- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-1335-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08466-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, DNSD, B2KAPITAL, UAB, DNSB 4 bendrija, VILNIAUS VANDENYS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus atliekų sistemos administratorius
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.4.5Kiti su fizinio asmens pareiškimu iškelti bankroto bylą susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, DNSD 4 bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, A. B., antstoliai - Dalius Traigys, Irmantas Gaidelis, Robertas Vasiliauskas, Saulius Užkuraitis, Marekas Petrovskis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
III. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo išsiųstas pranešimas, pranešime kreditorei savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos administratorius“ nėra pareiškėjos parašo (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), kreditorių sąraše nenurodė kreditoriaus kodo, adreso, iš ko kyla reikalavimas, koks jo dydis (pareiškimo padavimo metu) ir kada suėjo mokėjimo terminai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas), nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad gauna nurodyto dydžio – 1 000 Eur pajamas, nenurodė ir aplinkybių bei įrodymų apie savo išsilavinimą, darbo patirtį, kaip ketina atstatyti savo mokumą ir gauti kuo didesnes pajamas kreditorių interesų patenkinimui (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas), nepateikė duomenų iš registrų apie turto buvimą/nebuvimą per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą dienos, apie visas turimas ir turėtas sąskaitas bankuose, piniginių lėšų judėjimą (sąskaitų išrašus), visus sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, kurie reikalingi nagrinėjant pareiškėjos sąžiningumo klausimą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), nepateikė prašomos skirti administratorę UAB „Skolvalda“ aktualaus pareiškimo pateikimui sutikimo (pridėjo 2022 m. liepos 5 d. sutikimą dėl bankroto procedūrų atlikimo), pateikė pažymas iš Lošimų priežiūros tarnybos ir Priklausomybės ligų centro, kurios gautos prieš pusę metų, o teismui turi būti pateikiami aktualūs duomenys.
IV. Teismas darė išvadą, kad pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo neatitinka FABĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų.
V. Taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nurodė, jog pareiškėja ne pirmą kartą teikė pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir nešalino kitų jai jau anksčiau teismo nurodytų pareiškimo trūkumų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-20499-937/2022, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-23339-528/2022), kas laikoma, teismo vertinimu, netinkamu pareiškėjos procesiniu elgesiu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms bei nustatytų trūkumų gausai, teismas sprendė, jog netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pateiktą pareiškimą atsisakė priimti nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, išaiškino pareiškėjai, kad priimta nutartis neužkerta jai kelio bendra tvarka teisme pareikšti naują, atitinkantį CPK ir FABĮ reikalavimus, pareiškimą dėl to paties dalyko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
VI. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pareiškėjos parašo ant pranešimo, nors jis akivaizdžiai yra, bei yra nurodytas UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ adresas, todėl pranešimas yra išsiųstas. Teismui visa informacija apie suėjusius įsiskolinimų terminus pateikta, nes visiems yra aišku, kad antstoliai pradeda vykdyti išieškojimus tik priteistų jau suėjusių terminų sumas, be to, yra nurodyta vykdomųjų bylų pradžios data, kuri apytikriai yra data, kada mokėjimų terminai suėjo, todėl kreditorių sąrašas yra tinkamai nurodytas. Teismo vertinimas, kad pareiškėjos klientai su turi atsiskaityti tik pavedimais, o ne grynaisiais pinigais yra nesuprantamas, nes atsiskaitymai grynaisiais pinigais Lietuvos Respublikoje nėra draudžiami. Taip pat pareiškėja pateikė visus sandorius, sudarytus per paskutinius tris metus, t. y. pareiškime nurodė, kad per paskutinius 3 metus nėra sudariusi sandorių, kurie teismo buvo pripažinti nesąžiningais ar pažeidžiantys kreditorių interesus. Teismas turėjo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo, kuria įpareigoti pareiškėją atnaujinti nemokumo administratoriaus sutikimą, pateikti aktualius duomenis iš Lošimų priežiūros tarnybos ir Priklausomybės ligų centro.
7.2. Teismas turėjo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo, o ne atsisakyti priimti pareiškimą, nutartyje nurodydamas tiek tikrovės neatitinkančią informaciją bei reikalaudamas papildomų duomenų, kurie nėra aktualūs fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
VII. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
VIII. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui nustačius pareiškimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
IX. Atskirajame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškimo trūkumus, o jei ir nustatytini trūkumai, tai teismas privalėjo priimti nutartį dėl trūkumų pašalinimo, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
X. Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama iškelti jam bankroto bylą. Skundžiama nutartimi teismas, atsižvelgdamas į trūkumų gausą ir įvertindamas netinkamą pareiškėjos procesinį elgesį, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
XI. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, tai yra teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
XII. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
XIII. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai). Taip pat FABĮ 4 straipsnio 3–6 dalyse nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis).
XIV. FABĮ
nereglamentuotas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
XV. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nors ir nustatė pareiškėjos pateikto pareiškimo trūkumus, tačiau netaikė trūkumų šalinimo instituto, o konstatavęs netinkamą pareiškėjos procesinį elgesį, laikė tai procesiniu pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tokia teismo išvada neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškimo trūkumų, dėl kurių pareiškimas iš viso negalėtų būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.
XVI. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai (pernelyg formaliai) taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą ir trūkumų šalinimo instituto taikymą.
XVII. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
XVIII. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą ir nurodydamas, jog teismui neaišku, iš kokių sumų pareiškėja ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat mokėti bankroto administratoriui, kaip pareiškėja ketina atstatyti savo mokumą ir gauti kuo didesnes pajamas kreditorių interesų patenkinimui, kad pareiškėja turi pateikti papildomus įrodymus, kurie reikalingi teismui vertinant aplinkybės dėl bankrutuoti siekiančio asmens sąžiningumo, iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, tačiau tai turi būti nagrinėjama ir vertinama ne pareiškėjos pareiškimo trūkumų (neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams) požiūriu, bet iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
XIX. Taigi, teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas.
XX. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.