Alytaus apylinkės teismo sprendimas

ieškovės, jos atstovės, atsakovės atstovės, trečiojo asmens atstovų, valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ieškovei I. V. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausantys statiniai pastatyti ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Ieškovė 1992 m. balandžio 27 d. pateikė pareiškimą Druskininkų žemės privatizavimo komisijai, prašydama leisti jai nuomotis žemės sklypą prie jos namo, (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkis Nr. 307-v „Dėl Žemės sklypo pardavimo“ (toliau – Potvarkis), šio Potvarkio 1 priedas bei žemės sklypo įkainojimo aktas patvirtina, kad ieškovei, kaip privačios namų valdos savininkei, už 3 214,00 rublių leista įsigyti nuosavybės teise faktiškai naudojamą 0,0467 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Potvarkio pagrindu 1993 m. gruodžio 7 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) korporacija „Matininkai“ parengė ieškovės faktiškai naudojamo 0,0504 ha ploto namų valdos žemės sklypo planą M 1:500 valstybinėje koordinačių sistemoje. Parengtame žemės sklypo plane ieškovės namų valdos sklypą sudaro du žemės sklypai – 0,0274 ha ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir 0,0230 ha ploto daržas esantis toliau nuo gyvenamojo namo. Ieškovės namų valdos žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra nebaigta. Iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad ieškovė I. V. 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą Druskininkų savivaldybės administracijai rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypą prie esamų nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), darbus iniciatoriaus lėšomis bei įpareigojo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją parengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo suformuotas 0,0269 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas – „1a“), ir 0,0230 ha ploto dydžio žemės sklypas, kuriame yra namų valdos naudmenos – sodas ir daržas, (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas – „1b“). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinusi ieškovės inicijuotą formavimo ir pertvarkymo projektą, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritarė projekto teikimui tvirtinti, pažymėjusi, kad projekte naujai suformuotame žemė sklype „1b“ (0,0230 ha (duomenys neskelbtini), daržo) nėra projekto iniciatoriui (ieškovei) nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre bei projekte nepateikti žemės sklypo „1b“ suteikimo dokumentai.

Ieškovė siekdama įgyti abu kaip namų valdą naudojamus žemės sklypus, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai namų valdos, kurią sudaro du žemės sklypai, nuomos santykiai bei įpareigoti atsakovę pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti. Atsakovė iš esmės ieškovės reikalavimams neprieštarauja ir teismui pripažinus, kad šalis sieja faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, sutinka pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo A. K. L. parodymų, į bylą pateiktos 1958 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – LTSR) Druskininkų miesto vykdomajame komitete notariškai patvirtintos sutarties, 1977 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą bei LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad ieškovės motina A. P. K. 1958 m. gruodžio 2 d. įgijo ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), su šalimais esančiu daržu, kitą namo dalį 1958 m. gruodžio 2 d. įgijo B. O.. Ieškovė nurodė, kad jos motina iki mirties gyveno šiame name bei naudojosi prie jo esančiu žemės sklypu kaip savo, jame pastatė ūkinį pastatą – tvartą, kuris vėliau sugriuvo, sodino daržus, vienas daržas buvo prie pat namo, kitas – toliau nuo namo, jame ir buvo pastatytas ūkinis pastatas (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 17 sek. – 27 min. 45 sek., 32 min. 51 sek. – 34 min. 26 sek., 57 min. 3 sek. – 59 min. 9 sek., 1 val. 12 min. 11 sek. – 1 val. 13 min. 47 sek.). Liudytojas A. K. L. patvirtino, kad ieškovės motina naudojosi žemės sklypu dvejose vietose, prie namo bei įkalnėje, kur buvo pastatyta malkinė (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 26 min. 38 sek. – 2 val. 39 min. 10 sek.). Pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) 98 straipsnio 2 dalį iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo – 1990 m. kovo 11 d., žemė bei jos gelmės buvo išimtinė valstybės nuosavybė ir galėjo būti duodama tiktai naudotis. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir žemės santykiams sureguliuoti priimto LTSR Žemės kodekso, įsigaliojusio nuo 1971 m. liepos 1 d. ir galiojusio iki 1994 m. liepos 20 d. (toliau – Žemės kodeksas) 4 straipsnyje. Pagal Žemės kodekso 13 straipsnį žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka. Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo būti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnio 1 dalis). Žemės kodekso 19 straipsnyje įtvirtintas draudimas pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teise naudotis žeme. Kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtino valstybiniai aktai, kuriuos išdavė rajonų, miesto Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Žemės kodekso 21 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės kodekso 221 ir 222 straipsnių nuostatas asmenims, kurie savavališkai užėmė žemės sklypus tenka baudžiamoji arba administracinė atsakomybė TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka, o savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami priklausytinai, nelyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Nagrinėjamu atveju duomenų apie žemės sklypo skyrimą ieškovės motinai Žemės kodekso nustatyta tvarka nėra, tačiau taip pat nėra duomenų, jog ieškovės motina būtų savavališkai užėmusi žemės sklypą prie jai kartu su kitu bendrasavininku priklausančio gyvenamojo namo. Priešingai LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės motina su kitu gyvenamojo namo bendrasavininku buvo teisėti namų valdos žemės sklypo valdytojai. Kaip matyti, iš LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1973 m. rugsėjo 10 d. nustatė, jog B. O. ir ieškovės motinai A. P. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią sudaro gyvenamasis namas su priestatais, veranda, laiptine, ūkio pastatu, išviete bei 804 kv. m. ploto žemės sklypas, kurio užstatyta teritorija yra 119 kv. m., kiemas – 132 kv. m., daržas – 541 kv. m., viso naudojamas plotas 655 kv. m. Žemės sklypo planas, sudarytas 1973 m. rugsėjo 10 d., patvirtina, kad B. O. ir ieškovės motinos namų valdą sudarė vientisas žemės sklypo plotas, kuriame daržai buvo abiejose namo pusėse, o sode-darže, esančiame namo dešinėje pusėje, nuo 1960 metų buvo pastatytas ūkio pastatas. Namų valdos techninėje apskaitos kortelėje nurodyta, kad namų valdą B. O. ir ieškovės motina valdo 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, Rejestre Nr. 2242, pagrindu. Iš Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (12.2.10)A7-914 matyti, kad Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1957-1959 metų posėdžių protokolų bylose sprendimo dėl žemės sklypo po perkamais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, protokolų bylose yra sprendimai tik dėl žemės sklypų skyrimo gyvenamųjų namų statybai. Druskininkų valstybinės notarinės kontoros 1977 metų paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiosios A. K. palikimą byloje esančiame Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1977 m. liepos 20 d. pažymėjime Nr. 1331 įrašyta, jog dokumentai, patvirtinantys asmeninės nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą yra Druskininkų miesto valstybinės notarinės kontoros 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 2242 (Pagrindas F. 606, ap. 4, b. 28, 1. 30). Taigi, šiuo atveju ieškovės motina ½ dalį namo su šalimais esančiu daržu įgijo 1958 m., t. y. dar iki 1964 m. CK bei Žemės kodekso įsigaliojimo, todėl įsigaliojus minėtiems teisės aktams už žemėnaudos teisės įregistravimą atsakingi organai, pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, žemės sklypo valdymo pagrindą suteikiantį teisę ieškovės motinai kartu su kitu bendrasavininku naudotis žemės sklypu prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikė 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir atskiros žemės sklypo skyrimo ieškovės motinai procedūros neatliko bei atskiro akto suteikiančio teisę naudotis žeme neišdavė.

Iš 1977 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą, registrų Nr. 3716 ir 3718, matyti, kad ieškovės motina A. P. K. (duomenys neskelbtini) mirė, po jos mirties jai priklausantį turtą – po ½ dalį vienaukščio medinio namo su dviem terasomis ir mediniu priestatu, esančiu (duomenys neskelbtini), 1977 m. lapkričio 9 d. paveldėjo ieškovė bei jos sesuo Z. V.. Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. CK normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). 1964 m. CK nebuvo pateikta paveldėjimo sampratos, tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje paveldėjimas buvo apibrėžiamas kaip universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001, 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1219/2001). Pagal 1964 m. CK nuostatas paveldėjimo dalykas buvo ne tik palikėjui nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, bet ir kitos jo turtinės teisės bei pareigos, taip pat kai kurios neturtinės teisės, tačiau negalėjo būti paveldėtos tokios palikėjo neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Ieškovei priimant palikimą po mamos mirties taip pat galiojo ir Žemės kodeksas, kurio 103 straipsnyje buvo įtvirtintos nuostatos, susijusios su naudojimosi žemės sklypu teisės perėjimu miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei. Pagal šio straipsnio 1 dalį miestuose, pereinant pastato nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis žemės sklypu arba jo dalimi. Pastatui pereinant kelių bendrasavininkų nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, šį pastatą aptarnaująs žemės sklypas pereina pastato bendrasavininkų bendram naudojimuisi. Asmens, kuriam perėjo pastato nuosavybės teisė, žemėnaudos teisę registruoja komunalinio ūkio organai (Žemės kodekso 103 straipsnio 2, 3 dalys). Iš LTSR Alytaus Tarpmiestinio Techninio inventorizacijos Biuro namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad po A. P. K. mirties, 1977 m. rugpjūčio 7 d. atlikus patikrinimą, LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1973 m. rugsėjo 10 d. nustatyti duomenys, patvirtinantys namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), bei jos valdytojus, panaikinti ir nustatyti nauji duomenys, patvirtinantys, jog namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), priklauso 655 k. m. ploto naudojamas žemės sklypas, kurio 146 k. m. užėmė užstatyta teritorija, 174 k. m. kiemas ir 335 k. m. daržas bei sudarytas naujas žemės sklypo planas, patvirtinantis, kad minėtą namų valdą sudarė vientisas žemės sklypas, kurio konfigūracija iš esmės atitiko 1973 m. rugsėjo 10 d. sudaryto žemės sklypo planą. Ieškovei bei jos seseriai Z. V. 1977 m. lapkričio 9 d. išdavus Paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą, patvirtinančius, jog jos priėmė palikimą po motinos A. P. K. mirties, namų valdos techninės apskaitos kortelėje kitą dieną, t. y. 1977 m. lapkričio 10 d., registruota einamoji teisinė registracija, patvirtinanti, kad ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytojas yra B. O., o po ¼ dalies minėtos namų valdos valdytojos yra ieškovė I. V. ir jos sesuo Z. V.. Kaip jau minėta, Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (12.2.10)A7-914 nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys asmeninės nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), yra 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms bei remiantis palikimo priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovei su seserimi Z. V. priėmus palikimą pagal testamentą po motinos A. P. K. mirties perėjo ne tik paveldėto gyvenamojo namo dalys, tačiau ir kitos jos turtinės teisės bei pareigos, taip pat ir neturtinė teisė naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuria naudojosi jų motina 1958 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad priėmus palikimą po motinos mirties ji gyveno paveldėtame name, naudojosi žemės sklypu dvejose vietose, t. y. žemės sklypo dalimi, esančia prie jai su seserimi priklausančios namo dalies, bei žemės sklypo dalimi, esančioje toliau nuo namo, kurioje buvo daržas bei mamos pastatytas ūkinis pastatas, jame augino vaismedžius ir daržoves. Sesuo gyveno Rusijoje, namu bei žeme nesinaudojo, visus dokumentus, susijusius su namu bei žeme tvarkėsi viena. Priėmus palikimą gyvenamas namas buvo apgriuvęs, jį reikėjo remontuoti, todėl kreipėsi į vykdomąjį komitetą, kad leistų namą apmūryti. Atlikus namo rekonstrukciją, žemės sklypas pagal faktinį jo naudojimą padalintas tarp buvusių namo bendrasavininkų. Po žemės sklypo padalinimo jos naudojamas žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis, viena žemės sklypo dalis liko prie jai su seserimi priklausančios namo dalies, o kita žemė buvo atskirta ir liko toliau nuo namo, kur buvo daržas su ūkiniu pastatu, šiuos žemės sklypus atskyrė kitam namo bendrasavininkui po padalinimo likęs žemės sklypas. Kuomet žemės sklypas buvo dalinamas, darže buvęs ūkinis pastatas jau buvo sugriuvęs ir neišlikęs (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 14 sek. – 1 val. 14 min. 5 sek., 1 val. 28 min. 36 sek. – 1 val. 28 min. 46 sek.). Liudytojas A. K. L. teismo posėdyje nurodė, kad 1964 metais ieškovei priklausantis namas buvo neatidalintas ir priklausė ieškovės motinai su kitu savininku, prie namo buvo vientisas žemės sklypas. Ieškovės motina žemės sklypu naudojosi dvejose vietose: prie savo namo dalies ir toliau nuo namo įkalnėje, kur buvo daržas, pastatyta malkinė, kuri po ieškovės motinos mirties sugriuvo. Mirus ieškovės motinai, ieškovė toliau naudojosi tomis pačiomis dvejomis žemės sklypo dalimis, sodino daržą, vaismedžius. Vėliau namas buvo rekonstruotas, o žemės sklypas padalintas tarp bendrasavininkų, po padalinimo ieškovei liko du atskiri žemės sklypai, tose vietose, kur ieškovė ir naudojosi (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 26 min. 38 sek. – 2 val. 39 min. 10 sek.). Liudytoja N. R. nurodė, kad, kol gyveno ieškovės kaimynystėje, nuo 1999 m. iki 2006 m., ieškovė naudojosi dviem žemės sklypais, vienas žemės sklypas buvo prie namo, kitas – nuo namo truputėlį aukščiau (duomenys neskelbtini) gatvėje, jame buvo daržas (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 42 min. 17 sek. – 2 val. 53 min. 20 sek.). Iš Druskininkų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 149 „Dėl statybų“ ir 1987 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 66 „Dėl statybų“, I. V. ir Z. V. gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 15 projekto medžiagos, Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro (duomenys neskelbtini), bylos ir E. L. Kuršelio žemės sklypo archyvinės bylos matyti, kad Druskininkų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1983 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 149 valdos (duomenys neskelbtini) savininkams ieškovei, jos seseriai Z. V. ir J. T. leido rekonstruoti gyvenamąjį namą. Druskininkų miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 66 patvirtintas Alytaus Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro parengtas sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp I. V. bei Z. V. ir J. T. projektas. Iš Alytaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1988 m. kovo 28 d. parengto ir 1991 m. vasario 13 d. patvirtinto žemės sklypo plano matyti, kad padalinus I. V. bei Z. V. ir J. T. buvusią bendrą namų valdą, ieškovės ir jos sesers namų valda, suteikus naują adresą – (duomenys neskelbtini), susidėjo iš 0,0229 ha ploto žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo ir atskiro 0,0238 ha ploto žemės sklypo, kuriame buvo daržas. Šią aplinkybę patvirtina ir E. L. K., kurio motina 1988 m. spalio 22 d. nupirko iš J. T. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 508 kv. m. žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), bei jų dalį padovanojo jam, Druskininkų miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos archyvinėje byloje esantis 1993 m. gruodžio 7 d. UAB korporacijos „Matininkai“ sudarytas ir Druskininkų miesto valdybos 1994 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. 53-v patvirtintas namų valdos žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas susideda iš dviejų dalių. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pagal bendrasavininkų faktiškai bendroje namų valdoje naudotas žemės sklypo dalis padalinus ieškovei, jos seseriai Z. V. ir J. T. teisėtai valdomą bendrą namų valdos žemę, ieškovės ir jos sesers Z. V. namų valdą sudarė du atskiri žemės sklypai, t. y. 0,0229 ha ploto kiemas prie gyvenamojo namo ir 0,0238 ha ploto daržas, kuriems suteiktas vienas adresas (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės naudojamo žemė sklypo (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos matyti, kad Lietuvoje prasidėjus žemės reformai, ieškovė 1992 m. balandžio 27 d. pateikė pareiškimą Druskininkų žemės privatizavimo komisijai prašydama leisti jai nuomotis žemės sklypą prie nuosavo namo, prie pareiškimo pridėjo Alytaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1988 m. kovo 28 d. parengtą ir 1991 m. vasario 13 d. patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Potvarkiu leista ieškovei, kaip privačios namų valdos savininkei, įsigyti 0,0467 ha ploto faktiškai naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio Potvarkio pagrindu 1992 m. rugsėjo 24 d. patvirtintas ieškovei parduodamo 0,0467 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas bei 1993 m. gruodžio 7 d. parengtas ieškovės namų valdos 0,0504 ha ploto žemės sklypo planas M 1:500 valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame ieškovės namų valdos sklypą sudaro du atskiri žemės sklypai – 0,0274 ha ploto žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir 0,0230 ha ploto daržas, tačiau žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūra nebaigta. Atsakovė priežasčių, dėl kurių nebuvo užbaigta namų valdos žemės sklypo pardavimo ieškovei procedūra, nenurodė (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 20 sek. – 1 val. 46 min. 25 sek.). Trečiojo asmens atstovas J. B. nurodė, kad ieškovė nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ji negalėjo žemės sklypų išsipirkti, tačiau jais galėjo naudotis, kodėl nebuvo sudaryta nuomos sutartis su ieškove, nežino (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 15 min. 45 sek. – 2 val. 19 min. 7 sek.). Ieškovės prašymo nuomotis žemės sklypą padavimo bei Patvarkymo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (galiojusiu nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtinta žemės sklypų pardavimo tvarka (toliau – Tvarka) ir žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn bei nuomoti valstybinius žemės sklypus. Tvarkos 4.1.1. punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn nekonkurso tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7. punkte nurodytus maksimalius. Nekonkurso tvarka valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai nuomojami asmenims, kurie 4.1 punkte nurodytais atvejais turi teisę nekonkurso tvarka įsigyti žemės sklypus privatinės nuosavybės teise, bet nepageidauja to daryti. Taisyklių 6-12 punktuose buvo nustatyta detali tvarka įvykdyti naudojamų žemės sklypų pirkimą ir įregistruoti nupirktą žemės sklypą, o 17-23 punktuose – žemės sklypų nuoma nekonkurso tvarka. Pažymėtina, kad Potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) buvo įtvirtinta nuostata, jog teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata buvo ir Tvarkos 1.1.1 punkte, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai gali įsigyti veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. Byloje esantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 2 d. dekretas Nr. 602 patvirtina, kad ieškovei Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta tik 2006 m. gegužės 2 d., tuo pagrindu spręstina, kad nors ieškovės naudojamos namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo būti baigta, nes ieškovė nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė. Kaip jau minėta, ieškovė taip pat buvo pateikusi 1992 m. balandžio 27 d. pareiškimą Druskininkų žemės privatizavimo komisijai leisti jai nuomotis namų valdai naudojamą žemės sklypą. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad 1992 metais Žemės skyriuje jai pasakė, jog žemė jai yra išnuomota 99 metams (2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 00 sek. – 1 val. 21 min. 15 sek.). Pagal Tvarkos 6.3. punktą bei Lietuvos Respublikos užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m. vasario 21 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d.) 21 straipsnio 2 dalį užsienio fiziniams asmenims valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai galėjo būti išnuomojami iki devyniasdešimt devynerių metų. Duomenų, kad nebaigus namų valdos žemės sklypo pardavimo procedūros buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties su ieškove sudarymo, byloje nėra. Tačiau pažymėtina, kad pagal Taisyklių 17 punktą visi fiziniai asmenys, naudojantys jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus buvo laikomi naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomininkais, o pagal Taisyklių 18 punktą jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ar jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Įvertinus šias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tai, kad ieškovė po motinos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą pagrindu įgijo neturtinę teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris 1988 m. kovo 28 d. buvo padalintas tarp bendrasavininkų ir ieškovė turėjo teisę naudotis namų valda, kurią sudarė du atskiri žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad ieškovė pareiškimo leisti nuomotis žemės sklypą pateikimo bei valstybės institucijų namų valdos žemės sklypo pardavimo procedūros atlikimo metu buvo laikoma namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudarė du atskiri valstybiniai žemės sklypai, nuomininkė (Taisyklių 17, 18 punktai). Atkreiptinas dėmesys, jog situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti rašytinių valstybinės žemės nuomos sutarčių tęsėsi ribotą laiką iki 1993 m. liepos 29 d., kuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 neteko galios. Vėliau įsigalioję teisės aktai, reglamentuojantys žemės teisinius santykius, imperatyviai numatė rašytinės formos ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir nuomos sutartis. Iš ieškovės paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovė siekė išsinuomoti ar nusipirkti naudojamą valstybinę namų valdos žemę, ji turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, 2006 m. gegužės 2 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, po sesers Z. V. mirties priėmė palikimą, kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo ir kanalizacijos šulinio, esančių, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, valstybinės institucijos, turėdamos ieškovės pateiktą prašymą dėl namų valdos žemės sklypo nuomos bei pradėjusi namų valdos žemės sklypo pardavimo procedūrą ieškovei, net ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui jokių veiksmų, dėl ieškovės naudojamos namų valdos žemės nuomos ar pardavimo, neatliko. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį (redakcija įsigaliojusi nuo 2003 m. balandžio 24 d.) valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Tvarka, kuria šis mokestis turi būti mokamas, reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387, nustačiusiu, kad žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba. Iš į bylą pateiktų atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijai teikiamų susistemintų duomenų, matyti, kad atsakovė teikia duomenis trečiajam asmeniui apie ieškovę, kaip teisėtą Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 0,0467 ha ploto valstybinės žemės sklypo (namų valdos, susidedančios iš dviejų atskirų žemės sklypų), esančio (duomenys neskelbtini), nuomotoją ir naudotoją dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo. Taigi, remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos mokestį valstybės žemės naudotojams, bei formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad nors su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartis dėl jos naudojamų žemės sklypų nesudaryta, tačiau laikoma, kad tarp valstybės ir ieškovės buvo ir šiuo metu yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-178-252/2012). Nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgiant į valstybės institucijų veiksmus pradėjus valstybinės namų valdos žemės sklypo pardavimo procedūrą, tolimesnį neveikimą, turint ieškovės prašymą išnuomoti namų valdos žemės sklypą, teisingumo ir protingumo principus bei siekiant nepažeisti ieškovei valstybės institucijų veiksmais suteiktą teisėtą lūkestį nuomos ar nuosavybės pagrindais valdyti jos teisėtai naudojamus namų valdą sudarančius žemės sklypus, ieškovės reikalavimas dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo tenkintinas ir pripažintina, kad tarp ieškovės ir valstybės nuo Druskininkų miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. 307-v priėmimo momento yra susiklostę 0,0467 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą, kuriame namų valda atskirta į du atskirus sklypus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės naudojami žemės sklypai priklausė ir šiuo metu priklauso valstybei, o Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tik atstovauja valstybei spręsdama su valstybės žeme susijusius klausimus, todėl faktiniai nuomos teisiniai santykiai šiuo atveju pripažįstami tarp ieškovės ir valstybės – Lietuvos Respublikos, o ne jos patikėtinio.

Ieškovė I. V. siekia nuosavybėn įgyti valstybei priklausančius žemės sklypus, sudarančius ieškovės naudojamą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje, t. y. žemės sklypas turi būti identifikuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju ieškovės naudojami žemės sklypai įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir viešame registre neįregistruoti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės naudotojo sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, kurioje nurodyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teisėtai naudojasi valstybine namų valdos žeme, esančia (duomenys neskelbtini), kurią sudaro du atskiri žemės sklypai: 0,0274 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti ir 0,0230 ha ploto dydžio žemės sklypas, kuriame yra namų valdos naudmenos – daržas. Ieškovė 2016 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydama organizuoti naudojamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ pradėtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypą prie esamų nuosavybės teise valdomų pastatų (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), darbai, iniciatoriaus (ieškovės) lėšomis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (toliau – Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės). Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1 – 2.7 punktuose numatytais atvejais, tame tarpe, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ar formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4, 2.5 punktai). Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo projektas buvo parengtas Druskininkų miesto teritorijoje, todėl tokį projektą turi teisę tvirtinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius, tačiau pagal Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 65 punktą suderintą projektą organizatorius – Druskininkų savivaldybės administracija turi pateikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Iš teismui pateikto ieškovės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad Projektas parengtas laikantis Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių V skyriuje „Visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas tikrinimas ir tvirtinimas“ numatytų procedūrų bei suderintas su institucijomis, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, tame tarpe ir su atsakove (Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 54, 58, 62, 64 punktai). Suderintas Projektas pateiktas tikrinti atsakovei, kuri patikrinusi Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu, nepritarė Projekto teikimui tvirtinti, nes nustatė, kad Projekte naujai suformuotame žemės sklype (Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtame „1b“) nėra Projekto iniciatoriui nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, bei Projekte nepateikti šio žemės sklypo suteikimo dokumentai, todėl formuoti žemės sklypo, nėra teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su tokia atsakovės patikrinimo išvada nesutinka, argumentuodama tuo, kad ieškovė Potvarkiu įgijo teisę įsigyti 0,0467 ha namų valdos žemės sklypą, kurį sudaro du atskiri žemės sklypai. Šie žemės sklypai turi būti vertinami ne kaip atskiri žemės sklypai, o kaip vientisas žemės sklypas, kuriame yra statiniai, todėl atsakovės nurodytos priežastys nepritarti Projekto teikimui tvirtinti yra formalios, neatitinkančios faktinių aplinkybių bei prieštaraujančios teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principams.