Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Administracinė byla Nr. AS-492-798-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
AS-492-798-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00763-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
J. S., Z. S., M. R., J. J., I. K., M. D., V. D., L. Š., R. D., R. I. D., B. K., T. Z., L. L., T. M., J. V., J. M., J. D., S. K., V. K., M. V., A. Š., M. P., L. O., A. P., H. O., G. S., A. D., V. S., G. K., G. P., S. P., T. B., I. S., H. M., E. S., G. L., Č. S., J. O., A. K., A. J., J. R., M. J., L. S., G. G., R. S., H. S., M. S., I. D., B. Ž., T. L., E. B., Z. D., B. G., L. G., I. B., D. Š., D. S., Č. B., L. A., V. B., H. P., E. K. P., V. M., B. P., L. B., E. Č., J. K., E. K., J. B., R. B., J. N., E. M., L. Č., S. S., K. S., K. B., R. A., S. O., H. B., G. N.
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
Administracinė byla Nr. AS492-798/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00763-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. (J. S.), Z. S. (Z. S.) ir M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys J. J., I. K., M. D., V. D., L. Š., R. D., R. D., R. I. D., B. K., T. Z., L. L., T. M., J. V., J. M., J. D., S. K., V. K., M. D., M. V., A. Š., M. P., L. O., A. P., H. O., G. S., A. D., V. S., M. D., G. K., G. K., G. P., S. P., T. B., Z. S., I. S., H. M., E. S., J. S., G. L., V. S., Č. S., T. B., J. O., A. K., A. J., J. R., M. J., L. S., G. G., A. K., R. S., H. S., M. S., I. S., I. D., M. R., B. Ž., T. L., E. B., V. D., Z. D., B. G., L. G., R. S., I. B., D. Š., D. S., Č. B., Č. B., E. B., L. A., M. J., J. J., J. D., V. B., H. P., E. K. P., V. M., B. P., L. B., E. Č., V. K., J. K., E. K., J. B., T. M., R. B., J. N., J. N., E. B., V. M., E. M., J. S., L. Č., S. S., K. S., L. S., K. B., G. S., L. S., R. A., L. O., S. O., H. B., G. N.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. SS22-382; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-28 dalį dėl įpareigojimo įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdyti buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams; 3) įpareigoti atsakovą įtraukti J. G. į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra sąrašus.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 14 d. teismui padavė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. P. ir L. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtines žemės, esančios Vežby-Polskie kaime, taip pat atnaujino terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Paaiškina, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti negrįžtamai pažeistos pareiškėjo, kaip turto savininko, teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – uždraudė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydama įtraukti buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, pripažino, kad jų teisės gali būti pažeistos. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus ir atsakovo atstovės poziciją, kad priimant sprendimą gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo, kad skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes būtų paliesti trečiųjų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje, interesai, ir atkurti buvusią padėtį būtų sunku.

II.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., Z. S. ir M. R. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde nurodo, kad uždraudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjo prašymas įtraukti pretendentus (kuriems praleisti terminai buvo atnaujinti jau po Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sprendimų dėl žemės grąžinimo pretendentams buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime) į sąrašą piliečių, kuriems Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sprendimais yra suformuoti ir grąžinami natūra žemės sklypai buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime negali būti patenkintas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra neproporcingas, nes pretendentų sąraše, kuriems suformuoti sklypai grąžinimui buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime yra 105 pretendentai ir žemės grąžinimo procesas, trunka jau 20 metų. Nurodo, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia teisinių santykių stabilumą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsipiepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, jog skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes būtų paliesti trečiųjų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje, interesai, ir atkurti buvusią padėtį būtų sunku.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad taip pat su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsakydamas į atskirojo skundo argumentus pažymi, kad Įstatymu nustatytais terminais ir tvarka žemėtvarkos skyriui buvo pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybes teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Teigia, kad dėl aplaidžių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiškėjas nebuvo įrašytas į piliečių sąrašą, pagal kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūrą Vilniaus miesto valdybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus nustatytus bendro 102,1573 ha ploto žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime. Pažymi, kad dar 2004 m. lapkričio 29 d. Priedu Nr. 2 buvo įtrauktas į buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo savininkų ir piliečių, pageidaujančių žemę susigrąžinti pagal jiems tenkančias proporcingai turėtam žemės plotui dalis sąrašus. Teigia, kad neturėjo pagrindo manyti, jog trūksta dokumentų. Akcentuoja, kad atsakovo atstovė pateikė prašymą įtraukti suinteresuotais asmenimis visus rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentus atkurti nuosavybės teises, motyvuodama, kad byloje priimtas sprendimas dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes ir jiems. Atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo metu nėra priimtas procesinis sprendimas patvirtinantis pretendentų susitarimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusio Vežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždrausta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).

Tretieji suinteresuoti asmenys atskirajame skunde iš esmės pateikė argumentus, susijusius su ginčo nagrinėjimu iš esmės – teigia, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo teismui paduoto skundo reikalavimai negali būti tenkinami, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinės bylos stadijoje yra sprendžiamas išimtinai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, nevertinant, ar pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010)..

Pareiškėjas skundu siekia, kad J. G. (pareiškėjas yra jos teisių perėmėjas) būtų įtraukta į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus. Nustatyta, kad J. G., L. K. ir J. J. 1992 m. kovo 25 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje ir pateikė 1929 m. sausio 2 d. sudarytą testamentą, kuriuo F. S. visą savo turtą paliko Z. S. ir dukrai Leokadijai (I t., b. l. 9–11). 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S 22-119 (I t., b. l. 58) informavo pareiškėją, kad nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė F. S. žmona S. S. ir dukra L. ir išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei Įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino atnaujinimo. 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-693-816/2011), nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. (S.) P. (pavardė pagal pirmąją santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Polskie Veržby kaime, taip pat šiuo sprendimu pareiškėjams buvo atnaujintas Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat nustatyta, kad į žemę buvusiame Polskie Veržby rėžiniame kaime nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti daugiau nei 100 asmenų (tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje).

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus atsakovui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą Polskie Veržby rėžiniame kaime, kol nėra išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl J. G. įtraukimo į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus, gali kilti pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti ypač sudėtingas.

Pažymėtina, kad, visų pirma, pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, lemia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, specifika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punktu – jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Todėl ypač svarbu šiuo atveju prieš priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio rėžinio kaimo teritorijos žemę nustatyti visus pretendentus. Šiuo atveju pareiškėjas (kaip J. G. teisių perėmėjas) siekia, kad jam, kartu su kitais pretendentais, natūra būtų atkurtos nuosavybės teisės buvusiame Polskie Veržby rėžiniame kaime.

Įvertinus tai, kad jei atsakovas tuo metu, kai neišspręstas pareiškėjo skundo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, priimtų sprendimus, kurias atkurtų nuosavybės teises visiems pretendentams, o teismas priimtu sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgiant į nuosavybės teisių į žemę, esančia buvusiame rėžiniame kaime, atkūrimo specifiką, susidarytų situacija, kad siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, turėtų būti inicijuota daugybė naujų teisminių ginčų. Tai, savo ruožtu, galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą. Todėl yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Vertintina, kad laikinas nuosavybės teisių atkūrimo proceso sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų.

Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. (J. S.), Z. S. (Z. S.) ir M. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė