Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1786-730/2015

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-08884-2015-7)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis A. S. 2015-07-10 patvarkymu Nr. S1-358813 netenkino pareiškėjo skundo, kartu su vykdomosios bylos Nr. 0010/14/05198 kopija persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su parduotino iš varžytynių turto nustatyta rinkos kaina, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo 2014-11-27 Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5568 dėl 84 763,07 Eur skolos ir 16 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. A. ir skolininkui priklausančio įkeisto turto, t. y. buto, kurio bendras plotas 57,03 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Antstolis 2015-07-01 patvarkymu Nr. S1-356578 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, atsižvelgdamas į 2015-06-23 nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Finance property“ ekspertizės akto išvadą, apeliantui priklausančio turto vertę nustatė – 62 700,00 Eur.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog parduodamo iš varžytynių turto kaina nustatyta netinkamai, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog turtas buvo įvertintas netinkamai, nepagrįsta, kadangi patikrinus Lietuvos Respublikoje veikiančius nekilnojamojo turto pardavimo portalus, matyti, kad analogiško dydžio butų vertė yra 1/3 dalimi didesnė nei UAB „Finance Property“ surašytoje turto vertinimo ekspertizės išvadoje. Portaluose parduodamo nekilnojamojo turto kaina realiai atspindi esamą nekilnojamojo turto rinkos vertę konkrečioje vietoje. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Kaip nustatyta iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, 2015-01-14 turto arešto aktu Nr. S1-322139 areštuotas skolininkui (apeliantui) S. A. priklausantis turtas: butas, bendras plotas 57,03 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 88–90). Antstolio 2015-01-14 patvarkymu Nr. S1-322146 „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ apeliantui priklausančio turto vertinimą pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Finance property“, apeliantas įpareigotas pateikti turto vertintojai visus dokumentus, informaciją, reikalingą turto vertei nustatyti (v. b. l. 100–101). Apeliantas 2015-02-03 pateikė antstoliui skundą dėl 2015-01-14 patvarkymo Nr. S1-322146 ir prašė skirti turto vertinimui kvalifikuotą ir nešališką turto vertintoją, priimtiną visoms išieškojimo proceso šalims, galintį atlikti turto vertinimą mažiausiais kaštais, pateikti turto arešto aktą (v. b. l. 108–109). Antstolis 2015-02-04 patvarkymu Nr. S1-327180 išnagrinėjo apelianto 2015-02-01 skunde nurodytą prašymą dėl turto vertintojo parinkimo – apeliantas įpareigotas iš teismo ekspertų sąrašo pateikti antstoliui jam priimtiną eksperto kandidatūrą, apeliantui neįvykdžius įpareigojimo turto rinkos vertės nustatymą bus pavesta atlikti UAB „Finance property“. Apeliantas 2015-02-19 pateikė prašymą parduotino iš varžytynių turto vertintoja paskirti ekspertę L. C. (v. b. l. 122–123). Antstolis 2015-02-23 patvarkymu Nr. S1-330528 įpareigojo apeliantą per 7 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su teismo eksperte L. C., pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos dokumentus sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą reikalingą sumą ekspertizės kaštams padengti. Minėtas patvarkymas išsiųstas apelianto nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2 kartus bei registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantui neįvykdžius per nustatytą terminą antstolio įpareigojimo, 2015-03-24 priimtas patvarkymas Nr. S1-336101 atsisakyti skirti ekspertizę, apeliantas įpareigotas perduoti turto vertintojai UAB „Finance property“ visą informaciją, dokumentus, reikalingus turto vertei nustatyti (v. b. l. 133–135). Apeliantas 2015-04-17 kreipėsi į antstolį su prašymu, nurodydamas, jog 2015-03-24 patvarkymą, kuriuo atsisakyta skirti ekspertizę, gavo, deda pastangas surasti nekilnojamojo turto dokumentus, kad galėtų įvykdyti antstolio įpareigojimą. Apeliantui nesudarius sąlygų UAB „Finanace property“ apžiūrėti parduodamo iš varžytynių turto, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-01 nutartimi patenkino antstolio prašymą leisti įeiti į apeliantui S. A. nuosavybės teise priklausantį įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti nurodyto turto vertę (v. b. l. 146–147). Antstolio kontoroje 2015-06-23 patvarkymu Nr. S1-355235 atšauktas priverstinis patekimas į apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą, numatytas 2015-06-23, kadangi apeliantas suteikė galimybę patekti į patalpas. Antstolio kontoroje 2015-06-30 gautas UAB „Finance property“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015-06-23 dieną yra 62 700,00 Eur. Antstolis 2015-07-01 patvarkymu Nr. S1-356578 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, atsižvelgdamas į 2015-06-23 nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Finance property“ ekspertizės akto išvadą, apeliantui priklausančio turto vertę nustatė – 62 700,00 Eur. Kaip matyti, minėtu patvarkymu apeliantas buvo informuotas, jog per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turi teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, jam išaiškinta teisė iki varžytynių paskelbimo surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis) (v. b. l. 200). Minėtas patvarkymas 2015-07-01 išsiųstas apeliantui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Antstolio kontoroje 2015-07-09 gautas apelianto skundas (prieštaravimai) dėl 2015-07-01 patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Savo skundą dėl antstolio veiksmų apeliantas motyvavo tik tuo, jog atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenis, turtas įvertintas nepagrįstai žema kaina, ir pridėjo interneto portalo išrašą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis turto vertės nustatymo procese nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą (CPK 681 straipsnis). Tokia išvada darytina dėl to, kad antstolis suteikė galimybę apeliantui pasirinkti iš ekspertų sąrašo ekspertą, kuris, apelianto nuomone, tinkamai galėtų atlikti areštuoto turto įvertinimą, tuomet, kai apeliantas išreiškė nesutikimą, kad turto vertę nustatytų UAB „Finance property“. Antra, apeliantui neįvykdžius įpareigojimo pateikti susitarimą su eksperte ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizės išlaidoms atlyginti lėšas, parduodamo iš varžytynių turto vertei nustatyti buvo pavesta atlikti turto vertinimą tokia veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui UAB „Finance property“, kuri pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvadą. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildomai pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertizės objektą apžiūrėjo ir ekspertizės aktą parengė teismo ekspertė / nekilnojamojo turto vertintoja L. C., tai yra ta pati ekspertė, kurią apeliantas buvo išsirinkęs iš ekspertų sąrašo kaip patikimą ir objektyvią ekspertę. Nurodytos aplinkybės įrodo, jog antstolis dėjo pastangas, kad apeliantui priklausantis turtas būtų įvertintas kuo objektyviau.

Apeliantas nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą teismui abejoti ekspertizės išvada nustatyta 62 700,00 Eur turto verte, nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantas savo nesutikimą su eksperto išvada nustatyta rinkos verte grindžia ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte, o išrašu iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo, kuris, teismo nuomone, abejoti eksperto nustatyta ginčo buto verte pakankamo pagrindo nesudaro (CPK 178 straipsnis).

Atsakant į apelianto atskirojo skundo argumentą, jog interneto portaluose parduodamų analogiškų būtų kainos yra didesnės, nei nustatyta ekspertizės akte, pažymėtina, jog apelianto pateikti į bylą skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kurie neturi nei antstoliui, nei teismui iš anksto nustatytos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnis). Tai, kad pardavimo skelbimuose nurodytos butų kainos yra didesnės, neįrodo, jog būtent tiek minėti butai yra verti, kadangi kiekvieno buto kaina priklausomai nuo jo būklės gali skirtis, net jei butai parduodami vienodos kvadratūros ir toje pačioje miesto dalyje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis pagrįstai ėmėsi įstatyme numatytų veiksmų, siekdamas nustatyti turto vertę (CPK 681 straipsnis), o neturėjo vadovautis nekilnojamojo turto pardavimų portalo duomenimis.

Papildomai paminėtina ir tai, jog iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2015-07-24 patvarkymu antstolis paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, tačiau jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Tuo atveju, jeigu turto kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse. Be to, apeliantas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą, apeliantas neįrodė, jog parduodamo turtas įvertintas per maža kaina ir/ar turto vertė nustatyta netinkamai, todėl konstatavo, kad nesant įrodymų dėl ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnis), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.