Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-693-816/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-693-816/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00312-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
J. J., J. K., V. G., I. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-693-816/2011Proceso Nr. 2-04-3-00312-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 114.11; 116.1; 128.2; 128.19
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant pareiškėjams J. J., J. K., V. G., jų atstovei advokatei V. Z.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei K. V.,

vertėjai D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pagal pareiškėjų J. J., I. K. ir V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, nustatymo, praleisto įstatyme numatyto termino pateikti dokumentams atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1

Šalies argumentai

Pareiškėjai, remdamiesi CPK 442 str. 1 p., 444 str. 5 d., 446 str., pareiškimu, jį patikslinę, kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P. (pagal pirmąją santuoką pavardė - Strach) ir L. K. (mergautinė pavardė - Strach) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,8070 žemės sklypą, esantį P. V. kaime. Nurodo, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu. Taip pat prašo atnaujinti pareiškėjams terminą papildomiems nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams teritoriniam žemėtvarkos skyriui pateikti (b. l. 1-3, 76-80). Nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka dar 1992-03-25 buvo pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z. P. (Strach) ir L. K. (Strach) iki nacionalizacijos valdytą žemę P. V. kaime, Vilniuje, kurią jos paveldėjo pagal 1929 testamentą iš sutuoktinio ir tėvo F. S., tačiau 2009 metais nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo sustabdyta, nustačius, jog neva trūksta įrodymų dėl paveldėto žemės sklypo ploto. Pareiškėjai nurodo, kad 1929-01-02 testamentu F. S. visą savo turtą paliko sutuoktinei Z. S. ir dukrai Leokadijai. Z. S. susituokė su V. P., jai po santuokos pakeista pavardė į Paškevič. Naujoje santuokoje susilaukė dviejų dukrų J. P. ir J. P.. J. P. susituokė su Rišard B. G., po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į Grod, mirė 1993-10-07. Santuokoje gimė dukra I. K. ir sūnus V. G., kurie yra pareiškėjai šioje byloje. K. Z. P. dukra J. P. susituokė su J. J. ir po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į Jadelo. Nurodo, kad faktą, jog Z. P. (Strach) ir L. K. (Strach) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,8070 žemės sklypą, esantį P. V. kaime, patirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 1929-01-02 F. S. testamentas, 1929-11-18 pažyma, kurioje nurodoma, kad F. S. žemės turėjo 4,4 dešimtines, 1944-05-19 Z. P. rašytas raštas, jog nudvėsus arkliui, prašoma leisti įsigyti žirgą, nes turi 4,8 ha žemės, Naujosios Vilnios burmistro 1944-05-20 raštas, kuriame patvirtinama, kad Paškevič turi 4,85 ha žemės, 1945-04-14 LTSR Vilniaus apskrities N. Vilnios miesto vykdomojo komiteto įpareigojime valstietei Sofijai savo ūkyje atlikti konkrečius žemės darbus ir nurodomi konkretūs žemės plotai. Teigia, jog nėra kitos galimybės gauti prašomą faktą patvirtinančių dokumentų kaip tik kreiptis į teismą prašant nustatyti faktą. Mano, jog visi rašytiniai įrodymai nuosekliai suteikia pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Patikslintu pareiškimu papildomai prašoma atnaujinti įstatymo praleistą terminą papildomiems dokumentams pateikti, nurodant, kad 2006-10-23 raštu Nr. S22-1408 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suteikė pareiškėjams teisėtą lūkestį, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigiamas, nes rašte nurodomas atkurtinos nuosavybės plotas, padalijamos įpėdiniams tenkančios dalys. Tačiau 2009-02-18 raštu ta pati institucija pranešė, kad pakartotinai įvertinus pateiktus dokumentus, nustatė, jog nėra aiškus paveldėtos žemės plotas ir įpėdiniams tenkančios sklypo dalys. Atsižvelgiant, jog prašymai atkurti nuosavybės teises paduoti 1992 metais, tas faktas, jog suinteresuotas asmuo tik po 17 metų informavo, jog trūksta dokumentų, yra svarbi aplinkybė, dėl kurios pareiškėjai praleido įstatyme numatytą terminą papildomiems dokumentams pateikti, būdami suklaidinti, todėl terminas turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimus į pareiškimą ir jo patikslinimą, prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise valdė F. S. žmona S. S. ir dukra Leokadija. 1929 metų asmeniniame testamente nenurodytas F. S. nuosavybės teise valdytas žemės sklypo plotas, taip pat nenurodyta, kokiomis dalimis nuosavybė palikta Z. P. ir L. K.. Be to, ant testamento yra teisėjo įrašas, kad testamentas nepatvirtintas, o užrašytas ant jo įrašas. Archyviniai dokumentai, kuriuose būtų nurodytas Z. P. ir L. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytas žemės plotas, nepateikti, o nuo 1929 metų iki 1940 metų nacionalizacijos praėjo pakankamai ilgai laiko tarpas, per kurį galėjo įvykti ne vienas svarbus faktas ir pasikeisti F. S. iki mirties valdytos žemės statusas, savininkai, plotas. Pažymi, jog pareiškėjo V. G. nauji dokumentai pateikti praleidus įstatymuose numatytą terminą. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad jei pareiškėjai įrodys, kad terminas dokumentams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jog terminas minėtiems dokumentams pateikti būtų atnaujintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. J. paaiškino, kad jų šeima laikė gyvulius, vištas ir iš to prasimaitindavo, o kas likdavo, parduodavo. Žemė buvo mamos Z. P., kurią ji valdė po pirmo vyro F. S. mirties. Mirdamas F. S. žemę per pusę paliko savo žmonai Z. P. (buvusiai Z. S.) ir dukrai L. K. (buvusiai Strach). Mirė F. S. 1929 metais. Vėliau mama ištekėjo už V. P.. Antroje mamos santuokoje gimė pareiškėja ir jos sesuo J. P. (Grod), kuri yra mirusi. Pareiškėjai I. K. ir V. G. yra sesers įpėdiniai. M. Z. mergautinė pavardė buvo „Plechoc“, o ištekėjusi tapo „Strach“. Pirmoje santuokoje gimė viena dukra L. S., vėliau tapusi „Kisel“. Žino, kad šeima valdė virš 4 ha žemės, kuri buvo išmėtyta dalimis. Dalis žemės buvo Pramonės gatvėje, kita dalis už antro geležinkelio. Šiuo metu L. K. (Strach) mirusi. Vaikų ji neturėjo. Po jos mirties pareiškėja tapo jos turto paveldėtoja. 1992 metais ji su seserim nešė reikalingus dokumentus žemėtvarkai. Tarnautojai nesakė, kad trūksta papildomų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjai J. K., V. G. paaiškino, kad 2006 metais iš žemėtvarkos gavo pranešimą, kad reikia pateikti įrodymus dėl paveldėjimo ir bus atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, o 2009 metais gavo pranešimą, kad trūksta dokumentų. Nurodė, kad motina ir tėvas mirę. Po mamos mirties 1993 metais turtą paveldėjo tėvas, o po jo mirties paveldėjo abu vaikai po ½ dalį. Kur buvo nacionalizuoa žemė, žinojo iš močiutės. V. G. šiek tiek prisimena, kaip jodinėjo ant arklio. 1973 metais dar sodino bulves toje žemėje. J. K. nurodė, kad atkurtinoje žemėje teko dirbti, prisimena, kad ant dviejų žemės gabalų su močiute sodino bulves ir burokus. Žino, kad žemės buvo ilgi gabalai nuo vieno geležinkelio iki kito. Dar gabalas žemės buvo prie miško ir prie upės. Vieną gabalą iš jų paėmė depo statybai. Nurodė, kad P. V. buvo rėžinis kaimas, žemės sklypai buvo ilgomis juostomis. Dokumentus nuosavybės atkūrimui pradėjo ruošti dar esant gyvai L. K.. Viską surinko ir pateikė tuometiniam žemėtvarkos skyriui. Po mamos ir po tėvo mirties papildomai vežė reikalingus dokumentus. Iki 2009 metų reikėjo pateikti tik su paveldėjimu susijusius dokumentus. L. K. buvo ištekėjusi, bet vaikų neturėjo. Girdėjo, kad F. S. mirdamas žemę žmonai ir dukrai paliko per pusę. Negali tiksliai atsakyti, kur ir kokio ploto žemės sklypai buvo.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė advokatė palaikė patikslinto pareiškimo reikalavimus bei jame nurodytas aplinkybes, argumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovė posėdyje paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Tai, kad Z. P. ir L. K. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, patvirtina du dokumentai-F. S. testamentas ir Mickūnų valsčiaus pažyma apie F. S. valdytą 4,40 dešimtinių žemės sklypą. T. T. kilo klausimas, kokiomis dalimis F. S. paliko žemę sutuoktinei ir dukrai, kokius plotus jos valdė. Mano, jog net ir išklausius pareiškėjų ir liudytojų parodymus, negalima tiksliai nustatyti, kokius plotus valdė Z. P. ir L. K.. Visi patvirtino, kad žemės sklypo plotas buvo virš 4 ha, o žemę F. S. paliko abiem - sutuoktinei ir dukrai. Todėl palieka klausimą spręsti teismo nuožiūra. Mano, jog faktas, jog žemę F. S. sutuoktinei ir dukrai paliko po lygiai. Mano, jog dokumentai nepateikti ne dėl pareiškėjų kaltės. Spręsdami nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, kurio 9 str. nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra-turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakako nuosavybės teisių atkūrimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. O. parodė, kad pareiškėjai yra jos kaimynai. Nurodė, kad F. S. mirė jaunas. D. L. tuo metu buvo tik treji metai. Vėliau jo žmona Z. S. ištekėjo už Paškevič. Po pirmojo vyro mirties jai liko žemė. Žemės buvo apie 5 ha įvairiose vietose. Šeima laikė gyvulius. Z. S. buvo vienintelė žemės savininkė, kai tapo našle po vyro F. S. mirties. D. L. liko gyventi su mama ir seserimis Jadvyga ir Janina. Žemė po F. S. taip ir liko jo žmonos Z. S. nuosavybėje. Niekas tam neprieštaravo ir ji naudojosi žeme. Iki 1940 metų nacionalizacijos žemės Z. S., tapusi „Paškevič“, niekam nebuvo perdavusi. Po to ši žemė tapo valstybine. F. S. žemę paliko žmonai ir dukrai.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. P. parodė, kad pareiškėjai yra jos kaimynai. F. S. buvo pirmasis Z. P., pareiškėjos J. J. motinos, vyras. Po jo mirties žemė liko jo žmonai Zofijai. Iš viso žemės buvo apie 5 ha. Žemę F. S. paliko žmonai ir dukrai Leokadijai, nes jos abi liko gyventi. Mano, kad žemės nedalino. Šiuo metu liko tik viena Z. P. dukra-J. J.. Iki nacionalizacijos žemė buvo Z. P. nuosavybė, ji jos niekam nebuvo perleidusi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Z. S. 1930-11-02 susituokė su V. P., po santuokos pakeitė pavardę į Paškevič (b. l. 12). Antroje santuokoje Z. S. susilaukė dviejų dukterų - Janinos ir Jadvygos. Tai patvirtina 1956-09-22 gimimo akto įrašas Nr. 144 (b. l. 13) ir gimimo liudijimas LI Nr. 648444 (b. l. 20-21). Zofija (Sofija) mirė 1983-03-04 (b. l. 9-10). J. P. susituokė su Rišard B. G., po santuokos pakeitė pavardę į Grod (b. l. 14). J. G. mirė 1993-10-07 (b. l. 15). Jos įpėdiniai vaikai I. K. ir V. G. (b. l. 16, 17, 18, 19). K. Z. P. dukra Jadvyga 1953-08-16 susituokė su J. J., po santuokos pakeitė pavardę į Jadelo (b. l. 23-24). L. K. paveldėtoja pagal įstatymą yra jos sesuo J. J. (b. l. 26)

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Ir teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Kaip matyti iš suinteresuoto asmens paaiškinimų šio fakto nustatymas būtinas tam, kad pareiškėjai užbaigtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą.

Iš 2009-02-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. S22-119 matyti, kad suinteresuotai institucijai, tvarkančiai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bylas, nepaisant pareiškėjų pateiktų dokumentų, po pakartotinio dokumentų įvertinimo tapo nebeaišku, kokio ploto žemės sklypą (-us) nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos valdė F. S. žmona S. S. ir dukra Leokadija. Šiuo raštu pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino nuosavybės teisės dokumentams pateikti atnaujinimo (b. l. 37). 2010-10-12 Vilniaus apskrities archyvas 2010-10-12 raštu Nr. (8.12)-V5-230 nurodė, kad duomenų apie tai, kad Z. P. ir V. P. 1939-1945 turėjo nekilnojamąjį turtą Verbų g. 14, Vilniuje, nepilnai išlikusiosiose archyvo dokumentų fonduose nerasta (b. l. 50).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1929-01-02, dviejų kviestinių akivaizdoje, sudarytas asmeninis F. S. testamentas, kuriame šis nurodo visą savo turtą paliekantis savo žmonai Z. S. ir dukrai Leokadijai; 1929-11-25 padarytas teisėjo įrašas, jog F. S., mirusio 1929-01-17, sudarytą asmeninį testamentą nutarta nepatvirtinti (b. l. 27-29, 31). 1929-11-18 Mickūnų valsčiaus pažymoje nurodoma, kad F. S. žemės V. P. kaime sudaro 4,4 dešimtines, pažyma skirta notarui perkant parduodant žemę (b. l. 30, 32). Šitų dokumentų, pateiktų pareiškėjų įstatymų nustatyta tvarka, suinteresuotam asmeniui nepakako nuosavybės teisėms atkurti. Papildomai pareiškėjai pateikė kitus rašytinius įrodymus. Iš 1944-05-19 Zofijos rašto Vilniaus apskrities agronomui matyti, kad jame prašoma leisti įsigyti iš kare atitarnavusių žirgų, kadangi ankstesnis arklys nudvėsė, o ūkininkas turi 4,8 ha ir be arklio nepajėgs ūkio prižiūrėti. Prašymą pasirašė Z. P. (b. l. 40-41). Taip pat į bylą pateiktas Naujosios Vilnios burmistro 1944-05-20 pažyma, kuria patirtinama, kad nugaišo vienintelis ūkininko V. P. arklys, Paškevič turi 4,85 ha žemės sklypą <...> (b. l. 44-45). Iš 1945-04-14 LTSR Vilniaus apskrities N. Vilnios miesto vykdomojo komiteto įpareigojimo valstietei P. S., gyvenančiai Verbovaja kaime, matyti, kad ji įpareigota savo ūkyje 1945 metais atlikti šiuos ūkio darbus: pasėti 1,10 ha vasarinių, grūdinių kultūrų, pasėti 0,06 ha techninių kultūrų, pasodinti 0,49 ha bulvių ir daržovių, pasėti 0,15 ha pašarinių kultūrų, pasėti 0,81 žiemkenčių 1946 metų derliui, atkelti 1,64 ha pūdymą, aparti 1,691 ha žemės rudenį (b. l. 47-48).

Minėtų rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje apklaustų pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad Zofija (Sofija) Paškevič (pavardė pagal pirmąją santuoką – Strach) ir L. K. (mergautinė – Strach) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios P. V. kaime, nes byloje surinktų įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad prašomas nustatyti faktas buvo, negu kad jo nebuvo (CK 176 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Be to, ir suinteresuotas asmuo iš esmės pripažino, jog byloje yra įrodymų, jog nurodyti asmenys valdė žemę, tačiau nurodė, kad nėra aiškus valdytos žemės plotas ir ar tas plotas iki nacionalizacijos nekito. Iš naujai pateiktų rašytinių įrodymų, posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad 1929 metais paveldėjusios nurodyto dydžio žemės Zofija (Sofija) Paškevič (pavardė pagal pirmąją santuoką – Strach) ir L. K. (mergautinė – Strach) iki nacioalizacijos jos nesumažino. Kadangi oficialiame pirminiame doklumente žemės sklypas nurodomas 4,4 dešimtinių ploto, tai toks valdytos žemės plotas ir nustatytinas, nes vėlesni rašytiniai dokumentai yra išvestiniai, juose labiausiai tikėtina, jog žemės plotas buvo nurodomas apvalinant, nes pažymų paskirtis buvo kitokia nei konstatuoti valdytos žemės plotą.

Tenkinus pareiškėjos reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat pripažintina, kad pareiškėjai įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisių atkūrimui būtinus dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 ir 10 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-069-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 ir 12 punktai numato, kad tokie dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-12-31. Kadangi pareiškėjai apie tai, kad trūksta dokumentų ir dokumentų, įrodančių, jog Z. P. ir L. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę adresu V. P. Vilniuje, sužinojo tik gavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-18 raštą, t. y. jau pasibaigus įstatymų nustatytam tokių dokumentų pateikimo terminui ir praėjus 17 metų nuo prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo, be to, Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-23 rašto turinys (b. l. 33-34) ir sudaryti buvusio V. P. rėžinio kaimo atkurtinų natūra savininkų sąrašai (b. l. 112-118), kuriuo pareiškėjams nurodyta atkurtinos nuosavybės plotas, ilgą laiką leido pareiškėjams pagrįstai manyti (tikėtis), jog dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl šis terminas jai atnaujintinas (CPK 578 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Zofija (Sofija) Paškevič (pavardė pagal pirmąją santuoką – Strach) ir L. K. (mergautinė – Strach) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios P. V. kaime.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas ir teisines pasekmes sukelia tik atkuriant (siekiant atkurti) nuosavybės teises į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Atnaujinti pareiškėjams Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Jovita Einikienė