Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-827-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
2A-827-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00873-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-827-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00873-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5; 37; 44.5.1; 63.3; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1152-339/2014 dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. B. 5333,43 Lt skolą, 3074,91 Lt palūkanas, 977,31 Lt delspinigius, 554,18 Lt palūkanų delspinigius, 428,52 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 5333,43 Lt sumos 14,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2008-04-29 Swedbank, AB, ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl bankas sutartį nutraukė. Pažymėjo, kad Swedbank, AB, ir ieškovas 2010-06-28 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankas perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės I. B. 5333,43 Lt skolą, 1025 Lt palūkanas, 326 Lt delspinigius, 184 Lt palūkanų delspinigius, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5333,43 Lt sumos 14,75 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 205 Lt žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendė, kad 3074,91 Lt palūkanos, 977,31 Lt delspinigiai ir 554,18 Lt palūkanų delspinigiai yra aiškiai per dideli. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo įgijo 2010-06-11, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-05-05, ir praėjęs ilgas laiko tarpas iki kreipimosi į teismą lėmė daug didesnes palūkanas ir delspinigius. Pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė priemonių skolai išieškoti. Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovė yra vartotoja ir paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas priėmė be derybų. Teismo vertinimu, 428,52 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) UAB „Gelvora“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas priteisti 2049,91 Lt palūkanas ir šias palūkanas priteisti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sumažino palūkanas, kurios neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) UAB „Gelvora“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl pelno palūkanų iš atsakovės priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2008-04-29 Swedbank, AB, ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, ir joje buvo nustatyta 14,75 proc. metinė palūkanų norma. Atsakovei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, bankas išsiuntė atsakovei pranešimą, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010-06-20, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pagal 2010-06-28 reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį.

Aiškindamas ir taikydamas reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 dalies 15 punktą vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra vartotoja, netinkamai vykdžiusi vartojimo kredito sutarties sąlygas.

Nors šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, ir kitas aplinkybes.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, turėjo teisę atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir į tai, jog atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis.

Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovė yra vartotoja, tai, jog ieškovė jau 2010-06-28 pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 metais, taip padidindama prašytas priteisti pelno palūkanas, ir byloje nesant duomenų, pateisinančių minėtą nepagrįstą delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises, taip pat, siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir apriboti galimybes apeliantei piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinus jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius