Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-908/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
1A-169-908/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13067-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
I. R.
Nukentėjusysis
R. C.
Civilinis ieškovas
N. V., R. C.
Advokatai
Ramūnas Vanagas, Juzefas Stankevičius
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-169-908/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13067-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistajai I. R., jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajai R. C., jos atstovui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič),vertėjui Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jai paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. R. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 29 d., 13.00 val., iki 2020 m. gegužės 29 d., 15.43 val., išbūtas laikas. Civilinės ieškovės N. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. R. jos naudai priteista 26 009,61 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės R. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. R. jos naudai priteista 145 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš I. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. C. naudai priteista 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. R. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. vasario 1 d. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi vartotojo paskyrą, pavadinimu „R. R.“, paskyros anketos unikalus Nr. ID (duomenys neskelbtini), ir joje melagingai prisistačiusi būrėja, vardu R., teikiančia būrimo paslaugas bei slėpdama savo tikrąją tapatybę, įgijo R. C. pasitikėjimą, ir piktnaudžiaudama juo pasiūlė pastarajai perduoti pinigus būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas per ją (I. R.) ir jos vyrą V. R. (V. R.). Siekdama sudaryti įspūdį, kad dalis pinigų, perduotų būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas, o būtent – 96 000 Eur, bus skirta tikinčiųjų atributikai įgyti, kuri vėliau bus grąžinta R. C., paruošė ir pateikė pastarajai „Kauno apygardos administracinį sprendimą dėl pinigų grąžinimo administracinėje byloje Nr. 1-6739-462/2018“ ir „Valstybinio fondo valdybos skyriaus nutarimą dėl sprendimo vykdymo. Mokėjimo nurodymą“, nutylėdama realias savo galimybes grąžinti pinigus sutartu laiku. Suklaidinta R. C. perdavė I. R. 145 000 Eur, o ši juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės R. C. turtą – 145 000 Eur.

2. Be to, I. R. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. vasario 1 d. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi vartotojo paskyrą, pavadinimu „R. R.“, paskyros anketos unikalus Nr. ID (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačiusi jame būrėja, vardu R., teikiančia būrimo paslaugas bei slėpdama savo tikrąją tapatybę, įgijo N. V. pasitikėjimą ir piktnaudžiaudama juo pasiūlė pastarajai perduoti pinigus būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas per ją (I. R.) ir jos vyrą V. R.. Siekdama sudaryti įspūdį, kad dalis pinigų, perduotų būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas, bus skirta tikinčiųjų atributikai įgyti ir aukojimo beglobiams vaikams fondui, nurodė N. V., kad jos (I. R.) ir V. R. sąskaitos yra „įtrauktos“ į aukojimo fondą, todėl pinigus reikia pervesti į jos (I. R.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančias „Swedbank“, AB, banke, nutylėdama realias galimybes grąžinti pinigus sutartu laiku. Suklaidinta N. V. perdavė I. R. 3 700 Eur grynųjų pinigų, pervedė 20 139,61 Eur į I. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2 170 Eur – į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ji (I. R.) šiuos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės N. V. turtą – 26 009,61 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistoji I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, arba pakeisti nuosprendį ir jai skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą; sumažinti priteistas sumas pagal nustatytas realiai turėtas pinigų sumas. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismo nustatytos bylos aplinkybės neatitinka tikrovės. Būrėjos, vardu R., vartotojo paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta 2014 m. Tarp jos (nuteistosios I. R.) ir nukentėjusiųjų R. C. ir N. V. bendravimas truko iki 2017 m. sausio 1 d. Ji nesiūlė nukentėjusiosioms būrėjos paslaugų ir nuo pat pradžių nesutiko tarpininkauti tarp jų ir būrėjos. Priešingai, nukentėjusiosios pačios prašė jos susisiekti ir bendrauti su būrėja ir už jos paslaugas savo noru mokėjo pinigus, taip ją provokavo ją daryti nusikaltimus. Teismas neišsiaiškino, ar ji pati nebuvo paveikta būrėjos įtakos ir neįvertino nukentėjusiųjų, žinojusių, kad ji (nuteistoji I. R.) galimai turi psichikos sutrikimų dėl priklausomybės azartiniams lošimams, elgesio, pasinaudojant jos emocine būsena. Nukentėjusiosios nepagrindė tariamų mokėjimų būrėjai, vardu R., rašytiniais įrodymais: jos neturėjo tokių pinigų, o skolinosi pinigus, tačiau nepateikė rašytinių skolos lapelių, taip pat negalėjo paaiškinti pinigų kilmės. Nukentėjusiosios R. C. tėvas J. Š. (J. Š.), apklausiamas teisme kaip liudytojas, parodė, kad skolino dukrai dideles pinigų sumas, tačiau iš jo sąskaitos banke išrašo matyti, kad didžioji pinigų dalis buvo pervesta statybų bendrovėms. Be to, J. Š. 2016 m. pinigus perduodavo nukentėjusiosios R. C. broliui namo statybos darbų vykdymui. Tai patvirtino nukentėjusioji R. C., apklausiama teisme. Visa tai kelia abejonių liudytojo J. Š. parodymų teisingumu. Apklausiami nukentėjusioji R. C. ir jos sutuoktinis S. C. (S. C.) nurodė, kad S. C. motina M. C. taip pat 2016 m. paskolino jiems 80 000 Eur, tačiau teismas nepatikrino šių parodymų. Teismas rėmėsi suinteresuotų nukentėjusiųjų giminių žodiniais paaiškinimais, kurių nepagrindžia rašytiniai įrodymai. Teismas nesiaiškino, ar įmanoma mokėti už būrėjo paslaugas, nesikreipiant pagalbos į gydymo įstaigas. Nors teismas nurodė, kad ji (nuteistoji I. R.) nepagrindė savo pajamų, tačiau ji pateikė teismui duomenis apie savo šeimos pajamų šaltinius: jos tėvas A. V. valdė savo įmonę, o motina D. V. užėmė geras pareigas, jos šeima turėjo didelių pajamų iš parduoto turto ir santaupų, kurias skyrė dukrai. Teismas žinojo, kad ji turi priklausomybę azartiniams lošimams ir matė, jog ji teisiamojo posėdžio metu verkia, jos nuotaika keičiasi. Be to, ji visą laiką jaučia depresiją, įtampą ir baimę dėl savo būklės, nežinojimo, kaip ištaisyti susidariusią situaciją ir ateities dėl teisminio proceso ir jos mažamečių vaikų. Teismas privalėjo įvertinti jos būklę ir skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, siekdamas įvertinti, ar ji yra pakaltinama, nustatyti, ar ji nepatyrė nukentėjusiųjų psichologinio spaudimo prisiimti kaltę. Ji nesuvokia padarytos veikos sunkumo, todėl jos veikoje nėra tiesioginės tyčios. Tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes ji neapgavo nukentėjusiųjų, priešingai, nukentėjusiosios pačios surado ją, prašė jos susisiekti su būrėja ir laisva valia galimai mokėjo pinigus už suteiktas būrėjos paslaugas.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti – nuteistąją I. R. išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai

5. Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė liudytoją M. C..

5.1. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. C. parodė, kad R. C. yra jos sūnaus S. žmona, jiems liudytoja buvo paskolinusi pinigų. Iki 2016 m. Lietuvoje ji turėjo 62 000 Eur grynaisiais, kuriuos buvo parsivežusi savo reikmėms iš (duomenys neskelbtini), kur oficialiai dirbo nuo 2008 m. gamykloje, su kuria turi nuolatinį kontraktą ir dirba po 8 valandas. 2016 m. per savaitę gaudavo 388 Eur atlyginimo, daugiau nei 20 000 Eur per metus. Į Lietuvą atvykdavo du kartus per metus – pavasarį ir vasarą – per Velykas ir rugpjūčio mėnesį, būdavo atostogos, kai užsidarydavo gamyklą, atsiveždavo po 5 000 Eur (50 Eur kupiūromis), kurių skrendant lėktuvu nereikdavo registruoti, taip pat atvažiuodavo dukra, be to, siųsdavo siuntinius autobusu ir į juos įdėdavo pinigų. Į klausimą, per kiek kartų tokia suma buvo atvežta į Lietuvą, atsakė, kad kai pati skrido, du kartus vežė, ne mažiau kaip tris kartus per metus siuntė, per dukrą siuntė, o kai sūnus statėsi namą, pervesdavo į banko sąskaitą, bet po to ją perspėjo, kad per metus pervedus daugiau nei 20 000 Eur, nuskaičiuoja didelius mokesčius. Ji padėjo sūnui dėl namo statybų, kurias pradėjo 2010 m., o šiuo metu nori iki pensijos padirbti ir nusipirkti namą sau. Dėl sūnaus namo statybų buvo visai kiti pinigai, 62 000 Eur sūnus siuntė žvakėms, ši suma buvo asmeninė suma, už kurią norėjo grįžus į Lietuvą nusipirkti sau namą, o pinigų, kuriais padėjo namo statyboms – neskaičiavo. Mano, kad iki 2016 m. sūnaus namas jau stovėjo. Nurodė, kad pervedė ne tik 62 000 Eur, bet ir šiuo metu perveda. Atsakydama į klausimą, kokiu tikslu perdavė pinigus giminaičiais, nurodė, kad gyvena su svetimais žmonėmis, jai mokama grynaisiais, todėl bijojo laikyti pinigus namuose. Pinigai pas sūnų buvo tarsi banke, ji su sūnumi turėjo susitarimą, kad jeigu jam reikia, jis gali pinigais naudotis. Liudytoja (duomenys neskelbtini) nuomoja namą, todėl už nuomą gauna 1 000 Eur, gyvena gretimame name su dukra ir dviem nuomininkais. Dukra dirba (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, ji susirašinėjo su R., nes liudytoja neturi Facebook. Liudytoja pradėjo tikėti R., nes R., jos sūnėnas, pasakė, kad R. gydo jo žmoną I. bei gyvena kaimynystėje, ji draugė. Pasakė, kad mamai jau grąžinimą padarė, todėl liudytoja tikėjo, kad ir jai pinigus grąžins. Dėl nupirktų žvakių ir pinigų grąžinimo nurodė, kad jai sakė, jog tokia yra sistema. Liudytojos sūnus 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje papasakojo apie R. ir paprašė paskolinti pinigų. Sūnus pasakė, kad jis perka žvakes, moka už paslaugas, kad R. jam ir žmonai padeda. Sūnus važiavo su R. ir siuntė pinigus, pats žvakių nepirko, siuntė pinigus už jas. R. „apdirbo“ ir liudytoją, kuriai parašė, kad bus didelė problema su dukra, dukrą mato tik ketverius metus gyvą, taip buvo rašoma ir liudytojos sūnui, R. prašė duoti pinigų, kad šeimoje viskas būtų gerai. Į klausimą, kaip liudytoja sužinojo, kad R. po ketverių metų nemato gyvos dukros, atsakė, kad R. parašė marčiai į Facebook, ji ir sūnus liudytojai pasakė, R. jiems parašė, kad S. labai artima giminaitė, jauna mergina gali mirti. Liudytoja parodė, kad ją nustebino žvakių kainos, bet 2016 m. palaidojo motiną, po to negalėjo adekvačiai reaguoti, jai pasakė, kad gali netekti dukters, po to R. rašė, kad liudytojos sūnus gali patekti į avariją, jai buvo gaila savo vaikų. Liudytoja dukrai nesakė, kad R. jos nemato gyvos, po to pasakė A., jog reikia siųsti pinigų. Paskutinę pinigų sumą atidavė 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo atskridusi atostogoms, jai pasakė, kad turi duoti pinigų, jog viskas susitvirtintų, o po to R. žadėjo grąžinimą, nes sakė, kad jeigu už žvakes mokama 2 000 Eur, tai bus 1 200 Eur grąžinimas. Ji su sūnumi ir R. važiavo į Šalčininkus. Pinigus išgrynino Eišiškėse iš bankomato. Paskutinę sumą, t. y. 1 600 Eur žvakėms, davė R. į rankas, tačiau negali šios sumos patvirtinti čekiu, matė, kaip jis bankomate pinigus įsidėjo į savo sąskaitą. Jai buvo pasakyta, kad tai jau paskutiniai ir tada bus grąžinimas, net prašė liudytojos sąskaitos numerio pinigų grąžinimui. Liudytoja siuntė pinigus R., kai jie to prašė. Ji į I. R. sąskaitą yra pervedusi 6 400 Eur, į V. R. – 2 500 Eur, tačiau šie pinigai susiję su jos (liudytojos M. C.) prašymais padėti jos dukrai. R. siuntė pinigus, nes buvo taip pasakyta, iš pradžių rašė R., kad perves pinigus jai, bet ji pasakė, jog liudytoja turi pervesti pinigus būtent į R. sąskaitą. R. statė žvakes, mokėjo už šventintas žvakes, kurias kažkas jai atvežė, cerkvėje meldėsi. Pastovios sumos, kiek kainuoja žvakė, nebuvo, kiekvieną kartą buvo nauja suma (1 600 Eur, 2 200 Eur ar 800 Eur). Buvo sutarta, kad pinigus grąžins tada, kai viskas pasibaigs. Ji kreipėsi į policiją Šalčininkuose, bet supratusi, kad yra nukentėjusioji, žinojo, jog negalės atvažiuoti, nes bus labai brangu, jos neišleis tiek kartų iš darbo. Dėl 62 000 Eur davimo sūnui ir tai patvirtinančių dokumentų, gali paaiškinti, kad iš pradžių pinigus siuntė į sūnaus sąskaitą, bet pastebėjo, kad suma didesnė nei galima, nuskaičiuojami mokesčiai, todėl pradėjo siųsti siuntiniais, daugiausia buvo siuntusi 3 000 Eur. Kadangi lėktuvu galima vežti 10 000 Eur, paskutinį kartą vežėsi 9 000 Eur, kad nereikėtų deklaruoti. Yra likę pinigų išgryninimo (duomenys neskelbtini) čekiai, yra siųstų pinigų R. išrašai. Pateikė banko dokumentus, pinigų nedeklaravo, nes nevežė daugiau kaip 10 000 Eur. 2016 m. buvo atvykusi į motinos laidotuves ir turėjo 5 000 Eur, bet jų visų nepanaudojo, pinigus padavė sūnui, kuris sakė, kad paėmė pinigų draudimui, todėl pinigus perskaičiavo ir liudytoja pridėjo dar 3 000 Eur, todėl tiksliai žino, kad buvo 62 000 Eur plius 3 000 Eur. Yra sąsiuvinis, kuriame yra pinigų paskaičiavimai. Nurodė, kad 62 000 Eur suma jai yra vidutinė, nedidelė, liudytoja ir Lietuvoje gerai uždirbdavo, turėjo du parduotuvių filialus. (duomenys neskelbtini) neturi savo namo, nuomoja, vieną namą nuomoja per agentūra, o antrą – tiesiogiai, jeigu namo nuoma kainuoja 1 000 Eur, tai iš jos galima uždirbti 2 000 Eur. Pradėjo nuomoti, kai gavo nuolatinį darbo kontraktą. Nuo 2008 m. nuomojo vieną namą, o po pusės metų, kai gretimas namas liko laisvas, paėmė jį. Nuoma mėnesiui kainuoja 1 000 Eur, nes savininkas jai nuomoja neoficialiai, per agentūrą kainuotų 1 300 Eur. Už nuomą gauna 1 000 Eur grynaisiais pajamų, jau sumokėjus mokesčius. Už maistą ir mokesčius nemoka, nes gyvena su partneriu (8 t., b. l. 71-76).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistosios I. R. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teigia, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją M. C. ir patikrinusi bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai I. R. pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliacinio skundo, su skundžiamu nuosprendžiu iš esmės nesutinkama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistoji I. R. ir būrėja R. yra tas pats asmuo, nes, nuteistosios teigimu: būrėja R. iš tikrųjų yra realus asmuo; ji nukentėjusiosioms neteigė, esanti būrėja R., jų neapgavo ir neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiųjų turto. Šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

9. Analizuojant pačios nuteistosios I. R. parodymus, pastebėtina tai, kad jie nebuvo nuoseklūs, kito baudžiamojo proceso eigoje. 2020 m. gegužės 29 d. I. R., apklausiama kaip įtariamoji, iš dalies pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo ir parodė, kad tai ji sukūrė antrą „Facebook“ anketą, pavadinimu „R. R.“, ir pati atrašydavo N. V., nes norėjo sudaryti įspūdį, kad nukentėjusioji bendrauja tiesiogiai su būrėja. Be to, parodė, kad ji pati rašydavo ir nukentėjusiąja pripažintai R. C., kuri grynaisiais pinigus būrėjai mokėjo per nuteistąją (4 t., b. l. 106-107). 2021 m. vasario 8 d. atliktos papildomos įtariamosios apklausos metu I. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad ji norėjo padėti N. V., kaip kad pačiai I. R. kažkada buvo padėjusi būrėja. Nors iš pradžių nenorėjo imti pinigų už patarimus, tačiau sukūrė „Facebook“ tinkle paskyrą „R. R.“, kurią pasitelkdama bendravo kaip būrėja su N. V., iš jos gaudama pinigus grynaisiais arba pavedimais. Iš šios nukentėjusiosios apie tariamą būrėją sužinojo nukentėjusioji R. C., kurios sutuoktinis S. už būrėjos paslaugas pinigus duodavo I. R., kuri juos įnešdavo į bankomatą. Įtariamoji I. R. parodė, kad ji lošė azartinius žaidimus, pervesdavo pinigus kazino, buvo įnikusi į lošimus (4 t., b. l. 108-110). Vis tik 2021 m. kovo 1 d. apklausos metu I. R. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų paneigė (4 t., b. l. 114-115). Pirmosios instancijos teisme I. R. taip pat laikėsi gynybinės pozicijos, kad nėra būrėja R., nežaidžia azartinių žaidimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos argumentus paneigia kiti baudžiamosios bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

10. Vieni iš duomenų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nukentėjusiosios R. C. pateikti pastarosios susirašinėjimų su tariama būrėja duomenys. Teismo posėdžio metu I. R. patvirtino, kad juos skaitė ir, nors juose, I. R. teigimu, daug kas nepateikta (7 t., b. l. 57), tačiau jų tikrumo neneigė nei pati nuteistoji, nei jos gynėjas. Tai, kad susirašinėjimas pateiktas nepilnas, nes tam tikros, ypač bauginančios, žinutės buvo ištrintos, nurodė ir nukentėjusioji R. C., apklausiama teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 32, 34, 35). Dėl to nėra pagrindo abejoti šių įrodomųjų bylos duomenų tikrumu.

11. Iš minėto byloje esančio tariamos būrėjos ir R. C. susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusiajai tariama būrėja 2017 m. spalio 19 d. siųstoje žinutėje nurodė savo asmens kodą ir vardą bei pavardę – R. Z. (1 t., b. l. 40). Šią pavardę apklausų metu nurodė ir pati I. R., taip pat liudytojas V. R. bei nuteistosios motina D. V. (4 t., b. l. 80, 92, 106). Iš „Google Ireland LTD“ atsakymo ir pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 13 d. buvo sukurtas Google el. pašto prisijungimas, vardu R. Z., (duomenys neskelbtini), kurio atstatymo el. paštu nurodytas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 71-93). Iš atliktos I. R. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo priedų matyti, kad nuteistosios telefone esančioje „Google“ paskyroje kaip naudojamas el. pašto adresas yra išsaugotas el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 72). Akivaizdu, kad tariamai egzistuojančios būrėjos el. pašto paskyros sukūrimui buvo panaudotas būtent nuteistosios I. R. naudojamas el. pašto adresas. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, kad būtent pati nuteistoji ne tik sukūrė, bet ir naudojosi tariamai egzistuojančios būrėjos el. paštu, nes ji pati ir buvo būrėja R., be kita ko, patvirtina ir kita bylos medžiaga.

12. Iš nuteistosios mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad I. R. „Google“ paskyroje yra išsaugotas ir el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 72), kuris pagal bendrovės „Facebook Ireland Ltd“ pateiktus duomenis, buvo naudojamas 2014 m. birželio 26 d. registruojant Facebook paskyrą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, vardu „R. R.“ (3 t., b. l. 58). Atkreiptinas dėmesys, kad kuriant „Facebook“ paskyrą, vardu „R. R.“, taip pat buvo naudojamas mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 59). Šis telefono numeris nuteistosios I. R. mobiliajame telefone buvo susietas su kontaktu: „I. R.“ (4 t., b. l. 55). Šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios N. V. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad prie būrėjos R. paskyros informacijos buvo rodomas I. R. telefono numeris, kurio galas „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 105).

13. Be to, nuteistosios telefono mobiliojoje programėlėje „Messenger“ viena iš susietų paskyrų – paskyra, pavadinimu „R. R.“, kurioje matomas susirašinėjimas taip pat ir su R. C. bei N. V. (4 t., b. l. 73-75). I. R. teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiosios N. V. parodymus apie tai, kad nuteistoji jai (nukentėjusiajai) sakė, jog ji (nuteistoji) tik padėjo savo kursiokės motinai, t. y. būrėjai R., susikurti paskyrą „R. R.“, nes būrėjos dukra buvo užsienyje, o būrėja norėjo susikurti antrą paskyrą, todėl buvo sukurta paskyra „R. R.“. Teisiamojo posėdžio metu I. R. parodė, kad tariama būrėja turėjo paskyrą „R. R.“, o po to buvo sukurta paskyra „R. R.“ (7 t., b. l. 59). Pažymėtina tai, kad apklausiama teisme I. R. nurodė, jog su būrėja iš pradžių bendravo iš jos pirmosios anketos, į kurią ji parašė, kai jai po apklausų ikiteisminio tyrimo metu grąžino telefoną (7 t., b. l. 54), tačiau iš I. R. teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atgavusi mobiliojo ryšio telefoną ji parašė į paskyrą „R. R.“ (6 t., b. l. 26), kuri, kaip nurodė pati I. R., buvo antroji tariamos būrėjos paskyra. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji neturėjo prisijungimo prie tariamos būrėjos paskyros, tačiau tokie jos parodymai akivaizdžiai prieštarauja objektyviais bylos duomenimis nustatytai aplinkybei, kad mobiliosios aplikacijos „Messenger“ paskyra „R. R.“ buvo prijungta nuteistosios I. R. mobiliojo ryšio telefone. Nuteistosios I. R. parodymuose, duotuose teisme, pastebimi akivaizdūs neatitikimai, kurie neleidžia jų laikyti patikimais ir jais vadovautis priimant sprendimą baudžiamojoje byloje. Pastebėtina ir tai, kad aptarti objektyvūs bylos duomenys iš esmės sutampa su I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2021 m. vasario 8 d. įtariamosios apklausa), kuriuos duodama ji pripažino kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, kad jokia būrėja R. neegzistuoja ir būtent nuteistoji I. R. dėjosi ja esanti, pagrindžia aptarti objektyvieji baudžiamosios bylos duomenys, o apeliacinio skundo teiginys, kad būrėjos paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta 2014 m., gi tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų bendravimas truko iki 2017 m. sausio 1 d., to nepaneigia (1 t., b. l. 7-43). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad pati nuteistoji ir yra tariama būrėja R., sustiprina ir tai, jog nuteistoji I. R. patvirtino, jog tariama būrėja buvo jos grupiokės motina (teisiamojo posėdžio metu I. R. parodė, kad iki šiol galvoja, jog būrėja yra jos grupiokės motina (7 t., b. l. 54)), kuriai padėjo susikurti „Facebook“ paskyrą, tačiau nenurodė informacijos, kaip šią moterį surasti. Gi policijos registruose asmens, kurio vardas ir pavardė R. Z., nėra (1 t., b. l. 202-203). Teisėjų kolegijos vertinimu, įprastai nepažįstamų asmenų nėra prašoma pagalbos sukurti socialinių tinklų paskyras, tuo labiau jose nenurodomi tokias paskyras sukūrusių svetimų žmonių mobiliojo ryšio telefono numeriai. Be kita ko, pati nuteistoji nurodė, kad tariama būrėja R. jau turėjo vieną socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, vadinasi, ji turėjo mobiliojo ryšio telefono numerį, todėl nėra objektyvių priežasčių, kodėl kuriant antrą socialinio tinklo paskyrą ji negalėjo nurodyti savo naudojamo telefono numerio. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistoji tariamos būrėjos kontaktų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau be objektyviai paaiškinamų priežasčių sutiko iš nukentėjusiųjų priimti dideles pinigų sumas ir neva jas perdavinėti tariamai būrėjai. Be to, iš nukentėjusiosios R. C. ir tariamos būrėjos susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusiajai buvo žadama, jog būrėja atvyks susitikti su ja, tačiau taip niekada su nukentėjusiąja nesusitiko.

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad nuteistoji I. R. apsimetė tariama būrėja, sustiprina ir pirmosios instancijos teismo pastebėta I. R. rašomų tekstų ypatybė – tarpų tarp žodžio ir skiriamųjų ženklų, t. y. kablelių, taškų palikimas ar visiškas skiriamųjų ženklų tarp atskirų sakinių nenaudojimas (7 t., b. l. 5, 33, 35). Iš byloje nukentėjusiosios R. C. pateiktų susirašinėjimo duomenų matyti, kad tokia ypatybe pasižymėjo ir tariamos būrėjos rašytos žinutės (1 t., b. l. 7-43). Tokia rašymo ypatybė pastebėta ir nuteistosios I. R. mobiliojo ryšio telefone rastame I. R. rašytame el. laiške, kuris sukurtas paskyroje (duomenys neskelbtini) ir adresuotas „Unibet kazino“ (4 t., b. l. 57, 73). Nors I. R. tvirtino, jog ji nelošė azartinių žaidimų ir minėtąjį el. laišką rašė būtent būrėja R., tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė šią gynybinę versiją. Be kita ko, pažymėtina tai, kad el. laiškas rašytas iš el. pašto adreso, kuris kartu su I. R. mobiliojo telefono numeriu buvo panaudotas kuriant tariamos būrėjos R. „Facebook“ paskyrą. Faktą, kad I. R. žaidė azartinius žaidimus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš nuteistosios I. R. (2 t., b. l. 88-126, 140-142) ir jos sutuoktinio V. R. (2 t., b. l. 156-167, 175-183, 185-189, 190) banko sąskaitų įvairiomis sumomis buvo pervedami pinigai azartinių lošimų bendrovėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas UAB „Tete-a-tete“ kazino raštas, kuriuo patvirtinama, jog I. R. yra sudariusi nuotolinio lošimo sutartį, kurios pagrindu buvo atidaryta lošimų paskyra www.cbet.lt nuotolinio lošimo svetainėje. Nuotolinio lošimo sutartį yra sudaręs ir jos sutuoktinis V. R., kuris taip pat turi lošimų paskyrą (3 t., b. l. 37-38).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į prieštaringą nuteistosios poziciją dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. R. mini, kad ji yra priklausoma nuo azartinių lošimų, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiama neigė tokią priklausomybę turinti (7 t., b. l. 57), todėl neaišku, kodėl, esant tokiai pozicijai, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti galimą nukentėjusiųjų, kurios neva žinojo apie jos galimai turimus psichikos sutrikimus dėl tokios priklausomybės, nuteistajai darytą įtaką. Apeliantė nurodo, kad pačios nukentėjusiosios jos prašė bendrauti su tariama būrėja ir taip ją (I. R.) provokavo elgtis nusikalstamai, teigiama, kad apeliantė nesuvokia padarytos veikos sunkumo, todėl jos veikoje nėra tiesioginės tyčios. Tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais, juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, o nuteistosios pozicijos prieštaringumas, jos duotų parodymų nenuoseklumas, nesutapimas esminėse detalėse ne tik leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu, tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad nuteistoji I. R. iš tiesų elgėsi nusikalstamai, prisidengdama būrėjos R. vardu ir savindamasi nukentėjusiųjų pinigus. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog I. R. ir yra su nukentėjusiosiomis bendravusi būrėja R., konstatuotina, kad apylinkės teismas neprivalėjo vertinti tariamos būrėjos įtakos nuteistajai.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs I. R. būklę, privalėjo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar ji buvo pakaltinama ir ar nukentėjusieji neprivertė jos prisiimti kaltės, tačiau, kaip jau buvo minėta, I. R. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta, todėl skundo argumentai dėl jai daryto nukentėjusiųjų poveikio laikytini nepagrįstais. Be to, baudžiamajame procese teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizė daroma, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą tokia ekspertizė tampa reikalinga (BPK 141 straipsnio 1 dalis), vadinasi, turi būti nustatytas tokios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas. Nagrinėjamu gi atveju nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo duomenų, sudarančių pagrindą abejoti I. R. pakaltinamumu ir dėl to skirti ekspertizę.

18. Išanalizavus baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad jie sudaro vientisą ir nuoseklią, logiškai pagrįstą įrodymų grandinę, sutampančią esminėse detalėse ir patvirtinančią, kad nuteistoji I. R. ir tariama būrėja R. yra tas pats asmuo.

19. Nagrinėjamu atveju I. R. buvo nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą nukentėjusiųjų N. V. ir R. C. turtą. Nuteistosios naudojama apgaulė BK 182 straipsnio kontekste pasireiškė tuo, kad nuteistoji, pasinaudodama psichologiniu nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, turėdama daug informacijos apie nukentėjusiųjų asmeninį gyvenimą, apgavo nukentėjusiąsias, nurodydama apie būrėjos egzistavimą, dėl to nukentėjusiosios manė, jog tik būrėja gali joms padėti išspręsti susidariusias problemas, nes būrėja padėjo ir nuteistajai „išgyti“ nuo vėžio. Be to, nuteistoji klaidino nukentėjusiąsias, kad dalis paaukotų pinigų bus grąžinta. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl I. R. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir teigiama, kad tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes ji nukentėjusiųjų neapgavo. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

20. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

21. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

22. Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką aiškinant apgaulės požymį BK 182 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad apgaulei konstatuoti reikia trijų požymių: 1) objektyvios tiesios iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčia – kaltininkas suvokia, kad pateikia tiesos neatitinkančią informaciją. Būtent dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas ir dėl to jis nenaudingai disponuoja turtu. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvios tiesos iškreipimas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad nuteistoji I. R., klaidindama nukentėjusiąsias, jog jos bendrauja su būrėja R., rašė nukentėjusiosioms apie joms ir jų šeimoms gresiančias nelaimes, įteigdama, kad nuo gresiančių nelaimių gali apsaugoti tik iš jos įsigyjamos šventintos žvakės, o dalis už jas sumokamų pinigų neva bus nukentėjusiosioms grąžinta. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji R. C. yra pateikusi nuteistosios jai siųstus tariamai 2018 m. gegužės 25 d. „Kauno apygardos administracinį sprendimą dėl pinigų grąžinimo“, kuriuo nuspręsta R. C. ir S. C. grąžinti permoką už įgytas atributikas, taip pat „Valstybinio fondo valdybos skyriaus nutarimą dėl sprendimo vykdymo mokėjimo nurodymas“, kuriame matomas mokėjimas R. C., paskirtis – „Dalis Pirma R..Ž Ž-544 grąžinimas vykdomas 2018,02,19 Žvakės“ (1 t., b. l. 4-6). Iš pačių dokumentų matyti, kad jie yra akivaizdžiai netikri, nes institucijų, pavadinimais: „Kauno apygarda“ ar „Valstybinis fondas“, nėra. Tai, kad būrėja nukentėjusiąją R. C. gąsdino kalbėdama apie šeimai gresiančias nelaimes nukentėjusioji R. C. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme (1 t., b. l. 155-156; 6 t., b. l. 31-36). Be to, iš byloje esančių susirašinėjimą patvirtinančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai R. C. buvo rašoma apie „nužiūrėjimus“, jos vyro sveikatos problemas ir teigiama, kad jam daktarai nepadės, apie grėsmę vyro gyvybei, taip pat apie grėsmę nukentėjusiosios sūnui (1 t., b. l. 7-43). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žinutėse nukentėjusiajai dažnai buvo minima frazė, jog, galbūt, jai padės kažkas kitas, taip sukuriant įspūdį, kad nukentėjusiajai yra būtina pagalba, darant spaudimą, jog ji tos pagalbos kitur gali ir negauti.

24. Nukentėjusioji N. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai teigė, kad su būrėja R. pradėjo bendrauti, kai kažkas ant tvoros pakabino laidotuvių vainiką, ji dėl tokio poelgio išsigando ir kreipėsi į I. R., kad ši padėtų susisiekti su būrėja R.. Po to būrėja nukentėjusiąją pradėjo bauginti, kad jos vaikas ir tėvai gali mirti (1 t., b. l. 94-95; 5 t., b. l. 104-108). Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. V. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

25. Nuteistoji, sukeldama baimę nukentėjusiosioms, įtikino, kad tik brangiai perkamos šventintos žvakės gali padėti apsisaugoti nuo gresiančių nelaimių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, nukentėjusioji R. C., buvo skubinama surasti pinigų žvakių pirkimui, nors ji rašydavo, jog pinigų neturi, niekas jos šeimai pinigų jau nebeskolins, todėl jie negali pirkti žvakių, tačiau nuteistoji toliau darydavo spaudimą dėl pinigų perdavimo I. R. ar jos vyrui. Be to, nuteistoji dažnai rašydavo, kad tai jau paskutinis kartas, kai reikia pirkti ir uždegti žvakę, kad po šio karto nukentėjusiosioms nebegrės nelaimės, tačiau po pinigų perdavimo būdavo ir toliau reikalaujama pirkti žvakes. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino, ar įmanoma mokėti už būrėjos paslaugas, nesikreipiant pagalbos į gydymo įstaigas, tačiau toks argumentas laikytinas niekiniu ir nedarančiu įtakos apeliantės baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo klausimo sprendimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant sukelti nukentėjusiųjų pasitikėjimą nuteistąja (tariama būrėja) nuolatos buvo kartojama apie sumokėtų sumų dalių grįžimą nukentėjusiosioms, nors tai daryti buvo delsiama. Tai patvirtina, kad nuteistoji (tariama būrėja) tokio tikslo – grąžinti pinigus – neturėjo, o siekė nukentėjusiųjų perduodamas pinigų sumas pasisavinti.

26. Be kita ko, nukentėjusiosios buvo įtikintos, kad tariama būrėja padėjo ir pačiai I. R., kuri sirgo vėžiu, tai sustiprino nukentėjusiųjų tikėjimą tariamos būrėjos galiomis ir gebėjimu padėti. Tokius teiginius patvirtina nukentėjusiųjų N. V. bei R. C., liudytojo S. C. parodymai (1 t., b. l. 94-95, 155-156, 166-167; 5 t., b. l. 105-106; 6 t., b. l. 31, 36). Akivaizdu, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia ir siekė suklaidinti nukentėjusiąsias, nes suvokė, jog ji nėra būrėja, o neva gresiančias nelaimes (nesant tam objektyvaus pagrindo) tik išsigalvojo, norėdama įbauginti nukentėjusiąsias, kad šios bijodamos dėl savo šeimos gerovės pirktų tariamai šventas žvakes, mokėtų už jų uždegimą ir kitus būrėjos atliekamus ritualus.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios aukščiau aptartas pinigų gavimo būdas iš nukentėjusiųjų vertintinas kaip apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusiąsias, piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu, todėl I. R. veiksmai prieš R. C. ir N. V. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnį. Pažymėtina tai, kad asmenų, teikiančių magijos pobūdžio paslaugas, paranormalūs gebėjimai nėra patvirtinti mokslo ir praktikos, kaip ir objektyvūs tokios veiklos rezultatai. Tokių paslaugų teikimas, kaip veiklos rūšis, Lietuvos Respublikoje įstatymų nėra uždraustas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima. Vis tik, kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir tai turi esminės įtakos nukentėjusiajam perduodant savo turtą, tokia veika laikytina sukčiavimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-511/2017).

28. Iš aptartų bylos duomenų matyti, kad nuteistosios bauginimai dėl gresiančių nelaimių turėjo esminės reikšmės nukentėjusiosioms apsisprendžiant, ar perduoti pinigus nuteistajai I. R. ir jos sutuoktiniui. Nuteistoji apgaule kryptingai veikė nukentėjusiųjų sąmonę ir joms įteigė tariamas grėsmes ir būtent dėl šios priežasties nukentėjusiosios atliko joms akivaizdžiai nenaudingus veiksmus, taip netekdamos joms priklausančio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios I. R. atliktų veiksmų visuma rodo, kad jie niekaip nėra susiję su jos tariamu ar tikru įsitikinimu, apie kokių nors antgamtinių gebėjimų bei galių turėjimą, o jais buvo siekiama apgaulės būdu, pasinaudojant nukentėjusiųjų tikėjimu burtais, prakeiksmais ir pan., įgyti svetimą turtą. Remiantis bylos duomenis, spręstina, kad nuteistosios naudojama apgaulė buvo esminė, nes nukentėjusiosios, paveiktos melagingų nuteistosios teiginių, savo pinigines lėšas perleisdavo nuteistajai. Nėra pagrindo pripažinti, kad nesant tokios nuteistosios apgaulės nukentėjusiosios būtų mokėję už tariamas būrėjos paslaugas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios savo noru mokėjo pinigus už tariamos būrėjos paslaugas. Iš tiesų, nukentėjusiosios nebuvo verčiamos mokėti pinigus už tariamai šventų žvakių uždegimą ir būrėjos pagalbą apsisaugoti nuo nelaimių, taip pat prieš nukentėjusiąsias nebuvo naudojama prievarta, tačiau pabrėžtina, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra tai, jog nukentėjusysis tiesiogiai nėra verčiamas perduoti savo turtą, tačiau būdamas paveiktas kaltininko naudojamos apgaulės pats jam (kaltininkui) savo turtą perleidžia.

29. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistoji I. R. pripažinta kalta dėl kvalifikuoto sukčiavimo, nes tiek iš nukentėjusiosios N. V., tiek ir iš nukentėjusiosios R. C. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį XXVIII baudžiamojo įstatymo skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nuteistosios I. R. nusikalstamų veikų metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad didelės vertės svetimas turtas yra tada, kai jo vertė viršija 9 415 Eur dydžio sumą.

30. Kadangi apeliantė buvo nuteista dėl dviejų nusikaltimų prieš dvi nukentėjusiąsias, teisėjų kolegija pasisako atskirai dėl iš kiekvienos nukentėjusiosios pasisavinto turto vertės.

31. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad I. R. iš nukentėjusiosios N. V. pasisavino 26 009,61 Eur dydžio sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pilna apimtimi tenkino nukentėjusiosios N. V. civilinį ieškinį ir jai iš nuteistosios priteisė 26 009,61 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu, nes nukentėjusiajai N. V. padaryta žala, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, yra įrodyta.

32. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji N. V. teigė, kad įvairias pinigines sumas I. R. iš pradžių davė grynaisiais (apie 15 000 Eur), o po to pinigus perduodavo bankiniais pavedimais (1 t., b. l. 94-95; 5 t., b. l. 104-108). Iš nukentėjusiosios N. V. pasisavinto turto vertė grindžiama prie civilinio ieškinio pateiktais banko pavedimų išrašais, kuriuose matyti iš N. V. banko sąskaitos I. R. daryti piniginiai pervedimai (1 t., b. l. 106-151). Be to, pagal bylos medžiagoje esančius I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. I. R. gauti pervedimai iš N. V. sudaro 18 789,61 Eur (2 t., b. l. 128-130). Be to, iš V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad į šią banko sąskaitą iš N. V. banko sąskaitos pervesta 2 170 Eur (2 t., b. l. 144-145). Akivaizdu, kad tokia nukentėjusiosios I. R. pervesta pinigų suma viršija 250 MGL dydžio sumą, vadinasi, yra didelės vertės.

33. Nors rašytiniais dokumentais, t. y. bankiniais pavedimais, įrodyta 20 959,61 Eur suma (iš nuteistajai inkriminuotos 26 009,61 Eur sumos), tačiau, kaip jau minėta, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad dalį pinigų nuteistajai perduodavo grynaisiais. Be kita ko, faktą, kad nukentėjusioji N. V. yra perdavusi I. R. grynųjų pinigų, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pati nuteistoji (7 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios N. V. parodymai laikytini nuosekliais, esminėse detalėse sutampančiais, todėl patikimais, kuriuos patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios N. V. parodymais. Įvertinus tai, kas aptarta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistoji I. R. iš nukentėjusiosios N. V. pasisavino 26 009,61 Eur, yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais.

34. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis dėl iš nukentėjusiosios R. C. pasisavintų piniginių lėšų, pažymėtina, kad ši nukentėjusioji nuo baudžiamojo proceso pradžios nuosekliai nurodė, jog už tariamos būrėjos paslaugas pinigus perduodavo arba I. R., arba jos vyrui V. R. grynaisiais, nes būtent per jų sąskaitas turėjo būti grąžinta sumokėtų pinigų dalis, arba V. R. nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui palikdavo savo banko kortelę ir jie pinigus įnešdavo patys (1 t., b. l. 155-156; 6 t., b. l. 31-31, 34). Liudytojas S. C. (S. C.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pinigus už tariamos būrėjos paslaugas duodavo arba V. R., arba važiuodavo su juo į Šalčininkus ir pinigus įnešdavo į jo sąskaitą „Swedbank“ bankomate (1 t., b. l. 166-167; 6 t., b. l. 36-38). Viso proceso metu nukentėjusioji R. C. ir liudytojas S. C. dėl nuteistosios reikalautų ir jai perduotų pinigų sumų buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios R. C. nuteistajai perduotas pinigų sumas įrodo byloje esantys jų susirašinėjimą pagrindžiantys duomenys, kuriuo remdamasi nukentėjusioji į bylą pateikė sąrašą su datomis ir perduotomis pinigų sumomis. Šiuos duomenis patvirtina nuteistosios I. R. ir jos sutuoktinio V. R. banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 7-43; 6 t., b. l. 23-25; 2 t., b. l. 130-137, 148-152).

35. Nukentėjusioji R. C., remdamasi išsaugotomis jos ir I. R. (past. – tariamos būrėjos) žinutėmis, pirmosios instancijos teismui pateikė sumokėtų sumų už tariamas būrėjos paslaugas sąrašą su konkrečiomis datomis (6 t., b. l. 23-25). Pažymėtina, kad šiame sąraše ir byloje esančiame susirašinėjime tarp nukentėjusiosios ir tariamos būrėjos nurodytos sumos atitinka dalį sumų, kurios laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo įneštos į I. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 130-137). Nagrinėjant nurodytus bylos duomenis pastebėti šie atitikimai: 2016 m. balandžio 2 d. (1 200 Eur); 2016 m. balandžio 3 d. (1 800 Eur); 2016 m. balandžio 9 d. (2 300 Eur); 2016 m. balandžio 12 d. (2 300 Eur + 200 Eur = 2 500 Eur); 2016 m. balandžio 13 d. (2 300 Eur); 2016 m. balandžio 14 d. (1 300 Eur); 2016 m. balandžio 27 d. (1 100 Eur); 2016 m. gegužės 9 d. (1 500 Eur + 100 Eur = 1 600 Eur); 2016 m. gegužės 22 d. (1 350 Eur); 2016 m. birželio 5 d. (850 Eur); 2016 m. rugpjūčio 10 d. (1 300 Eur); 2016 m. rugsėjo 13 d. (1 300 Eur); 2016 m. spalio 1 d. (1 600 Eur); 2016 m. spalio 3 d. (1 400 Eur); 2016 m. spalio 5 d. (1 400 Eur); 2016 m. lapkričio 23 d. (1 300 Eur); 2016 m. lapkričio 27 d. (700 Eur) (1 t., b. l. 27-34; 2 t., b. l. 131-134; 6 t., b. l. 23-25). Be kita ko, dalis sumų atitinka ir laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. įneštas sumas į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 148-152): 2016 m. vasario 29 d. (2 350 Eur); 2016 m. kovo 14 d. (1 500 Eur); 2016 m. gegužės 19 d. (450 Eur); 2016 m. gegužės 29 d. (1 350 Eur); 2016 m. birželio 9 d. (1 450 Eur); 2016 m. rugpjūčio 8 d. (700 Eur); 2016 m. rugpjūčio 16 d. (700 Eur); 2016 m. rugpjūčio 17 d. (700 Eur); 2016 m. rugpjūčio 19 d. (700 Eur); 2016 m. rugpjūčio 31 d. (1 500 Eur); 2016 m. rugsėjo 2 d. (1 280 Eur + 20 Eur = 1 300 Eur); 2016 m. rugsėjo 5 d. (600 Eur); 2016 m. rugsėjo 9 d. (700 Eur); 2016 m. rugsėjo 30 d. (1 600 Eur); 2017 m. kovo 3 d. (300 Eur) (1 t., b. l. 11-31; 2 t., b. l. 148-151; 6 t., b. l. 23-25). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji R. C. nurodė, jog ne visas tariamos būrėjos žinutes yra išsaugojusi, o tai, kad susirašinėjimą patvirtinantys duomenys nėra pilni, patvirtino ir pati nuteistoji I. R. (6 t., b. l. 32, 34, 35; 7 t., b. l. 57).

36. Pagal konkrečiomis dienomis rašytas tariamos būrėjos žinutes, kuriose nurodomos pinigų sumos, kurias nukentėjusioji R. C. turi perduoti už tariamai šventas žvakes, matyti, kad tomis dienomis į nuteistosios I. R. arba jos sutuoktinio V. R. banko sąskaitas būdavo įnešamos būtent žinutėse paminėtos piniginės sumos. Pastebėtina, kad žinutėse minimos piniginės sumos būdavo įnešamos į I. R. ir jos sutuoktinio sąskaitas jose nurodytu laiku. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų nukentėjusiųjų giminių paaiškinimais, nepagrįstais rašytiniais įrodymais, tokie argumentai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai bylos duomenys iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų J. Š., M. C. duotus parodymus ir taip tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtinančią, kad nuteistoji I. R. iš nukentėjusiosios R. C. pasisavino 145 000 Eur.

37. Atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumą, į tai, kad nukentėjusiosios R. C. bei liudytojo S. C. proceso metu duoti parodymai pripažinti nuosekliais ir patikimais, o nuteistosios I. R. duoti parodymai laikytini nenuosekliais ir prieštaraujančiais net objektyviems bylos duomenims, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai R. C. padaryta žala yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista nukentėjusiajai kaip turtinės žalos atlyginimas.

38. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017). Nagrinėjamu atveju perduoto turto, t. y. piniginių sumų, nukentėjusiosios neteko ir nuteistoji jas pasisavino, taigi I. R. pagrįstai nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąsias N. V. ir R. C..

39. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamos yra pagrįstos duomenimis apie jos šeimos pajamų šaltinius, tačiau pabrėžtina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas, ne iš kur nuteistoji I. R. gaudavo pajamas, tačiau tai, ar ji konkrečias jai inkriminuotas sumas apgaulės būdu įgijo iš nukentėjusiųjų R. C. ir N. V.. Iš šio procesinio sprendimo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistoji I. R. pagrįstai buvo pripažinta kalta pasisavinusi didelės vertės svetimą turtą iš nukentėjusiųjų.

40. Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiosios nepagrindė mokėjimų būrėjai R., laikytini nepagrįstais ir jau kaip išdėstyta anksčiau, paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis. Be kita ko, nors apeliantė teigia, kad nukentėjusiosios tokių pinigų neturėjo ir nepateikė rašytinių skolos lapelių, tačiau šie argumentai niekaip nesusiję su įrodytu nuteistosios nusikalstamu elgesiu. Abi nukentėjusiosios viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tariamai būrėjai (past. – kaip jau buvo pagrįsta bylos duomenimis, nuteistajai I. R.) mokėjo iš turėtų santaupų, taip pat skolinosi iš kitų asmenų, todėl nors nukentėjusiosios nepateikė, apeliantės minimų skolos lapelių, tai nešalina nuteistosios baudžiamosios atsakomybės. Be to, apeliaciniame skunde keliamas liudytojo J. Š. parodymų patikimo klausimas, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar M. C. (S. C. motina) iš tiesų nukentėjusiajai R. C. ir jos sutuoktiniui paskolino 80 000 Eur. Pažymėtina, kad byloje yra matomi nukentėjusiosios N. V. daryti bankiniai pavedimai, taip pat nukentėjusiosios R. C. parodymus patvirtinantys byloje surinkti aukščiau aptarti duomenys, neabejotinai pagrindžia jų turto perdavimo nuteistajai I. R. faktą. Teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl nukentėjusiosios R. C. nuteistajai, apsimetusiai būrėja, perduotos sumos dydžio atitikimo nukentėjusiosios nurodytajai sustiprina ir jau minėto susirašinėjimo tarp tariamos būrėjos ir R. C. duomenys, iš kurių matyti, kad jau po pinigų užvaldymo 2018 m. rugpjūčio 28 d. I. R. rašo R. C., jog ketina šiai grąžinti dalį sumos, kurią sudaro 65 280 Eur (1 t., b. l. 42), taip bandydama šiai suteikti viltį, kad pinigai bus grąžinti tam, kad ši nesikreiptų į teisėsaugos įstaigas. Iš šios iš būrėja apsimetusios nuteistosios rašytos žinutės turinio matyti, kad nurodyti 65 280 Eur yra tik dalis sumos („pirma išmoka“), kurią ši žadėjo grąžinti R. C., ir kad „pinigai bus“. Byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad už tariamas būrėjos paslaugas žadėta grąžinti suma sudarė tik dalį apskritai nukentėjusiosios sumokėtos sumos, nes tariama būrėja žadėdavo grąžinti tik dalį nuo kiekvienos sumokėtos sumos, tai patvirtina, kad nukentėjusiosios nuteistajai perduota suma buvo ženkliai didesnė. Teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl nukentėjusiosios nurodyto nuteistajai perduotos sumos dydžio sustiprina ir tai, kad vienoje iš žinučių (2017 m. rugpjūčio 17 d.) buvo rašoma, jog tariama būrėja nenori siųsti pinigų R. C. į sąskaitą, jog nebūtų su valstybe bėdų dėl tokios sumos (1 t., b. l. 39). Be to, kaip matyti iš anksčiau aptarto (šio procesinio sprendimo 15 pastraipa) I. R. el. laiško lošimų bendrovei „Unibet“, pačios nuteistosios teigimu, „Unibet“ žaidimo laikotarpiu jį įnešė labai didelę sumą pinigų – apie 150 000 Eur – 180 000 Eur ir daugiau, bei viską pralaimėjo. Ji yra skolinga 30 000 Eur sumą, todėl lošimų bendrovės prašo grąžinti jos pralaimėtų pinigų dalį, nes I. R. gresia laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams, tame pačiame laiške ji taip pat prašo grąžinti pralaimėtą 50 000 Eur sumą, kad galėtų pinigus grąžinti žmonėms (4 t., b. l. 73). Šio laiško turinys patvirtina, kad nuteistoji I. R. disponavo didelėmis kitiems asmenims priklausančiomis piniginėmis sumomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptarti duomenys sudaro vienas kitą papildančių ir patvirtinančių įrodymų grandinę, pagrindžiančią nukentėjusiosios R. C. nuteistajai I. R. perduotos pinigų sumos dydį.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai nuteistąją I. R. pripažino kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nustačius I. R. veiksmuose BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dvi nusikalstamos veikos) sudėties požymius nėra pagrindo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Tai sudaro pagrindą nuteistosios I. R. apeliacinį skundą atmesti.

42. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistosios nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos klausimas, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo prašymų esmę, teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu. Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-436/2014 ir kt.). Esminis kriterijus, kuriuo vadovaujantis tęstinė nusikalstama veika atribojama nuo pavienių nusikalstamų veikų, tai vieningas nusikalstamas sumanymas, t. y. vieninga tyčia. Iš nuteistosios I. R. atliktų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu ji laikėsi iš esmės tapataus nusikalstamo elgesio modelio, t. y. apsimetė būrėja R., gąsdino nukentėjusiąsias dėl tariamai gresiančių nelaimių joms ir jų šeimų nariams, iš nukentėjusiųjų ėmė pinigus už neva šventintų žvakių uždegimą ir pagalbą apsisaugoti nuo gresiančių nelaimių ir pan. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistoji, atlikdama konkrečius veiksmus nukreiptus prieš skirtingas nukentėjusiąsias, veikė vieninga tyčia, todėl jos veika turėtų būti pripažinta tęstine. Baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažinti įrodymais, patvirtina, kad apgaulės būdu buvo įgyjamas skirtingų asmenų turtas, o nusikalstami veiksmai buvo atliekami pagal konkrečiu metu susiklosčiusias aplinkybes, t. y. sėkmingai pavykus apgaulės būdu pradėti įgyti vienos nukentėjusiosios (nagrinėjamu atveju N. V. turtą), panašiu būdu, atsižvelgus į konkretaus asmens situaciją, buvo veikiama prieš kitą nukentėjusiąją ir siekiama įgyti jos pinigines lėšas (šiuo atveju R. C.). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apie tariamą būrėją R., kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji R. C. sužinojo iš nukentėjusiosios N. V., tada pati susisiekė su tariama būrėja (1 t., b. l. 7). Nenustačius vieningo nuteistosios sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pagal konkrečiu metu susiklosčiusias aplinkybes prieš skirtingas nukentėjusiąsias, konstatuotina, jog I. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Sukčiavimo mechanizmas bei nuteistosios atliktų veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistosios veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas, kadangi kiekvienu atveju, susidarius palankioms aplinkybėms, daryti nusikaltimus prieš konkretų asmenį nuteistajai susiformuodavo nauja tyčia.

43. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo R. C. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos ir išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo išsprendimu pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytiems argumentams. Nuteistosios I. R. apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

44. Visgi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų laikotarpiai skundžiamame nuosprendyje nurodyti netiksliai, todėl šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas tikslina. Nukentėjusiosios N. V. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pradžios data nustatyta teisingai, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad I. R. nusikalstama veika šios nukentėjusiosios atžvilgiu baigėsi anksčiau nei inkriminuota (2019 m. spalio 31 d.) Nukentėjusioji N. V., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad paskutinis bankinis pavedimas buvo 2017 m. balandžio mėnesį (5 t., b. l. 105). Pagal byloje esančius I. R. ir V. R. banko sąskaitų išrašus matyti, kad paskutinis pavedimas I. R. buvo atliktas 2017 m. gegužės 12 d. (2 t., b. l. 130), be to, pati nukentėjusioji N. V. civiliniame ieškinyje yra nurodžiusi I. R. pervestas sumas, iš kurių paskutinioji – 2017 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 104-105). Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad I. R. nusikalstamos veikos N. V. atžvilgiu pabaigos data laikytina 2017 m. gegužės 12 d. Iš nukentėjusiosios R. C. ir tariamos būrėjos susirašinėjimų matyti, kad pirmąją žinutę R. C. parašė 2016 m. vasario 24 d. (1 t., b. l. 7). Pirmo kontakto su tariama būrėja datą teismo posėdyje patvirtino ir pati nukentėjusioji (6 t., b. l. 32). Dėl aptartų aplinkybių ši data pripažintina nukentėjusiosios R. C. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pradžios data. Nors nukentėjusioji R. C. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar paskutinė mokėjimą darė 2017 m. (6 t., b. l. 35), tačiau iš nukentėjusiosios teismui pateikto mokėtų sumų grafiko matyti, kad paskutinė suma datuota 2017 m. kovo 17 d. (6 t., b. l. 23-25). Atsižvelgiant į tai, kad ši nukentėjusioji nuteistajai I. R. pinigus perduodavo grynaisiais bei į tai, jog nukentėjusiosios pateikti susirašinėjimo duomenys ir nuteistajai mokėtų sumų sąrašas laikytini įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jais remiasi ir tikslindama R. C. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos laikotarpį. Pažymėtina, kad šių aplinkybių patikslinimas neturi reikšmės nuteistosios I. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai nuteistosios veiksmuose pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

45. Teismas iš kaltinimo I. R. kaip perteklinę taip pat šalina aplinkybę, kad I. R., siekdama sudaryti įspūdį, kad dalis pinigų, perduotų būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas, o būtent – 96 000 Eur, bus skirta tikinčiųjų atributikai įgyti, kuri vėliau bus grąžinta R. C., paruošė ir pateikė pastarajai „Kauno apygardos administracinį sprendimą dėl pinigų grąžinimo administracinėje byloje Nr. 1-6739-462/2018“ ir „Valstybinio fondo valdybos skyriaus nutarimą dėl sprendimo vykdymo. Mokėjimo nurodymą“. Kaip matyti iš I. R. nukentėjusiajai R. C. pateiktų „Kauno apygardos administracinio sprendimą dėl pinigų grąžinimo administracinėje byloje Nr. 1-6739-462/2018“ ir „Valstybinio fondo valdybos skyriaus nutarimo dėl sprendimo vykdymo. Mokėjimo nurodymo“, juose nurodytos datos, atitinkamai: 2018 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. vasario 7 d. Byloje nustatyta, kad šiuose raštuose nurodytu laikotarpiu R. C. pinigai apgaulės būdu jau buvo užvaldyti – sukčiavimas baigtas, o minėtus raštus I. R. siuntė ne reikalaudama naujų pinigų sumų, o siekdama įtikinti nukentėjusiąją, kad pinigai bus grąžinti, taip ja manipuliuodama, kad pastaroji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas.

Dėl nuteistajai I. R. paskirtos bausmės

46. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. R. prašo tuo atveju, jeigu nebūtų nutraukta baudžiamoji byla, skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti bausmės vykdymą, arba sumažinti terminuoto laisvės atėmimo trukmę, tačiau konkrečių tokio savo prašymo argumentų nepateikia.

47. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

48. Vadovaujantis BK 61 straipsniu, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

49. Kaip jau buvo minėta, nuteistoji I. R. buvo pripažinta kalta padariusi dvi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurių sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai už nukentėjusiajai R. C. padarytą nusikaltimą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, o už nukentėjusiajai N. V. padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir dviem mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai I. R. skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.

50. Vienu iš alternatyviųjų prašymų apeliantė prašo jai skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajai galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

51. Teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad byloje yra galimybė I. R. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, pagal kurias švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019, 11 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

52. Nuteistosios I. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teisėjų kolegija taip pat nemato galimybės. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, be to, ji padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmės – didelio dydžio turtinė žala, padaryta dviem nukentėjusiosioms. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą buvo įvertinti ir I. R. asmenybę apibūdinantys duomenys – nedirbanti (4 t., b. l. 125-126), ištekėjusi, auginanti mažamečius vaikus, anksčiau neteista (4 t., b. l. 124), bausta administracine tvarka (4 t., b. l. 127-128). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji I. R. po sukčiavimo nusikaltimų padarymo administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį dėl to, kad sukčiaudama pasisavino kitam asmeniui priklausančią 150 Eur sumą. Nuteistoji savo kaltės dėl jai inkriminuojamų veikų nepripažino, žala nukentėjusiosioms neatlyginta. Šios aplinkybės neleidžia spręsti apie daug mažesnį nuteistosios asmenybės ir veikos pavojingumą, todėl teismas nemato pagrindo I. R. skirti kitą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį ar laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti mažesnį nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus dydis.

54. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta I. R. nustačius laisvės atėmimo bausmės dydį tose ribose, kurios apibrėžtos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, numatančioje gana didelį atotrūkį nuo minimalios laisvės atėmimo bausmės (trijų mėnesių) iki maksimalios laisvės atėmimo bausmės (aštuoneri metai) ribos.

56. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas už abu pirmą kartą teisiamos ir nusikaltimų padarymo metu administracine tvarka nebaustos I. R. nusikaltimus paskirdamas šiek tiek didesnes nei bausmės vidurkis bausmes, jų tinkamai neindividualizavo, todėl nuteistajai paskyrė per griežtas bausmes. Jau išanalizuoti nuteistosios nusikaltimus, kurie, beje, padaryti prieš penkerius metus, ir jos asmenybę apibūdinantys duomenys, tarp jų ir ta aplinkybė, kad I. R. neteista, ištekėjusi, augina tris mažamečius vaikus (t. 6, b. l. 26), leidžia jai už abu padarytus nusikaltimus nustatyti skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, jį individualizuojant atsižvelgus į nukentėjusiajai N. V. ir nukentėjusiajai R. C. padarytų nusikaltimų aplinkybes, kiekvienai jų padarytos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirtį pakankamai užtikrins I. R. už nukentėjusiajai N. V. padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, nukentėjusiajai R. C. – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos pirmosios instancijos teismo parinktu dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir apeliantei skirtina subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

57. Apeliaciniame skunde pateikiamas ir alternatyvus prašymas atidėti I. R. paskirtos bausmės vykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

58. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nuo apeliantei inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios pripažįstamos sunkiais nusikaltimais, padarymo iki proceso apeliacinės instancijos teisme buvo keičiamas keletą kartų. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakcija nuteistajai I. R. yra labiausiai švelninanti jos teisinę padėtį, nes yra nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. BK 75 straipsnio 1 dalis nustatė, kad už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius) yra galimas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, jei paskirta ne daugiau nei ketveri metai laisvės atėmimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ši sąlyga egzistuoja.

59. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

60. Nors nuteistoji I. R. pripažinta kalta padarius du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, tačiau ji neteista, nusikaltimų padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, ji ištekėjusi, augina tris mažamečius vaikus, iš kurių jauniausiam tik (duomenys neskelbtini) metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nutrūktų nuteistosios I. R. socialiniai ryšiai, be motinos ilgą laiką augtų trys mažamečiai vaikai, galimybės įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui, o taip pat ir civilinių ieškinių atlyginimui būtų suvaržytos Visa tai turėtų neigiamos įtakos nuteistosios resocializacijai, tuo labiau, kad bausmė skiriama jau praėjus gana ilgam laiko tarpui po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. penkerių metų. Ilgalaikis nuteistosios I. R. izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius ir santykius su šeima, mažamečiais vaikais. Nors pagal bylos duomenis nuteistoji nuo 2020 m. birželio 16 d. nėra susijusi darbo santykiais su jokiu darbdaviu (4 t., b. l. 125), tačiau pagal jos pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus matyti, kad nuteistoji 2021 m. įgijo kirpėjos kvalifikaciją, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. turėjo verslo liudijimą (6 t., b. l. 26). Vadinasi, nuteistoji turi išsilavinimą, o tai sudaro palankesnes galimybes jai įsidarbinti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad laisvė atėmimo bausmės vykdymo instituto taikymas šioje byloje užtikrintų ir nukentėjusiųjų interesus, nes nuteistoji turėtų realias galimybes įsidarbinti ir kaip įmanoma greičiau atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą, o šios galimybės atliekant realią laisvės atėmimo bausmę būtų itin apsunkintos.

61. Nagrinėjamu atveju įvertintinas ir nukentėjusiųjų elgesys, kurios pasikliaudamos tik nuogirdomis apie būrėjos R. tariamą pagalbą nuo gresiančių nelaimių, neturėdamos patikimų duomenų apie tariamos būrėjos asmenybę, nematę jos pačios gyvai, gana ilgą laiko tarpą perduodavo grynaisiais ar bankiniu pavedimu pervesdavo dideles pinigų sumas net ne pačiai tariamai būrėjai, o pašaliniams asmenims, t. y. I. ir V. R.. Nors šios aplinkybės nešalina I. R. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau turi įtakos vertinant rūšinį jos padarytų nusikaltimų pavojingumą. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiųjų elgesį su didelėmis pinigų sumomis vertina, kaip pakankamai neapdairų.

62. Dėl aptartų aplinkybių visumos I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams. Pažymėtina tai, kad toks sprendimas turi būti suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida, leidžianti siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų, neatimant I. R. laisvės.

63. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktais, 3 dalimi, paskiriant bausmės paskirtį pasiekti padėsiančius įpareigojimus, be kita ko, visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip užtikrinant nuteistosios resocializaciją ir teigiamų socialinių ryšių kūrimą; visą bausmės laikotarpį nedalyvauti azartiniuose lošimuose, kaip kad jie suprantami Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo prasme; įpareigoti nuteistąją I. R. per vienerius bausmės atlikimo metus atlyginti nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms padarytos žalos dalį: R. C. atlyginti ne mažiau nei 20 000 Eur, o N. V. – ne mažiau nei 6 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip bus užtikrinti ir nukentėjusiųjų bei ieškovių N. V. ir R. C. interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nusikaltimus ir nuteistosios I. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

64. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (8 t., b. l. 51-53) matyti, kad iš nuteistosios I. R. valstybės naudai prašoma išieškoti 410 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

65. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

66. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal minėto baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio 3 dalį nuteistosios I. R. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Ramūnas Vanagas (8 t., b. l. 36). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios I. R., teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistosios I. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes (nusikaltimų padarymo laiką), ir jas išdėstyti taip:

„I. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. vasario 1 d. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi vartotojo paskyrą, pavadinimu „R. R.“, paskyros anketos unikalus Nr. ID (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačiusi jame būrėja, vardu R., teikiančia būrimo paslaugas bei slėpdama savo tikrąją tapatybę, įgijo N. V. pasitikėjimą ir piktnaudžiaudama juo pasiūlė pastarajai perduoti pinigus būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas per ją (I. R.) ir jos vyrą V. R. (V. R.). Siekdama sudaryti įspūdį, kad dalis pinigų, perduotų būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas, bus skirta tikinčiųjų atributikai įgyti ir aukojimo beglobiams vaikams fondui, nurodė N. V., kad jos (I. R.) ir V. R. sąskaitos yra „įtrauktos“ į aukojimo fondą, todėl pinigus reikia pervesti į jos (I. R.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančias „Swedbank“, AB, banke, nutylėdama realias galimybes grąžinti pinigus sutartu laiku. Suklaidinta N. V. perdavė I. R. 3 700 Eur grynųjų pinigų, pervedė 20 139,61 Eur į I. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2 170 Eur – į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ji (I. R.) šiuos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės N. V. turtą – 26 009,61 Eur.

I. R. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 17 d. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. vasario 1 d. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi vartotojo paskyrą, pavadinimu „R. R.“, paskyros anketos unikalus Nr. ID (duomenys neskelbtini), ir joje melagingai prisistačiusi būrėja, vardu R., teikiančia būrimo paslaugas bei slėpdama savo tikrąją tapatybę, įgijo R. C. pasitikėjimą, ir piktnaudžiaudama juo pasiūlė pastarajai perduoti pinigus būrėjai, vardu R., už neva būrimo paslaugas per ją (I. R.) ir jos vyrą V. R., nutylėdama realias savo galimybes grąžinti pinigus sutartu laiku. Suklaidinta R. C. perdavė I. R. 145 000 Eur, o ši juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės R. C. turtą – 145 000 Eur“.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį: panaikinti jo dalį, kurioje I. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas N. V. atžvilgiu) paskirtas laivės atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas R. C. atžvilgiu) – laivės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

I. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas N. V. atžvilgiu), padarymą, skirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas R. C. atžvilgiu), padarymą, skirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. R., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 11 punktais, 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant I. R.: visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės laikotarpį nedalyvauti azartiniuose lošimuose; per pirmus bausmės atlikimo metus nukentėjusiajai N. V. atlyginti ne mažesnę nei 6 000 Eur sumą, o nukentėjusiajai R. C. atlyginti ne mažesnę nei 20 000 Eur sumą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės atlikimo atveju bausmę skirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime praleistą laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d., 13 val., iki 2020 m. gegužės 29 d., 15.43 val., (vieną dieną).

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios I. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėAiva Survilienė