. T., P. P.) parodymai, garso įrašai patvirtina, kad lėšos turėjo pakliūti į bankrutuojančią įmonę, taigi patvirtina ne tyčią jas iššvaistyti, o ateityje gauti į įmonę.
3.18. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo sutartimi įmonė visas reikalavimo teises į skolininkus realizavo už 100 Eur, vadinasi pagal nustatytą kreditorinių reikalavimų pardavimo tvarką neatsirado asmens, mokančio didesnę sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje įsigijusi reikalavimo teises į M. K. būtų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedusi 10 000 Eur, o tai rodo, kad įmonė ir jos kreditoriai būtų bent iš dalies patenkinę savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, taigi ir teismo išvados dėl didelės žalos padarymo, iššvaistymo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismo posėdžio metu, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniais skundais, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus nuteisdamas P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 184 straipsnio 2 dalį, taip pat neįvertino, kad didelės žalos konstatavimas piktnaudžiavimo atveju savaime nelemia didelės žalos požymio konstatavimo ir dokumentų suklastojimo atveju.
5. Apeliaciniuose nuteistojo ir jo gynėjo skunduose ginčijamas P. P. nuteisimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, kritikuojamas įrodymų vertinimas, netinkamas veikų kvalifikavimas, keliama provokacijos versija.
Dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką ir duomenų, gautų atliekant slapto pobūdžio veiksmus, vertinimo
6. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų modelio teisėtumo klausimo, nepagrįstai pripažino nusikalstamos veikos imitavimo metu surinktus duomenis leistinais ir tinkamais įrodymais, nevertino, jog pats M. K. provokavo nusikalstamą veiką. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti.
7. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymo nustatytiems reikalavimams.
8. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2017 m. vasario 21 d. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (kyšininkavimas), gavus M. K. pareiškimą (BPK 166 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas (M. K.) nurodė, kad T. T. (buvęs verslo partneris, kuris buvo investavęs į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“), paskelbus bankrotą nori susigrąžinti dalį investuotų pinigų. K. K. 2017-02-20 kreipimęsi į STT nurodė, kad jo buvęs verslo partneris pasitarė su bankroto administratoriumi ir siūlo jam geruoju sumokėti pinigus, arba jie kreipsis į teismą su ieškiniu. Pareiškėjas nurodė manantis, kad T. T. veikia susitaręs su bankroto administratoriumi P. P. ir tokiu būdu jie abu reikalauja iš jo kyšio (1 t., b. l. 1-2). Pokalbį įrašė mobiliuoju telefonu „Iphone“, įrašą pridėdamas prie protokolo pareiškimo. Remiantis šiais duomenimis ir pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo nutarta taikyti procesines prievartos priemones atliekant neviešo pobūdžio veiksmus. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras priėmė sprendimą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo klausytis T. T., P. P. pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir skaitmeninius duomenis, juos fiksuoti bei kaupti (2 t. b. l. 55, 58). Taip pat prokuroras priėmė sprendimą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės BPK 158 straipsnio pagrindu prieš T. T. bei P. P. (2 t., b. l. 73, 76) bei slaptą sekimą BPK 160 straipsnio pagrindu (2 t. b. l. 85, 88). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimis patenkino prokuroro prašymą ir leido atlikti prieš T. T., P. P. slaptus tyrimo veiksmus, taip pat slaptą sekimą bei klausytis pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d iki 2017 m. gegužės 23 d., panaudojant technines priemones (2 t. 56-57, 59-60, 74-75, 77-78, 86-87, 89-90). 2017 m. gegužės 22 d. nutartimis slaptųjų veiksmų atlikimo terminas pratęstas iki 2017 m. liepos 23 d. (2 t. b. l. 63-64, 66-67, 74-75, 80-81, 83-84, 94-95, 97-98). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad leidimas atlikti prieš P. P. (ir T. T.) neviešo pobūdžio veiksmus, numatytus BPK 158 ir 160 straipsniuose buvo duotas laikantis Baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. Įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. birželio 1 d. nutartimi leidus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis).
9. Nuteistojo advokatas teigia, kad pasiūlymą dėl pinigų išsakė pats M. K. ir tai turėtų būti vertinama kaip siūlymas duoti kyšį ir provokacija, o ne kyšio reikalavimas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2017 m. vasario 21 d., o tai rodo, kad M. K. pateiktas garso įrašas nebuvo vertinamas (įrašytas pokalbis telefonu buvo apžiūrėtas nuo 2017-01-27 iki 2017-03-06 laikotarpiu). Teisėjų kolegija pastebi, kad advokato cituojami M. K. žodžiai: „...nu bet man reikia tiesiai šviesiai, mes čia susitikę žinai kalbam apie orą žinai...tai tu man pasakyk aš noriu tiek ir tiek pinigų, o bankroto administratorius nori tiek ir tiek pinigų, nu aš tada mąstau, ką aš galiu padaryti ta prasme, ko negaliu...“ galėtų būti vertinami kaip parodantys M. K. akivaizdų norą nesąžiningu būdu išsispręsti savo problemas: išvengti ateityje T. T. priekaištų apie skolą, nenorą atsakyti kaip buvusiam direktoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo motinai J. K. priklausančių patalpų pagerinimą (bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas), o taip pat ir norą išvengti civilinio ieškinio išieškojimo nukreipimo į jį kaip į fizinį asmenį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pokalbis, jog M. K. turėtų sumokėti pinigų T. T., prasidėjo būtent pastarojo iniciatyva. Iš advokato nurodyto pokalbio tarp M. K. ir T. T. (5 t. b. l. 60-66) nedviprasmiškai jaučiamas T. T. įtikinėjimas (šantažas, spaudimas) M. K. ir noras parodyti, kad jis yra pasitaręs su P. P.:„...<man siūlo P. P., siūlo ten blia, nu, aš nenoriu to karo pradėt ir, davai, sutariam kažkokią tai ten kompensaciją man, viskas, ir pamirštam, ir šiandien uždarom tą reikalą. Suprantu, tau ten tęsiasi, bet nu, bliat, man irgi tęsiasi. Sutariam kažką>....<Nes, supranti, man tau tiesiai šviesiai, siūlo P. P. tas tą tavo ant tavo mamos kelt, žinai tuos (duomenys neskelbtini)...>“ (t. 5, b. l. 60-61).
10. Nuteistojo advokatas nepagrįstai sureikšmina laiką, kada STT pareigūnai susipažino su M. K. pateiktu pokalbio įrašu tarp jo (M. K.) ir T. T. Informacija, kad iš asmens reikalauja kyšio gali būti pateikiama ir žodžiu, o pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Šiuo atveju toks pranešimas buvo gautas. Paminėtina ir tai, kad nei pokalbio autentiškumas, nei jo turinys, nei pokalbio užfiksavimo būdas neginčijami. Pokalbio buvimą patvirtina ir patys pokalbio dalyviai. Skunde taip pat akcentuojama aplinkybė, kad M. K. pranešė pareigūnams apie dar vieną galimai nusikalstamai veikiantį asmenį ‑ BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teismo 2017-06-01 nutartimi leista atlikti veiksmus prieš P. P. T. T., o ne prieš „bankrutuojančią įmonę“, nors ši taip pat atsako už kyšininkavimą. Apeliantų manymu, pastaroji teismo nutartis nebuvo konkreti, nes joje nenurodyta kokius dokumentus leista pasirašyti, įvardinant „įvairius“. Apeliantų dėmesys atkreipiamas į tai, kad teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų (šiuo atveju P. P.), kurie buvo perduoti į teisiamąjį posėdį, o tai, kad M. K., apeliantų vertinimu, pranešė pareigūnams apie dar, jų nuomone, galimai vieną nusikalstamai veikiantį asmenį ‑ BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o pareigūnai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, netrukdo įvertinti P. P. veiksmus ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Pastebėtina, kad juridinis asmuo atsako pagal baudžiamąją teisę tais atvejais, kai jo vardu ir jo interesais veikia atsakingas asmuo. Šioje byloje P. P. veikė priešingai juridinio asmens interesams. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo nutartyje nenurodžius konkrečių leidžiamų M. K. pasirašyti dokumentų (leista pasirašyti įvairius), nedaro šios nutarties neteisėta. Nutarties priėmimo metu ir negalėjo būti žinoma kokius dokumentus M. K. bus siūloma pasirašyti.
11. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose). Kaip jau buvo minėta jokių M. K. veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip provokuojantys nenustatyta. Tai, jog būtent P. P. sugalvojo ir pasiūlė veikimo būdus, kurie pripažinti nusikalstamais, savo parodymais patvirtino tiek M. K., tiek ir T. T.. Informacija, kuri buvo gauta atliekant neviešo pobūdžio veiksmus (tokios nenurodė ir patys apeliantai), taip pat nepatvirtina, kad prieš P. P. buvo įvykdyta provokacija. Taigi byloje esantys įrodymai bei duomenys, gauti atliekant neviešo pobūdžio veiksmus bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus paneigia P. P. provokavimo aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos teismo pagrįstai buvo pripažinti leistinais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis).
Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
12. Apeliantas bei jo gynėjas nesutinka su P. P. nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, prašo P. P. išteisinti, vertina, kad jo veikoje nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – pavojingos veikos, padarinių (didelės žalos), turtinės ir/ar kitokios asmeninės naudos siekimo.
13. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84-489/2018).
14. Analizuojant teismų praktiką, matyti, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie didelės žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai). Didelė žala, išskyrus didelę turtinę žalą, teismų praktikoje nėra aiškiai apibrėžta – tai vertinamasis požymis. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala tarnybai, asmeniui ar valstybei. Didelė žala valstybei gali būti padaromi ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau, kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos teismui, kad P. P. kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdamas asmeninės turtinės ir kitokios asmeninės naudos padarė didelę neturtinę žalą juridiniams ir fiziniams asmenims, pakenkė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo, bet ir įmonių bankroto administratoriaus kaip vienam iš svarbiausių bankroto proceso dalyvių, prestižui, nuo kurio tinkamo funkcijų ir pareigų vykdymo priklauso viso bankroto proceso sklandumas ir skaidrumas, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apgynimas, įmonės turto išsaugojimas bei kreditorių reikalavimų patenkinimo užtikrinimas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius užima bankrutuojančios įmonės valdymo organo statusą, perima įmonės turtą bei visus įgaliojimus, tampa šios įmonės valdytoju ir atstovu teisme, kreditorių susirinkime ar sudarant sandorius, kai įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Dėl ypatingo savo statuso bankroto procese ir suteiktų plačių įgaliojimų administratorius privalo būti itin atidus, rūpestingas, nešališkas, nepriklausomas, vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais. Bankroto administratoriaus veika, susijusi su veikimu priešingai šios institucijos interesams kenkia jos autoritetui, pakerta pasitikėjimą šia institucija ir neabejotinai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas.
16. P. P. ginčija skundžiamame nuosprendyje išdėstytą teiginį, kad jis ne tik pats žodžiu, bet ir per T. T. įtikinėjo M. K. geranoriškai jo reikalaujamus pinigus, darė M. K. spaudimą teigdamas, kad reikš ieškinį M. K. motinai J. K. dėl neva jos nepagrįsto praturtėjimo. Jis nurodo, kad iniciatyva sumokėti 15000 Eur kilo iš M. K. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtent P. P. įtikinėjo ir spaudė M. K. sumokėti pinigus. M. K. dar pateikdamas protokolą – pareiškimą STT nurodė apie patiriamą spaudimą sumokėti pinigus, nes T. T. susitaręs su bankroto administratoriumi (P. P. – teisėjų kolegijos pastaba), siūlo geruoju susimokėti arba kreipsis į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2). Šią aplinkybę patvirtina ir užfiksuoto pokalbio turinys (2017-02-20 darytas garso įrašas (t. 5, b. l. 60-66)). Pokalbio metu būtent T. T. nurodo, kad P. P. (P. P. – teisėjų kolegijos pastaba) siūlo „ant tavo mamos kelt, žinai tuos (duomenys neskelbtini)“. Nei T. T., nei P. P. neįtarė, jog M. K. pranešęs apie galimus nusikalstamus veiksmus teisėsaugos pareigūnams, todėl elgėsi drąsiai ir natūraliai. Slaptai darytais pokalbiais, fiksuotų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolais bei prie jų esančiais garso įrašais akivaizdžiai nustatyta, kad T. T. pasakoja M. K. iš P. P. gautą informaciją. Nurodo, kad už (duomenys neskelbtini) pastato remontą P. P. nori gauti pinigų, jeigu ne, tai dėl nepagrįsto praturtėjimo duos į teismą M. K. mamą. T. T. nurodo net sumą, kokios reikėtų P. P.. Kalba ir apie pareikštą 60 773,86 Eur ieškinį baudžiamojoje byloje. T. T. nurodo, kad perduos P. P., kad „jisai jokių pretenzijų neturėtų“. T. T. pažada K. K., kad „P. P. aš nusmaugsiu iki dvidešimt, ten (neaišku), jau ten daugių daugiausia, kad jis ten nesvaigtų apie trisdešimt“ ir per mėnesį „uždarytų“ viską. T. T. net pasisiūlo, kad P. P. pinigų dalis pabūtų pas jį ir kol P. P. reikalų nesutvarkys, pinigų jam neduos (t. 2, b. l. 118-130). 2017 m. balandžio 5d. K. K., T. T. ir P. P. susitikimo ir pokalbio metu T. T. paaiškina M. K., kad „jisai nu kaip ir kiekvienas, nu žmogus bijosi, žinai“. P. P. pokalbio metu priekaištauja M. K., kad pastarasis pridaręs „nesąmonių“, o dar „ne visos jos matosi byloje“. Šio susitikimo metu P. P. parodo M. K. sutarties pavyzdį, kaip vieną iš variantų, paaiškina, kad „kitas variantas, ten T. man kur minėjo, tą sakė ten kažkur tai turit tarpusavy pasiūlymų“. Iš pokalbio turinio aišku, kad P. P. susitaria dėl sumos, kurią M. K. sumokės už viso reikalo „uždarymą“ ir paaiškina, kad bus taikos sutartis tarp kreditorių (t. 2, b. l. 131-143). Šie duomenys patvirtina, kad P. P., gerai išmanydamas procedūras, žinodamas tam tikras aplinkybes apie M. K. veiklą ir galėdamas arba jas nuslėpti, arba inicijuoti tam tikrus procesus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir įtikinėjo bei spaudė M. K. sumokėti jam 15000 Eur, o T. T. sumokėti 30 000 Eur. Būtent su tokia pinigų suma asmenys ir buvo sulaikyti. Akivaizdu, kad P. P. gamindamas netikrus dokumentus, surasdamas būdus kaip paveikti M. K., bei nepaisydamas kitų kreditorių teisių, siekė netik padėti T. T. susigrąžinti skolą iš M. K., bet ir asmeninės naudos sau.
17. Teisėjų kolegija atmeta P. P. argumentus, jog tai ne jo sugalvota „nusikalstama schema“ ir tai patvirtina T. T. parodymai, jo susirašinėjimas su advokatu E. D., nes būtent T. T. ir M. K. pageidavo, kad būtų sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad vienintelis T. T. interesas buvo atgauti skolas iš M. K., kai tuo tarpu P. P. siekė asmeninės naudos sau. Jis būdamas teisininku, dėl savo pareigų išmanydamas bankroto procedūras, puikiai žinodamas trečios eilės kreditorių galimybes atgauti lėšas (šiuo atveju T. T. – teisėjų kolegijos pastaba), vienintelis turėdamas patirtį šioje srityje ir ketino „užmaskuotai“ pagelbėti T. T. atgauti savo investuotas lėšas, o tuo pačiu ir gauti naudą sau. Slaptai fiksuotų pokalbių turinys rodo, kad P. P. laikėsi konspiracijos kai tarėsi su M. K. dėl mokamos sumos (30000 Eur T. T. ir 15000 Eur neva įmonei). T. T. M. K. atvirai sakė, kad „žmogus bijo“, „Mes nueisim į tokį koridoriuką, kur jie šneka visada“, o M. K. patarė nebijoti būti apgautam, nes P. P. pasak jo „jau čia irgi (...) bendravęs“. Šios aplinkybės rodo, kad P. P. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai, nes tuo atveju, jeigu jis kaip asmuo, vykdantis bankroto administratoriaus funkcijas būtų tai daręs sąžiningai atlikdamas savo kaip bankroto administratoriaus pareigas, būtų nesislapstęs ir savo veiksmų nemaskavęs. Šioje byloje nustatyta, kad P. P. bijojo apie šias aplinkybes kalbėti telefonu, susitikimų metu liepė telefonus nešti į atskirą patalpą. T. T. susirašinėjimas su E. D. (t. 1, b. l. 120-121) taip pat neleidžia daryti išvados, kad būtent T. T. sugalvojo „nusikalstamą schemą“. Šis laiškas tik parodo T. T. norą atgauti savo pinigus, susitikti Klaipėdoje su M. K., pagąsdinti, kad kreipsis į teismą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo. Bylos duomenys patvirtina, kad T. T. kreipėsi į P. P. pagalbos, siekdamas atgauti savo skolas iš M. K., o P. P. tuo pasinaudojo, siekdamas ne tik padėti T. T., bet gauti naudos ir sau. Kolegijos nuomone, T. T. net nesuprato P. P. sugalvotos „nusikalstamos schemos“. Tokia išvada darytina iš slapta fiksuotų pokalbių (2017-06-06, t. 2,b. l. 165-178) bei pastangų išsiaiškinti kreipiantis į giminaitį, advokatą, E. D.. P. P. pakankamai detaliai aiškina savo parengtų sutarčių veikimo pagal schemą principą, kur reikalavimo teisės per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžiamos J. K. P. P. paaiškina kam reikalinga įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ‑ išlaikyti etapiškumą, o etapai yra kainų žemėjimas. Užduodamų klausimų formuluotės atskleidžia, kad T. T. niekaip negalėjo sugalvoti tokios schemos, nes pats jos nesuprato. Tą atskleidžia ir liudytojo E. D. paaiškinimai „visos schemos su kreditorinių reikalavimų išpirkimu, sutarčių pasirašymu, T. pats žinant jo sugebėjimus, niekaip sugalvoti ir padaryti negalėjo“ (t. 1, b. l. 116-118), teisiamajame posėdyje liudytojas tokius parodymus patvirtino kaip teisingus (t. 8, b. l. 117). Liudytojo M. K. parodymais taip pat nustatyta, kad „kaip viskas bus daroma“ T. T. sužinojo iš P. P., nes pats net nesugebėjo tinkamai visko paaiškinti.
18. Nuteistojo gynėjo vertinimu, T. T. ir jo giminaičio, advokato E. D. tarpusavio pokalbis ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais sudaro advokato ir kliento paslaptį ir šie duomenys negalėjo būti naudojami kaip įrodymai. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. E. D. pagal profesiją advokatas, T. T. giminaitis ir pagal E. D. žodžius, jis dažnai kreipdavosi į jį pagalbos, patarimų, o šis jam teikdavo konsultacijas kaip giminaičiui ((t. 1, b. l. 116-122), teisiamojo posėdžio protokolas t. 8, b. l. 116-117). Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Šiuo atveju, nustatyta, kad jokia teisinių paslaugų sutartis nei su E. D., nei su advokatų kontora, kurioje dirba E. D. (duomenys neskelbtini) nesudaryta, dar daugiau, kai T. T. buvo laikinai sulaikytas jis kreipėsi į E. D., o pastarasis atsivedė advokatą D. R.. Pagal T. T. žodžius E. D. nieko neišmano apie baudžiamąją teisę (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 8, b. l. 91). Taigi tokių duomenų naudojimas neprieštarauja Advokatūros įstatymo bei BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms. Paminėtina ir tai, kad nei T. T., nei E. D. šio klausimo nekelia, užfiksuotos informacijos ne tik kad neneigia, bet ją ir pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad siekė naudos sau pagal P. P. parengtą sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10000 Eur įsigyti iš BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises, kylančias iš baudžiamojoje byloje M. K. pareikšto civilinio ieškinio 60773, 86 Eur ir šį reikalavimą perleisti J. K.. P. P. remiasi liudytojo M. D. paaiškinimais kaip įrodymu, jog tie 10000 Eur būtų patekę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir savaip interpretuoja savo pareigą ginti kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismas tokį aiškinimą vertina kaip gynybinę poziciją. Akivaizdu, kad P. P. paimdamas iš M. K. 10 000 Eur siekė asmeninės naudos sau. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog jeigu P. P. nebūtų suinteresuotas gauti sau asmeninės naudos (visus 10000 Eur sau ar pasidalinęs su M. D.), nebūtų reikėję sugalvoti tokios įmantrios ir sudėtingos schemos ‑ įpainioti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigojant ją reikalavimo teises perleisti J. K. už 10000 Eur (sutarties 2 p., t. 2, b. l. 193). Nustatyta, kad 10000 Eur davė pats M. K. (nors pagal pildytus dokumentus juos neva tai sumoka J. K.). Bylos duomenys patvirtina, kad mokėdamas pinigus M. K. norėjo garantijų, kad nebus apgautas dėl ko ir buvo surašyta aukščiau paminėta sutartis bei pinigų priėmimo kvitas. Paminėtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra šios sutarties šalimi, todėl P. P. aiškinimas neva tuos pinigus jis vėliau būtų įnešęs į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą niekuo nepagrįstas. Šią aplinkybę patvirtino ir M. K., kad niekada nebuvo kalbos, kad pinigai atiteks „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentu, kad P. P. išsakytas ketinimas kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl M. K. veiksmų remontuojant nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini) kaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas, o nusikalstama veika nepadaroma „spaudimu“. Pasirinktas būdas reikalauti iš M. K. administravimo išlaidų kompensavimo ar dalies nuostolių padengimo kreditoriams nebūtų pakankamas išvadai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir siekė naudos sau, tačiau su viena sąlyga, kad šie pinigai turėtų būti tinkamai apskaityti ir naudojami pagal paskirtį, numatytą Įmonių bankroto įstatyme. Šioje byloje nustatyta, kad P. P. siekė asmeninės naudos sau ir tai darė naudodamasis savo išskirtine padėtimi ir statusu. Šią aplinkybę patvirtina ir atskleidžia slapta fiksuoti pokalbiai bei vėlesni jo veiksmai: jis susitiko su M. K., T. T., susitarė dėl 45000 Eur, parengė netikrus dokumentus. Apsimestinių sandorių netikrų dokumentų pagrindu sudarymas buvo ne tik nederinti su kreditoriais, jie buvo ekonomiškai nepagrįsti sprendimai BUAB „(duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir kartu tai buvo suplanuoto nusikaltimo dalis.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl ko fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą. Jis tyčia pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų, susijusių su įmonių bankroto veikla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo atitinkamų straipsnių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatas), sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas atstovaujamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę neturtinę žalą.
21. P. P. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nustatyta aplinkybe, kad jo savanaudiškumas (siekimas turtinės naudos) pasireiškė tuo, jog jis įnešdamas iš M. K. gautus 5000 Eur į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą siekė užsitikrinti sau bankroto administratoriaus atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. P. paaiškino, kad remiantis bankroto administratoriaus A. P. ataskaitomis baigus procesą (po to, kai jis buvo sulaikytas) nepadengta buvo tik 150 Eur, nes administravimo išlaidų buvo 9850 Eur, todėl atimti tik 7070 Eur iš 10000 Eur („(duomenys neskelbtini)“ už tiek buvo išrašiusi sąskaitų) ir laikyti savanaudiškomis paskatomis neteisinga. Jo žiniomis A. P. įnešė į įmonę tik 100 Eur, o jo pastangomis į įmonę įnešta 16000 Eur. Jeigu jis būtų norėjęs atlyginimą būtų išsimokėjęs anksčiau.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnis nenustato kokio dydžio naudą turi siekti gauti asmuo piktnaudžiaujantis tarnyba. Pats nuteistasis neneigia, kad nebuvo visos 10000 Eur sumos įmonės sąskaitoje. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui (...).To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. Tas argumentas, kad trūko įmonės sąskaitoje tik nedidelės sumos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašiusi sąskaitų už 9850 Eur, atlyginimą galėjo išsimokėti nebaigus administruoti įmonės, o baigus administruoti įmonę A. P. (2018 m. vasario 6 d. ataskaitoje administratorius nurodė 16064,11 Eur (įskaitant PVM) pajamų, o išlaidų patyrė 16274,11 Eur (įskaitant PVM)) nepaneigia jo siekio tuo metu gauti asmeninę naudą, todėl teiginys, kad P. P. asmeninės turtinės naudos siekimas reiškėsi bankroto administratoriaus atlyginimo išsimokėjimu nėra prielaida ir nėra pagrindo pašalinti šį požymį (asmeninės turtinės naudos siekimas). Pasisakydama dėl bankroto administratoriaus A. P., kuris baigė administruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, teisėjų kolegija vertina, kad nėra reikšmingos aplinkybės kiek gavo (įnešė) A. P. į administruojamos įmonės sąskaitą ir kodėl reikalavimo teises pardavė už 100 Eur, kai neva P. P. ketino parduoti už 10000 Eur.
23. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019).
24. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog P. P. taip pat siekė kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. P. gynėjo nuomone, byloje nėra duomenų, kad P. P. tikslas buvo įvykdyti susitarimą su T. T.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks tikslas nustatytas ir įrodytas. Iš P. P., M. K. ir T. T. slapta fiksuotų pokalbių nustatyta, T. T., norėdamas atgauti pinigus iš M. K., kreipėsi į P. P. pagalbos ir būtent tada P. P. pasinaudodamas T. T. ilgalaike draugyste su M. K., jo noru atgauti skolą, kartu išvengdamas tiesioginio kontakto su M. K., iš T. T. gavęs informaciją, kad M. K. linkęs „už ramybę“ susimokėti, sutiko „pagelbėti“ T. T. sudarydamas apsimestinius sandorius, įrašydamas į dokumentus neteisingus duomenis, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. P. žinojo, kad jam už tai bus atsilyginta, nes T. T. su P. P. šį klausimą buvo jau aptarę. Tai patvirtina ir 2017 m. kovo 15 d. T. T. ir M. K. pokalbis apie tai, jog T. T. nuvykęs pas P. P. pasiūlys per mėnesį „uždaryti“ visą bankroto bylą, „nėra civilinės ir nėra (duomenys neskelbtini)“. M. K. pastarojo pokalbio metu nurodo, kad „nuo tavo (šiuo atveju T. T. - teisėjų kolegijos pastaba) sumos dydžio ir nuo jo (šiuo atveju P. P. - teisėjų kolegijos pastaba) sumos dydžio. Jei tai yra protingi pinigai, tai mes tada galim susitarti“. T. T. paaiškina M. K. „Nu tai žiūrėk, tai aš šitą, čia matau logišką variantą, aš atgaunu kažkiek skolos, aš irgi nešneku apie ją visą, pizdu. P. P. aš nusmaugsiu iki dvidešimt, ten (neaišku) jau ten daugių daugiausia, kad jis ten nesvaigtų apie trisdešimt ir eee...tada tikslas, kad jisai per mėnesį uždarytų viską, kaip jisai tai įrodytų, kaip jisai galė...kokį nors žestą gal iš karto padarytų“ (t. 2, b. l. 118-130). Šiuo atveju akivaizdu, kad P. P. siekė naudos ne tik sau, bet ir T. T.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje esantys duomenys (T. T., P. P., M. K. slapta fiksuoti pokalbiai, jų paaiškinimai, veiksmai, STT pareigūnų sulaikymas su 45 000 Eur, minėtų sandorių sudarymas) parodo, kad 10000 Eur, kuriuos P. P. gavo iš M. K.(už kurių pasikėsinimą iššvaistyti jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) siekė gauti asmeniškai sau ir panaudoti savo nuožiūra. Šios aplinkybės teisėjų kolegija nevertina P. P. padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kontekste, nes tai būtų jo padėties pabloginimas, o apeliaciniai skundai dėl to paduoti nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti neapskųstą sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių – asmens padėtis negali būti pabloginama. Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-164/2014, 2K-509-489/2015).
26. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo nuomone, kad didelės neturtinės žalos padarymo požymis skundžiamame nuosprendyje nurodytas deklaratyviai, nes įmonės kreditoriai buvo apklausti tik dėl turtinės žalos. Kaip minėta, BK 228 straipsnyje numatyti padariniai – didelė žala – gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. P. P. padarytais tyčiniais veiksmais didelė neturtinė žala yra akivaizdi (Vilniaus apygardos teismas pašalino aplinkybę, kad P. P. savo veiksmais padarė didelę turtinę žalą). Klausti kreditorių, ar jūs vis dar pasitikite P. P. kaip bankroto administratoriumi nėra prasmės. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip jau paminėta neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ją lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų savanaudiškas neatlikimas, kenkiantis valstybės valdymo tvarkai, pažeidžia viešuosius interesus. Kolegijos vertinimu, šioje byloje neabejotinai buvo padaryta didelė žala valstybės interesams – P. P. diskreditavo bankroto administratoriaus, kuris yra prilygintas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, turinčios teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, autoritetą ir prestižą. P. P. užimamų pareigų išskirtinumas, jo darbe taikomi skaidrumo standartai ir jų nesilaikymas diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą ir tai pagrindžia didelės neturtinės žalos buvimą. Suprantama, kad patys kreditoriai ir negalėjo nurodyti kaip ir kokio dydžio neturtinė žala jiems padaryta ir kaip ji pasireiškė, nes tokio pobūdžio bylose neturtinė žala turi platesnį aspektą, nesietiną su konkrečia bankroto byla, nes šiuo atveju sumenkintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens bankroto administratoriaus statusas, dėl tokių veiksmų gali kilti pagrįstų manymų, jog valstybė negeba užtikrinti skaidrų ir sąžiningą bankroto procedūrų įgyvendinimą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog šios konkrečios bankroto bylos kreditoriai nebuvo patenkinti P. P. sprendimais. Liudytoja D. U. (VSDFV Klaipėdos sk. specialistė), kuri atstovavo Sodrą kaip kreditorių ikiteisminio tyrimo metu (teisme patvirtino savo parodymus kaip teisingus) paaiškino, kad Sodra kaip kreditorius tokioms sutartims (sutartims, kurias sudarė P. P.) nepritartų ir jei jos būtų patvirtintos kreditorių susirinkime galbūt kreiptųsi į teismą (t. 1, b. l. 138-144). V. D. (BUAB (duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto narė) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kreditoriai turėtų būti nepatenkinti, nes parduodant 60000 Eur reikalavimą už 10000 Eur jiems padaroma žala. Jei patalpų pagerinimo suma ženkliai didesnė nei 5000 Eur, tai žala kreditoriams akivaizdi, nes daroma nuolaida J. K.. Jos vertinimu, tokius klausimus bankroto administratorius turi spręsti su kreditoriais, o ne pats vienas.
27. Pasisakant dėl P. P. atliktų veiksmų pavojingumo, pastebėtina, kad jie glaudžiai susiję su didelės žalos požymiu, rodančiu padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neretai pripažįstamas atliekant vieną neteisėtą veiksmą, šiuo atveju matyti, kad P. P. veiksmai sudaro grandinę, susidedančią iš dokumentų klastojimo, žmonių (J. K. J. T.) įtraukimo į savo sugalvotą nusikalstamą schemą apie tai jiems net nežinant. Nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas parodo, jog jis pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo atskiras jam inkriminuotas nuostatas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso normas veikė siekdamas asmeninės naudos sau ir vienam iš kreditorių T. T. ir taip diskreditavo ne tik bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, sužlugdė pasitikėjimą juo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tarp tokių asmenų yra ir valstybės tarnautojui prilyginti asmenys – bankroto administratoriai. Apeliacinio skundo teiginiai, jog P. P. padaryta nusikalstama veika nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams atsirasti, yra nepagrįsti.
28. Apeliantas P. P. kelia klausimą dėl baudžiamosios, kaip ultima ratio priemonės taikymo. Atkreiptinas dėmesys i tai, kad didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikaltimo atribojimo nuo drausminio ar tarnybinio nusižengimo kriterijų. Šioje byloje pasirinktas P. P. veikos mechanizmas (pagaminimas netikrų dokumentų ir jų panaudojimas kaip įrankis), taikytos konspiracijos priemonės, kurios atskleidžia jo tyčios eigą, pasinaudojimas profesiniais įgūdžiais ir žiniomis vykdant sudėtingas bankroto procedūras, šioje byloje siekiant gauti turtinę naudą sau ir kitiems neabejotinai peržengė tiek drausminės, tiek administracinės atsakomybės ribas.
29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas P. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu darytina abejonių nekelianti išvada, kad P. P., siekdamas turtinės naudos sau ir T. T., pagamindamas netikrus dokumentus imituojančius sudarytus sandorius, diskreditavo bankroto administratoriaus vardą, autoritetą ir įvaizdį visuomenėje ir padarė didelę neturtinę žalą. Apeliacinio skundo teiginiai, jog P. P. padaryta nusikalstama veika nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams atsirasti, yra nepagrįsti.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos
30. Skundžiamu nuosprendžiu P. P. nuteistas ir už nusikalstamos veikos įtvirtintos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymą‑už netikrų dokumentų pagaminimą:
a) 2017 m. birželio 5 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) perleidžia T. T. kreditorinį 16988,59 Eur reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 189);
b) 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-05 sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 98);
c) 2017 m. birželio 6 d. susitarimas prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur (t. 1, b. l. 99);
d) 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K. (t. 1, b. l. 101).
31. Pasirašius a, b ir c punktuose nurodytas sutartis T. T. iš M. K. gavo 30000 Eur, o P. P. suklastojęs M. D. parašą ir pasirašęs d punkte nurodytą sutartį iš M. K. gavo 15000 Eur. Punkte a nurodyto dokumento netikrumas reiškėsi sutarties turinio apgaule bei tai, kad ją pasirašė T. T., o ne sutartyje nurodytas jo senelis J. T. Punktuose b, c, d nurodytų dokumentų netikrumas pasireiškė P. P. akivaizdžiai žinoma informacija, kad M. K. sandoriuose nedalyvauja, nors susitarimuose ji melagingai nurodoma.
32. Nuteistojo gynėjas iš esmės neginčija aplinkybių, kad P. P. pagamintose sutartyse pasirašė ne jose nurodyti asmenys (M. K., J. T.), savaip interpretuoja dokumentų tikrumą ir turinį. Jo vertinimu, sutarties tarp M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastojimo faktą paneigia M. D. parodymai, kad jam buvo žinoma ši situacija, o vėlesni jo (M. D.) veiksmai – kreipimasis į M. K. rodo šios sutarties akceptavimą. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Liudytojas M. D. paaiškino, kad niekada kasos pajamų orderio Nr. 00001(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102) nepasirašė. P. P. su juo nesuderinęs sutarties (tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K.) sąlygų nei žodžiu, nei raštu, neturėdamas įgaliojimo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus pasinaudojo įmonės antspaudu. Serijos numeris ((duomenys neskelbtini) Nr. 00001) yra ne įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 107-109). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis M. D. pasirašytas 2017 m. birželio 23 d. raštas M. K. (t. 3, b. l. 101) rodo tik norą pagelbėti P. P., o ne sutarties akceptavimą. M. K. nurodė, kad 2017 m. vasarą ji buvo gavusi iš kažko kažkokį laišką su prašymu patvirtinti kažkokius dokumentus, susijusius su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ji perskaitė, bet nieko netvirtino ir į šį laišką neatsakė (t. 1, b. l. 126-129).
33. Apeliantai tvirtina, kad pagal P. P. parengtus dokumentus sandoriai vyko realiai ir aplinkybės tikros, nes T. T. dar bendraudamas su E. D. svarstė apie skolos pardavimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. D. paaiškinimų (t. 1, b. l. 116-122), kuriuos jis teisme patvirtino kaip teisingus nustatyta, kad T. T. pranešė telefonu E. D., kad nupirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, o paskui tiek savo, tiek „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus parduos už 30000 Eur. Ši aplinkybė rodo, kad T. T. jau buvo bendravęs ir aptaręs šį klausimą su P. P., bet ne su E. D. Kita vertus, sutiktina, kad punktuose a ir b nurodytos sutartys buvo galimos sudaryti ir savo turiniu nėra teisiškai ydingos, tačiau jas turėjo sudaryti jose nurodyti asmenys, o ne T. T. ir M. K.. 2017 m. birželio 6 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo (J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“) įtvirtinama melaginga ir P. P. žinoma aplinkybė, J. K. sandoryje realiai nedalyvauja. Būtent P. P. aktyviais veiksmais sudaro teisines galimybes trečios eilės kreditoriui (T. T.) gauti savo reikalavimo patenkinimą prieš kitus kreditorius, šio veiksmo neteisėtumą pridengdamas sandoriu, kuris pagal savo teisinį tikslą yra apsimestinis. Pastaroji aplinkybė nustatyta iš slapta fiksuotų pokalbių (t. 2, b. l. 155-164). P. P. pasiūlo taikos sutartį (t. 2, b. l. 100) su M. K. mama ir sako „ jinai moka ten pinigų sumą x ir kaip sakant, eįmonė jai jokių pretenzijų, reikalavimų į ją neturi ir neturės“. P. P. sako, kad M. K. pasirašys kaip atstovas pagal įgaliojimą. M. K. pasakius, kad įgaliojimas pasibaigęs, P. P. sako „(necenzūrinis žodis), galima ir tą datą įrašyt į, kada ten galioja šiaip uždėsi tą parašą“. Vėliau kalbama apie kitą sutartį – reikalavimo teisių pirkimą. M. P. paaiškina M. K., kad „<....> kažkas išsiperka reikalavimo teisę reikalaut iš tavęs“ ir pasiūlo M. K. „Nu tai savo mamą statyk“. Jis sako, kad „vietoj (duomenys neskelbtini)“ teisę reikalauti turės mama. Dėl sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. (d punktas) P. P. nurodo, kad „...>T. sako nebeturėsiu M. jokių pretenzijų, jeigu jis nuperka iš manęs ten mano reikalavimo teises. Nu tai sudėliosim ten tą dalyką ir ir viskas“, M. K. paaiškina, kad „pats už ją uždėsi tą autografą ir viskas“. Taip pat nurodo, kad reikalavimo teisių pardavimas „eis per tarpinę įmonę“. Kolegijos nuomone, ir šis pokalbis patvirtina P. P. kaltę gaminant netikrus dokumentus.
34. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad P. P. pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus. Jis tai padarė siekdamas savanaudiškų tikslų, tokie nuteistojo veiksmai laikytini pavojingais, kadangi jie sudarė galimybę piktnaudžiauti savo kaip bankroto administratoriaus pareigomis, siekiant asmeninės turtinės ir kitokios asmeninė naudos. Minėtų netikrų dokumentų parengimas, sutarties suklastojimas šioje byloje buvo įrankis, suteikęs P. P. galimybę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, todėl pagrįstai jo nusikalstamos veikos laikytinos padarytos idealiąja sutaptimi, tačiau kolegijos nuomone, šiais P. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala.
35. Teismų praktikoje veiksmai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį iš esmės yra kvalifikuojami tik tada, kai yra padaroma didelė turtinė žala. Jau ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenų veiksmai dėl dokumentų suklastojimo, kurie lemia ir piktnaudžiavimo nusikaltimo padarymą, paprastai yra kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnį. P. P. šioje byloje buvo kaltintas tuo, jog piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi fiziniams ir juridiniams asmenims padarė ne tik didelę neturtinę žalą, bet ir didelę – ne mažesnę kaip 30000 Eur turtinę žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad P. P. padarė didelę turtinę žalą, nes pinigai, kurie buvo perduoti T. T. niekada nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paliko tik didelę neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pašalinus iš kaltinimo didelę turtinę žalą sutiktina su apeliantų argumentais, kad P. P. nusikalstamais veiksmais nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – didelės neturtinės žalos. P. P. veiksmai‑minėtos sutarties suklastojimas bei pagaminimas tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. Vien tik tai, kad P. P. būdamas bankroto administratoriumi nurodytus veiksmus padarė savanaudiškais motyvais, neįrodo didelės žalos padarymo požymio. Neturtinė žala padaryta valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nesąlygoja konstatavimo, kad ir suklastojant dokumentą buvo padaryta didelė neturtinė žala. Kita vertus, tai, kad suklastojus dokumentą nėra padaroma didelė žala savaime nereiškia, kad didelės žalos nėra ir piktnaudžiavimo atveju.
36. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje gali atsirasti žalingų padarinių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-251-1073/2018). P. P. veiksmai: parengimas ir atspausdinimas tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias, tai yra netikras sutartis, o taip pat neturint įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, atitinka nusikaltimui keliamą pavojingumo ribą.
37. Pastarieji nuteistojo P. P. veiksmai visiškai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį, todėl nuteistojo padarytos veikos, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, perkvalifikuojamos iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad perkvalifikavus nuteistojo P. P. veiką pagal švelnesnę to paties BK straipsnio dalį apie tai neįspėjus nuteistojo, teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebus pažeista, kadangi nusikalstamos veikos perkvalifikavimo būtinybę lemia ne faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pasikeitimas, bet padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį lemiančio požymio ‑ didelės neturtinės žalos nebuvimas nuteistojo veikoje.
Dėl pasikėsinimo iššvaistyti turtą (BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 184 straipsnio 2 dalies)
38. Skundžiamu nuosprendžiu P. P. nuteistas už tai, jog jis pasikėsino iššvaistyti 10000 Eur. Nurodoma, kad jis, priėmęs iš M. K. 10000 Eur neįnešė jų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o remiantis kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. 00001 (t. 2, b. l. 194) bei 2017-06-06 sutartimi dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (t. 2, b. l. 193) ketino įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tokiu būdu kėsinosi iššvaistyti M. K. jam patikėtą šią sumą.
39. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).BK 184 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne preziumuojama.
40. Šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 10000 Eur, kuriuos paėmė P. P. iš M. K. niekada nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pats P. P. neplanavo jų įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, M. K. nurodė, kad „nebuvo kalbos, kad kreditoriai gaus kažkiek pinigų“. Iš slapta fiksuotų pokalbių tarp T. T. ir M. K., vykusio 2017 m. kovo 15 d. Vilniaus oro uoste (t. 2, b. l. 118-130) nustatyta, kad T. T. nurodo, jog „Jisai nori sau, jisai žiū...žiūrint kaip pasisektų tuos (duomenys neskelbtini), jeigu jisai, nu...šneka, kad nupirkt, parduot. Jisai šneka, kad jam mažiausiai dvidešimt trisdešimt“ (t. 2, b. l. 120). P. P. veiksmai (konspiracijos laikymasis, kalbėjimas užuominomis M. K. arba per T. T. apie tai, kad M. K. gali išvengti galimos bylos dėl turto iššvaistymo ar civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje sumokėdamas P. P., o ir vėlesni veiksmai – įnešimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 5000 Eur rodo, kad 10000 Eur niekada nepriklausė ir nebuvo skirti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko, kolegijos vertinimu, ir negalėjo P. P. pasikėsinti juos iššvaistyti.
41. Iš suklastotos 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (t. 2, b. l. 193) turinio nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016-08-18 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto M. K. atžvilgiu. Įsigijusi reikalavimo teises UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja perleisti J. K. už 10000 Eur, kurią ši avansu įmoka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Pagal šią sutartį (jeigu būtų ketinta ją įgyvendinti) M. P. M. K. duotus 10000 Eur (kurie skirti jam asmeniškai, kad nekeltų į viešumą M. K. kitų galimų skolų BUAB „(duomenys neskelbtini)“) įneša į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Remiantis šia sutartimi ir minėtu kasos pajamų orderiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 10000 Eur, įsipareigodama nupirkti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę dėl M. K. pareikšto civilinio ieškinio – 60.773,86 Eur. Pinigai (10 000 Eur,) gaunami realiai iš M. K., nors nurodoma, kad iš jo motinos J. K., įsipareigojant juos grąžinti tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigis reikalavimo teisės. Iš byloje esančių slaptai fiksuotų pokalbių tarp M. K., T. T. ir P. P. žinoma, kad M. K. paprašė garantijų, jog sumokėjęs T. T. 30000 Eur, o P. P. 15000 Eur (5000 Eur atiteko BUAB „(duomenys neskelbtini)“) žinotų ir būtų užtikrintas, kad ateityje nebus iš jo reikalaujama atlyginti 60773,86 Eur dydžio civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. M. K. atliko J. K. atstovo vaidmenį. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pinigai priklauso, ar kada nors priklausys, ar yra skirti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tai niekinis (tariamas (dėl akių)), apsimestinis sandoris. Byloje nustatyta, kad ši reikalavimo teisės perleidimo sutartis suklastota, o kasos pajamų orderį pasirašė P. P., neturėdamas įgaliojimo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
42. Kaltinamasis M. P. nurodo, kad būtent jo dėka bankrutuojant įmonė būtų gavusi 15000 Eur (5000 Eur pagal kasos pajamų orderį, t. 1, b. l. 102 ir pagal taikos sutartį, t. 1, b. l. 100 bei 10000 Eur pagal sutartį, sudarytą tarp M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. 1, b. l. 101 ir kasos pajamų orderį, t. 1, b. l. 102). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų kaip šiuo atveju. Reikšminga nustatyti, kokia buvo tikroji sandorį sudariusių šalių valia. Slapta fiksuotų pokalbių turinys, konspiruotas veikimo mechanizmas rodo, kad10000 Eur buvo skirti ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, o P. P.
43. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, P. P. yra išteisinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad P. P. padarė didelę turtinę žalą, nes pinigai (30000 Eur), kurie buvo perduoti T. T. niekada nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Visiškai kitaip Vilniaus apygardos teismas traktavo 10000 Eur sumą, kurią P. P. gavo iš M. K., nurodydamas, kad šią sumą P. P. pasikėsino iššvaistyti, nors kaip išdėstyta aukščiau šie pinigai taip pat niekada BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė.
44. Kiti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl P. P. skirtinos bausmės
45. Nuteistajam P. P. šiuo nuosprendžiu yra mažinama kaltinimo apimtis: jis išteisinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 184 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies veika perkvalifikuojama į BK 300 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu atliekamus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, nuteistajam bausmė skiriama iš naujo. Remiantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
46. P. P. turi aukštąjį išsilavinimą, vedęs, anksčiau neteistas, dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš 2019 m. lapkričio 5 dienos nuteistojo advokato prašymo matyti, kad P. P. augina mažamečius vaikus (prašyme nurodyta, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. bus tėvystės atostogose, o nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 sausio 5 d. prižiūrės mažamečius vaikus). Tai patvirtina ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) pažyma apie jo sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) metais K. P. atostogas. P. P., pasinaudodamas savo pareigomis piktnaudžiavo tarnyba, veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikaltimą (BK 228 straipsnio 2 dalis) priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnio 3 dalis).
47. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys: bauda ir laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą yra galimybė skirti vieną iš trijų alternatyvių bausmių: baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas už P. P. įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje paskyrė 3 metų laisvės atėmimą ir pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Išteisinus P. P. dėl BK 22 straipsnio 1 dalies 184 straipsnio 2 dalies padarymo (šio straipsnio sankcija numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų), apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus P. P. laisvės atėmimo bausmės.
48. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-138/2011, 2K-361-1073/2017). BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra speciali bausmės rūšis. Jeigu BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. P. P. įvykdė sunkų nusikaltimą, tačiau be laisvės atėmimo, BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – bauda.
49. Aukščiau paminėtos, teigiamai P. P. charakterizuojančios aplinkybės (sukūręs šeimą, augina vaikus, turi pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau nebuvo nusikaltęs), prokuroro siūlymas pirmosios instancijos teisme skirti P. P. už BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą 600 MGL (22 596 Eur) baudą bei tai, kad byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, o BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimą arba baudą, apeliacinės instancijos kolegijos vertinimu, P. P. tikslinga skirti ne laisvės atėmimą taikant BK 75 straipsnio nuostatas, o sankcijoje numatytą bausmę‑baudą, baudos dydį parenkant artimą vidurkiui (pagal veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją bei nusikaltimų padarymo metu galiojusį MGL dydį, t. y. 37,66 Eur). Įvertinus tai, kad nuteistam asmeniui bus sudėtingiau rasti darbą, kaip asmeniui praradusiam nepriekaištingą reputaciją, jis privalės toliau pasirūpinti mažamečiais vaikais, tikslinga baudą leisti sumokėti per dvejus metus. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikaltimą P. P. taip pat skirtina bauda. P. P. veikos padarytos idealiąja sutaptimi, o taip pat labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bendrintinos, taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.
P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
P. P. veiką kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam naują bausmę ‑200 MGL, t. y. 7532 Eur baudą.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl P. P. paskirtos bausmės pagal BK 228 straipsnio 2dalį.
P. P. nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirti 700 MGL dydžio t. y. 26 362 Eur baudą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio30 d. nuosprendžio dalis dėl P. P. skirtų bausmių bendrinimo, bausmės atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, P. P. paskirtą baudą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu su bauda, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 700 MGL dydžio baudą, t. y. 26362 Eur
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti P. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d.(dvi paras), kas atitinka 4 MGL ir galutinę bausmę skirti 696 MGL t. y. 26 211 Eur baudą, įpareigojant baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.